Kiekvienas vaiko praradimas yra didelė netektis, todėl svarbu analizuoti skaudžius įvykius, kad būtų galima užkirsti kelią panašioms tragedijoms ateityje. Šiame straipsnyje apžvelgsime kelis tragiškus atvejus, susijusius su naujagimių mirtimis, jų aplinkybes, institucijų reakciją ir prevencines priemones.
Skaudūs atvejai ir pradėti tyrimai
Vienas iš pastarųjų atvejų, sukrėtusių visuomenę, įvyko vasario 21 d. apie 19 valandą namuose Alytuje. Policijos pareigūnai, gavę medikų pranešimą, rado mirusio naujagimio kūną be išorinių smurto žymių. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Šiuo metu atliekami pirminiai veiksmai, nustatinėjamos visos įvykio aplinkybės. Dėl itin jautraus įvykio pobūdžio bei siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugą, policija negali komentuoti viešojoje erdvėje skelbiamos informacijos apie galimus vaiko tėvus ar jų šeiminę situaciją. Mirties priežastys ir kitos reikšmingos aplinkybės bus nustatytos gavus specialistų išvadas.
Kitame tragiškame įvykyje, pirmadienio rytą į vieną Kauno daugiabutį atskubėję medikai konstatavo kūdikio mirtį. Vyriškos lyties kūdikį motina nusprendė gimdyti savo namuose, vonioje. Greitąją 32-ejų moteris išsikvietė tik tuomet, kai pradėjo gausiai kraujuoti. Atvykę medikai vaiką gaivino, tačiau jiems nepavyko. Medikai nustatė, kad kūdikis užduso. Motina kaltės nepripažįsta. Prokuroras negalėjo atskleisti, kodėl moteris pasirinko gimdyti savo namuose, vonioje. Šeima buvo tvarkinga, rūpinosi savo vyresniu vaiku. Ikiteisminis tyrimas pradėtas, tačiau jis, tikėtina, užtruks, kol bus gautos medikų išvados dėl mirties priežasties.
Dar vienas nelaimingas atsitikimas įvyko vasario 23 d. apie 23 val. 11 min. Kauno rajone namuose rastas mirusio berniuko (gimusio 2024 m.) kūnas be išorinių smurto žymių. Policijos pareigūnus apie įvykį informavo greitosios pagalbos medikai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Pirminiais duomenimis, šeima nebuvo patekusi į teisėsaugos akiratį. Atlikus mažylio palaikų skrodimą, konstatuota, kad tai, kas įvyko, buvo nelaimingo atsitikimo pasekmė. Vaikas rastas jau nekvėpuojantis, po to, kai prieš tai žaidė su netikra savo seserimi trečioke.
Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba praneša, kad balandžio 1 dieną, apie 15.26 val., buvo gautas vaiko pranešimas, jog Kauno rajone, Ringaudų sen., Poderiškių k., Senolių g., jo namuose liko gaisras. „Paklausus miesto, nurodė Lietuva, vėliau patikslino - Klaipėdos miestas, ir padėjo ragelį, daugiau jokios informacijos nesuteikė, telefonu nebeatsiliepė“, - skelbia ugniagesiai. Teigiama, jog 15.43 val. buvo gautas policijos pranešimas, kad jie susisiekė su vaiku, jis papokštavo, apie tai informuota mama. Šis įvykis, nors ir ne tiesiogiai susijęs su naujagimio mirtimi, atskleidžia sudėtingas situacijas, su kuriomis gali susidurti vaikai, ir tarnybų reakcijos svarbą.
Motinos pasakojimai ir aplinkinių reakcijos
Viena iš motinų, kurios kūdikis mirė Alytuje, portalui „Alytusplius.lt“ pasakojo, kad lemtingą vakarą ji galėjo kūdikį netyčia prispausti. „Pasidėjau vaiko galvytę ant žasto. Daviau krūtinę, paskutinį kartą pamačiau, kaip jis žiūrėjo tomis mėlynomis akytėmis… ir užmigau iš nuovargio“, - pasakojo ji. Moteris prisiminė, kad pabudusi po kelių valandų, rado sūnų pabalusį, o iš nosies, akių ir burnos esą bėgo kraujas. Ji paskambino 112 ir bandė gaivinti kūdikį pagal operatoriaus instrukcijas. Policija patvirtino, kad motina tą dieną buvo blaivi - alkoholio matuoklis rodė 0,00 promilės. Įtarimai jai iki šiol nėra pareikšti. Ji taip pat teigė, kad viešai pasirodę kaimynų pasakojimai neatitinka tikrovės ir sudaro klaidingą įspūdį apie ją. Moteris teigė, kad konfliktai name iš tiesų egzistavo, tačiau policija esą buvo kviečiama ne dėl jos elgesio, o priešingai - dėl kaimynų veiksmų.
Po tragedijos socialiniuose tinkluose pradėjo plisti įvairios interpretacijos apie tai, kas galėjo nutikti lemtingą vakarą. Vieni vartotojai reiškė užuojautą kūdikio mamai ir ragino neskubėti jos smerkti, pabrėždami, kad nelaimės gali nutikti bet kam. Kiti, priešingai, viešai kėlė abejones dėl motinos elgesio ir dalijosi savo interpretacijomis apie galimas įvykio aplinkybes ar ankstesnius incidentus. Į viešą diskusiją įsitraukė ir tame pačiame daugiabutyje gyvenantys žmonės. Vienas kaimynas pasakojo tą vakarą buvęs laiptinėje ir išgirdęs stiprų garsą, kurį apibūdino kaip „bumtelėjimą, lyg kažkas būtų nukritę“. Anot jo, maždaug po pusvalandžio prie namo atvyko greitoji medicinos pagalba, o vėliau gyventojai suprato, kad įvyko nelaimė. Tas pats kaimynas teigė, kad santykiai su moterimi esą jau anksčiau buvo įtempti. Vis dėlto jis pats pripažino tiksliai nežinantis, kas įvyko tragedijos vakarą, ir teigė galintis remtis tuo, ką girdėjo ar matė iš šalies.
Institucijų ir specialistų veiksmai
Vaiko teisių tarnybos atstovų teigimu, kiekvieno vaiko mirtis yra didelė netektis, todėl vaiko teisių gynėjai dėl šio skaudaus įvykio reiškia nuoširdžią užuojautą kūdikio artimiesiems. „Apie šį įvykį vaiko teisių gynėjams pranešė policijos pareigūnai. Vaiko teisių gynėjai nedelsiant susisiekė su mama, suteikė moteriai pirminę psichologinę pagalbą. Svarbu paminėti, jog iki šio skaudaus įvykio vaiko teisių gynėjų iniciatyva šeimai buvo teikiama intensyvi pagalba, ją teikė socialinių paslaugų centras. Šeima gavo kasdienę pagalbą ir praktinį palaikymą rūpinantis kūdikiu. Svarbu pažymėti, kad minimu atveju duomenų apie kūdikiui nesaugią aplinką vaiko teisių gynėjai neturėjo“, - nurodė Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Renata Kruk. Ji pridūrė, kad vaiko teisių gynėjai yra visuomet pasirengę padėti ir reaguoja į kiekvieną gautą pranešimą apie vaikui galimai nesaugią aplinką.
Prokuratūra nustatinėja aplinkybes. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Kristina Miškauskaitė nurodė, kad „dėl itin jautraus įvykio pobūdžio bei siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugą, negalime patvirtinti ar paneigti viešojoje erdvėje skelbiamos informacijos apie galimus vaiko tėvus, taip pat negalime komentuoti duomenų apie jų šeiminę situaciją“. „Mirties priežastys ir kitos reikšmingos aplinkybės bus nustatytos atliekant procesinius veiksmus ir gavus specialistų išvadas. Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūra“, - teigė policijos atstovė.
Meningokokinė infekcija - klastinga liga
Kauno visuomenės sveikatos centras kovo 10 d. iš LSMU ligoninės VšĮ Kauno klinikų gavo informaciją apie mirties nuo meningokokinės infekcijos atvejį. Infekcija diagnozuota 2 m. 3 mėn. amžiaus Jonavos rajono gyventojui. Berniukas susirgo kovo 9 d., jo tėvai medicininės pagalbos kreipėsi kovo 10 d., tačiau berniuko išgelbėti nepavyko - jis mirė. Berniukas vaikų ugdymo įstaigos nelankė, tad profilaktinis gydymas antibiotikai paskirtas tik artimą sąlytį turėjusiems šeimos nariams. Židinio epidemiologinis tyrimas tęsiamas. Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Rima Bagdonavičiūtė primena, kad meningokokinė infekcija, tai - ūmi bakterinė, oro lašeliniu būdu plintanti infekcija, kurią sukelia bakterija Neisseria meningitidis. Vienintelis infekcijos šaltinis yra žmogus, sergantis įvairiomis formomis meningokokine infekcija bei bakterijų nešiotojai. Susirgimai šia liga dažnesni rudens - žiemos - pavasario mėnesiais. Ligos slaptasis periodas trunka nuo vienos iki dešimties dienų, dažniausiai apie 3 - 4 d. Meningokokinė infekcija klastinga liga, nes ankstyvieji ligos požymiai yra nespecifiniai ir panašūs į virusinę infekciją, tačiau jai progresuojant prasideda karščiavimas, stiprūs galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, sprando raumenų nelankstumas ir atsiranda šiai infekcijai būdingas hemoraginis kūno bėrimas. Kaip ir bet kurios kitos užkrečiamosios ligos, taip ir meningokokinės infekcijos profilaktikai būtinas kompleksinis visų galimų prevencinių priemonių naudojimas.
Meningokokinės infekcijos profilaktinės priemonės:
- Susirgusiojo izoliacija.
- Artimą sąlytį su meningokokine infekcija sirgusiu ligoniu turėjusiems asmenims rekomenduojama antimikrobinė chemoprofilaktika.
- Aplinkos valymas ir vėdinimas.
- Rankų higiena.
- Skiepijimas (ypač keliautojams).
Pagalba šeimoms ir prevencija
Vaiko teisių gynėjai yra visuomet pasirengę padėti ir reaguoja į kiekvieną gautą pranešimą apie vaikui galimai nesaugią aplinką. Vertindami vaiko situaciją šeimoje, vaiko teisių gynėjai bendrauja ne tik su šeima ir vaiku, bet ir vertina informaciją iš socialinių partnerių, medikų, šeimos artimųjų. Kiekviena šeima gali susidurti su iššūkiais, tačiau pagrindinė užduotis yra išsiaiškinti aktualias aplinkybes bei priimti savalaikius sprendimus.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į emocinės paramos tarnybas, kurios teikia pagalbą krizinėse situacijose. „Vaikų linija“ teikia pagalbą telefonu 116111 kasdien nuo 11 iki 23 val. Krizių įveikimo centre teikiamos konsultacijos per Skype arba atvykus į centrą.
Vyksta ikiteisminis tyrimas, kurio metu siekiama nustatyti visas įvykio aplinkybes ir mirties priežastis. Pareigūnai akcentuoja, kad šioje tyrimo stadijoje jokios versijos nėra patvirtintos, o oficiali mirties priežastis paaiškės tik gavus teismo medicinos specialistų išvadą.
