Vaiko išlaikymo dydis ir forma gali būti peržiūrėti, jei iš esmės pasikeičia nepilnamečių vaikų poreikiai. Todėl, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, tokioms kaip vaiko rūbai, skiepai, būreliai, ar padidėjus MMA, gali būti svarstomas išlaikymo padidinimas. Įstatymas vaiko išlaikymo dydį sieja visų pirma su protingais jo paties poreikiais. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė (pvz. sergančio vaiko didesnį išlaikymą lemia medikamentų, geresnio maitinimo poreikis ir pan.). Išlaikymo dydį taip pat lemia tėvų turtinė padėtis. Jei tėvo (motinos) turtinė padėtis leidžia, vaikui galima priteisti gerokai didesnį išlaikymą. Ir atvirkščiai, jei tėvo (motinos) turtinė padėtis sunki, išlaikymo dydis gali būti mažinamas.
Pradėti vaiko išlaikymo padidinimo procesą galite užpildę specialią paraišką. Šioje paraiškoje užpildžius visą reikiamą informaciją, specialistai susisieks su Jumis ir aptars visas galimybes detaliau. Ypatingai, jei turite klausimų dėl vaiko išlaikymo, konsultuojama žodžiu (telefonu, atvykus į biurą) ir raštu (el. paštu, pateikus užklausą).
Kada galima prašyti didinti vaiko išlaikymą?
Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, tokioms kaip vaiko liga, sužalojimas, slaugymas, nuolatinė priežiūra. Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas (CK 3.201 straipsnio 2 dalis). Papildomos vaiko priežiūros išlaidos tarp tėvų paskirstomos proporcingai jų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes gali būti priteista tam tikra vienkartinė pinigų suma arba tam tikros periodinės išmokos, išieškomos nustatytą laiką.
Pagal civilinio kodekso nuostatas, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį spręsti dėl išlaikymo padidinimo arba sumažinimo, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams.
Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo padidinimo (dėl alimentų padidinimo) arba sumažinimo. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties vertinimas
Teismai nustato konkrečius vaiko poreikius, kurie priklauso nuo vaiko amžiaus, sveikatos ir pan. Taip pat vertinamos tėvų galimybės teikti išlaikymą. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į šias aplinkybes: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai.
Taip pat kasacinis teismas, aiškindamas periodinių išmokų indeksavimo ypatumus, yra nurodęs, kad siekdamas apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą.
Vaiko išlaikymas išvykus gyventi į užsienį
Įstatymas numato pareigą abiems tėvams išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš jų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bei užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Tačiau, pasitaiko atvejų, kai tėvas ar motina, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, išvyksta su vaiku gyventi į užsienį, kur pragyvenimo ir vaiko poreikių kaštai yra didesni negu Lietuvoje.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi išaiškino, kad tais atvejais, kai vaikas išvežamas gyventi į užsienio valstybę abiejų tėvų sutarimu, tai abu tėvai sąmoningai prisiima padidėjusių išlaidų, tenkinant nepilnamečio vaiko poreikius, naštą, priklausomai nuo užsienio valstybės, kurioje jis gyvena, aukštesnio pragyvenimo lygio. Tačiau jeigu vienas iš tėvų nepritaria vaiko gyvenamajai vietai užsienio valstybėje, tai tas iš tėvų, dėl kurio iniciatyvos vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, turi prisiimti tam tikra dalimi padidėjusias išlaidas tenkinant vaiko poreikius.
Išlaikymo dydžio ir formos pakeitimas
Pradinis priteisto išlaikymo dydis gali būti pakeistas, jei po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti: 1) aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu; 2) aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių esminiu pasikeitimu - padidėjimu ar sumažėjimu.
Išlaikymo dydis gali būti padidintas ar sumažintas ir dėl vaiko poreikių pasikeitimo. Poreikių padidėjimas nustatomas, pavyzdžiui, jeigu dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt. Sumažėjimas nustatomas, kai vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt. Teismų praktikoje pripažinta, jog vaikų poreikiai objektyviai didėja jiems augant.
Teismų praktikoje yra buvę ir tokių atvejų, kai pagrindas padidinti vaikui priteistą išlaikymą arba pakeisti išlaikymo formą buvo nustatytas dėl aplinkybės, kai asmuo savo noru vengia teikti išlaikymą kas mėnesį ir dėl to atsiranda uždelstas įsiskolinimas. Jeigu tėvas (motina) yra pajėgus teikti išlaikymą pagal savo pajamas arba turi santaupų, tačiau piktybiškai neteikia išlaikymo, tai gali būti laikoma pagrindu teismine tvarka pakeisti išlaikymo formą ir dydį. Pavyzdžiui, iš mėnesinėmis išmokomis teikiamo išlaikymo į konkrečia pinigų suma sumokamą išlaikymą.
Pavyzdys iš teismų praktikos
Teismai nagrinėjamoje byloje nustatė padidėjusius vaikų poreikius ir pagerėjusią atsakovo turtinę padėtį, todėl priteisė didesnį išlaikymą iš atsakovo, negu buvo priteista 2021 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu dėl dviem nepilnamečiams vaikams priteistų alimentų padidinimo ir prašė teismo padidinti 2021 m. liepos 21 d. sprendimu iš atsakovo priteistus alimentus - 300 Eur į išlaikymą nepilnamečiam vaikui - 750 Eur ir iš atsakovo priteistus alimentus 300 Eur į išlaikymą nepilnamečiam vaikui - 700 Eur, mokant kas mėnesį atsakovo nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. balandžio 1 d.
Kasacinis teismas, atmesdamas ieškovės kasacinio skundo argumentus dėl išlaikymo indeksavimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, padarė išvadą, kad išlaikymo padidinimo institutas siejamas su pasikeitusiais vaiko poreikiais ir tėvų galimybėmis tokį išlaikymą teikti, o priteisto išlaikymo indeksavimas skirtas dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastoms pajamoms visiškai ar iš dalies kompensuoti.
Indeksavimas ir valstybės parama
Kadangi kainos laikui bėgant kyla (maistas, drabužiai, paslaugos brangsta), išlaikymo suma, nustatyta prieš metus ar daugiau, gali tapti per maža patenkinti vaiko poreikius. Todėl valstybė numato, kad kas mėnesį teikiamas išlaikymas turi būti indeksuojamas - t. y. perskaičiuojamas pagal oficialų kainų augimo rodiklį, atsižvelgiant į infliaciją.
Taip pat verta paminėti, kad vaikams valstybė pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą moka mėnesines išmokas (nuo 2025 m. sausio 1 d. - 122,50 Eur). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismo priteisiamo išlaikymo vaikui suma negali būti sumažinta valstybės mokamos išmokos suma, jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia tėvams tenkinti daugiau nei minimalius vaiko poreikius. Ši išmoka tokiu atveju turėtų būti skiriama papildomiems, o ne būtiniems vaikų poreikiams patenkinti. Tai reiškia, kad iš esmės padidėjus vaiko poreikiams yra pagrindas didinti išlaikymo dydį nepaisant valstybės skiriamos išmokos vaikams.
