Nėštumas - tai nuostabus laikas moters gyvenime, tačiau kartu ir metas, kai organizmas patiria daugybę pokyčių. Nors dažnai galvojame apie didėjančią pilvuką ir besikeičiančią figūrą, svarbu nepamiršti ir odos pokyčių, kurie gali sukelti tiek džiaugsmo, tiek ir susirūpinimo.
Tikriausiai sunkiai rastume žmogų, kuris nesutiktų, jog pradėjusios lauktis moterys išgražėja ir nėštumas bene visuomet asocijuojasi su žvilgančiomis akimis bei lygia ir spindinčia oda. Tačiau tikrai ne kiekvienos būsimos motinos skruostus papuošia švelnus raudonis. Daugeliui moterų nėštumo metu tenka susidurti su didelėmis odos ir kūno problemomis, tokiomis kaip aknė, melazma, padidėjęs plaukų augimas, odos elastingumo sumažėjimas ir strijos.
Pasak aukščiausios kvalifikacijos odos priežiūros ekspertų, dėl žavaus švytėjimo nėštumo metu, moterys gali dėkoti 40% padidėjusiam kraujo kiekiui bei hormonų ir kūno riebalų pasikeitimams. Aktyvesnė kraujotaka odai suteikia daugiau reikalingų medžiagų ir deguonies, o padidėjęs Jūsų kūno svoris odai suteikia stangrumo bei lygumo. Tačiau kartais, tokie organizmo pokyčiai, ypač padidėjusi riebalų gamyba, gali sukelti nemalonių problemų.
Dažniausi odos pokyčiai nėštumo metu
Nėštumo metu moters oda, plaukai, nagai, gleivinės patiria tam tikrų fiziologinių pokyčių. Šie pokyčiai dažnai susiję su hormonų svyravimais ir padidėjusiu kraujotakos aktyvumu.
Pigmentacija
Beveik visoms nėščiosioms atsiranda įvairaus laipsnio odos pigmentacijos pokyčių. Dažniausiai pigmentacijos pakitimai paveikia nedidelius odos plotelius ir gali būti susiję su melanocitų tankiu konkrečioje kūno zonoje. Tiksli hiperpigmentacijos priežastis nėra žinoma. Viena dažniausių odos pigmentinių pokyčių išraiška - tai baltosios pilvo linijos patamsėjimas. Pilvo srityje, nuo gaktos iki bambos matoma neryški tamsi linija. Oda aplink spenelio areolę taip pat patamsėja. Kitos tamsėjančios kūno vietos - speneliai, pažastys, lytiniai organai, tarpvietė, išangė, vidiniai šlaunų paviršiai, kaklas. Apie 90 proc. nėščiųjų atsiranda strijų pilvo, krūtinės, šlaunų ar rankų srityse. Pigmentinės dėmės nėštumo metu gali atsirasti dėl saulės poveikio ir genetinio polinkio. Odos atspalvis taip pat gali keistis.
Melaninas gaminamas melanocitų ląstelių viduje ir per melanosomas pernešamas į aplinkines keratinocitų ląsteles. Pigmentacijos lygį sumažinti galima atsakingai ir ribotai mėgaujantis saule. 16 savaitė: Padidėja melanino gamyba - tai gali sukelti odos hiperpigmentaciją, vadinamą melazma arba ,,nėštumine kauke“. Pigmentinių dėmių gali atsirasti skruostų, kaktos, kaklo srityse - jos įprastai palaipsniui išnyksta pagimdžius. Tamsesniuose ir šviesesniuose odos tipuose iš tikrųjų yra tas pats melanocitų skaičius, skirtumas yra pagamintas melanino kiekis! Kaip žinia, nėštumo metu padidėja melanino gamyba, o saulė procesą dar labiau skatina.
„Nėščiosios kaukė“ (lot. chloasma gravidarum), dar vadinama melazma, chloazma. Įvairios formos, pavienės arba susiliejančios pigmentinės dėmės, atsirandančios ant veido (ypač kaktos, skruostų srityse), kartais ir ant kitų saulei atvirų vietų, pagedžiui, kaklo, dekoltė, pečių. „Juodoji linija“ (lot. linea nigra). Tamsi, paprastai rusvo atspalvio, iki 1 cm skersmens linija, kylanti nuo gaktikaulio iki bambos (kartais tęsiasi ir virš bambos, per visą nėščiosios pilvą iki pat šonkaulių).
Venkite tiesioginių saulės spindulių. Naudokite plataus spektro (nuo UVA ir UVB spindulių) apsauginį kremą nuo saulės, kurio apsaugos lygis yra SPF 15 ar aukštesnis. Naikinti pigmentinių dėmių nėštumo metu nėra prasmės, nes dažnai tai yra laikina ir tik estetinė, o ne sveikatos problema. Atsiradusias pigmentines dėmes gali šiek tiek išblukinti odos šveitimas, pašalinantis senas, patamsėjusias odos ląsteles. Tik reikėtų suprasti, kad šveitimas neišsprendžia priežasties, o tik sumažina pasekmes, todėl, būnant saulėje ir nesisaugant, dėmelės gali ir vėl išryškėti.
Strijos
Strijos - vienas iš dažniausių ir geriausiai žinomų odos pokyčių nėštumo metu. Odai tempiantis, susilpnėja elastinės skaidulos, todėl net 90% nėščių moterų odos įtrūkimai, vadinami strijomis, atsiranda ne tik pilvo srityje, bet taip pat ant kojų, sėdmenų, juosmens ar krūtinės. Jungiamojo audinio pakitimai nėštumo metu ir dėl to atsiradusios strijos nemažai daliai moterų kelia kosmetinių problemų. Iš pradžių strijos atrodo kaip rausvos ar šviesiai violetinės linijos, jų atsiranda VI-VII nėštumo mėnesyje. Dėl hormoninių pokyčių pasikeičia ne tik sumažėja elastinių skaidulų dydis, bet ir pasikeičia jų erdvinis išsidėstymas, kas ir lemia strijų atsiradimą. Po gimdymo strijos gali kiek išblukti, tačiau galutinai niekada neišnyksta. Deja, nėra veiksmingų prevencinių priemonių, patikimai apsaugančių nuo strijų susidarymo. Deja, nėra veiksmingų prevencinių priemonių, patikimai apsaugančių nuo strijų susidarymo.
14 savaitė: Pilvukas tampa pastebimas. Rekomenduojama naudoti specialias priemones ar tiesiog drėkinamuosius kremus strijų prevencijai pilvo, liemens, šonų, šlaunų ir krūtų srityse. Strijų atsiradimą ir jų dydį nulemia genetika, svorio augimo greitis, netinkama mityba. Apie 90 proc. nėščiųjų atsiranda strijų pilvo, krūtinės, šlaunų ar rankų srityse. Strijos galutinai neišnyks, bet taps mažiau pastebimos. Strijos - vienas iš dažniausių ir geriausiai žinomų odos pokyčių nėštumo metu. Odai tempiantis, susilpnėja elastinės skaidulos, todėl net 90% nėščių moterų odos įtrūkimai, vadinami strijomis, atsiranda ne tik pilvo srityje, bet taip pat ant kojų, sėdmenų, juosmens ar krūtinės. Nors manoma, kad odą maitinantys kremai bei vitaminas E gali padėti išvengti strijų atsiradimo, specialistai perspėja, jog nėra atliktų tyrimų, kurie įrodytų šių priemonių prevencinę pagalbą. Nors ir siekiate tobulos kūno odos, turite suprasti, jog visiškai pašalinti strijų - negalima. Tačiau odos įtrūkimus sumažinti ir padaryti nepastebimis gali tik tinkamai parinktas gydymas.
Strijas dar vadina nėščiųjų drūžėmis. Tai yra odos patempimai, kurie gali būti ryškiai rausvos, rausvai-melsvos, vėliau pablyškusios ar net permatomos spalvos. Pasireiškia jos apie 90 proc. baltųjų moterų. Manoma, kad strijų atsiradimas yra paveldimas. Tačiau pagrindinė atsiradimo priežastis yra hormoninė organizmo veikla. Taip pat, įtakos turi ir svorio pokyčiai vykstantys nėštumo metu. Dažniausiai strijų būna ant pilvo šonų, sėdmenų, krūtų, žastų, šlaunų ir kirkšnių srityse.
Patempimas ir odos elastingumo sumažėjimas gali sukelti nepageidaujamus pokyčius. Besilaukiančių moterų kūno odai yra sunku ne tik prisitaikyti prie svorio padidėjimo nėštumo metu, tačiau lygiai pat - atsigauti po jo. Taip yra todėl, kad oda nebepagamina pakankamai kolageno ir elastino. Dėl šios priežasties, ties liemens linija, skruostuose, aplink smakrą ar po rankomis oda neretai praranda savo elastingumą.
Strijų profilaktikai ar jų kiekiui sumažinti galima naudoti specialius kremus, aliejus, masažą. Priemones naudoti po prausimosi (1-2 k. per parą) įtrinant gnaibomaisiais judesiais tose vietose, kuriose yra strijų.
Aknė ir riebalų perteklius
7 savaitė: Odą veikia hormonų pokyčiai, padidėja riebalų sekrecija, veidas blizga, gali išsivystyti aknė. Svyruojantis hormonų lygis veikia mūsų riebalines liaukas ir kartais gali sukelti nepageidaujamą spuogų protrūkį. Laikui bėgant spuogai išnyks, tačiau kol jų yra, kasdien švelniai valykite odą.
Dėl hormoninių svyravimųir padidėjusios kraujotakos, kūnas gali sukaupti riebalų perteklių. Tokiu atveju, atsiranda tikimybė, jog negyvos odos ląstelės padengs Jūsų veido odą ir užkimš poras. Siekiant geriausių ir saugiausių rezultatų, besilaukiančioms ar krūtimi maitinančioms moterims, dėl aknės gydymo patariame pasitarti su gydytoju.
Riebalų sankaupos probleminėse zonose gali išlikti dėl staigių svorio pokyčių. Subalansuokite mitybą, sportuokite, apsilankykite pas kūno priežiūros specialistą, kuris parinks jums tinkančias procedūras (limfodrenažą kompresinės terapijos aparatu, šalčio lipolizę, liekninamuosius kūno įvyniojimus, masažus ir kt.).
Svarbu spuogų nespaudyti ir nekrapštyti, o dezinfekuoti. Krapštant spuogus pūliai išnešiojami po sveiką odą ir taip sukeliami nauji uždegimai.
Kraujagyslių pokyčiai
Nėštumo metu estrogenai ir kiti faktoriai didina kraujagyslių tempimą, lemia kraujagyslių sienelių nestabilumą, skatina kraujagyslių proliferaciją (išvešėjimą). Teleangiektazijos. Jų atsiranda net 66% baltaodžių rasės nėščiųjų, dažniausiai tarp II-o ir V-o nėštumo mėnesio. Tai gerybiniai kraujagysliniai dariniai su charakteringa išvaizda: raudonas taškelis odoje, nuo kurio plonytėmis gijomis nusidriekia kapiliarai. Teleangiektazijų paprastai atsiranda apie akis, kaklo, veido srityje, viršutinėje krūtinės dalyje, rankų odoje. Delnų eritema (paraudimas). Dviem trečdaliams nėščiųjų gali parausti delnai. Venų varikozė. Nėštumo metu gali išsiplėsti kojų, išorinių lytinių organų venos, taip pat gali susiformuoti hemorojiniai mazgai. Venos plečiasi dėl padidėjusio cirkuliuojančio kraujo tūrio bei vaisiaus spaudimo į šlaunies ir dubens arterijas. Kai vargina kojų venų varikozė, rekomenduojama pakelta kojų padėtis, kompresinių kojinių nešiojimas, miegojimas ant kairiojo šono, fizinė veikla, taip pat patariama vengti ilgo stovėjimo ar ilgo sėdėjimo.
21 savaitė: Padidėjusi gimda sukelia spaudimą, todėl kojose gali susiformuoti varikozinės (išsiplėtusios) venos, padidėti kapiliarų pralaidumas ar išsivystyti kapiliarų trapumas. Dažnai atsiranda žvaigždinės hemangiomos veido, krūtinės srityse.
Nėštumo metu dėl augančio vaisiaus įvyksta daug pokyčių moters organizme. Ne visi pokyčiai yra malonūs, bet guodžia tai, kad jie neamžini. Apie 70 proc. nėščiųjų patiria šiuos požymius. Didėjanti gimda kelia skrandį, todėl maistas ilgiau būna skrandyje. Išsiskiria daugiau skrandžio sulčių, kurios dėl sumažėjusio stemplės tonuso patenka į stemplę ir dirgina jautrią gleivinę.
Nėštumo metu dėl hormonų veiklos venos atsipalaiduoja, tampa elastingesnės. Be to, kraujui tekėti sunku dėl didėjančios gimdos spaudimo, todėl jis užsilaiko kojų venose.
Patarimas. Svarbu judėjimas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta. Lengvas fizinis aktyvumas gerina kraujo cirkuliaciją kojose. Atkreipti dėmesį, kad avalynė turi būti patogi. Atsigulus palaikyti kojas pakėlus aukščiau. Vengti ankštų kelnių ir kitų veržiančių rūbų. Stengtis nesėdėti užsikėlus koją ant kojos. Prieš einant miegoti pasidaryti kojoms vonelę, pamasažuoti kojas (pėdas, blauzdas ir šlaunis) per visą ilgį.
Niežulys
Nėštumo metu moteris gali varginti tiek fiziologinis niežulys, tiek ir odos niežėjimas dėl iki nėštumo buvusių odos ligų ar specifinių, tik nėščioms moterims būdingų dermatologinių susirgimų. Odos niežulys be jokios nustatomos priežasties vargina apie 20% nėščiųjų. Dažniausiai niežti skalpą, išangę, išorinius lytinius organus, pilvo odą (ypač trečiame nėštumo trimestre). Niežulys nėštumo metu gali būti susijęs su dermografizmu arba dilgėline, kuri yra dažnesnė antroje nėštumo pusėje. Būklės palengvinimui rekomenduojamos avižų vonios, antihistamininiai vaistai, pvz., loratadinas. Be to, niežulys būdingas ir specifinėms nėščiųjų odos ligoms.
Nėščiųjų niežulys yra odos liga, kuria serga kai kurios moterys nėštumo metu. Jai būdingas intensyvus niežulys ir mažų, iškilusių guzelių susidarymas ant odos. Nors tai nekenkia nei motinai, nei kūdikiui, ji gali labai paveikti besilaukiančių moterų gyvenimo kokybę. Nėštumo niežulys, dar žinomas kaip nėštumo prurigo, yra gerybinė odos liga, paprastai pasireiškianti trečiąjį nėštumo trimestrą. Jai būdingi niežtintys, raudoni ir iškilę pažeidimai, kurie gali atsirasti įvairiose kūno vietose, ypač pilvo, rankų ir kojų srityje.
Manoma, kad ši būklė susijusi su hormoniniais pokyčiais ir imuninės sistemos reakcija nėštumo metu. Šiuo metu nėra tiesioginių įrodymų, siejančių infekcinius agentus su nėštumo niežuliu. Tačiau aplinkos veiksniai, tokie kaip karštis, drėgmė ir odos dirginimas, gali pabloginti būklę. Kai kurie tyrimai rodo, kad genetinis polinkis gali turėti įtakos nėštumo niežulio atsiradimui. Moterims, kurių šeimoje yra buvę odos ligų, tokių kaip egzema ar psoriazė, gali būti didesnė rizika. Gyvenimo būdo veiksniai, įskaitant stresą ir mitybos pasirinkimus, gali turėti įtakos nėštumo niežulio sunkumui. Mityba, kurioje gausu perdirbtų maisto produktų ir mažai būtinų maistinių medžiagų, gali pabloginti odos būklę.
Pagrindinis nėštumo niežulio simptomas yra stiprus niežulys, kuris gali kelti nerimą besilaukiančioms motinoms. Nors nėštumo niežulys paprastai yra nekenksmingas, tam tikri simptomai gali rodyti rimtesnę būklę, pavyzdžiui, nėštumo cholestazę. Nėštumo niežulio diagnozė paprastai prasideda nuo išsamaus klinikinio įvertinimo. Daugeliu atvejų nėštumo niežuliui diagnozuoti nereikia jokių specialių laboratorinių tyrimų. Tačiau sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali atlikti kraujo tyrimus, kad atmestų kitas ligas, pvz., kepenų funkcijos sutrikimą ar alergijas. Nėščios moterys prieš pradėdamos bet kokį naują gydymą visada turėtų pasitarti su savo sveikatos priežiūros paslaugų teikėju.
Nėštumo pabaigoje, 24 savaitė: Dėl didėjančio pilvuko oda tempiasi, galite jausti niežulį. 33 savaitė: Jei ant pilvo atsirastų raudonų bėrimų, būtina pasikonsultuoti su dermatologu - tai gali būti savaime praeinanti nėštuminė dermatozė ar įvairių nėštumo metu išsivystančių odos ligų požymis, kai reikalingas gydymas.
Nėštumo pabaigoje pilvą kartais išberia raudonais, niežtinčiais mazgeliais - tai dilgėlinė nėščiųjų dermatozė (PUPPP, angl. Mazgeliai dažniausiai iškyla strijų įtrūkimuose, tačiau jie gali susilieti į didesnes, patinusias, paraudusias dėmes. Dilgėlinė nėščiųjų dermatozė yra nepavojinga, bet bėrimai nemalonūs, erzinantys, niežtintys. Medikai ir mokslininkai nėra tikri dėl bėrimo priežasčių, tačiau, manoma, kad įtakos turi odos tempimasis ir imuninės sistemos atsakas. Odos tempimasis. Nėštumo metu per trumpą laikotarpį priaugama daug svorio, oda stipriai įsitempia, gilesniuose jos sluoksniuose atsiranda įtrūkimų - strijų. Imuninės sistemos atsakas.
Nesikasykite! Dilgėlinė nėščiųjų dermatozė sukelia stiprų niežulį, tačiau labai svarbu stengtis nesikasyti, nes tai tik pablogins odos būklę. Vėsūs kompresai. Į rankšluostį įvyniokite ledukų ar šaldytų daržovių pakelį ir kompresą 15-20 min. palaikykite ant labiausiai išbertų, niežtinčių vietų. Kompresą galima prisidėti kelis kartus per dieną. Odos drėkinimas. Vaistai. Jeigu „paprastesnės“ priemonės nepadeda, gydytojas gali išrašyti uždegimą mažinančių, vietiškai veikiančių vaistų. Dažniausiai skiriami vietiniai kortikosteroidai: kremai, geliai, emulsijos ar kt. Labai retai, tik pavieniais, ypač sudėtingais atvejais skiriama kortikosteroidų tablečių.
Plaukų ir nagų pokyčiai
Nėštumo metu galvos plaukai tampa storesni ir tankesni, kadangi sulėtėja plauko augimo ciklas- pailgėja perėjimas iš „augimo“ į „poilsio“ fazę. Po gimdymo praėjus 1-5 mėnesiams, padaugėja plaukų, esančių telogeno fazėje. Šiuo periodu ypač dažnai moteris vargina plaukų slinkimas, kuris nustoja maždaug po pusantrų metų. Hirsutizmas. Padidėjęs plaukuotumas labiausiai pastebimas veido srityje, tačiau gali išryškėti ir ant rankų, kojų, nugaros, virš gaktos. Tai atsiranda dėl placentos ir kiaušidžių gaminamų androgenų poveikio plauko folikului.
Dėl nėštumo sukeliamų hormonų svyravimų, plaukai ima dygti žymiai greičiau ne tik tankesni ir storesni, bet ir tose vietose, kur jų paprastai nebūdavo: panosėje, ant skruostų, krūtinės, pilvo, pėdų ar kitose kūno vietose. Žinoma, kaip ir ankščiau minėtoms problemoms, taip ir pagausėjusiam nepageidaujamų plaukų pertekliui - sprendimo būdų tikrai yra. Vienas iš jų - plaukelių šalinimas GentleLase Pro-U lazerinės epiliacijos technologija. Tai greita bei odos sudirginimo nesukelianti procedūra su Aleksandrito lazeriu, kurios privalumas - plaukelių augimo mažėjimas po kiekvienos procedūros. 755nm dažniu veikiantis lazeris yra efektyviausia šiuo metu naudojama plaukelių šalinimo technologija. Lazerio impulsai parenkami pagal Jūsų odos tipą, todėl procedūra gali būti atliekama ir šviesiems, ir tamsiems odos tipams.
Nėštumo metu nagai auga greičiau, tačiau gali atsirasti nagų distrofija, skersiniai ruoželiai, ponaginės masės, distalinė onicholizė (neskausmingas nago plokštelės atsiskyrimas nuo nago guolio). Pasitaiko, kad ant nagų prasčiau laikosi nagų lakas.
Kaip prižiūrėti odą nėštumo metu?
Šiltuoju sezonu oda reikalauja dar kruopštesnės priežiūros. Pakankamas drėgmės lygis, subalansuota mityba ir specialios priemonės elastingumui didinti neabejotinai gelbėja kovoje su odos strijomis.
Venkite tiesioginių saulės spindulių. Naudokite plataus spektro (nuo UVA ir UVB spindulių) apsauginį kremą nuo saulės, kurio apsaugos lygis yra SPF 15 ar aukštesnis. EAU THERMALE AVENE apsauginė purškiama emulsija nuo saulės SPF50+, 200 ml.Plataus veikimo ilgalaikės apsaugos nuo UVA/UVB spindulių purškiamasis losjonas, sukurtas jautriai odai. Išskirtinis „Pierre Fabre“ veikliųjų medžiagų junginys „SunSitive protection“® suteikia plataus veikimo ilgalaikę apsaugą nuo UVB spindulių, taip pat apsaugo nuo UVA spindulių. Antioksidantas pre-tokoferolis (vitamino E pirmtakas) neutralizuoja laisvuosius radikalus ir sustiprina odos apsauginę funkciją. „Avene“ terminio šaltinio vanduo nuramina odą, slopina sudirgimą. Ypač atsparus vandeniui, švelnios persikinės spalvos, malonios tirštos konsistencijos kremas apsaugo ir drėkina viršutinį odos sluoksnį. Naudojimas: Prieš eidami degintis saulėje, tolygiai užpurkškite pakankamą losjono kiekį, suaugusiųjų dilbiui - 6 paspaudimai.
Odai reikia daugiau priežiūros: po prausimosi netrinkite rankšluosčiu odos, o sausinkite paspaudžiant jį prie odos. Visada po vandens procedūrų pasitepkite odą kremu, emulsija ar pieneliu.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nėštumo metu, ypač jei atsiranda raudonų bėrimų ant pilvo, būtina pasikonsultuoti su dermatologu. Tai gali būti savaime praeinanti nėštuminė dermatozė ar kitų odos ligų požymis, reikalaujantis gydymo.
Jei kyla abejonių, gali būti atliekami įvairūs tyrimai, siekiant atmesti kitas, su bėrimais ir niežuliu nėštumo metu siejamas ligas ir būkles.
Jei krenta svoris, vemiama išgėrus skysčių, vemiama 3-4 kartus per dieną, pykinimas ir vėmimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių nuo nėštumo pradžios, būtina kreiptis į gydytoją.
