Socialinės globos įstaigos teikia kompleksinę pagalbą vaikams, likusiems be tėvų globos, socialinę riziką patiriantiems vaikams, taip pat vaikams, turintiems specialiųjų poreikių ar negalią. Šios įstaigos siekia užtikrinti vaikų saugumą, sveikatą, gerovę ir sudaryti sąlygas jų socializacijai bei integracijai į visuomenę.

Socialinės globos įstaigų tipai ir paskirtis

Pagal globos formą ir trukmę globos įstaigos skirstomos į dienos globos, laikino apgyvendinimo ir stacionarios globos įstaigas. Globos įstaigos dažniausiai specializuojasi teikti paslaugas vienai ar kelioms klientų grupėms, kurias sieja panašios socialinės problemos, poreikiai ir interesai.

• Vaikų globos įstaigose apgyvendinami ir globojami vaikai, dėl tam tikrų aplinkybių negalintys gyventi namuose.
• Neįgaliųjų globos įstaigos skirtos laikinai arba nuolat gyventi proto negalią turintiems vaikams arba suaugusiesiems, kuriems būtina priežiūra, slauga ir jie negali gyventi namuose arba savarankiškai.
• Senų žmonių globos įstaigos skirtos nuolat gyventi seniems žmonėms, kuriems reikalinga nuolatinė globa ir slauga.

Istorinis kontekstas ir raida

Nuo XVI amžiaus Europoje vyravo nuostata, kad globoti vargšus yra bažnyčios ir tikinčiųjų pareiga, todėl pirmąsias globos įstaigas kūrė bažnyčios, vienuolynai, labdaros organizacijos. XVII amžiuje, dėl socialinių ir ekonominių pokyčių, augant vargšų skaičiui, atsakomybės už jų globą ėmėsi valstybė. Globos įstaigose vyravo drausminamosios priemonės, pagrindinis globos įstaigų tikslas buvo globojamuosius izoliuoti, kontroliuoti, išmokyti ir priversti dirbti. Po Antrojo pasaulinio karo Europos valstybėse ėmė formuotis socialinės apsaugos sistemos, kūrėsi socialinių paslaugų tinklas.

Lietuvoje nuo XVI amžiaus prie vienuolynų ir bažnyčių ėmė veikti pirmosios globos įstaigos (špitolės), daugiausia skirtos seniems žmonėms ir neįgaliesiems. XVIII amžiuje pradėta organizuoti vaikų (našlaičių, pamestinukų) globa. Nuo 1991 metų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ėmėsi globos įstaigų decentralizacijos ir plėtros, pradėtas kurti globos įstaigų tinklas savivaldybėse, gausėjo globos įstaigų, įsteigtų nevalstybinių organizacijų. 2016 metais veikė 123 stacionarios vaikų globos įstaigos, keturios iš jų - negalią turintiems vaikams, 107 įvairių tipų (valstybiniai, savivaldybių, parapiniai) senų žmonių globos namai, kuriuose buvo teikiamos stacionarios globos paslaugos vyresnio amžiaus žmonėms, 58 globos įstaigos negalią turintiems suaugusiems asmenims.

Paslaugos gavėjų tikslinė grupė ir teikimo vieta

Paslaugų gavėjų tikslinė grupė apima socialinės rizikos vaikus, likusius be tėvų globos vaikus nuo 0 iki 18 metų, gyvenančius Vilniaus mieste, o atskiru steigėjo sprendimu - iš visos Respublikos. Paslaugos teikiamos 6 padaliniuose skirtingose Vilniaus miesto rajonuose.

Ilgalaikės ir trumpalaikės globos skyrimas

Įstaiga ilgalaikės (trumpalaikės) socialinės globos paslaugas socialinę riziką patiriantiems vaikams teikia tik steigėjo sprendimu. Socialinės globos paslaugų skyrimo socialinės rizikos vaikams bei likusiems be tėvų globos vaikams komisija, įvertinusi vaiko socialinę situaciją, priima sprendimą dėl socialinės globos paslaugų skyrimo. Vaikui įstaigą, teikiančią trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą, parenka Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyrius. Skubos atveju globa vaikui pradedama teikti pagal savivaldybės sprendimą skirti trumpalaikę socialinę globą.

Reikalavimai socialinės globos įstaigoms

Socialinės globos įstaigos teritorija, visų patalpų išplanavimas ir įrengimas turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 124:2014 „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Socialinės globos teikimo vieta turi būti nesunkiai pasiekiama visuomeniniu transportu. Esant poreikiui, socialinės globos įstaiga užtikrina specialaus transporto paslaugas priemonėms, susijusioms su asmenų socialine integracija į bendruomenę, vykdyti.

Gyvenamojo ploto reikalavimai

Vienam vaikui turi būti skiriama ne mažiau kaip 14 kv. m. Kiekvienam šeimynoje gyvenančiam asmeniui (įskaitant ir šeimynos dalyvius) turi būti skiriama ne mažiau kaip 10 kv. m. Jeigu šeimynoje, esant maksimaliam šeimynos vaikų skaičiui, yra poreikis apgyvendinti šeimynoje gyvenančio vaiko brolį ar seserį, šeimynoje gyvenančiam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 9 kv. m. Miegamajame kambaryje vienai vietai skiriama ne mažiau kaip 6 kv. m ploto, vaikui iki 3 metų skirtai vietai - ne mažiau kaip 4 kv. m. Jei vaikų socialinės globos įstaigoje globojama motina su vaiku, globojamai motinai ir vaikui turi būti įrengtas atskiras miegamasis, kurio plotas ne mažesnis kaip 10 kv. m. Berniukams ir mergaitėms nuo 7 metų amžiaus turi būti įrengti atskiri miegamieji. Laiptai, laiptų aikštelės turi būti įrengtos taip, kad būtų užtikrinta vaikų sauga; negali būti įrengti sraigtiniai laiptai, laiptų pakopos negali būti siaurėjančios. Laiptai turi atitikti teisės akto reikalavimus.

Šildymo ir apšvietimo reikalavimai

Šildymo prietaisai ir įrenginiai turi būti saugūs, lengvai valomi. Patalpose turi būti užtikrintas apšvietimas. Apšvietimo normos įvairioms patalpoms pateiktos lentelėje:

Higienos reikalavimai bendruomeniniams vaikų globos namams

Remiantis Lietuvos higienos norma HN 124:2009 „Vaikų socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, vienam asmeniui turi būti skiriama ne mažiau kaip 14 kv. m. naudingojo vaikų globos įstaigos šeimynos patalpų ploto, taigi namo plotas turi būti ne mažesnis kaip 140 kv. m (būstas skirtas iki 10 vaikų). Namas turi atitikti vaikų socialinės globos įstaigos bendruosius sveikatos saugos reikalavimus. Jeigu šeimynoje, esant maksimaliam šeimynos vaikų skaičiui, yra poreikis apgyvendinti šeimynoje gyvenančio vaiko brolį ar seserį, šeimynoje gyvenančiam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 9 kv. m. Miegamajame kambaryje vienai vietai skiriama ne mažiau kaip 6 kv. m ploto, vaikui iki 3 metų skirtai vietai - ne mažiau kaip 4 kv. m. Jei vaikų socialinės globos įstaigoje globojama motina su vaiku, globojamai motinai ir vaikui turi būti įrengtas atskiras miegamasis, kurio plotas ne mažesnis kaip 10 kv. m. Berniukams ir mergaitėms nuo 7 metų amžiaus turi būti įrengti atskiri miegamieji. Socialinės globos namuose maistas gaminamas socialinės globos namų šeimynos virtuvėje ar bendrosiose maisto tvarkymo patalpose. Socialinės globos namų bendrosiose maisto tvarkymo patalpose privalo būti gartraukis, šaldytuvas. Socialinės globos namų bendrosiose maisto tvarkymo patalpose negali dirbti daugiau kaip dviem pamainomis.

Perėjimas nuo institucinės globos prie šeimos ir bendruomenės paslaugų

Pastaraisiais metais Lietuvoje vyksta perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų likusiems be tėvų globos vaikams. Tai numatyta Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijoje ir įgyvendinama pagal Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014-2020 metų veiksmų planą. Vaikų globos institucijų sistema, sutrikęs vaiko prieraišumo jausmas, lemia nevisavertį vaikų pasirengimą savarankiškam gyvenimui. Vaikai, globojami institucijoje, sunkiau pasiruošia savarankiškam gyvenimui, o išėjusieji iš globos institucijos dažnai susiduria su sudėtingesne situacija nei šeimoje globojami vaikai. Šeimoje globoti vaikai lengviau pritampa visuomenėje, nes institucijoje globojamas vaikas negali sulaukti tiek dėmesio, reikalingos artimojo meilės ir rūpesčio, kiek galėtų gauti gyvendamas šeimoje ir gaudamas reikiamą pagalbą bendruomenėje.

Bendruomeniniai vaikų globos namai

Bendruomeniniai vaikų globos namai - tai pagal šeimai artimos aplinkos modelį veikiantys vaikų globos namai, įsteigti atskirose patalpose (pvz., namas, butas) bendruomenėje, skirti likusiems be tėvų globos vaikams, neįgaliems vaikams ar vaikams, turintiems kitų specialiųjų poreikių (iki 10 vaikų, jei tai broliai, seserys). Šie namai pagal savo pobūdį priskirtini bendruomeninėms paslaugoms, kurios yra alternatyvios institucinei globai ir apima įvairių formų bei rūšių aukštos kokybės bendruomenėje teikiamas socialines, sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros ir kt. paslaugas. Įgyvendinant bendruomeninių vaikų globos namų plėtrą tėvų globos netekusiems vaikams, būtina steigti nedidelius, iki 8 vietų bendruomeninius vaikų globos namus, kur aplinka pritaikoma pagal visus vaikų poreikius. Tai padeda vaikams įgyti darbo, namų ūkio, biudžeto tvarkymo ir kitų kasdieniame gyvenime būtinų įgūdžių, padėsiančių užtikrinti jų savarankiškumą ateityje.

Vaikų globos butų steigimas ir pavyzdžiai

Klaipėdos vaikų globos namai „Rytas“ taip pat pereina prie naujo modelio - auklėtiniai apgyvendinami atskiruose butuose. Miesto centre buvo nupirktas 5 kambarių butas per du aukštus, kuriame įrengti keturi dviviečiai kambariai, svetainė su židiniu, virtuvė, du sanitariniai mazgai ir darbo vieta su kompiuteriais. Čia įsikūrė aštuonių vaikų šeimyna, kuriai naujo savarankiško gyvenimo pagrindus padeda dėtis socialinės darbuotojos. Klaipėdos meras V. Grubliauskas pasidžiaugė, jog nors reikalavimai savarankiškam bendruomeninių vaikų namų būstui itin aukšti, tačiau Klaipėdoje sėkmingai plėtojamas naujas vaikų šeimynos modelis.

Bendrieji socialinės globos principai

Organizuojant ir teikiant socialinę globą, užtikrinami šie principai:

• Asmens teisių (įskaitant asmens duomenų apsaugos) užtikrinimas.
• Dalyvavimo ir bendradarbiavimo.
• Pasirinkimo ir socialinės globos tikslingumo.
• Asmens savarankiškumo ugdymo ir socialinės integracijos.
• Nediskriminavimo.

Organizuojant ir teikiant socialinę globą, užtikrinamas asmens duomenų apsauga pagal galiojančius teisės aktus. Draudžiama nepagrįstai ir neteisėtai riboti asmens teises. Socialinė globa organizuojama ir teikiama, remiantis išsamiu ir visapusišku asmens socialinės globos poreikio vertinimu ir socialinės globos įstaigos galimybių suteikti šias paslaugas vertinimu, pripažįstant asmens teisę rinktis jo pagrįstus lūkesčius ir teisėtus interesus atitinkančią pagalbą.

Individualus socialinės globos planas (ISGP)

Siekiant užtikrinti vaikui socialinę globą, socialinės globos įstaigos nustatyta tvarka sudaro ISGP. Jame numatoma, kokie tikslai siekiami, kokiomis priemonėmis bus siekiama šių tikslų įgyvendinimo, detalizuojamos paslaugos (socialinės, sveikatos priežiūros, ugdymo ir kitos), kurios vaikui bus teikiamos ar organizuojamos socialinės globos įstaigoje. ISGP sudaromas, vadovaujantis asmens duomenų apsaugos reikalavimais, įvertinant visus vaiko sveikatos, laisvalaikio organizavimo, socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo, specialiuosius ir kitus poreikius, atsižvelgiant į vaiko gebėjimus, gabumus, silpnąsias savybes, situaciją šeimoje, socialinę riziką, negalią, amžių, brandą, etninę kilmę, kalbą, religiją, lytį, rasinę priklausomybę ir kitas aplinkybes. ISGP detaliai aprašomos sritys, kuriose vaikas yra labiau savarankiškas, kur ir kokios konkrečios pagalbos jam reikia. ISGP yra nuolat papildomas, jame atsispindi vaiko raidos, augimo ir vystymosi būklė. ISGP numatoma vaiko ateities perspektyva, planuojamos priemonės vaiko savarankiškam gyvenimui užtikrinti, skiepijant paties vaiko atsakomybę. ISGP rengia socialinę globą teikiantys specialistai, dalyvaujant pagal amžių ir brandą gebančiam išreikšti nuomonę vaikui ir vaiko pasirinktam socialinės globos įstaigos socialinių paslaugų srities darbuotojui. Socialinės globos įstaiga, planuodama ir teikdama socialinę globą vaikui bei vykdydama ISGP, nuolat bendradarbiauja su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (VTAS), globos centro atstovais, savivaldybės administracijos darbuotojais, sveikatos priežiūros, pedagoginės-psichologinės tarnybos, švietimo, įdarbinimo ir kitų institucijų specialistais, taip pat su ugdymo įstaigos ar kitos socialinių paslaugų įstaigos, kurios paslaugos vaikui buvo teikiamos prieš tai, specialistais. Tai yra užfiksuota ISGP ar kituose vaiko byloje pridedamuose dokumentuose. Ne rečiau kaip kartą per pusę metų, o atsiradus naujų aplinkybių, susijusių su vaiko sveikatos būkle, jo branda ar poreikiais, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių aplinkybių nustatymo dienos socialinės globos įstaigos iniciatyva ISGP turi būti peržiūrimas ir tikslinamas.

Socialinių darbuotojų vaidmuo

Socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai atlieka svarbų vaidmenį vaikų socializacijos procese. Jie turi būti autoritetu vaikui ir savo pavyzdžiu ugdyti pozityvų socialinį elgesį: mokyti valdyti emocijas, reaguoti į nepasisekimus, stresą. Jie taip pat rūpinasi šeimynos aprūpinimu ir ugdytinių priežiūra.

Siuntimo išrašymas ir galiojimas

Siuntimą išrašo Skyriaus vedėjas. Siuntimas per 3 darbo dienas nuo jo išrašymo dienos pateikiamas (išsiunčiamas) asmeniui (jo globėjui, rūpintojui, aprūpintojui). Išrašytas siuntimas galioja 20 darbo dienų nuo jo pateikimo (išsiunčiamos) asmeniui (globėjui, rūpintojui, aprūpintojui) dienos. Siuntimo galiojimo terminas gali būti pratęstas, jeigu asmuo (globėjas, rūpintojas, aprūpintojas) raštu išdėsto objektyvias priežasties, dėl kurių asmuo per nurodytą laiką negali apsigyventi Globos namuose. Jei nepakanka valstybės ir (ar) savivaldybių biudžeto lėšų socialinės globos paslaugoms finansuoti arba Globos namuose nėra laisvų vietų, asmuo yra įrašomas į Savivaldybės asmenų eilę ilgalaikei socialinei globai gauti, kurią sudaro ir tvarko Skyriaus specialistai, atsakingi už socialinių paslaugų administravimą. Eilė sudaroma pagal sprendimo dėl socialinių paslaugų skyrimo datą (kai yra tos pačios datos sprendimų - pagal asmens prašymo pateikimo datą).

Informacija apie vaiką socialinės globos įstaigoje

Socialinės globos namuose vaikams su negalia, stacionarinėse ilgalaikės priežiūros įstaigose, šeiminiuose namuose ir vaikų globos namuose nelydimiems nepilnamečiams kaupiamoje informacijoje apie vaiką (vaiko byla) yra užfiksuotas įvertintas vaiko socialinės globos poreikis, sprendimas, jei vaikas į socialinės globos įstaigą siunčiamas savivaldybės administracijos sprendimu, arba vaiko tėvų, globėjo, rūpintojo prašymas, kai vaikas su negalia apgyvendinamas tėvų prašymu bei kiti su vaiko globa (rūpyba) nustatymu ir socialinės globos teikimu susiję dokumentai. Jei vaikui su negalia socialinė globa pradėta teikti pagal tėvų, globėjo, rūpintojo prašymą, socialinės globos poreikio vertinimą užtikrina socialinės globos įstaiga. Sulaukusiems pilnametystės asmenims, kuriems buvo teikta vaiko socialinė globa ir kurie mokosi pagal bendrojo lavinimo, formaliojo profesinio mokymo ar specialiuosius ugdymosi poreikius užtikrinančias programas, sudaroma galimybė gyventi ir gauti socialinę globą vaikų socialinės globos įstaigoje ir grįžti į juos savaitgaliais, atostogų metu ir pan., iki jie baigs minėtas programas.

tags: #del #vaiku #apgyvendinimo #socialines #globos #istaigoje

• Kaip apmokėti ilgalaikę socialinę globą
• Edukaciniai žaislai: mokymasis per žaidimą
• Nauda ir rizika sportuojant CrossFit nėštumo metu
• Vaikams draugiškos vietos Vilniuje
• Svečių medžio tradicijos krikštynoms