Diskusijų forumas „Teisė rinkti: kokiems subrendome pokyčiams“ subūrė ekspertus aptarti dabartinės rinkimų sistemos iššūkius, jaunimo ir šeimos balso svarbą bei galimybę Lietuvai inicijuoti diskusiją apie balsavimo teisės suteikimą nuo gimimo.
Ar jaunimo balsas girdimas?
Forumo diskusijoje „(Ne)girdimas ateities kartos balsas“ dalyvavo KTU docentė, iniciatyvos „Mokiniai renka“ vadovė Eglė Vaidelytė ir profesorė, politikos mokslininkė Ainė Ramonaitė. Anot A. Ramonaitės, ilgą laiką jaunoji karta buvo pasyvi rinkimuose, tačiau pastaruoju metu pastebimas aktyvumo didėjimas, ypač 2019 m. prezidento rinkimuose. Lyginant 2020 m. Seimo rinkimus su 2016 m., bendras pakilimas nėra didelis, tačiau pastebimas konkrečiose vietovėse, ypač didmiesčiuose. Taip pat didėja tam tikrų socialinių grupių ir jaunimo „burbulų“ aktyvumas. Laisvės partijos sėkmė rinkimuose rodo, kad jaunimo balsas stiprėja, o partijos pradeda suvokti neišnaudotą jaunimo potencialą ir labiau įsiklausyti į jų nuomonę.
E. Vaidelytė pabrėžė, kad jaunimas yra pilietinės visuomenės ateitis ir ne mažiau svarbus nei kitos grupės. Pasak Europos socialinio tyrimo duomenų, pastaruosiuose rinkimuose dalyvavo mažiau nei 30% jaunimo, nors dalyvavimas šiek tiek didėja, jis vis dar nėra didelis, palyginti su kitomis Europos šalimis. Todėl svarbu skatinti jaunimą įsijungti į politinį procesą, padėti jiems suvokti ir atskleisti savo pilietinę galią.
Pilietinė branda ir balsavimo amžius
Diskusija palietė ir balsavimo amžiaus klausimą. E. Vaidelytės teigimu, politinė ir pilietinė branda yra psichologinių tyrimų laukas, o balsavimas - sprendimo priėmimas, kuriam reikalingos žinios ir informacija. Klausimas, ar balsuoti nuo 16 ar 18 metų, yra diskutuotinas ir turi būti nagrinėjamas plačiai - sociologiniu, psichologiniu ir politiniu aspektais.
E. Vaidelytė pasidalino patirtimi apie iniciatyvą „Mokiniai renka“, kuri yra simuliacinis edukacinis projektas. Jame dalyvaujantys 10-12 klasių mokiniai yra aktyvūs, jų klausimai pagrįsti ir atitinka kontekstą. Ji mano, kad projekto dalyviai yra pasiruošę dalyvauti rinkimuose.
A. Ramonaitė pažymėjo, kad mišri rinkimų sistema ir proporcinė dalis gali lemti perėjimą per procentinį barjerą. Vienmandatėje apygardoje kandidatai turi laviruoti tarp rinkėjų grupių, dažnai daugiau dėmesio skiriant vyresniems. Tačiau daugiamandatėje apygardoje tokių problemų nėra. Ji taip pat pastebi, kad Amerikoje, kaip ir Lietuvoje, amžius tampa svarbia rinkėjų skirtimi, o skirtingo amžiaus grupės balsuoja skirtingai. Šią takoskyrą pajaučia ir pats jaunimas, todėl labiau įsitraukia į rinkimus, prasideda ideologinės kovos, kurios keičia rezultatą.
Balsavimo teisė nuo 16 metų: argumentai ir kontraargumentai
A. Ramonaitė teigė, kad proporcinė rinkimų sistema turėtų įtakos pokyčiams. Ji taip pat atkreipė dėmesį į miestų ir kaimų atskirtį, didesnį jaunimo aktyvumą miestuose, ypač Vilniuje. Diskusija apie balsavimo teisės suteikimą nuo 16 metų yra aktuali, nes tai padidintų jaunųjų rinkėjų skaičių ir galėtų turėti teigiamų pasekmių ateičiai. Tyrimai rodo, kad jei žmogus pirmą kartą balsuoja, jis įgyja įprotį, o jei praleidžia, tikėtina, kad taps nebalsuojančiu ir ateityje. Todėl 16 metų amžius gali būti geresnis startas nei 18 metų, kai gyvenimas keičiasi ir politika tampa ne prioritetu.
E. Vaidelytė pritarė, kad balsavimo amžiaus paankstinimas pakeistų elektorato kontingentą. Šešiolikmečiai geba priimti argumentuotus sprendimus ir formuoti klausimus. Ji pabrėžė, kad jaunimas yra gana atsparus manipuliacijoms, jo mentalitetas formuojasi kitoje erdvėje nei vyresnės kartos rinkėjų.
Kalbant apie kontraargumentus, A. Ramonaitė pabrėžė, kad nereikėtų jaustis elitu ir spręsti, kas yra protingas, o kas ne. Jei įvestume žinių kriterijų, jį reikėtų taikyti visoms rinkėjų grupėms. Tarp 16 ir 18 metų amžiaus nėra didelio skirtumo brandos prasme. Politinis išprusimas Lietuvoje nėra labai geras, bet tai nesusiję su amžiumi. Jaunimas naudoja kitus informacijos kanalus, pvz., socialinius tinklus, todėl gali būti lengviau manipuliuojama, tačiau skirtumo tarp 19 ir 30 metų amžiaus vargiai yra.
E. Vaidelytė svarstė, kad išprusimas yra santykinis dydis. Jaunimas skaito kitais būdais, jų galimybės pasiekti informaciją platesnės. Taip pat svarbu įprotis skaityti politinę informaciją. Ji pabrėžė, kad pilietinės galios nejautė net 52% žmonių nuo 18 iki septyniasdešimties metų. Išprusimas yra individualus dalykas ir nesusijęs su amžiumi.
Idėja: tėvai balsuoja už vaikus?
Viešojoje erdvėje pasklido idėja suteikti balso teisę visiems Lietuvos piliečiams, kurią iki pilnametystės įgyvendintų tėvai. Verslininkas Dalius Trumpa tikėjo, kad tai leistų iš pagrindų pakeisti politiką Lietuvoje ir nukreipti ją į ateities kartų poreikius. Tinklaraštininkas Ričardas Savukynas kėlė klausimą, ar teisinga, kad beveik 14 metų vaikas negali balsuoti, o po ketverių metų, būdamas beveik 18, vis tiek negali. Jis siūlė, kad vaikai nuo 13 metų turėtų progą pabalsuoti su tėvais, taip mokydamiesi pilietinės pareigos.
Tačiau ši idėja kelia rimtų abejonių. Politologas, Seimo narys Linas Jonauskas, aplinkosaugininkas, socialdemokratas, įregistravęs Rinkimų kodekso pakeitimo projektą dėl balsavimo internetu, susilaukė pastabų, kad pataisos skirtos tik užsienyje gyvenantiems lietuviams, tačiau tai netiesa. Jis mano, kad idėja dėl tėvų balsavimo už vaikus pažeidžia konstitucinius reikalavimus: lygią balso teisę, tiesioginę ir slaptą balsavimą. Tai galėtų lemti diskriminaciją dėl vaikų skaičiaus, lyties, taip pat panaikinti slaptą balsavimą.
Palyginimui, Australija, Kanada, Brazilija, Naujoji Zelandija, Danija, Islandija, Liuksemburgas, Jungtinė Karalystė, Austrija ir Malta jau svarsto ar yra įteisinusios balsavimo teisę nuo 16 metų. Tai yra realus būdas paskatinti jaunimą domėtis politika ir dalyvauti rinkimuose.
Demokratija ir atsakomybė
Diskusija taip pat palietė demokratijos principus ir atsakomybę. Nors didžioji dalis gyventojų gali dalyvauti rinkimuose, svarbu, kad demokratija būtų ir teisinė valstybė, kurioje pagrindinis įstatymas yra Konstitucija. Balsavimo teisė yra konstitucinė, todėl bet kokie siūlymai, keičiantys šią teisę, turi būti svarstomi itin atidžiai.
Kai kurie politikai, kaip antai V. Stundys, siūlo suteikti šeimoms su vaikais papildomų privilegijų balsavimuose, argumentuodami, kad tai skatintų gimstamumą ir suteiktų šeimoms didesnį svorį per rinkimus. Tačiau vaisingumo tyrimai rodo sudėtingesnę situaciją, kur gimstamumas labiau susijęs su religingumu, išsilavinimu ir pajamomis. Siūlymas suteikti papildomų politinių teisių vaikų turintiems tėvams gali būti interpretuojamas kaip būdas paskatinti populiacijos augimą, tačiau tai gali sukelti ir kitų socialinių bei ekonominių pasekmių.
Galima svarstyti ir kitus požiūrius, pavyzdžiui, libertarianizmo idėją sieti politinę įtaką su mokesčių mokėjimu. Tai reiškia, kad sprendimus dėl valstybės išlaidų turėtų lemti tie piliečiai, kurie tas išlaidas finansuoja. Tai skatintų atsakingą fiskalinę politiką.
Galutinis sprendimas dėl balsavimo amžiaus ir kitų su tuo susijusių klausimų turėtų būti grindžiamas išsamia analize, atsižvelgiant į visus argumentus ir galimas pasekmes demokratijai ir visuomenei.
