Vaikų sveikata yra vienas svarbiausių tėvų rūpesčių. Nors vaikai yra atsparūs ir greitai atsigauna, jie taip pat yra jautresni įvairioms ligoms. Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausiai pasitaikančias vaikų ligas, jų simptomus, kaip jomis užsikrečiama ir kaip jas gydyti.
Virusinės ir infekcinės ligos
Pasaulyje yra žinoma daugiau nei 200 žmonių paveikiančių virusų. Vaikai dažniausiai užsikrečia pamokų ir pertraukų metu būdami didelėse žmonių grupėse. Pagrindiniai susirgimai yra peršalimas, gripas, koronavirusas ir žarnyno infekcinės ligos, tokios kaip rotavirusas. Infekcines ligas gali sukelti virusai, bakterijos ir grybeliai. Dažniausiai pasitaikančios virusinės ligos paveikia kvėpavimo takus ir žarnyną. Dažnos bakterinės infekcijos yra ūminis kosulys, angina, ausų uždegimas ir konjunktyvitas. Bakterinei infekcijai gydyti reikalingi antibiotikai. Grybelinės infekcijos gydomos antigrybeliniais kremais ir serumais.
Šaltuoju metų sezonu dažniausiai pasitaiko „peršalimo virusai“, kurie pasireiškia karščiavimu, sloga, gerklės skausmu, kimimu ir kosuliu. Tokius virusus sukelia rinovirusai, respiracinis sincitijaus virusas, koronavirusai, gripo ir paragripo virusai. Taip pat šiuo metu vyrauja COVID-19 virusinė infekcija, kurios omicron atmaina pasireiškia neaukštu karščiavimu, stipriu gerklės skausmu, raumenų, galvos skausmais, dideliu bendru silpnumu ir kosuliu. Žarnyno virusinės infekcijos, kurių dažniausi sukėlėjai yra noravirusas, rotavirusas ir enterovirusas, pasireiškia karščiavimu, viduriavimu ir vėmimu.
Tėvai dažnai girdi terminus "liga", "sindromas" ir "neuroįvairovė", tačiau retai gauna aiškų paaiškinimą, kodėl jų nereikėtų maišyti. Vaikų liga - tai sveikatos būklė su konkrečia priežastimi, pavyzdžiui, virusu ar bakterija. Sindromas - tai simptomų ir požymių rinkinys, kuris pasirodo kartu ir dažniausiai turi bendrą priežastį, pavyzdžiui, genetinį pokytį. Neuroįvairovė - visai kita kategorija. Neuroįvairovė nėra liga ir nereikalauja gydymo. Nors sindromas ir neuroįvairovė kartais turi panašių simptomų, jų esmė visai kitokia.
Dažniausios vaikų ligos
Vienas dažniausių susirgimų, su kuriuo susiduria vaikai, yra sezoninės peršalimo ligos, ypač tuo atveju, kai jau pradedamas lankyti darželis ar mokykla. Pakanka vos vienam vaikui susirgti ir ši problema netrunka kamuoti kur kas didesnį būrį vaikų. Statistika rodo, kad kasmet vis daugėja vaikų, kurių dantų būklė - ypač prasta. Vis daugėja ir antsvorį turinčių vaikų. Šios problemos atsiradimas yra siejamas ne tik su tuo, kad didžioji dalis vaikų gauna daugiau kalorijų nei reikėtų, bet ir su tuo, jog ypač didelę dalį šių kalorijų yra gaunamos iš saldumynų, riebaus ar kepto maisto.
Šeimos gydytoja Rasa Isevičienė sako: normalu, jei kūdikiai ir ikimokyklinukai virusinėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis ir žarnyno virusais serga nuo šešių iki dvylikos, mokyklinukai iki penkių, šešių, o paaugliai ir suaugę iki dviejų, trijų kartų per metus. Pasak gydytojos, reikia atminti, kad didžiąją vaikų karščiavimo priežasčių dalį sudaro virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Medikė sako, kad neretai tėvai apsirgusią atžalą veda pas gydytoją vos tik prasidėjus pirmiesiems simptomams. „Skubiai kreiptis į gydymo įstaigą reikia tuo atveju, jei karščiuoja naujagimis ar iki 3 mėnesių amžiaus kūdikis, vaikas karščiuoja ilgiau nei 72 val. arba jo kūno temperatūra viršija 40 ºC. Taip pat svarbu stebėti, ar esant žemesnei nei 38,5 ºC vaikas nėra vangus, mieguistas, apatiškas ar nenumaldomai verkia. Suklusti būtina ir tuo atveju, jei vaikas skundžiasi stipriu pilvo, gerklės ar kitu skausmu, atsisako skysčių, mažai šlapinasi, jam pasireiškia traukuliai ar vėmimas sugirdžius skysčius, nesant slogai pastebimas sunkus kvėpavimas ar ryškūs, paspaudus neišnykstantys bėrimai“, - aiškina R. Isevičienė.
Dažnai manoma, kad vaikams mikroelementų ar vitaminų netrūksta. R. Isevičienė pabrėžia: „Itin aktualu laiku diagnozuoti mažakraujystę. Gimusius mažo svorio, nevalgius vaikus, atsiliekant jų raidai, esant infekcijoms, nuovargiui, ir tuos, kurių mamos nėštumo metu sirgo mažakraujyste, tiriame dėl geležies stokos. „Bendras kraujo tyrimas leidžia pastebėti ne tik mažakraujystę, bet ir uždegiminius procesus vaiko organizme, alergijas, parazitines ligas, piktybinius kraujo susirgimus, kartais - vitamino B12 arba folio rūgšties stoką. Tai turi įtakos imuninės sistemos veiklai. Esant įtarimui, atliekami detalesni veninio kraujo tyrimai“, - R. Isevičienė.
Darželinio amžiaus vaikų imunitetas nėra pilnai susiformavęs, todėl sirgti 8-10 kartų per metus laikoma visiška norma. Imunitetas pats silpniausias vaikams nuo 6 mėn iki 3 metų. Imuninė sistema visiškai susiformuoja, kai vaikui sukanka 5-7 metai. Kaip ir kasmet didžiausias sergamumas infekcinėmis ligomis būna spalio - kovo mėnesiais. Tam turi įtakos vėsesni, drėgnesni orai, kurie yra palanki terpė virusams plisti bei padidėjęs patiriamas stresas (nauji mokslo metai, trumpos, tamsios dienos, pandemija), taip pat organizme išsenka vitamino D ir kt. Kaip ir kasmet šaltojo sezono metu vieni pagrindinių virusinių susirgimų yra “peršalimo virusai”, kurie pasireiškia karščiavimu, sloga, gerklės skausmu, kimimu, kartais - kosuliu. Peršalimą dažniausiai sukelia rinovirusai, respiracinis sincitijaus virusas, koronavirusai, gripo, paragripo virusai. Tokių virusų rūšių yra apie 200, tad ir sergama šaltojo sezono metu panašiais simptomais pakankamai dažnai, ypač vaikų tarpe, kai imunitetas dar tik formuojasi. Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos trunka apie savaitę, kartais iki 2 sav. Labiausiai vaikas užkrečiamas yra pirmomis infekcijos dienomis, pirmą ligos savaitę. Persirgus infekcija dažnai kosuliukas vargina ilgesnį laiką, nes tam, kad pilnai išsivalytų vaiko kvėpavimo takai, reikalingas ilgesnis laiko tarpas, kartais kosuliukas gali varginti iki 3 savaičių, bet toks vaikas jau nėra užkrečiamas.
Šiuo metu taip pat vyrauja Covid 19 virusinė infekcija, jos omicron atmaina, kuri pasireiškia dažniausiai neaukštu karščiavimu iki 38, gali žmogus ir visai nekarščiuoti, stipriu gerklės skausmu, raumenų, galvos skausmais, dideliu bendru silpnumu, kosuliu, kartais - akių konjunktyvitu. Uoslės ir skonio sutrikimai omicron atmainai būdingi rečiau. Taip pat šiuo metu labai vyrauja žarnyno virusinės infekcijos, kurių dažniausi sukėlėjai Nora, Rota virusas, entero virusas. Šioms infekcijoms dažniausi būdingi simptomai yra karščiavimas, viduriavimas ir vėmimas. Prie entero virusinių infekcijų gali būti bėrimas ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiai (sloga, gerklės skausmas, kosulys). Sergant žarnyno virusinėmis infekcijomis labai svarbu laikytis dietos - užtikrinti pakankama skysčių suvartojimą, vengti žalių vaisių, daržovių, pieno, mielinių produktų, kepto maisto. Esant gausiam vandeningam viduriavimui rekomenduojama diosmektito preparatai, elektrolitų tirpalai, gerosios žarnyno bakterijos ir probiotikai. Gausiai vemiant, viduriuojant, vaikai greitai dehidratuoja, sutrinka jų elektrolitų pusiausvyra. Tokiais atvejais, jeigu vaikas atsisako gerti, tampa labai vangus, nesišlapina, stebimos sausos gleivinės, lūpos, reiktų nedelsiant kreiptis į skubios pagalbos skyrių. Po persirgtos rota/nora virusinės infekcijos, pasibaigus ligos požymiams vaikas dar gali užkrėsti dar 3-4 dienas.
Specifinės ligos
Tymai
Jūsų vaikas skundžiasi galvos skausmais, jaučiasi pavargęs ir vangus. Taip pat gali bėgti nosis ar kankinti kosulys. Akies junginė yra sudirgusi, gali padidėti jautrumas šviesai. Ant žando gleivinės staiga pasirodo balkšvos apnašos. Antrą ar trečią dieną pakyla temperatūra. Po dviejų dienų (karščiavimas per tą laiką jau būna praėjęs) temperatūra vėl pakyla, tuo pat metu pasirodo bėrimas.
Tymus sukelia virusai, kurie plinta oro lašeliniu būdu (kosėjant, čiaudint, bučiuojantis). Prieš pat pasirodant bėrimui užkrėtimo galimybė yra pati didžiausia. Inkubacinis periodas tarp užsikrėtimo ir pirmųjų simptomų pasirodymo trunka nuo aštuonių iki dvylikos dienų. Apsaugą garantuoja tik skiepai.
Kaip ir daugelio virusinių ligų atveju, nėra jokių priemonių šiai ligai sustabdyti. Jeigu savo atžalai įtariate tymus, reikalaukite pediatro apsilankymo jūsų namuose. To reikia ne vien todėl, kad ši liga užkrečiama, bet ir dėl to, kad sergantis vaikas jaučiasi labai silpnas. Pasirūpinkite, kad jis gulėtų lovoje. Jeigu būtina, duokite jam vaistų nuo karščiavimo. Taip pat gali padėti šaldantys kompresai. Taip pat stebėkite, kad vaikas gertų pakankamai skysčių. Specialistai rekomenduoja pritemdyti kambarį, nes ryški šviesa dirgina akis.
Nuo penkių iki dešimties procentų tymais susirgusių vaikų ši liga baigiasi komplikacijomis, pavyzdžiui, plaučių ar vidinės ausies uždegimais. Kartais taip pat nukenčia ir pilvo ertmėje esantys organai, todėl vaikas gali jausti stiprius pilvo skausmus. Maždaug vienam iš tūkstančio pacientų liga komplikuojasi į smegenų uždegimą. Pačiu blogiausiu atveju tymai gali baigtis mirtimi.
Raudonukė
Apie raudonukę byloja lengvas karščiavimas, galvos skausmas ir peršalimo požymiai, tokie kaip kosulys ar sloga. Patinsta kaklo limfmazgiai, ypač už ausų. Gali pasireikšti konjunktyvitas. Pasibaigus inkubaciniam periodui, kuris trunka nuo keturiolikos iki dvidešimt vienos dienos, pasireiškia smulkus bėrimas, kuris paprastai labai greitai pranyksta.
Raudonukė yra virusinė liga. Ji perduodama oro lašeliniu būdu. Infekcijos pavojus yra savaitę prieš ir savaitę po bėrimo atsiradimo. Specialistai pataria skiepytis nuo raudonukės.
Jeigu reikia, galite savo vaikui dėti šaldančius kompresus arba duokite žvakutę, kad sumažintų karščiavimą. Pasirūpinkite, kad sergantis vaikas pakankamai gertų.
Paprastai vaikai raudunuke perserga nesunkiai. Labai retai tai gali sukelti sąnarių ir širdies raumens uždegimus. Jeigu raudonuke suserga kūdikio besilaukianti moteris, tai gali turėti rimtų pasekmių jos vaisiui. Jeigu raudonuke užsikrečiama pirmaisiais nėštumo mėnesiais, iškyla apsigimimų grėsmė. Todėl kiekviena raudonuke nepersirgusi mergaitė prieš brendimą turi būti paskiepyta nuo šios ligos.
Vėjaraupiai
Jūsų vaikas jaučiasi vangus, skundžiasi galvos skausmais, jam šiek tiek pakilusi temperatūra. Netrukus pasireiškia tipiškas bėrimas, kurį medikai dažnai lygina su žvaigždėtu dangumi.
Vėjaraupių virusas pasižymi dideliu užkrečiamumu ir yra aktyvus praėjus dviem-penkioms dienoms po išbėrimo. Pakaks mažiausio lašelio, kad užsikrėstumėte. Inkubacinis periodas trunka nuo septynių iki dvidešimt vienos dienos. Vėjaraupiais perserga beveik trys ketvirtadaliai vaikų. Nuo šios užkrečiamos ligos taip pat galima skiepytis.
Losjonai, kurie spartina spuogelių džiūvimą. Jeigu labai niežti, padeda tinktūros su ąžuolo žievės ekstraktu. Kad mažas vaikas nesidraskytų, apmaukite jam pirštines, priešingu atveju gali susiformuoti randeliai.
Paprastai vėjaraupiais persergama be jokių pasekmių. Labai retais atvejais vaikai suserga plaučių uždegimu ar meningitu.
Skarlatina
Jūsų vaikas stipriai karščiuoja ir skundžiasi, kad labai sunku ryti. Paraudę gerklė ir gomurys byloja apie uždegimą. Iš pradžių liežuvis pasidengia baltomis apnašomis, kurios netrukus dingsta. Paskui išryškėja raudoni skonio svogūnėliai. Liežuvis primena avietę. Bėrimas dažnai būna trumpalaikis arba gali išvis jo nebūti.
Skarlatiną sukelia bakterijos, priklausančios vadinamiesiems A grupės streptokokams. Jos perduodamos oro lašeliniu būdu. Jūsų vaikas gali užkrėsti kitus dar visą dieną nuo antibiotikų gėrimo pradžios. Inkubacinis periodas trunka nuo dviejų iki keturių dienų. Nuo skarlatinos taip pat galima skiepytis.
Pacientas ne mažiau kaip dešimt dienų turi vartoti peniciliną, kol karščiuoja, privalo gulėti lovoje. Ir šiuo atveju galioja ta pati taisyklė - daug gerti! Su gerklės skausmu kovoti padės čiulpiamosios pastilės.
Mokslo metų pradžia ne visada asocijuojasi tik su džiaugsmu ir naujomis žiniomis. Tai laikotarpis, kai padidėja vaikų patiriamas stresas dėl mokymosi krūvio, papildomų veiklų ir tėvų lūkesčių. Tėvai taip pat susiduria su nerimu dėl vaikų sveikatos, švietimo ir saugumo. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias ligas, kurios kamuoja mokyklinio amžiaus vaikus, ir pateiksime patarimų, kaip jas įveikti bei valdyti stresą.
Enterobiozė (Spalinukė)
Enterobiozė yra labai paplitusi tarp darželinukų. Pagrindinis ligos simptomas yra išeinamosios angos ir tarpvietės niežulys, dažniausiai varginantis naktį. Užsikrečiama, kai spalinukės kiaušinėliai nuo rankų ar užterštos aplinkos per burną patenka į žarnyną. Dažniausiai užsikrečia ir serga ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinių klasių mokiniai, kurie neturi reikiamų higienos įgūdžių ir yra imlesni infekcijai. Glaudus buitinis kontaktas, bendri žaislai, stalai, suolai bei spalinių kiaušinėlių atsparumas (aplinkoje išlieka gyvybingi apie mėnesį) - tai palankūs veiksniai enterobiozės greitam plitimui vaikų kolektyvuose bei šeimose. Enterobiozė yra gydoma antihelmintiniais preparatais (Vermox, Piranteliu ir kt).
Kaip stiprinti vaikų imunitetą?
Laikykitės režimo ir užtikrinkite kokybišką miegą (nuo 21 val. iki 1-2 val.). Pasirūpinkite visaverte vaiko mityba - į racioną įtraukite daugiau vaisių ir daržovių, geriau lietuviškų, ne vežtinų, gerti pakankamai skysčių, ypač vandens. Vengti pridėtinių cukrų, cukraus, miltinių patiekalų, pusfabrikačių maisto gaminių. Taip pat svarbu vaiką grūdinti. Kasdien būti bent 1-2 val lauke.
Tinkama mityba, fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas ir streso valdymas yra labai svarbūs imuninės sistemos stiprinimui. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į vaiko higienos įpročius - mokyti plauti rankas prieš valgį ir po buvimo lauke, užsidengti burną ir nosį kosint bei čiaudint. Pasitarus su gydytoju ar vaistininku, imuninę sistemą galima stiprinti vitaminais ir papildais.
7 būdai sustiprinti vaiko imunitetą | Tėvai
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors daugelis vaikų ligų praeina savaime, svarbu žinoti, kada būtina kreiptis į gydytoją. Jei vaikas karščiuoja ilgiau nei 72 valandas arba jo kūno temperatūra viršija 40 ºC, nedelsdami kreipkitės į gydymo įstaigą. Taip pat svarbu stebėti, ar esant žemesnei nei 38,5 ºC vaikas nėra vangus, mieguistas, apatiškas ar nenumaldomai verkia. Suklusti būtina ir tuo atveju, jei vaikas skundžiasi stipriu pilvo, gerklės ar kitu skausmu, atsisako skysčių, mažai šlapinasi, jam pasireiškia traukuliai ar vėmimas sugirdžius skysčius, nesant slogai pastebimas sunkus kvėpavimas ar ryškūs, paspaudus neišnykstantys bėrimai.
tags: #dazniausios #vaiku #ligos
