Vėjaraupiai - tai ūminė virusinė liga, pasireiškianti pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu bei karščiavimu. Tai viena dažniausiai pasitaikančių virusinių ligų po gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų ligų. Vėjaraupiais daugiausia serga ikimokyklinio amžiaus (3-6 metų) vaikai šaltuoju metų laiku, kuomet daugiausiai laiko praleidžiama uždarose patalpose. Tuomet dažniausiai persergama lengva šios ligos forma. Tačiau vėjaraupiais gali sirgti ir suaugę žmonės. Ši liga jiems kur kas pavojingesnė nei vaikams, nes komplikacijų išsivystymo rizika daug didesnė.
Vėjaraupius sukelia Herpesviridae šeimai priklausantis Varicella zoster virusas. Persirgus, jis išlieka organizme (nugaros smegenų nerviniuose mazguose) ir vėliau, nusilpus imuninei sistemai, gali sukelti juostinę pūslelinę. Vėjaraupių virusas plinta oro lašeliniu būdu nuo žmogaus žmogui, kai sergantysis kosti, čiaudi arba kalba. Taip pat užsikrėsti galima tiesioginio kontakto metu per odą, liečiant bėrimus (tiek sergančio vėjaraupiais, tiek juostine pūsleline), o jei serga nėščioji - per placentą. Vėjaraupių užkrečiamumas itin didelis ankstyvosios bėrimo stadijos metu. Sergantis žmogus gali platinti ligą 2 dienas iki atsirandant bėrimams ir iki tol, kol bėrimai virsta šašeliais (iki 5-7 dienų). Žaizdelėms pasidengus šašais, jos tampa nepavojingomis. Vėjaraupių virusas yra itin lakus ir gali pasklisti po visą pastatą.
Vėjaraupių inkubacinis laikotarpis gali trukti nuo 10 dienų iki 3 savaičių. Todėl būtent tiek laiko gali nepasirodyti jokie ligos simptomai. Tai viena iš priežasčių, kodėl vėjaraupių protrūkius ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigose kontroliuoti ypač sudėtinga.
Vėjaraupių simptomai ir eiga
Vėjaraupių pradžia panaši į peršalimą. Tik vėliau, maždaug po 1 ar 2 dienų nuo ligos pradžios, išryškėja pūslelinis odos ir gleivinės bėrimas. Jam būdinga kaita: pirmiausia ant kūno viena po kitos grupelėmis atsiranda rausvos dėmelės, kurios virsta skaidraus skysčio pripildytomis pūslelėmis, o joms džiūvant, užsideda šašas. Odoje tuo pačiu metu gali būti matomi visi bėrimo elementai - polimorfinis bėrimas. Vėjaraupių bėrimas dažniausiai atsiranda plaukuotoje galvos dalyje, ant veido, liemens, galūnių, gleivinės (burnos, akių, lyties organų). Beria bangomis kas 1-2 dienas, t. y. Vėjaraupių bėrimas paprastai tęsiasi apie 4-7 dienas. Visgi pagrindinis šios ligos simptomas yra pūslelinis bėrimas, kurį lydi stiprus niežulys.
Vėjaraupiams būdingi įvairūs bėrimo elementai - rausvos dėmelės, vandeningos pūslelės, šašai. Karščiavimas sergant vėjaraupiais paprastai gali pakilti iki 38-39 °C. Dažnai pakyla temperatūra, gali varginti nuovargis, galvos skausmas ar apetito praradimas.
Diagnostika
Specifiniai tyrimai įprastoje klinikinėje praktikoje nėra naudojami. Liga diagnozuojama remiantis laboratorinių kraujo rodiklių uždegiminiais pakitimais ir būdingais išbėrimais, epidemiologine anamneze (ypač kuomet serga tą patį kolektyvą lankantys vaikai). Esant sunkesnei diagnostikai, galima atlikti serologinį kraujo tyrimą, nustatant IgM antikūnius prieš Varicella zoster virusą, siekiant patvirtinti ūmią vėjaraupių infekciją.
Vėjaraupių gydymas ir priežiūra
Vėjaraupiais užkrėsti galima tol, kol atsiranda naujų bėrimų kūne ir visi esami bėrimai nepasidengia šašeliais. Todėl šiuo laikotarpiu asmeniui rekomenduojama susilaikyti nuo lankymosi viešose vietose, darbo ar ugdymo kolektyvuose. Taip pat labai svarbu pasirūpinti tinkama higiena (praustis po tekančiu vandeniu, rengtis lengvais, orui laidžiais drabužiais, dažniau keisti juos ir patalynę, tinkamai vėdinti patalpas), palaikyti tausojantį gulimą režimą ir gerti daug skysčių, siekiant atstatyti skysčių balansą.
Jokiu būdu negalima kasyti bėrimų, nes didėja rizika antrinės bakterinės infekcijos. Niežuliui slopinti skiriami specialūs tepalai, šaldantys bėrimus, mažinantys niežėjimą ir nepaliekantys randų. Esant išreikštam niežuliui gydoma antihistamininiais medikamentais. Briliantinės žalumos naudoti nerekomenduojama.
Esant 38,5 °C ir aukštesnei temperatūrai, rekomenduojama vartoti karščiavimą mažinančius vaistus. Prieš tai būtina pasitarti su gydytoju, kadangi kai kurie vaistai gali turėti šalutinį poveikį (pavyzdžiui, aspirinas gali sukelti retą, bet pavojingą ligą - Reye sindromą).
Nors vėjaraupiai dažniausiai praeina savaime per 7-10 dienų, specifinio gydymo dažniausiai neprireikia. Norint palengvinti simptomus, sveikatos priežiūros specialistas gali rekomenduoti niežulį mažinančias ir odos bėrimus prižiūrinčias priemones - pavyzdžiui, specialius losjonus ar pudras. Gydantis svarbu vengti bėrimų kasymo, kad būtų išvengta infekcijų ir randų, taip pat daug ilsėtis, vartoti pakankamai skysčių ir dėvėti švelnius, odos nedirginančius drabužius.
Vis dėlto tam tikroms rizikos grupėms - vyresniems nei 12 metų, nėščiosioms, žmonėms su nusilpusia imunine sistema ar patiriantiems komplikacijų - gali prireikti specialaus gydymo. Kiekvienu atveju tinkamiausią gydymo būdą gali nustatyti tik gydytojas, įvertinęs individualią situaciją. Todėl pajutus pirmuosius ligos požymius ar kilus įtarimams dėl vėjaraupių, būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Vėjaraupiai vaikams ir suaugusiems: skirtumai ir pavojai
Vėjaraupiai vaikams paprastai pasireiškia nesunkiai. Tačiau, kitaip nei kai kurie mano, ši virusinė infekcija nėra tokia nepavojinga. Ji gali sukelti įvairių komplikacijų (bronchito, plaučių uždegimo, ausų uždegimo ar net nervų sistemos pažeidimų) išsivystymą. Vėjaraupiai suaugusiems žmonėms vyresniame amžiuje gali sukelti juostinę pūslelinę.
Nors vėjaraupiai dažniausiai laikomi vaikystės liga, suaugusiems šiai infekcijai gali būti gerokai pavojingesnė. Vaikams liga dažniausiai pasireiškia lengva forma - su nedideliu karščiavimu ir bėrimu. Jų imuninė sistema paprastai greičiau susidoroja su virusu. Net kraujo užkrėtimas (sepsis). Ypatingą rizikos grupę sudaro žmonės su nusilpusiu imunitetu, sergantieji lėtinėmis ligomis bei nėščiosios.
Skaičiuojama, kad daugiau nei 90 proc. žmonių visame pasaulyje bent kartą gyvenime perserga vėjaraupiais - dažniausiai dar vaikystėje. Bet kas nutinka, kai ši „vaikystės liga“ užklumpa suaugus? Deja, tada viskas tampa rimčiau: simptomai būna sunkesni, o komplikacijų rizika - gerokai didesnė.
Vėjaraupiai nėštumo metu
Nėštumo metu vėjaraupiai ypač pavojingi tiek motinai, tiek vaisiui, tačiau rizika priklauso nuo to, kuriuo nėštumo laikotarpiu įvyksta užsikrėtimas. 1-2 trimestras (ypatingai 5-24 savaitė) yra laikotarpis, kuomet grėsmė vaisiui yra didžiausia - gali išsivystyti įgimtas vėjaraupių sindromas. Nors ši būklė pasitaiko retai, ji sukelia rimtus vystymosi sutrikimus, tokius kaip: galūnių, smegenų ir akių pažeidimus (pvz.: mikroftalmiją, kataraktą), odos randus, vidaus organų anomalijas, kartais - vaisiaus žūtį. 3 trimestro metu, ypatingai jei motina suserga likus mažiau nei 5 dienoms iki gimdymo, naujagimis gali susirgti sunkia vėjaraupių forma. Dėl dar nesusiformavusio imuniteto kūdikiui gresia rimtos komplikacijos (plaučių, kepenų ar burnos gleivinės uždegimai, encefalitas) ar mirtis.
Būtent todėl suaugusiųjų vėjaraupiai nėra „nekalta vaikystės liga“, o rimta infekcija, kuri gali turėti ilgalaikių pasekmių.
Skiepai nuo vėjaraupių
Šios ligos gali padėti išvengti skiepai. Svarbu: skiepytis nuo vėjaraupių negalima nėščiosioms, taip pat asmenims, kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas ar buvo skiriami imunoglobulinai. Rekomenduojama pasiskiepijus 1 mėn. Pasiskiepijus vėjaraupių vakcina įgyjamas pilnavertis ilgalaikis imunitetas. Ji apsaugo nuo sunkių ligos formų ir komplikacijų ne tik vėjaraupių, bet ir juostinės pūslelinės atveju.
Vakcina nuo vėjaraupių pasižymi dideliu efektyvumu, todėl paskiepyti vaikai itin retais atvejais gali susirgti (dažniausiai suserga tie, kurių imuninė sistema sutrikusi). Lietuvoje ši vakcina nėra įtraukta į skiepų kalendorių ir yra mokama. Ja gali būti skiepijami vaikai nuo 12 mėn., kai kuriais atvejais nuo 9 mėn. amžiaus, ir suaugusieji. Įprastai skiepijama dviem vakcinos dozėmis, pertrauka tarp dozių skiriasi pagal tai, kokio amžiaus asmuo skiepijamas.
Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, skiepai yra efektyviausias būdas apsisaugoti nuo vėjaraupių ir jų sukeliamų komplikacijų. Jei asmuo turėjo kontaktą su vėjaraupiais sergančiu žmogumi, rekomenduojama pasiskiepyti per 5 dienas. Tai gali padėti išvengti ligos arba ją pernešti lengvesne forma. Skiepijant per 3 dienas nuo kontakto, vakcinos veiksmingumas siekia iki 90 %, o per 5 dienas - apie 70 %. Po mėnesio reikia pasiskiepyti pakartotinė vakcinacijos doze.
Svarbu: nėščioms moterims skiepai nuo vėjaraupių negalimi. Todėl toms, kurios nėra persirgusios vėjaraupiais, rekomenduojama pasiskiepyti dar prieš planuojant nėštumą ir nepastoti mažiausiai 3 mėnesius po skiepijimo.
Is The Chicken Pox Vaccination Worth it? | This Morning
Statistika ir prevencija
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai Lietuvoje užregistruota daugiau nei 15 tūkst. vėjaraupių atvejų. Daugiausiai susirgimo vėjaraupiais atvejų užregistruota balandžio mėnesį. Į ligoninę dėl vėjaraupių buvo paguldyta 1,52 proc. susirgusiųjų. Sergamumo vėjaraupiais rodiklis pernai siekė 526,5 atv./100 tūkst. gyv., 2014 m. susirgusiųjų vėjaraupiais užregistruota daugiau - 22 311 šios ligos atvejų (sergamumo rodiklis - 760,8 atv./100 tūkst. gyv.). 2015 m. didžiausias sergamumas registruotas Kauno, Tauragės ir Utenos administracinėse teritorijose (atitinkamai 704,7 atv./100 tūkst. gyv., 638,2 atv./ 100 tūkst. gyv. ir 591,1 atv./100 tūkst. gyv.). Mažiausias sergamumas 2015 m. registruotas Alytaus administracinėje teritorijoje (402,1 atv./100 tūkst. 2013-2015 m. daugiausiai ligos atvejų užregistruota 0-4 m.
Kas sukelia vėjaraupius? Vėjaraupius sukelia vėjaraupių-juostinės pūslelinės virusas (Varicella-zoster virus, VZV), priklausantis herpes virusų šeimai. Tai labai užkrečiamas virusas, kuris dažniausiai plinta oro lašeliniu būdu bei yra patogeniškas tik žmonėms. Užsikrėtus šiuo virusu, dažniausiai susergama vaikystėje, pasak Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro apie 90% atvejų užsikrečiama iki 15 metų amžiaus, o persirgus įgyjamas ilgalaikis imunitetas. Tačiau pats virusas lieka „snausti“ nervų mazguose visam gyvenimui ir gali vėl suaktyvėti suaugus, ypač susilpnėjus imunitetui, sukeldamas kitą ligą - juostinę pūslelinę (herpes zoster), kuriai būdingas bėrimas plintantis viena juosta, dažniausiai ant veido ar liemens, ir sukeliantis nervų skausmą.
Nors vėjaraupiai daugeliu atvejų būna lengvos eigos, tam tikroms grupėms - suaugusiems, nėščiosioms, naujagimiams, silpną imunitetą turintiems asmenims - liga gali sukelti rimtesnes komplikacijas.
Vėjaraupiai - tai labai lengvai užkrečiama virusinė liga, plintanti iš žmogaus žmogui, dažniausiai šaltuoju metų laiku. Pagrindinis užsikrėtimo kelias - oro lašelinis, kai virusas perduodamas kalbant, čiaudint ar kosint. Vėjaraupiais užsikrėsti galima ir tiesioginio kontakto būdu, palietus infekuoto žmogaus odos bėrimo pūsleles, pūslelių išskyromis suteptus rūbus, daiktus. Virusas plinta labai greitai - užtenka pabūti vienoje patalpoje su sergančiuoju, kad užsikrėstumėte. Vėjaraupiais galima užsikrėsti ir nuo žmogaus, sergančio juostine pūsleline, jei kontaktuojama su jo bėrimu. Nors liga dažniausiai plinta tarp 2-8 metų amžiaus vaikų grupių, užsikrėsti gali bet kokio amžiaus žmogus, jei anksčiau nesirgo vėjaraupiais arba nebuvo paskiepytas.
Vėjaraupių inkubacinis periodas - tai laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų atsiradimo. Paprastai jis trunka nuo 10 iki 21 dienos, dažniausiai - apie 14-16 dienų. Nors per šį laiką žmogus dar nejaučia jokių simptomų, paskutinėmis inkubacinio laikotarpio dienomis jis jau tampa užkrečiamas aplinkiniams - užkrečiamasis laikotarpis prasideda likus 1-2 dienoms iki bėrimo atsiradimo ir trunka dar apie 5 dienas po to - iki kol visos pūslelės pasidengia šašais. Dėl šios priežasties vėjaraupiai dažnai ima plisti netikėtai, tam tikrose žmonių grupėse, nes užkratas perduodamas dar nežinant\nesuprantant, kad žmogus serga.
Vėjaraupiai yra labai užkrečiama liga, todėl sergantys vaikai turi būti izoliuoti namuose tol, kol bėrimas praeis. Vėjaraupiai dažnai prasideda karščiavimu, galvos, gerklės ar skrandžio skausmais. Šie negalavimai gali trukti keletą dienų kartu su karščiavimu ( 38,3-38,8 C°). Vėjaraupiai sukelia raudonus odos bėrimus, kuriuos niežti. Pirmiausiai jie įprastai pasirodo ant nugaros, pilvo ir veido. Bėrimas prasideda nuo mažų raudonų mazgelių, kurie atrodo lyg spuogai po vabzdžio įkandimo. Po 2 - 4 dienų mazgelių sienelės sustorėja, jų ertmė prisipildo balkšvo arba bespalvio skysčio, atsiranda pūslės. Nusikasius lieka atviros žaizdos, kurios pasidengia šašais. Vienas iš būdingų vėjaraupiams požymių yra tas, jog visi etapai (raudoni mazgeliai, vandeningos pūslės ir šašai) gali pasirodyti visi vienu metu. Sunkiau bėrimą perneša vaikai, kurie turi odos sutrikimų (pvz., egzemą ar atopinį dermatitą) arba tie, kurių silpnesnė imuninė sistema.
Kiekvienam, persirgusiam vėjaraupiais, lieka rizika vėliau gyvenime susirgti juostine pūsleline (herpes zoster). Taip yra todėl, jog po užkrėtimo Varicella-zoster virusas lieka neaktyvus nervinėse ląstelėse šalia stuburo smegenų. Vėlesniame laikotarpyje gali aktyvuotis kaip juostinė pūslelinė, kuri gali sukelti dilgčiojimą, niežėjimą ar skausmą įvairiose kūno vietose, kuriuos lydi išbėrimai, vandeningos pūslės. Vėjaraupių virusas plinta per orą (kosint ar čiaudint) ir tiesioginio kontakto metu, per kontaktą su seilėmis, gleivėmis ar pūslėmis. Vaikai turėtų nelankyti ugdymo įstaigų, kol užgyja visos pūslės. Tai paprastai trunka apie 1 savaitę.
Vėjaraupiai yra labai užkrečiama liga. Dauguma vaikų, kurių broliai ar seserys buvo užsikrėtę (nors ir buvo vakcinuoti), pirmuosius simptomus pajunta per 2 savaites. Žmonės, kurie nesirgo vėjaraupiais ir nebuvo skiepyti, užsikrėsti gali tik nuo sergančiojo. Tam tikroms žmonių grupėms vėjaraupiai turi padidintą komplikacijų riziką (įskaitant besilaukiančias moteris bei žmones, kurių imuninė sistema yra labai silpna ). Jei besilaukianti, nesirgusi prieš tai vėjaraupiais, moteris suserga (ypač tai aktualu per pirmąsias 20 savaičių), vaisiui gresia apsigimimai. Jei susergama vėjaraupiais po vaiko gimimo, rizikuojama rimtais naujagimio sveikatos sutrikimais. Vėjaraupių vakcina iki 99 % užkerta kelią Varicella-zoster infekcijai vaikams. Gydytojai rekomenduoja skiepytis 2 kartus - 12-15 mėn. ir 4-6 metų amžiaus. Nors ir retai, bet kartais taip atsitinka, jog pasiskiepijus susergama vėjaraupiais. Tokiais atvejais liga praeina nepalyginamai greičiau. Kadangi vėjaraupius sukelia virusas , antibiotikais ligos gydyti negalima. Tačiau antibiotikais gali būti gydomos likusios žaizdos. Žmonėms, kuriems gresia komplikacijos, gali būti skiriami priešvirusiniai vaistai. Tai labai priklauso nuo vaiko amžiaus, sveikatos, infekcijos intensyvumo bei gydymo laiko. Norėdami sumažinti niežulį bei kitą vėjaraupių sukeltą diskomfortą, galite naudoti vėsius, drėgnus kompresus arba per pirmąsias kelias dienas leisti kas 3-4 valandas išsimaudyti drungnoje, vėsioje vonioje ( galima naudoti ramunėlių ar kt. Maistas turi būti vėsus bei švelnus, nes vėjaraupiai burnoje gali trukdyti valgyti bei gerti. Jei jūsų vaikas turi pūslių burnoje, reguliariai duokite savo vaikui paracetamolio. Nenaudokite acetilsalicilio rūgšties (aspirino) skausmo sumažinimui vaikams, nes acetilsalicilio rūgštis gali sukelti Reye sindromą, kuris gali sukelti kepenų nepakankamumą ar net mirtį. Niežtinčias vietas galima švelniai patrinti, bet nekasyti. Tai gali būti sunku, todėl mažiems vaikams galima apmauti plonas kumštines pirštinėles nakčiai, kad nesikąsytų miego metu. Seniau pūslelės būdavo tepamos briliantine žaluma ar spiritu. Tai reiškia, kad pūsleles mes paprasčiausiai prideginame, o virusas ir toliau dauginasi po šašu, skverbiasi į gilesnius odos sluoksnius. Dauguma, susirgusiųjų vėjaraupiais, nereikalauja specialios priežiūros. Tačiau kartais gali kilti komplikacijų. Paskambinkite gydytojui, jei manote, jog jūsų vaikas serga vėjaraupiais ir jūs turite klausimų, ar nerimaujate dėl komplikacijų. Gydytojas gali padėti, gydant komplikacijas bei parenkant vaistus, mažinančius niežulį.
Įsitikinti, ar buvo sirgta vėjaraupiais, galima atlikus Varicella IgG antikūnų tyrimą. Tai rekomenduojama visiems, kurie nežino savo imuniteto būklės ir ypač moterims, planuojančioms nėštumą.
Ši iš pirmo žvilgsnio nepavojinga liga kai kuriems gali sukelti itin rimtų komplikacijų. Todėl svarbu į ją pažvelgti atsakingai. Jei norite nuo vėjaraupių apsaugoti savo vaikus arba apsisaugoti patys, pasiskiepykite.
tags: #vejaraupiai #zindomam #kudikiui
