Vaikų mirtingumas yra vienas svarbiausių visuomenės sveikatos būklę apibūdinančių rodiklių. Jis vertinamas kaip iki 5 metų vaikų mirtingumas. Iki 1970 metų pasaulinėje statistikoje, įskaitant Sovietų Sąjungą ir Lietuvą iki 1987 metų, vaikų mirtingumas buvo suprantamas kaip kūdikių (iki 1 metų vaikų) mirtingumas. Vaikų mirtingumas išreiškiamas kaip mirusių vaikų skaičiaus santykis su vidutiniu metiniu to paties amžiaus vaikų skaičiumi ir apskaičiuojamas 1000 vaikų arba kaip mirtingumas 1000 gimusiųjų, arba 100 000 gyventojų. Kūdikių mirtingumas skaičiuojamas tūkstančiui gimusiųjų. Vyresnio amžiaus vaikų mirtingumo rodikliai vadinami atitinkamo amžiaus vaikų mirtingumo rodikliais. Dažniausiai skaičiuojami 5-14 m. ir 15-17 m. vaikams.
Didžiausias vaikų mirtingumas pasaulyje (2012 m., Jungtinių Tautų vaikų fondo - UNICEF - duomenys) yra Afrikoje, kur Angoloje 16,4 % gimusių vaikų miršta nesulaukę 5 metų. Mažiausias vaikų mirtingumas - 2-3 % yra šalyse, kur gyvenimo socialinės sąlygos geriausios, pavyzdžiui, Islandijoje, Švedijoje, Japonijoje.
2012 m. Lietuvoje vaikų mirtingumas buvo 0,84 1000 to amžiaus vaikų arba 83,6 100 000 gyventojų, arba 4,6 1000 gyvų gimusių (0,46 % gimusių vaikų miršta nesulaukę 5 metų). 2012 m. 0-4 m. vaikų mirtys sudarė 58,3 % (vaikų iki 1 m. - 48,8 %) visų jaunesnių nei 18 m. vaikų mirčių, 5-14 m. vaikų mirtys sudarė 22,3 %, 15-17 m. - 19,4 %.
Dažniausios vaikų mirties priežastys Lietuvoje pagal amžiaus grupes
Analizuojant vaikų mirtingumo priežastis Lietuvoje, svarbu išskirti amžiaus grupes:
- Kūdikių (iki 1 m.) mirties priežastys: Dažniausios kūdikių mirties priežastys yra genetinės kilmės ligos (24,1 %), naujagimių kvėpavimo sutrikimai (7,8 %), kvėpavimo sistemos ligos (6,4 %), išorinės mirčių priežastys (9,2 %). 2022 m. pagrindinės kūdikių mirties priežastys buvo perinatalinio laikotarpio ligos (40,3 %) ir įgimtos formavimosi ydos (40,3 %). 2024 m. mirė 56 kūdikiai (iki 1 m. amžiaus), dažniausiai dėl įgimtų formavimosi ydų (42,9 %) ir perinatalinio laikotarpio ligų (35,7 %).
- 1-4 m. vaikų mirties priežastys: Dažniausios priežastys - išorinės mirties priežastys (30,4 %), tarp kurių daugiausia paskendimas (17,4 %). Taip pat genetinės kilmės ligos (13,0 %) ir infekcinės bei parazitinės ligos (17,4 %).
- 5-14 m. vaikų mirties priežastys: Dominuoja išorinės priežastys (50,0 %), ypač transporto įvykiai (22,2 %) ir paskendimas (13,0 %). Taip pat reikšmingos piktybiniai navikai (20,4 %).
- 15-17 m. vaikų mirties priežastys: Išorinės priežastys sudaro didžiausią dalį (68,1 %), tarp kurių išsiskiria savižudybės (29,8 %). Taip pat svarbios piktybiniai navikai (12,8 %).
Bendrai paėmus, 2022 m. 1-17 metų amžiaus vaikų mirties priežastys buvo išorinės (37,9 %), piktybiniai navikai (15,5 %) ir nervų sistemos ligos (12,1 %). 2023 m. mirė 83 1-17 metų amžiaus vaikai, tarp kurių dažniausios priežastys - išorinės (38,6 %), įgimtos formavimosi ydos (14,5 %) ir piktybiniai navikai (13,3 %). Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 32 vaikai.
Berniukų mirtingumo rodikliai yra didesni negu mergaičių. 2012 m., priklausomai nuo amžiaus grupės, jie buvo 1,3-1,6 karto didesni negu mergaičių, skaičiuojant 1000 to paties amžiaus vaikų.
Bendros mirties priežastys Lietuvoje ir jų įtaka vaikų mirtingumui
Nors straipsnis daugiausia dėmesio skiria vaikų mirtingumui, svarbu suprasti bendrą mirties priežasčių tendencijas Lietuvoje, kadangi jos gali turėti netiesioginę įtaką ir vaikų mirtingumui.
Remiantis Higienos instituto duomenimis, 2022 m. Lietuvoje mirė 42 884 žmonės. Pagrindinės mirties priežastys buvo kraujotakos sistemos ligos (52,5 %), piktybiniai navikai (18,4 %), COVID-19 liga (6,1 %) ir išorinės mirties priežastys (5,4 %). Šios keturios priežastys sudarė 82,4 % visų mirties priežasčių.
Pastebimas didelis vyrų mirtingumas, ypač nuo kraujotakos sistemos ligų (46 %) ir piktybinių navikų (20,9 %). Išorinės mirties priežastys (pvz., nelaimingi atsitikimai, savižudybės) taip pat sudaro reikšmingą dalį vyrų mirčių.
Higienos instituto duomenimis, Lietuva išsiskiria vienu didžiausių mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodiklių Europos Sąjungoje. Taip pat ypač didelis mirtingumas dėl išorinių priežasčių.
Nors nuo 2014 m. stebimas 1-17 metų amžiaus mirusių vaikų skaičiaus mažėjimas, vis dar svarbu sutelkti dėmesį į prevencines priemones ir ligų diagnostiką.
Statistika ir tendencijos
2022 m. Lietuvoje mirė 42 884 žmonės, tai yra 4 862 asmenimis mažiau negu 2021 metais. Nuo 2014 m. stebimas 1-17 metų amžiaus mirusių vaikų skaičiaus mažėjimas. 2022 m. mirė 58 1-17 metų amžiaus vaikai, tai yra 57 % mažiau nei 2014 m. Taip pat 2022 m. mirė 67 kūdikiai (vaikai iki 1 metų), palyginti su 2021 m., 6 kūdikiais mažiau. Kūdikių mirtingumo rodiklis 2022 m. buvo 30,1 atvejo 1 000 gyvų gimusiųjų.
| Amžiaus grupė | Dažniausios priežastys | Procentinė dalis (%) |
|---|---|---|
| 1-17 m. | Išorinės mirties priežastys | 37,9 |
| 1-17 m. | Piktybiniai navikai | 15,5 |
| 1-17 m. | Nervų sistemos ligos | 12,1 |
| Kūdikiai (iki 1 m.) | Perinatalinio laikotarpio ligos | 40,3 |
| Kūdikiai (iki 1 m.) | Įgimtos formavimosi ydos | 40,3 |
Efektyvi širdies ligų prevencija, ankstyva onkologinių ligų diagnostika, kepenų ligų prevencija ir saugesnė aplinka galėtų ženkliai sumažinti mirčių skaičių, įskaitant ir vaikų amžiaus grupėje.
tags: #dazniausia #vaiku #mirties #priezastis
