Artėjant vienam svarbiausių gyvenimo momentų - kūdikio gimimui - ne viena jauna šeima susiduria su gausybe klausimų. Vienas jų - kiek gimdymas kainuoja? Apie tai prieš gimdymą pagalvoja bene visi būsimi tėveliai. VLK Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėja Daiva Berūkštienė patikina, kad valstybė pasirūpina, jog Lietuvos moterims už gimdymą mokėti nereikėtų.
Sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK) sudariusioms įstaigoms už gimdymo metu suteiktas paslaugas sumoka ligonių kasos. „Jeigu ne Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF), šioms paslaugoms jaunos šeimos išleistų ne vieną tūkstantį litų. Pavyzdžiui, normalus gimdymas ligonių kasoms kainuoja apie 1600 litų, o kai gimdymo metu atliekamas Cezario pjūvis ir yra pavojingų gyvybei ar sunkių komplikacijų, ligonių kasos už gydymo įstaigos paslaugas sumoka daugiau nei 4,5 tūkstančio litų“, - sako D. Berūkštienė.
Gimdyvėms gydytojo paskirtų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, jei jų prireikia, išlaidos yra apmokamos iš PSDF biudžeto, išskyrus atvejus, kai moteris savo iniciatyva, gydytojui rekomendavus, pasirenka brangesnius vaistus ar medicinos pagalbos priemones. Tokiu atveju ji privalo sveikatos priežiūros įstaigai sumokėti gydytojo skiriamų (ligoninėje turimų) ir jos pasirenkamų vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainų skirtumą. Jei moteris savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas (įskaitant ir tyrimus), medžiagas, procedūras, tai šių paslaugų, medžiagų, procedūrų faktinių kainų ir nemokamų paslaugų, medžiagų, procedūrų bazinių kainų skirtumą ji taip pat sumoka pati Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
Remiantis VLK kuruojamos duomenų bazės „Sveidra“ duomenimis, 2012 m. Lietuvoje gimdymų gydymo įstaigose buvo priimta kiek mažiau nei 2011 metais: 2011 m. - 28,5 tūkst., o 2012 m. - 27,8 tūkst. gimdymų. Lyginant Lietuvos miestuose priimamų gimdymų skaičių, Vilniaus apskrityje esančiose 8-iose gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su ligonių kasomis, per 2012 m. buvo priimta daugiausiai - 9214. Čia šeimos dažniausiai renkasi Vilniaus miesto klinikinę ligoninę (3873) ir Vilniaus gimdymo namus - 3373.
Nauja paslauga: gimdymų namuose priežiūra
Lietuvoje pirmą kartą įgyvendinta tai, kas šešerius metus egzistavo tik teisės aktuose - pradėjo veikti oficiali gimdymų namuose priežiūra. Vilniuje 2025 m. rugsėjo 4 d. veiklą pradėjusi akušerių pribuvėjų komanda „Unda“, dirbanti viešojoje įstaigoje „Tęstinė akušerija“, iki šiol prižiūrėjo penkis planuotus gimdymus namuose. Dalies gimdymų atveju, įvertinus klinikinę situaciją, priežiūra buvo tęsiama stacionare, bendradarbiaujant su stacionaro specialistais.
Gimdymų namuose priežiūros tvarka Lietuvoje buvo patvirtinta dar 2019 m. sausį, tačiau ilgą laiką liko neįgyvendinta. „Šis etapas svarbus ne tik mūsų įstaigai, bet ir visai šalies sveikatos sistemai. Po šešerių metų reglamentavimo galime kalbėti apie realiai veikiančią gimdymų namuose priežiūrą Lietuvoje“, - teigia VšĮ „Tęstinė akušerija“ atstovai.
„Gimdymo namuose sėkmė nėra vertinama pagal tai, ar bet kokia kaina pavyko gimdymą užbaigti namuose. Svarbiausia - saugumas ir tai, kad šeima jaustųsi palaikoma bei patenkinta suteikta priežiūra, o sprendimai būtų priimami kartu, atsižvelgiant į gimdymo eigą. Pagal galiojančią gimdymų namuose priežiūros tvarką paslauga gali būti teikiama tik tuo atveju, jei iki stacionaro, su kuriuo sudaryta bendradarbiavimo sutartis, yra ne didesnis kaip 30 minučių atstumas. Šiuo metu VšĮ „Tęstinė akušerija“ turi bendradarbiavimo sutartį su Vilniaus universiteto ligonine Santaros klinikomis, todėl visi iki šiol priimti gimdymai vyko Vilniuje. Paskelbus apie teikiamą paslaugą, „Unda“ komanda sulaukė užklausų ir iš kitų Lietuvos regionų, ypač Kauno.
„Unda“ komanda dirba pagal tęstinės akušerinės priežiūros modelį, kuris tarptautinėje praktikoje laikomas auksiniu standartu ir yra rekomenduojamas Pasaulio sveikatos organizacijos. Šio modelio esmė - priežiūros tęstinumas, kai ta pati komanda lydi šeimą nėštumo, gimdymo metu ir po jo. „Tęstinė akušerija leidžia užmegzti ryšį su šeima dar nėštumo metu. Gimdymo namuose priežiūra daugeliu aspektų panaši į stacionaro praktiką: nuolat stebime mamą ir vaikelį, fiksuojame medicininę informaciją, padedame pasirinkti nemedikamentinio nuskausminimo būdus.
Pasiruošimas gimdymui ir buvimas ligoninėje
Pirmajam susitikimui su mažyliu besiruošiančias mamas lydi ir džiaugsmas, ir jaudulys, ir nerimas. Kaip pastebime bendraudami su pacientėmis, galutinį sprendimą dažniausiai nulemia bent keletas aspektų. Svarbiausias iš jų - žinoma, gydytojų ir akušerių komanda bei jos kompetencijos. Be to, moterys dažnai apsisprendžia gimdyti toje gydymo įstaigoje, kurios specialistų priežiūrą renkasi nėštumo metu, kur atvyksta reikalingų paslaugų į dienos stacionarą.
Kaip suprasti, kad jau laikas vykti į ligoninę? Dažniausiai gimdymas prasideda reguliariais sąrėmiais arba ėmus tekėti vaisiaus vandenims. Tačiau kartais iš tiesų gali būti sunku suprasti, ar jis jau prasidėjo, todėl net ir esant abejonei, visada geriau atvykti į ligoninę. Pavyzdžiui, atvykti į nėščiųjų priėmimą reikėtų pasirodžius kraujingų išskyrų, net jeigu reguliarių intensyvių sąrėmių ir nėra. Labai daug informacijos apie prasidedantį gimdymą galima gauti poliklinikose ar ligoninėse vykstančiose paskaitose besilaukiančioms šeimoms.
Ką galima, o ko negalima daryti namuose prieš važiuojant į ligoninę? Kadangi gimdymo pradžia visiškai nenuspėjama, sunku įsivaizduoti, kad šeima, laukdama gimdymo, tam tikrą laiką bus nevalgiusi. Vadovaujantis mokslo įrodymais, tiek laukiant gimdymo pradžios, tiek ir jam prasidėjus, leidžiama užkandžiauti. Be to, rekomenduojama gurkšnoti vandenį. Griežtai draudžiamų veiksmų namuose nutekėjus vaisiaus vandenims ar prasidėjus sąrėmiams iš esmės nėra. Tiesiog reikėtų ramiai susiruošti ir vykti į pasirinktą gydymo įstaigą.
Kur tiksliai turi eiti pacientė atvykusi gimdyti? Atvykus į ligoninę, reikėtų kreiptis į Akušerijos ir ginekologijos priėmimą. Ten pacientes pasitinka akušerė, kuri užpildo reikiamus dokumentus, užduoda svarbiausius klausimus, kad surinktų gydytojams reikiamą informaciją, įvertina vaisiaus būklę registruodama kardiotokogramą.
Svarbiausi asmenys gimdymo metu - mama ir mažylis. Mamai padeda akušerė, gydytojas akušeris ginekologas, šalia nuolat būna slaugytojo padėjėja. Moksliškai įrodyta, kad tais atvejais, kai gimdyme dalyvauja artimas žmogus, jo eiga būna sklandesnė, prireikia mažiau priemonių skausmui malšinti, rečiau atliekama cezario pjūvio operacija ar kiti instrumentinio gimdymo metodai. Dėl to netgi rekomenduojama, kad esant galimybei gimdyme dalyvautų ir tėtis.
Kas laukia ligoninėje jau po gimdymo? Po gimdymo prasideda kitas labai svarbus etapas - pogimdyminis periodas ir žindymas. Mamai nuolat padeda bei konsultuoja akušerės, o jei reikia - ir gydytojas. Naujagimį kasdien lanko naujagimių gydytojas ir su juo dirbanti akušerė ar slaugytoja. Dažniausiai mama su mažyliu išleidžiama į namus trečią parą. Vykstant į ligoninę patogu turėti du krepšius: pirmajame - gimdymo metu ir iškart po jo mamai bei mažyliui reikalingi daiktai, o antrajame - tai, kas bus reikalinga vėliau, jau palatoje.
Demografinės tendencijos ir skatinimo priemonės
Medikai pastebi, kad pirmojo vaiko laukiasi vis vyresnės moterys. O ir gimdančių mažėja. „Moterys siekia pirmiau sukurti karjerą ir tas vaikų gimdymas atidedamas“, - pasakojo Moters ir vaiko klinikos laikinoji vadovė Monika Stasiūnaitė.
Per pirmus 10 2023 m. mėnesių Lietuvoje gimė virš 14 tūkstančių 700 vaikų. Kiti metai jau ne už kalnų, tad panašu, kad gimstamumas ir toliau mažės. Štai pernai gimė virš 19 tūkstančių kūdikių.
Problemą įžvelgia ir socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė. „Reikia pasižiūrėti, gal, pavyzdžiui, kokias mokestines paskatas gauna arba labai nedidelis kiekis žmonių, arba, akivaizdu, kad jos nepaliečia tiesiogiai to, kam to labiausiai reikia“, - įsitikinusi ministrė.
Gyventojai taip pat mano, kad reikėtų didinti išmokas ir mažinti vaikų išlaikymo kaštus. „Būtent - pinigų! Nes vaiko išlaikymas labai brangus yra - darželiai, išlaikymas be galo yra brangu“, - sakė jauna marijampolietė. „Reikėtų tėveliams mokėti daugiau išmokų...“, - svarstė anūkę už rankos laikiusi moteris. „Mokslas, viskas kainuoja daug, tu neturi, už ką maisto nusipirkt paskui, o mes irgi dvi mergaites turim, tai praktiškai vieno žmogaus atlyginimas ant vaikų išeina“, - liūdnai konstatavo kalbintas vyriškis.
Šalies vadovas lietuvių ryžtą tapti tėvais siūlo didinti taikant mokesčių lengvatas. Pavyzdžiui, gimus antram ir paskesniam vaikui nuo jų tėvų dalies algos nenuskaičiuoti Gyventojų pajamų mokesčio. Tiesa, tokia lengvata galiotų laikinai - penkerius metus. Tam tikrą mokestinę vilionę siūloma taikyti ir darbdaviams: Pelno mokesčio mokėtų mažiau, jei jie įdarbintų 2 ar daugiau vaikų turintį asmenį. Dar vienas palengvinimas esą galėtų būti ir jaunoms gimdyvėms. Pastojus siūlomos bent minimalios socialinio draudimo išmokos net ir neturint darbo stažo. O susilaukus vaikelio siūloma susigrąžinti dalį įmokų už studijas arba dalinai atleisti nuo mokėjimo už paskolą.
„Biudžetas vis dar deficite, dėl to prezidentas siūlo tokias finansines priemones, kurių kainuojančios daugiausiai biudžetui, jos turėtų tokį principą, skatintų elgsenos pokyčius visuomenėje dabar, o finansinis poveikis biudžetui išsitęstų per gerokai ilgesnį laikotarpį“, - teigė prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Šalies vadovas Vyriausybės atstovus po trijų mėnesių planuoja pasikviesti ir aptarti, kaip spręsti Lietuvos demografines problemas - galbūt tada Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateiks konkrečius pasiūlymus.
Naujagimiui palankios ligoninės Lietuvoje
Lietuvoje iš 35 gimdymo stacionarų Naujagimiui palankios ligoninės statusą turi tik 8. Kodėl tiek mažai? Konsultuoja Daiva Šniukaitė-Adner, tarptautinė laktacijos konsultantė VšĮ „Pradžių pradžia” steigėja. Ligoninės nesuinteresuotos VU Medicinos fakulteto dėstytoja Daiva Šniukaitė - Adner sako, kad tokia programa mus pasiekė prieš 19 m., yra savanoriška ir, deja, ne visos ligoninės suinteresuotos gauti šį vardą: „Jeigu personalas ir administracija supranta, kad tai motinos ir naujagimio, kūdikio šiuolaikinės priežiūros kokybės rodiklis, jie tokio statuso siekia. Kitos ligoninės žiūri labai formaliai.”
Kitose šalyse neįsivaizduojama, kad apskritai gali būti kitaip. Štai Švedijoje naujagimiui palankios ligoninės principai taikomi visuose akušerijos skyriuose. Ar ligoninė pasiruošusi tapti naujagimiui palanki, vertina specialiai apmokyti vertintojai, jei toks vardas duodamas, kas dvejus metus ji tikrinama. „Pas mus kai kurios ligoninės šį vardą turi avansu…” - sako Daiva Šniukaitė-Adner.
Bene sunkiausia ligoninėms atsispirti reklamos vilionėms. Naujagimiui palanki ligoninė turi pirkti adaptuotus pieno mišinius, o ne gauti jų dovanų (ar pigesne kaina) ir dalyti motinoms pavyzdžius. Įstaigoje draudžiama bet kokia čiulptukų, mišinėlių, antspenių ir kitų žindymo „nedraugų” reklama. Kitas Lietuvoje sunkiai įgyvendinamas reikalavimas - 24 val. per parą vaikučiui būti su mama. Daiva Šniukaitė-Adner: „Personalui lengviausia, kai į vieną kambarį susineša naujagimius. Tuomet paprasta visus vaikus stebėti, jei kuris verkia (nes gal nori mamos), primaitina jį mišiniu ir užmiega. Žinau, kad kai kur vakarais per palatas praeina slaugytojos siūlydamos: „Duosime truputį mišinuko, geriau miegos naktį.” Aišku, kad toks medikas neturi žinių apie laktaciją, juk be galo svarbu, kad naujagimis žįstų naktį - ir dėl vaiko, ir dėl laktacijos. Labai blogai, kai nakčiai vaikai paimami. Teko girdėti, kad siūloma tokia „paslauga”: „Duokite vaikus mums ir išsimiegokite naktį.” Ar miega tada mamos? Nemiega. Kaip jos gali miegoti, kai girdi kažkur verkiant ir nerimauja: „Gal mano?”
Naujagimiui palankioje ligoninėje vykdoma PSO rekomendacija, kad prireikus pieną mama mokėtų išsitraukti rankomis, o ne pientraukiu. Tai paprasčiausias ir pigiausias būdas. Tuo tarpu pas mus net nėščiųjų kursuose siūloma pirkti pientraukį. Vertintoja - mama.
Ar būsimai mamai svarbu gimdyti naujagimiui palankioje ligoninėje? Daiva Šniukaitė-Adner sako, kad moterys skirtingos: „Pažiūrėkite, kaip nevienodai vertina mamos tą pačią ligoninę. Viena sako: „Kaip buvo gerai, atėjo seselė vakare, paėmė vaiką, išsimiegojau”, o kita: „Siaubas! Turėjau kovoti, kad nepaimtų vaiko.”
Naujagimiui palankios ligoninės Lietuvoje:
- Vilniaus gimdymo namai
- Kauno krikščioniškieji gimdymo namai
- Kauno 2-oji klinikinė ligoninė
- Kauno klinikos
- Marijampolės ligoninė
- Panevėžio apskrities ligoninė
- Pasvalio ligoninė
- Vilkaviškio ligoninė
10 reikalavimų, norint gauti naujagimiui palankios ligoninės statusą:
- Įstaiga turi turėti visuotinai priimtinas nuostatas (politiką) apie žindymą ir jo rėmimą.
- Visas įstaigos personalas turi būti išmokytas, kaip įgyvendinti programą.
- Visos nėščiosios, kurios patenka ar lankosi sveikatos priežiūros įstaigoje, turi būti informuojamos apie žindymo privalumus kūdikiui, motinai, šeimai ir dirbtinio maitinimo trūkumus bei pavojus.
- Įstaigoje turi būti sudarytos sąlygos moteriai pradėti žindyti naujagimį per pirmąjį pusvalandį ir palikti jį su motina (prižiūrint personalui) neribotam laikui, kol pirmą kartą pažįs krūtį. Jei tuoj po gimimo dėl motinos ar kūdikio būklės to padaryti neįmanoma, kūdikis turi būti glaudžiamas prie krūties tuoj pat, kai tai leidžia jo ar motinos sveikatos būklė.
- Sveikatos priežiūros personalas turi paaiškinti ir parodyti motinai, ką turi daryti, kad nemažėtų pieno, jei yra atskirta nuo kūdikio. Kiekviena moteris turi būti išmokyta rankomis ištraukti pieną.
- Kūdikiai turi būti maitinami tik motinos pienu, jei nėra medicininių priežasčių duoti vaistų ar kito maisto. Kūdikiams neturi būti duodama jokio papildomo maisto ar gėrimo.
- Įstaigoje turi būti sudarytos sąlygos motinai būti su kūdikiu 24 val. per parą.
- Kūdikiai turi būti žindomi tiek kartų, kiek jie nori, ir taip ilgai, kiek jie nori - ir dieną, ir naktį.
- Įstaigoje kūdikiams neturi būti duodami čiulptukai, dirbtiniai spenelių pakaitalai, antspeniai. Jei yra būtina, kūdikiai turi būti maitinami kitais būdais, bet ne iš buteliuko.
- (Pastaba: originalus tekstas nutrūksta po 9 punkto. 10-asis punktas nebuvo pateiktas.)
