Daugiavaikių šeimų statistika Lietuvoje atskleidžia ne tik demografinius pokyčius, bet ir susiduriamus iššūkius bei teikiamą paramą. Ši tema reikalauja nuolatinio dėmesio, nes gausios šeimos yra svarbus visuomenės ir valstybės ateities pagrindas.
Daugiavaikių šeimų demografinė padėtis
Visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje yra apie 42 tūkst. šeimų, auginančių 3 ir daugiau vaikų. Iš jų tik 10 tūkst. augina 4 ir daugiau vaikų. Gausių šeimų asociacijos vadovė Angelė Kostogrizienė atkreipia dėmesį, kad statistika gali būti iškreipta dėl jaunų šeimų, kurios išvyksta į užsienį, bet gimdyti grįžta į Lietuvą. Tai sukuria paradoksą, kai gimstamumas teoriškai didėja, bet realus vaikų skaičius šalyje mažėja. Pavyzdžiui, 2005 m. Lietuvoje buvo apie 720 tūkst. vaikų iki 17 metų, o dabar - vos apie 500 tūkst.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) informuoja, kad išmoką vaikui 2024 m. gavo 107 060 vaikų (38 238 šeimos), o 2023 m. - 109 156 vaikai (38 893 šeimos). Šie skaičiai rodo, kad gausių šeimų skaičius iš esmės nesikeičia. Tačiau socialinę pašalpą, skirtą finansinių sunkumų patiriantiems asmenims, 2024 m. gavo apie 19 tūkst. gausių šeimų, o tai rodo, kad užauginti vaikus kainuoja.
Remiantis Valstybės duomenų agentūros informacija, Lietuvoje per metus porų vis dar išsiskiria kone pusė tiek, kiek sudaroma santuokų. Šią informaciją išreiškus skaičiais, 2021 m. buvo užregistruota 16,8 tūkst. santuokų ir 9,4 tūkst. ištuokų. Vien 2020 m. Lietuvoje beveik 6000 vaikų po skyrybų liko nuolat gyventi tik su vienu iš tėvų. Tiesa tokia, kad daugiau nei pusė (56 proc.) praėjusiais metais išsituokusių porų turėjo bendrų vaikų iki 18 metų. Po ištuokos šeimose be vieno iš tėvų (dažniausiai be tėvo) liko gyventi 7,3 tūkst. vaikų. 2005-2015 m. nepilnose šeimose liko gyventi daugiau nei 92 tūkst. vaikų.
Iššūkiai, su kuriais susiduria daugiavaikės šeimos
Daugiavaikių šeimų asociacijos „Mes“ vadovė Jurgita Pocienė pabrėžia, kad net jei abu tėvai dirba, išmaitinti, aprengti ir išmokslinti 5-6 vaikus yra didelis iššūkis. Ypač sunku, kai dirba tik vienas iš tėvų arba šeima yra išsiskyrusi. A. Kostogrizienė teigia, kad Lietuvoje auginti vaikus yra prabanga, o įsigyti namą ar automobilį - paprasčiau.
Daugiavaikės šeimos nejaučia didesnės gerovės nei šeimos, auginančios vieną ar du vaikus. Pasak J. Pocienės, gausios šeimos neturi mokestinių lengvatų, nors augina vaikus, kurie ateityje prisidės prie valstybės gerovės kūrimo.
Anksčiau trynukų ar ketvertukų susilaukusioms šeimoms savivaldybės parūpindavo socialinį būstą. Tačiau dabar tokia parama nėra numatyta jokiuose teisės aktuose ir priklauso nuo savivaldybių vadovų iniciatyvos. Socialinio būsto nuoma gali kainuoti apie 500 litų, o dar reikia sumokėti komunalinius mokesčius. Daugiavaikės šeimos dažnai neturi galimybių gauti lengvatinį kreditą būstui įsigyti, nes jų pajamos neatitinka keliamų sąlygų.
Daugiavaikės šeimos gali susidurti su neigiamu požiūriu visuomenėje. Skarbalių šeima pasakoja, kad anksčiau vaikai nerimavo, jog nebus kviečiami į draugų gimtadienius, nes tektų kviesti daug vaikų. Tačiau šeima stengėsi įveikti šį mitą ir paaiškinti vaikams, kad jie turi savo kambarius ir jiems nieko netrūksta.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorės Aušros Maslauskaitės, dažnos skyrybos Lietuvai būdingos jau daugiau nei keturis dešimtmečius, tai nėra naujas reiškinys. Ištuokų rodikliai labai sparčiai pradėjo augti XX a. septintojo dešimtmečio viduryje-aštuntojo dešimtmečio viduryje, taigi dar sovietmečiu. Ir aukštas lygis su nedideliais svyravimais iš esmės išliko iki pat šių dienų. „Įtakos tam turi daug veiksnių. Pirmiausia, dažniau skiriamasi ten, kur dažniau tuokiamasi. Antra, kitaip nei neretai manoma, dažniau skiriasi žmonės, susiduriantys su socialiniu ir ekonominiu nesaugumu, t. y. žmonės, turintys žemesnį išsilavinimą, gaunantys mažesnes pajamas. Šios šeimos susiduria su daugiau ekonominių ir socialinių problemų, šeimos gyvenime jos tampa konfliktais, nepasitenkinimo gyvenimu, nesaikingo alkoholio vartojimo, smurtinio elgesio priežastimis. Priešingai, aukštesnio išsilavinimo vyrų ir moterų partnerystė yra stabilesnė“, - teigia pašnekovė. Profesorė pabrėžia, jog dažniau skiriasi ir tie, kurių tėvai taip pat išsiskyrė. Kadangi Lietuvoje skyrybos buvo paplitusios ir sovietmečiu, skiriasi ir tuo metu išsiskyrusių tėvų jau suaugę vaikai.
Valstybės parama daugiavaikėms šeimoms
Nuo 2025 m. išmoka kiekvienam vaikui sieks 122,5 euro. Vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų skiriama papildoma 72,1 euro išmoka per mėnesį. Taigi, gausios šeimos vaikas kas mėnesį gaus 194,6 euro. Mokiniai turi teisę į nemokamus pietus ir 140 eurų paramą mokinio reikmenims įsigyti, jei vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei 331,5 euro.
Daugiavaikiams tėvams skiriami papildomi tėvadieniai ir mamadieniai.
Nepasiturinčioms šeimoms teikiamos didesnės subsidijos įsigyjant pirmą būstą. Šeimoms, auginančioms 3 ar daugiau vaikų, teikiama 30 proc. dydžio subsidija valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti. Šeimoms, auginančioms 5 ar daugiau vaikų, socialinis būstas gali būti išnuomojamas ne eilės tvarka.
Gausios šeimos taip pat gali naudotis visomis kitomis socialinėmis garantijomis, kurios taikomos šeimoms su vaikais ar darbuotojams su vaikais, nepaisant jų skaičiaus.
Ką gali padaryti politikos formuotojai, kad paremtų šeimas
Iniciatyvos ir diskusijos dėl gausių šeimų apibrėžimo
Seime svarstoma iniciatyva pakeisti daugiavaikės šeimos apibrėžimą, kad daugiavaikėmis būtų laikomos šeimos, auginančios ne tris, o du ir daugiau vaikų. Parlamentaras Karolis Neimantas teigia, kad dabartinė situacija neatitinka šiandienos demografinių iššūkių. Jo teigimu, valstybės pareiga yra skatinti gimstamumą, o pirmasis žingsnis tam yra naujas daugiavaikės šeimos apibrėžimas.
Ateities perspektyvos ir numatomi pokyčiai
Planuojama didinti šeimai ir vaikams mokamas išmokas sparčiau indeksuojant bazinius dydžius. Bazinės socialinės išmokos indeksavimas turi įtakos kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį mokamos išmokos vaikui arba vaiko pinigų, papildomai prie jų mokamos išmokos vaikams iš gausių ar nepasiturinčių šeimų, taip pat visiems vaikams su negalia didėjimui.
Nuo 2027 m. rudens nemokamas maitinimas bus skirtas trečioje klasėje besimokantiems mokiniams, o po metų - ir ketvirtoje klasėje besimokantiems mokiniams, nevertinant šeimos gaunamų pajamų.
Socialinio būsto fondo plėtrai numatoma skirti apie 120 mln. eurų ir planuojama, kad naujai įsigytuose socialiniuose būstuose iki 2029 m.
Apie ligas ir mokyklą. Kai šeimoje reguliariai gimsta vis daugiau vaikų, joje savaime išsisprendžia tam tikros problemos, būdingos mažavaikėms šeimoms. Pavyzdžiui, yra atlikta nemažai tyrimų, kurie įrodė, kad daugiavaikėse šeimose vaikai daug rečiau serga gripu ir kitomis peršalimo ligomis. Visų pirma kiekvieno vis vėliau gimstančio vaiko imunitetas iš prigimties yra stipresnis. Be to, šių vaikų būna gerokai labiau išsivystęs altruizmo ir tarpusavio pagalbos jausmas, jie žymiai dažniau susiduria su fizinio darbo galimybe, yra savarankiškesni, atkaklesni, dėl didesnės valios jie kryptingiau siekia užsibrėžtų tikslų. Paprastai pastebima, kad pradinėse klasėse tokie vaikai šiek tiek atsilieka nuo tėvų, kurie šeimoje auga vieni, tačiau darbštumo ir didesnio žinių troškimo dėka pasiveja juos vyresnėse klasėse ir netgi pralenkia. Beje, neprošal būtų paminėti keletą garsių žmonių, kilusių iš daugiavaikių šeimų, kuriose jie buvo toli gražu ne pirmieji vaikai, vardų: mokslininkas D. Mendelejevas (17-as vaikas šeimoje), daininkė C. Dion (14-a šeimoje), Krisitijonas Donelaitis, R.Tagorė, Lietuvos prezidentas A. Smetona (6-asis vaikas šeimoje) ir t.t… Sakysite, tai seni laikai, seniau visos šeimos gausios buvo - na, bent 3-5 vaikai atrodė įprasta. Bet šiandien šeimos kūrimo menas yra užmirštas. O aš pati, va, net pagalvoti negaliu, ko būčiau netekus, jei neturėčiau savo mažojo trečio stebuklėlio. Ir dar man labai liūdna klausytis žmonių, kurie sako: „Ne, mes neplanuojame daugiau nė vieno vaiko. Motiniškas instinktas. Ar pastebėjote, kad paprastai moterys visada meiliai žiūri į kitas mamas su mažais vaikais - akivaizdu, jog moters motiniškas instinktas turi būti patenkintas. Tai reiškia, kad šalia jos visada turi būti mažų vaikų. Kai moteris neturi vaikų, arba kai turi viso labo 1-2 vaikus, ir jie jau paauga, jos motiniškas instinktas lieka neptenkintas, dėl to atsiranda tam tikrų moters elgesio problemų, vadinamų hormoniniais sutrikimais. Todėl kai šeimoje nuolatos gimsta mažylių, moteris jaučiasi harmoningai, jos motiniškas instinktas patenkinamas, moteris yra realizavusis kaip žmona, kaip mama ir jaučia gyvenimo džiaugsmą. Lengvesnis vaikų auklėjimas. Daugiavaikių šeimų tėvai puikiai žino, kad vaikus auklėti gerokai lengviau, kai jų daug, nes vaikai „priversti“ nuolatos rūpintis vieni kitais, vaikai auga socialiai atsakingesni, vyresnieji greičiau suauga, rūpinasi mažaisiais. Tai suteikia tėvams galimybę dalį savo rūpinimosi vaikais įgaliojimų deleguoti vyresniems vaikams, o tai suteikia tėvams mažiau rūpesčių ir problemų vaikų auklėjimo klausimais. Žinoma, kadangi vyresni vaikai jau mokosi mokykloje, visų namų ruošos ir vaikų priežiūros rūpesčių nereikia užkrauti vien jiems, tačiau daugiavaikėse šeimose gerokai didesnis yra pareigų pasidalijimas ir atsakomybė. Geras vaikų ugdymas. Ne paslaptis, kad kai šeimoje auga vienas vaikas, dažniausiai jis tampa egoistu (aišku, tai nėra absoliutu, bet…). Daugiavaikėje šeimoje tokios problemos labai retos. 1-2 vaikus auginančiose šeimose neretai pasitaiko, kad mama pernelyg rūpinasi vaikais, netgi tuomet, kai jie jau seniai nebėra maži - dėl to neretai tokia vaikai užauga kaip „mamytės sūneliai ir dukrytės“, jie nesugeba išspręsti iškylančių gyvenimo problemų. Apsauga ir palaikymas senatvėje. Žinote, geriausia parama senatvėje - ne valstybinė pensija, o gausus skaičius vaikų, kuriems daug lengviau paremti ar išlaikyti savo tėvus ir rūpintis jais taip, kaip tėvai jais rūpinosi vaikystėje. Demografinių tautos problemų sprendimas. Internete teko skaityti, kad kažkelintais metais (berods, 2200-aisiais) mirs paskutinis lietuvis planetoje. Juk ne paslaptis, kad Lietuvoje mirštamumas gerokai lenkia gimstamumą. Šiuolaikinė antišeimyniška kultūra nesuteikia galimybių tėvams ir mamos tenkinti savo motiniškus ir tėviškus instinktus, dėl ko žmonės vis dažniau jaučiasi nelaimingi. Paprastai savo išlaidų ir poreikių nesugebantys kontroliuoti žmonės teisinasi, kad daugiavaikei šeimai išlaikyti reikalingi milijonai. Bet juk esmė tikrai ne čia! Mes privalome geriau išmokti kontroliuoti savo norus. Įprotis išleisti tiek, kiek uždirbai, neretai daro žmones neturtingus bet kokiomis sąlygomis - toks žmogus, net ir milijoną uždirbęs, jį iškart išleis, likdamas toks pat vargeta, koks buvo prieš tai.
tags: #daugiavaikiu #seimu #statistika
