Esant dideliam šalčiui, mokiniai gali neiti į mokyklą. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienas. Vadinasi, šiomis dienomis mokiniai ir jų tėvai turėtų itin atidžiai stebėti temperatūrą. Labai tikėtina, kad artimiausią parą dalis vaikų galės likti namuose.
Sprendimus dėl ugdymo proceso organizavimo, atsižvelgdamas į konkrečias orų sąlygas ir mokinių saugumą, priima kiekvienos mokyklos vadovas. Pamokos gali būti laikinai stabdomos arba organizuojamos nuotoliniu būdu. Jei dėl šalčio pamokos laikinai neorganizuojamas, šios dienos yra įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių, o neįgyvendintas mokymosi turinys vėliau kompensuojamas. Apie priimtus sprendimus moksleiviai, tėvai, globėjai turi būti informuojami mokyklų.
Kada vaikai gali neiti į mokyklą?
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nurodo, kad galiojanti tvarka yra aiški ir grindžiama faktine oro temperatūra: esant -20 °C ar žemesnei temperatūrai, į mokyklą gali neiti 1-4 ir 5 klasių mokiniai; esant -25 °C ar žemesnei temperatūrai, į mokyklą gali neiti visų kitų klasių mokiniai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) anksčiau skelbė, kad kaip nustato Bendrojo ugdymo planai, jeigu oro temperatūra yra -20 laipsnių šalčio ir žemesnė, tada į mokyklą gali neiti pradinukai ir penktų klasių mokiniai. Jeigu šaltis dar didesnis -25 laipsniai ir daugiau, į mokyklą gali neiti ir vyresni mokiniai.
Jeigu yra -20 °C temperatūra, į mokyklą neina 1-4 ir 5 klasių mokiniai. Nustatydami oro temperatūrą, tėvai vadovaujasi termometro ar mobiliosios aplikacijos duomenimis.
Jei yra -20 laipsnių šalčio ir žemiau, į mokyklą gali neiti 1-4 ir 5 klasių mokiniai. Jeigu šaltis dar didesnis - 25 laipsniai šalčio ir žemiau, į mokyklą gali neiti ir vyresni mokiniai.
Faktinė ar jutiminė temperatūra - kas svarbiau?
Meteorologas Gytis Valaika pabrėžia, kad oficialiai Lietuvoje vadovaujamasi faktine oro temperatūra, ta, kurią rodo lauko termometrai. „Dabartiniai rodikliai apibrėžti realia oro temperatūra - tai, ką rodo termometrai. Vis dėlto klausimas, ar reikėtų remtis jutimine temperatūra, yra sudėtingas meteorologinis klausimas“, - teigia meteorologas.
Pasak jo, problema ta, kad skirtingos orų programėlės naudoja nevienodus modelius ir formules, kurios ne visada pritaikytos Lietuvos sąlygoms. Dėl to tos pačios vietovės jutiminė temperatūra skirtinguose šaltiniuose gali smarkiai skirtis. „Meteo.lt pateikiama juntamoji temperatūra skaičiuojama pagal vėjo žvarbumo formulę, kuri labiausiai atitinka mūsų sąlygas. Tačiau ramiomis, giedromis naktimis didelę įtaką daro mikroklimatas - net 1 kilometro atstumu temperatūra gali skirtis 5 laipsniais“, - aiškina G. Valaika.
Jei vėjo nėra, anot meteorologo, faktinė ir jutiminė temperatūros dažniausiai būna labai panašios. Nors sprendimai grindžiami faktine temperatūra, tiek ministerija, tiek meteorologai pabrėžia, kad realios sąlygos kelyje į mokyklą gali būti gerokai sudėtingesnės. „Apsisprendžiant reikėtų įvertinti riziką: atsižvelgti į jutiminę temperatūrą, vaiko kelią iki mokyklos - ar jis eina pėsčiomis, ar turi laukti stotelėje“, - pažymi ŠMSM.
G. Valaika taip pat atkreipia dėmesį, kad vėjas ir drėgmė, ypač pajūryje ar atvirose vietose, gali smarkiai sustiprinti šalčio poveikį. „Labai daug lemia vėjas, jei jo nėra, juntamoji temperatūra beveik nesiskiria nuo faktinės. Tačiau pučiant stipriam vėjui, ypač rytais, šalčio poveikis jaučiamas gerokai stipriau“, - sako meteorologas.
Kaip tuomet turi vykti ugdymas?
Mokyklos vadovas sprendimą apie ugdymo proceso pakeitimą turėtų priimti iš vakaro ir per elektroninį dienyną ar kuriuo kitu susitartu būdu informuoti mokinius ir tėvus. Mokyklos vadovas gali nuspręsti ugdymą organizuoti nuotoliu arba hibridiniu būdu (kai dalis mokinių mokosi klasėje, kiti nuotoliu), taip pat gali laikinai stabdyti ugdymo procesą vienai dviem dienom.
Jei ugdymo procesą reikėtų stabdyti ilgiau, tokius sprendimus gali priimti tik savivaldybė arba švietimo, mokslo ir sporto ministras. Vienintelis kartas, kai visose mokyklose ugdymo procesas buvo sustabdytas 3 dienoms, buvo tik prasidėjus COVID-19 pandemijai ir paskelbus ekstremaliąją situaciją.
Ministerija rekomenduoja organizuoti nuotolinį ugdymą. Bendruosiuose ugdymo planuose nustatyta, kad mokykla gali koreguoti ugdymą, organizuoti nuotoliu. Mokyklos nuolat aprūpinamos kompiuterine įranga ir licencijomis, tuo rūpinasi Nacionalinė švietimo agentūra. Mokyklos nuotoliniu būdu dirbo pandemijos laikotarpiu, tai nėra naujas ir neišbandytas ugdymo organizavimo būdas. Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu 5-8 klasių mokiniai gali mokytis iki 10 proc.
Maži vaikai paprastai savarankiškai į ugdymo įstaigas neina, juos atveža suaugusieji. Tėvai gali įsivertinti, ar vaikas eis į darželį, ar liks namuose suaugusiųjų priežiūroje. Higienos norma, kurią pasirašo sveikatos apsaugos ministras, nustato lauko temperatūrą, kuriai esant vaikai nevedami į lauką.
Kaip nustato Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, vaiko tėvai pasirūpina, kad vaikas iki 6-erių metų, taip pat vaikas su negalia, atsižvelgiant į jo specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.
Ministerija pabrėžia, kad sprendimus dėl ugdymo organizavimo gali priimti ne tik centrinė valdžia. Mokyklos vadovas gali nuspręsti ugdymą organizuoti nuotoliniu ar hibridiniu būdu, taip pat laikinai stabdyti ugdymą 1-2 dienoms. Jei ugdymą reikia stabdyti ilgesniam laikui, sprendimus priima savivaldybė arba švietimo, mokslo ir sporto ministras. Ugdymo procesas gali būti koreguojamas ne tik dėl šalčio, bet ir dėl pūgos, stipraus plikledžio ar šildymo sistemos pajėgumų.
Mokykla gali koreguoti ugdymą, organizuoti nuotoliu. Mokyklos vadovas gali nuspręsti ugdymą organizuoti nuotoliniu ar hibridiniu būdu, taip pat laikinai stabdyti ugdymą 1-2 dienoms. Jei ugdymą reikia stabdyti ilgesniam laikui, sprendimus priima savivaldybė arba švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Kaip apie sprendimus informuojami tėvai?
Mokykla gali koreguoti ugdymą, organizuoti nuotoliu. Mokyklos vadovas apie ugdymo proceso pakeitimus turėtų informuoti iš anksto, dažniausiai per elektroninį dienyną ar kitą sutartą kanalą. Svarbu žinoti ir tai, kad jei vaikas vis dėlto atvyksta į mokyklą, ugdymas jam privalo būti organizuojamas vietoje, net jei dalis mokinių mokosi nuotoliu.
Jei lieka temų ar darbų, kurių neįmanoma atlikti namuose arba nuotoliniu, mokiniams, kai jie susirinks į mokyklas, bus intensyvinamas ugdymas. Ar mokiniams eiti į mokyklą ar ne, nusprendžia patys tėvai (globėjai) arba mokiniai. Nepaisant to, ugdymo įstaigos dirbs įprastai. Pamokų medžiaga sukeliama į elektroninius dienynus ar kitur, konsultacijas nuotoliniu būdu veda mokytojai“, - nurodoma ministerija.
Be to, ŠMSM teigimu, konkrečios mokyklos vadovas, atsižvelgdamas į sąlygas, tarkime, galbūt mokykloje daug vaikų, kurie turi atvykti iš atokesnių kaimų, gali nuspręsti ugdymą visoje mokykloje kurį laiką organizuoti ir nuotoliniu būdu.
Paprastas būdas, kuris padės sužinoti ar dar kils kūno temperatūra: tinka ir vaikams, ir suaugusiems
Orų prognozė
Meteo.lt pranešama, kad antradienio dieną nesnigs. Vėjas silpnas. Temperatūra 5-10, vietomis 11-13 laipsnių šalčio. Trečiadienį sniego nenumatoma. Vėjas naktį silpnas, dieną rytinių krypčių, 6-11 m/s. Temperatūra naktį 14-19, vietomis 20-23 laipsniai šalčio, dieną 9-14 laipsnių šalčio. Ketvirtadienį be žymesnio sniego. Vėjas rytų, 8-13 m/s, pajūryje gūsiai 15-17 m/s. Temperatūra naktį 12-17, kai kur iki 19 laipsnių šalčio, dieną 7-12 laipsnių šalčio.
Žiema nustebino: štai kiek spirgino naktį Lietuvą sukaustė itin dideli šalčiai - antradienio naktį temperatūra kai kur krito beveik iki -28,5 laipsnių, tokius skaičius rodė automobilių duomenys, kurie rodo oro temperatūrą išorėje. Nors meteorologai skelbia, kad iki šalčio rekordo pritrūko, vis dėlto paskutinį kartą tokia temperatūra buvo fiksuota tik prieš daugiau nei du metus. Hidrometeorologijos tarnybos „Meteo.lt“ duomenimis, šiandien tekant Saulei Molėtuose oro temperatūra nukrito net iki -24,3 laipsnių. Paskutinį kartą dar žemesnė oro temperatūra Lietuvoje buvo išmatuota tik prieš daugiau nei dvejus metus (2024m. sausio 8 d.) Zarasuose, kuomet šalo iki -28,0 laipsnių šalčio. Feisbuko grupėje „Orų entuziastai“ gyventojai dalijasi, kad Kaišiadorių rajone šalo iki -25 laipsnių, Pasvalio rajone, Ragujų kaime 7 val ryto, anot gyventojų, rodė -23 laipsnius, Prienų rajone termometrų stulpeliai, žmonių teigimu, irgi nukrito iki -23 laipsnių. Tiesa, kai kuriose Lietuvos vietose gyventojai užfiksavo ypač žemą temperatūrą - štai Anykščių rajone, Svėdasuose, gyventojų termometrai automobiliuose užfiksavo -28,5 laipsnių šaltį. Pietryčių Lietuvoje, Šalčininkų rajone, 6 val. 30 min. ryto gyventojai užfiksavo -27 laipsnių temperatūrą. Medininkuose šalo iki -26 laipsnių.
Kaip penktadienį sakė „Meteo LT“ Prognozių ir perspėjimų skyriaus vyresnysis sinoptikas Paulius Starkus, į naują mėnesį sekmadienį įžengsime su dar šaltesniais orais nei kad dabar.
