Vaikystė - tai kritinis laikotarpis, kai formuojasi pirmieji socialiniai įgūdžiai ir gebėjimas užmegzti ryšius su kitais. Socialiniai įgūdžiai yra tarsi raktas į sėkmingą bendravimą ir sveikus tarpusavio santykius, padedantys vaikams ne tik bendrauti, bet ir kurti pagarbos kupinus ryšius su aplinkiniais. Šie įgūdžiai apima tiek verbalinius, tiek neverbalinius aspektus, kurie ugdomi per nuolatinę sąveiką su tėvais, mokytojais ir bendraamžiais.
Jei socialiniai įgūdžiai nesusiformuoja tinkamai, vaikui kyla sunkumų prisitaikyti visuomenėje ir įveikti iššūkius.
Socialinių įgūdžių svarba asmenybės raidai
Socialiniai įgūdžiai yra kompleksas gebėjimų, leidžiančių vaikui tinkamai sąveikauti su kitais žmonėmis, kuriant ir palaikant tarpusavio santykius. Tai apima bendravimą, empatiją, konfliktų sprendimą ir bendradarbiavimą. Psichologė Agnieška Kašinska pabrėžia: "Mes, žmonės, esame socialinės būtybės, turime bendravimo, buvimo tarp žmonių poreikį. Jei vaikas išmoksta jaustis komfortiškai tarp žmonių, tuomet jis auga ir vystosi kaip sveika asmenybė, nes jam pavyksta tenkinti socialinio bendravimo poreikį."
Pagrindiniai socialiniai įgūdžiai:
- Bendradarbiavimas
- Lankstumas
- Empatija
- Gebėjimas konstruktyviai spręsti problemas
Šeimos vaidmuo socialinių įgūdžių ugdyme
„Vaiko, kaip asmenybės raidai, nepaprastai svarbi yra aplinka, kurioje jis auga, bręsta, įgyja įgūdžių, mato formuojamas tradicijas, tarpusavio santykius. Teigiamai asmenybės raidai būtinas dėmesys, laikas kartu, atviri pokalbiai ir, žinoma, tinkamas tėvų, suaugusiųjų pavyzdys visose gyvenimiškose situacijose“, - sako specialistė R. Šeimoje vaikai kaupia patirtį - išmoksta ir perima šeimos modelį, elgesio normas, vertybes. Teigiamos ir neigiamos tėvų vaikystės patirtys perkeliamos į naują šeimą ir taip perduodamos iš kartos į kartą.
„Nuo mažų dienų būtina ugdyti vaiko savarankiškumą, bendravimo įgūdžius, reikalauti laikytis tvarkos, higienos, užbaigti pradėtą darbą - taip ugdoma atsakomybė, nuoseklaus darbo įgūdžiai“, - sako specialistė. Ji taip pat pažymi, kad namuose turi būti nustatytos ir tam tikros taisyklės, ribos, kurios ugdo vaiko elgesį, moko elgesio, emocijų valdymo.
Deja, anot pašnekovės, socialinių įgūdžių formavimą dažnai tėvai pamina, stengdamiesi įtikti vaikui. Ypač tai išryškėja skyrybas išgyvenančiose šeimose. „Vaikų palankumą norintys pelnyti tėvai dažnai pamiršta, kad vaikai turi ne tik teises, bet ir pareigas, pavyzdžiui, padėti tvarkyti namus. Žinoma, vaikas mieliau renkasi augti su tuo iš tėvų, kuris nuolaidžiauja, lepina, nekelia didelių reikalavimų.“
„Nepaprastai svarbūs vaikui elementarūs pokalbiai, domėjimasis jo kasdiene veikla. Vaikai, kuriems tėvai skiria nepakankamai dėmesio, dažnai būna atsiskyrę, nepasitikintys savimi, trūksta gebėjimų prisitaikyti prie naujų situacijų, užmegzti ir palaikyti ryšį su bendraamžiais. Dėl negebėjimo prisitaikyti tokie vaikai patiria emocinių ir elgesio sunkumų, dažnai linkę elgtis netinkamai, laužyti taisykles.“
Socialinių įgūdžių stoka ir jos pasekmės
Socialinių įgūdžių stoka gali turėti neigiamų pasekmių vaiko raidai ir jo santykiams su aplinkiniais. Vaikai, kuriems trūksta šių įgūdžių, gali patirti emocinių ir elgesio sunkumų, būti linkę į taisyklių laužymą ir sunkiai prisitaikyti prie naujų situacijų.
„Vaikų, ypač mažiausių, netvarka ir nešvara netrikdo. Deja, neformuojami higienos įpročiai gali ilgainiui virsti rimta asmenybės problema - vaikai nemėgsta praustis, jiems nesvarbi apranga. Taip savaime didėja vaiko atsiskyrimas nuo bendraamžių, o nemalonus prakaito kvapas ir nešvari apranga neretai tampa ir patyčių priežastimi“, - akcentuoja specialistė R. „Jei tėvai neugdo asmens higienos įgūdžių, tai ir dantų valymas tampa iššūkiu. Vaikai linkę laužyti ribas ir taisykles, o kai jų nėra, tai tam tikrų įgūdžių jie net nepasigenda“, - tikina specialistė.
Jei vaikui trūksta socialinių įgūdžių, aplinka gali pradėti jo nepriimti, atstumti. Tuomet vaikas ieškos kitų būdų, kur gali patenkinti socialinio bendravimo poreikius. Viena iš tokių priemonių dažnai tampa internetas, kur vaikas jaučiasi drąsesnis, nes nereikia daug socialinių įgūdžių. Tai gali peraugti į priklausomybę, vaikas gali nenorėti išeiti iš savo kambario, nes visas gyvenimas yra už ekrano.
Ženklai, rodantys socialinių įgūdžių stoką:
- Vaikas bijo žmonių susibūrimo.
- Atsisako žaisti su kitais vaikais.
- Bijo būti paliktas vienas.
- Gali būti agresyvus arba labai baikštus.
- Kiti vaikai nenori su juo žaisti.
Žaidimo ir veiklos svarba socialinių įgūdžių ugdymui
Žaidimas vaikystėje yra pagrindinė ugdymo priemonė. Per žaidimus vaikai atranda savo tapatybę, mokosi bendrauti ir lavina daugybę svarbių įgūdžių. Emociniai gebėjimai formuojasi ir per asmeninį žaidimą.
„Vaikai, lankantys būrelius, dienos centrus ar įsitraukiantys į visuomeninę veiklą, būna savarankiškesni, vystosi atsakomybės jausmas, ugdoma kantrybė ir gebėjimas valdyti emocijas. Tokie vaikai patenkina pažinimo, lavinimosi, saviraiškos bei išradingumo poreikius. Jei namuose ir už jų ribų patenkinamas vaiko poreikis bendrauti, būti išklausytam, toks vaikas lengviau įveikia sunkumus, lengviau priima sprendimus, geba reikšti mintis.“
Žaidybinės veiklos ir vaidmenų žaidimai, tokie kaip „gydytojas” ar „pardavėjas”, yra efektyvūs lavinant vaikų empatiją, bendradarbiavimą ir problemų sprendimo įgūdžius. Emocijų kortelės, su vaizdais ir įveikos būdais, padeda vaikams atpažinti ir suprasti savo jausmus. Kasdienės diskusijos apie emocijas, remiantis šiomis kortelėmis, ir knygų apie emocijas skaitymas gilina vaikų emocinį suvokimą per pasakojimus ir simbolius.
Profesionali pagalba socialinių įgūdžių stokojantiems vaikams ir šeimoms
„Dirbome su šeima, kai po mamos mirties jau ūgtelėję vaikai buvo apgyvendinti pas budinčius globotojus. Nešvara, netvarka, aplink tik juoda ir pilkos spalvos - iš tokios tamsumos vaikai pateko į kitokį pasaulį. Mergaitė sakė niekada negalvojusi, kad kiti gyvena kitaip. Globotojai vaikus mokė ne tik, kaip šluotą laikyti, bet ir asmens higienos.“
„Pokalbis visagalis, todėl jeigu kyla įtarimų, kad vaikas patiria socialinę atskirtį, turi problemų namuose - kalbėkite su vaiku, informuokite apie tai pedagogus, socialinį darbuotoją ar psichologą, vaiko teisių gynėjus. Kompetentingi specialistai pasiruošę padėti ne tik vaikui, bet ir jo šeimai“, - sako specialistė R.
„SOS vaikų kaimų“ Šeimų stiprinimo programos vadovė Rasa Zaidovaitė teigia, kad šeimos gali sulaukti įvairios paramos - nuo pokalbių, specialistų konsultacijų iki socialinių įgūdžių ugdymo. „Mes esame pasirengę padėti į įvairias sudėtingas situacijas patekusioms šeimoms. Šeimos gali kreiptis į mus tiesiogiai. Mes paskiriame atvejo vadybą - ji yra rekomendacinio pobūdžio. Mūsų specialistas kuria santykį su šeima, bendrauja, paaiškina, kokios pagalbos galima tikėtis. Labai svarbu pabrėžti, kad atvejo vadybos tikslas yra padėti, tai nėra kokia nors bausmė“, - kalba R. Zaidovaitė.
Šeimų stiprinimo komandą sudaro atvejo vadybininkai, socialiniai darbuotojai, šeimos asistentai, individualios priežiūros darbuotojai ir psichologai. Arčiausiai šeimos socialinis darbuotojas, jis teikia tiesioginę paramą. Kiekvienai šeimai yra sudaromas individualus pagalbos planas, kuriame pagal situaciją numatomi uždaviniai šeimai. Dažnu atveju jie susiję su tam tikru šeimos narių elgesio keitimu. Svarbiausia yra, kad išnyktų socialinės rizikos veiksniai ir vaikai augtų saugioje aplinkoje.
Socialinis darbas su sunkumus patiriančiomis šeimomis seniūnijose apima kompleksines veiklas - mokymus, renginius, prevencines akcijas, savanorystę ir šeimų įtraukimą į bendruomenės gyvenimą. Vaikų dienos centruose teikiama kompleksinė pagalba vaikams ir jų šeimoms. Vaikai ir tėvai aktyviau įsitraukia į bendruomenės gyvenimą, stiprėja tarpusavio ryšiai, ugdomi socialiniai įgūdžiai. Socialiniai darbuotojai tarpininkauja su „Maisto banku“, padeda organizuoti maisto pristatymą labiausiai stokojantiems asmenims ir šeimoms.
Sunkumus patiriančiose šeimose augantys vaikai dažnai susiduria su socialiniais, psichologiniais ir mokymosi sunkumais. Socialinis darbuotojas turi būti pagalbininkas, gebantis suprasti kliento situaciją, užmegzti pasitikėjimu grįstą ryšį, bendradarbiauti planuojant pokyčius.
