Cukrinis diabetas, visuomenėje dažnai vadinamas cukralige, yra liga, kurios metu organizmas nesugeba tinkamai panaudoti arba gaminti insulino - hormono, atsakingo už cukraus (gliukozės) pernešimą į ląsteles. Gliukozė yra pagrindinis energijos šaltinis, tačiau dėl insulino trūkumo arba organizmo atsparumo insulinui gliukozė kaupiasi kraujyje, žaloja kraujagysles.
Diabetas yra viena iš labiausiai paplitusių endokrininių ligų, o sergančiųjų ja nuolat daugėja. Cukrinis diabetas sukelia gliukozės kiekio kraujyje padidėjimą (hiperglikemiją). Dėl to sutrinka medžiagų apykaita bei atsiranda įvairūs pokyčiai organizme: sumažėja skysčių, krenta svoris ir kt. Gliukozės pasisavinimą ląstelėse ir angliavandenių apykaitą organizme kontroliuoja hormonas insulinas, kurį gamina kasa. Insulinas atveria kelią gliukozei į ląstelės vidų, o tada ji naudojama kaip energijos šaltinis. Kai žmogus sveikas, insulinas gaminasi nuolat, taigi kraujyje visą laiką yra nedidelė jo koncentracija, palaikanti normalų gliukozės kiekį. Sutrikus insulino gamybai arba esant ląstelių atsparumui šiam hormonui, gliukozė negali patekti į ląsteles, todėl jos padaugėja kraujyje.
Cukrinio diabeto tipai ir jų ypatumai vaikystėje
Lietuvoje kasmet diabetu suserga apie šimtas vaikų. Vaikų endokrinologas dr. teigia, kad kasmet daugėja cukriniu diabetu sergančių vaikų. Per metus suserga apie 100 vaikų.
1 tipo cukrinis diabetas
1 tipo cukriniu diabetu dažniausiai serga vaikai ir jaunimas iki 35 metų. Organizme pradeda gamintis medžiagos, puolančios savus organus, pažeidžia kasą, kuri nustoja gaminti insuliną. Šiam cukriniam diabetui įtakos taip pat turi paveldimumas, ligą gali išprovokuoti persirgimas virusinėmis infekcijomis. Tai autoimuninė liga, kuri pasireiškia vaikams, kurie turi vadinamą genetinę predispoziciją sirgti. Susidaro antikūniai, kurie pažeidžia kasos beta ląsteles. Beta ląstelių telieka 10-20 proc. nuo pradinio lygio. O insulino trūkumas sąlygoja gliukozės koncentracijos padidėjimą ir klinikinius diabeto požymius. Tai yra gausus šlapinimasis, gausus vandens gėrimas, svorio kritimas. Atsiranda bendras silpnumas.
1 tipo diabeto požymiai (klinikiniai simptomai) pasireiškia gana greitai. Insulinas yra būtinas gliukozei patekti į ląstelės vidų. Tai gali tęstis nuo 1-2 savaičių iki keletos mėnesių. Per kelis mėnesius nuo ligos pradžios atsiranda silpnumas, troškulys, padidėja apetitas, padažnėja šlapinimasis, vėliau atsiranda acetono kvapas iš burnos.
Pirmo tipo diabetas susijęs su problema, kad kasa visiškai negamina insulino. Sergantiesiems šio tipo diabetu reikia nuolatinių insulino injekcijų. Tai jaunų žmonių liga, kuria dažniausiai susergama vaikystėje ir paauglystėje, tačiau ji gali atsirasti ir suaugus.
2 tipo cukrinis diabetas
2 tipo cukrinis diabetas sudaro 90 proc. visų diabeto atvejų, vystosi dažniausiai dėl genetinio polinkio sirgti šia liga, netinkamos mitybos, per mažo fizinio aktyvumo, ilgalaikio lėtinio streso, miego trūkumo. Sergant 2 tipo diabetu, ląstelės tampa atsparios insulino veikimui. Tai reiškia, kad insulino organizme yra, bet jis neatlieka savo darbo.
Kita ligos priežastis - kai kasa gamina pakankamai insulino, tačiau jam nejautrios ląstelės iš kraujo nesugeba pasiimti gliukozės. Ilgainiui kasa „išvargsta”, insulino išskiria vis mažiau, gliukozės kiekis kraujyje dar labiau padidėja. Tai antrojo tipo diabetas, būdingas vyresnio amžiaus žmonėms. Lietuvoje juo sergančių vaikų yra apie 20-imt.
Antrojo tipo diabetu sergančių vaikų yra labai mažai - gal tik apie 1 proc. Iš 100 gal tik vienas vaikas suserga antrojo tipo cukriniu diabetu. Nepaisant to, antras tipas išsivysto palaipsniui, progresuojant nutukimui, vadinamam metaboliniam sindromui. Daugiausia sergančiųjų antrojo tipo diabetu, kuriam didelę įtaką turi gyvenimo būdas. Nors tai suaugusiųjų liga, deja, šio tipo diabetu suserga vis jaunesni žmonės, net vaikai.
II tipo diabetas vaikams gali būti sunkiai pastebimas dėl laipsniško simptomų vystymosi. Gydytojas gali diagnozuoti šį sutrikimą įprastinio patikrinimo metu. Rizikos veiksnys, paprasčiau tariant, yra kažkas, kas padidina jūsų galimybę susirgti ta konkrečia liga. Nežinoma, kodėl kai kuriems vaikams išsivysto 2 tipo diabetas, o kitiems ne, net jei jie turi panašių rizikos veiksnių. Svoris: Antsvoris yra vienas iš stipriausių vaikų 2 tipo diabeto rizikos veiksnių. Neaktyvumas: Kuo vaikas mažiau aktyvus, tuo didesnė jo rizika susirgti 2 tipo cukriniu diabetu. Amžius ir lytis: Dauguma vaikų 2 tipo cukriniu diabetu suserga ankstyvoje paauglystėje.
Antsvoris yra vienas iš stipriausių vaikų 2 tipo diabeto rizikos veiksnių. Neaktyvumas: Kuo vaikas mažiau aktyvus, tuo didesnė jo rizika susirgti 2 tipo cukriniu diabetu. Amžius ir lytis: Dauguma vaikų 2 tipo cukriniu diabetu suserga ankstyvoje paauglystėje.
Diabeto požymiai vaikams
Cukrinis diabetas dažniausiai kerta iš pasalų. O diagnozė paaiškėja… reanimacijoje. Svarbu kuo anksčiau pastebėti pirmus diabeto požymius ir kreiptis į medikus, kad pritaikytų gydymą. Jei į siunčiamus SOS nereaguojama, gali sutrikti organizmo medžiagų apykaita, skysčių pusiausvyra, atsiranda ketonų (iš vaiko burnos sklinda specifinis - rūgusių obuolių, acto kvapas), gali ištikti gyvybei pavojinga ketoacitozė, vaikas gali netekti sąmonės.
Diabeto požymiai:
- Gana anksti pasireiškia silpnumo priepuoliai. Vaikas gali skųstis, kad jaučiasi neįprastai.
- Pirmas ligos pranašas - neįprastas šlapinimasis. Mažylis gali šlapintis kas valandą, jau seniai to nedarantis - prišlapinti į lovą, kelnytes ir pan. Dažna mama pamano, kad vaikas „pasigavo” šlapimo pūslės uždegimą. Tačiau esant pūslės bėdoms šlapinamasi po nedaug, šlapinantis skauda. Dėl per didelio cukraus kiekio šlapinamasi neskausmingai ir daug. Per parą mažylis gali „prisiusioti” visą trilitrį.
- Šlapimas yra saldus ir lipnus, todėl pasišlapinus ant puoduko krašto ar klozeto dangčio matyti lašeliai.
- Vaikas ne tik dažnai šlapinasi, bet jį kamuoja ir troškulys. Geria daug dažnai neįprastų skysčių, pavyzdžiui, šilto virinto vandens.
- Nors vaiko apetitas geras, tačiau svoris mažėja.
- Pablykšta oda.
- Slenka plaukai.
- Padažnėja odos užkrečiamųjų ligų, oda tampa sausa, niežti.
- Blogiau gyja žaizdos.
- Prisidaugina karpų, kurios taip pat gali rodyti ligą.
- Labai norisi saldumynų.
Jeigu klinikiniai simptomai užsitęsia, tai po kelių savaičių išsivysto diabetinė ketoacidozė, kuri jau reikalauja gan intensyvios gydymo, neretai net intensyvios terapijos skyriuje. Vėliau, įveikus diabetinės ketoacidozės požymius, pereinama prie įprastinio gydymo insulinu.
Kaip diagnozuojamas cukrinis diabetas?
Diabetą diagnozuoti galima tik atlikus laboratorinius gliukozės tyrimus. Tiksliausias yra veninio kraujo plazmos tyrimas, mažiausiai tikslus - kapiliarinio kraujo tyrimas. Giukozės matuokliai, kuriais naudojasi pacientai gliukozės kiekiui kraujyje stebėti nėra pakankamai tikslūs, todėl diabeto diagnozei nustatyti netinka.
Kraujo gliukozės normos:
- Sveiko žmogaus gliukozės kiekis kraujyje nevalgius: 3,3-5,5 mmol/l.
- Sveiko žmogaus gliukozės kiekis kraujyje pavalgus: gali padidėti iki 7,8 mmol/l, o po kelių valandų vėl sumažėja.
- Sergant diabetu, gliukozės nevalgius esti daugiau kaip 6,7 mmol/l, o po valgio padidėja daugiau kaip 11,1 mmol/l.
1 tipo cukrinis diabetas ilgai nediagnozuotas nelieka, nes žmogaus organizmas be insulino tiesiog negali funkcionuoti, progresuoja ligos simptomai. Didesnė tikimybė susirgti 1 tipo cukriniu diabetu yra tiems, kurių šeimose yra šia liga sergančių žmonių, ypač, jei jiems patiems nustatyti autoantikūnai prieš kasą. Tačiau neretai šia liga susergama ir tose šeimose, kur sergančiųjų iki tol nebuvo.
Situacija su 2 tipo cukriniu diabetu yra visai kitokia: būtina atlikti tyrimus, net jei nėra jokių simptomų, bet yra 2 tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai: antsvoris ar nutukimas, diagnozuotos širdies kraujagyslių ligos, yra sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu šeimoje ar nėštumo metu buvo diagnozuotas nėščiųjų diabetas.
Jeigu šis klausimas man būtų užduotas prieš dešimt metų, atsakymas būtų ne. Laimei, per šį laikotarpį daug kas pažengė į priekį ir dabar atsakymas yra taip - galima išvengti 2 tipo cukrinio diabeto ar atitolinti jo pradžią, keičiant gyvenimo būdą. Būtina mažinti ir kūno svorį, kuris turėtų sumažėti bent 5-7 proc., geriausiai - 10 ir daugiau procentų.
Jeigu klinikiniai simptomai užsitęsia, tai po kelių savaičių išsivysto diabetinė ketoacidozė, kuri jau reikalauja gan intensyvios gydymo, neretai net intensyvios terapijos skyriuje. Vėliau, įveikus diabetinės ketoacidozės požymius, pereinama prie įprastinio gydymo insulinu.
Cukrinio diabeto gydymas ir prevencija Lietuvoje
Cukrinio diabeto gydymas priklauso nuo diabeto tipo. 2 tipo diabetu sergantiems žmonėms svarbiausia gydymo dalis - gyvensenos pakeitimas: svorio mažinimas, fizinio aktyvumo didinimas, mitybos įpročių keitimas.
Sergančiųjų cukriniu diabetu gydymo galimybės Lietuvoje pastaraisiais metais vis gerėja. Nuo 2022 m. visi sergantieji 1 tipo cukriniu diabetu gali gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamus jutiklius nuolatiniam gliukozės matavimui. Be to, tiems, kam yra reikalinga, apmokamas ir gydymas insulino pompomis, įskaitant ir pompą, gebančią sustabdyti insulino tiekimą, jei gliukozės kiekis kraujyje mažėja. Kompensuojamų diagnostinių juostelių skaičius, tenkantis vienam pacientui, Lietuvoje yra vienas iš didžiausių Europoje.
Kalbant apie 1 tipo cukrinį diabetą - profilaktikos galimybės gerokai mažesnės, bet neseniai buvo paskelbti tyrimų duomenys, kad vieni vaistai gali atitolinti ligos pradžią net keliolika mėnesių, didelę riziką susirgti 1 tipo cukriniu diabetu turintiems žmonėms.
Pirminė II tipo diabeto priežastis dar nėra žinoma, tačiau nutukimas yra vienas iš kelių pagrindinių veiksnių, sukeliančių II tipo diabetą vaikams. Gydytojas rekomenduos, kad vaikas pakankamai mankštintųsi, būtų aktyvus ir valgytų sveiką maistą. Tačiau kartais dieta ir mankšta nepadeda pašalinti ar kontroliuoti ligą. Tokiais atvejais taip pat reikalingas medicininis gydymas. Trys patvirtinti vaistai diabetui gydyti vaikams yra metforminas, liragliutidas ir insulinas.
Lietuvoje veikia Sveikatos stiprinimo programos, skirtos širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto profilaktikai, tačiau jos efektyvumas ir apimtys nėra pakankami.
Kauno klinikų Endokrinologijos klinika - vienas didžiausių diabeto centrų Lietuvoje, kuriame kasmet apsilanko apie 10 tūkst. pacientų. Klinikoje dirba daugiadalykė specialistų komanda, kuri padeda skubiai spręsti sudėtingiausius diabeto diagnostikos, gydymo ir diabetinės pėdos gydymo taktikos klausimus. Endokrinologijos klinikoje neseniai įdiegta pažangi 1 tipo cukriniu diabetu sergančių vaikų tranzicija į suaugusiųjų periodą, t. y. vaikų endokrinologas supažindina su pacientu ir jo ligos istorija suaugusiųjų endokrinologą. Pacientui suteikiamas saugumas, gydymo tęstinumas ir geriausia paslaugos kokybė šiuo tranzicijos periodu. Dar viena naujovė - nuo šių metų yra galimybė atlikti brangų, bet labai reikalingą neaiškiais diagnostikos atvejais autoantikūnų prieš zinko transporterį tyrimą. Šis tyrimas padeda patvirtinti 1 tipo cukrinio diabeto diagnozę, kai yra sudėtingi ir neaiškūs atvejai.
