Lietuvoje skurdo problema išlieka aktuali, o ypač pažeidžiamos grupės yra vaikus auginančios šeimos, įskaitant daugiavaikes. Nors bendri skurdo rodikliai šalyje mažėja, kai kurios visuomenės grupės vis dar susiduria su dideliais sunkumais, siekiant užtikrinti deramą pragyvenimo lygį.
Skurdo priežastys ir pasekmės
Viena iš pagrindinių skurdo priežasčių yra nepakankamos pajamos, kurios nepadengia net būtiniausių poreikių. K. Krupavičienė pastebi, kad net ir dirbantys žmonės Lietuvoje patiria nepriteklių - tarp skurstančių yra net 14,2 proc. dirbančių.
Praradus darbą ar susidūrus su sveikatos problemomis, tampa itin sunku grįžti į darbo rinką, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ar tiems, kurie neturi pakankamos kvalifikacijos. Darbdaviai dažnai vengia suteikti šansą žmonėms, kurie atrodo prasčiau ar turi sveikatos problemų. Tokiose situacijose, kai šeimos pajamos drastiškai sumažėja, o išlaidos auga, daugelis greitai atsiduria skurde.
Situaciją komplikuoja ir tai, kad pašalpos dažnai nepakankamos, kad padėtų žmonėms išbristi iš krizės. Pavyzdžiui, neįgali našlė, turėdama 400 eurų pensiją, po būtiniausių išlaidų maistui lieka vos 250 eurų, ko visiškai neužtenka pragyventi.
Aistė Adomavičienė, Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo direktorė, pabrėžia, kad Lietuvos skurdo statistika Europos Sąjungos kontekste atrodo prastai. Tendencijos rodo, kad visuomenės grupės tolsta viena nuo kitos, nes pajamos auga daugiausia tarp turtingiausiųjų. Nelygybės ir skurdo rizikos rodikliai negerėja, o minimalių vartojimo poreikių krepšelis dėl infliacijos nuolat auga.
Dėl šių priežasčių daug vaikų Lietuvoje kenčia nepriteklių, o tai kenkia jų fizinei ir psichinei sveikatai bei ateities perspektyvoms. K. Krupavičienė teigia, kad didžiausia šalies gėda yra skurstantys vaikai, kurių gimdymu ir auginimu valstybė nesugeba tinkamai pasirūpinti.
Daugiavaikių šeimų situacija
Su ekonominiais sunkumais stipriai susiduria ir daugiavaikės šeimos. Daugiau nei 18,5 proc. nepilnų šeimų susiduria su būsto problemomis, tokiomis kaip nebuvimas tualeto su nutekamuoju vandeniu, vonios, drėgnos sienos ar prastas apšvietimas. Vienišos motinos su vaikais dažnai negali pakankamai šildyti būsto (26 proc.), negali padengti nenumatytų išlaidų (48,2 proc.) ar pakeisti susidėvėjusių baldų (24,7 proc.).
Daugiavaikėms šeimoms kelia iššūkių ir būsto klausimas, ypač jei jos neturi nuosavo būsto ir moka nuomą. Sumokėjus visus mokesčius, lieka nedaug lėšų, kurias tenka dalintis visiems šeimos nariams. Kartais šeimos net negali rasti tinkamo būsto nuomai.
A. Adomavičienė pabrėžia, kad daugiavaikių šeimų vaikams sunkiai įveikiami socialiniai laiptai iš skurdo, jei trūksta dienos centrų ir visapusės paramos. 6 proc. vaikų gyvena tamsiuose būstuose, beveik 8 proc. - su varvančiu stogu, apie 2 proc. neturi dušo, vonios ar tualeto namuose. Tokios sąlygos kenkia vaikų sveikatai ir skatina patyčias.
Dėl gėdos jausmo ir patyčių vaikai kartais atsisako nemokamo maitinimo, kad tik kiti nematytų. Svarbu, kad nebūtų išskiriami vaikai, o maitinimas būtų organizuojamas oriau, pavyzdžiui, naudojant moksleivių korteles.
Kai vaikai iš skurdžių šeimų negauna tinkamos socialinės pagalbos, jie turi mažiau šansų susikurti geresnį gyvenimą. Baigę mokyklą, jie negali studijuoti ir priversti dirbti nekvalifikuotą darbą. Dėl to tokie žmonės nesuranda gerai apmokamų darbų ar juose neišsilaiko.
Parlamentaras Karolis Neimantas siūlo pakeisti daugiavaikės šeimos apibrėžimą, kad ji būtų laikoma šeima, auginanti ne tris, o du ir daugiau vaikų. Tai padėtų padidinti valstybės remiamų šeimų ratą ir skatinti gimstamumą, atsižvelgiant į demografinius iššūkius.
"Daugiabučių namų renovacijos iššūkiai ir galimybės“
Pastangos gauti socialinę paramą
Nors valstybė teikia įvairias socialinės paramos priemones, ne visada lengva jomis pasinaudoti. Rima iš Šilutės, viena auginanti dukrą, pasakoja apie bergždžias pastangas gauti socialinę paramą. Ji patyrė patyčių dėl skurdo mokykloje, o po mokyklos, neturėdama darbo patirties, negavo motinystės išmokų ar kitų pašalpų.
Net ir turėdama socialinio darbuotojo išsilavinimą, Rima susidūrė su sunkumais, bandydama gauti pagalbą. Ji teigia, kad dauguma žmonių bijo kreiptis pagalbos, nes lieka nesuprasti, o iš socialinių darbuotojų pusės dažnai sulaukia streso, o ne pagalbos.
Dėl to svarbu, kad savivaldybės turėtų žmonių, kuriems rūpi vargstantys gyventojai ir vaikai. Reikia ne tik skaičiuoti, kiek yra vaikų, bet ir užtikrinti jiems normalias sąlygas vystytis, suteikti pakankamai dienos centrų ir paramos. Savivaldybės turėtų skirti mažiau lėšų nesąmonėms, o daugiau - šeimoms padėti.
Statistiniai duomenys ir tendencijos
Pagal Statistikos departamento duomenis, 2019 metais Lietuvoje žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno apie 215 tūkst. žmonių. Absoliutaus skurdo lygis 2019 metais siekė 7,7 proc. - 3,4 punkto mažiau nei 2018 metais.
Vaikų iki 18 metų amžiaus absoliutaus skurdo lygis buvo didesnis nei darbingo ar pensinio amžiaus asmenų. 2019 metais jis sudarė 8,4 proc. ir sumažėjo 5,6 punkto. Absoliutaus skurdo lygis namų ūkiuose su vaikais siekė 6,6 proc., o be vaikų - 8,4 proc.
Tarp dirbančiųjų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 1,9 proc., tarp bedarbių - 38,2 proc., tarp senatvės pensininkų - 8,5 proc. Dirbančiųjų absoliutaus skurdo lygis per metus sumažėjo 1,1 punkto, bedarbių - 12,6, o senatvės pensininkų - 4,6 punkto.
Skurdo rizikos lygis 2019 metais siekė 20,6 proc. ir per metus sumažėjo 2,3 punkto. Pernai apie 576 tūkst. žmonių šalyje gyveno žemiau šios ribos. Skurdo rizikos riba pernai buvo 379 eurai per mėnesį vienam žmogui ir 797 eurai - šeimai su dviem vaikais iki 14 metų.
Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo virš 65 metų žmonių grupėje. 2019 metais jis sudarė 31,6 proc. ir per metus sumažėjo 6,1 punkto. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2018 metais) buvo 311,5 euro ir sudarė 82,2 proc. skurdo rizikos ribos.
Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis per metus sumažėjo 1,2 punkto ir pernai siekė 22,7 proc., 18-64 metų amžiaus žmonių - sumažėjo 1,5 punkto iki 16,5 proc. Šiam mažėjimui didžiausios įtakos turėjo piniginės socialinės paramos vaikus auginančioms šeimoms ir nepasiturintiems gyventojams pokyčiai.
Darbas už minimalų atlyginimą neapsaugojo nuo skurdo rizikos: iš minimalios algos atėmus pajamas, disponuojamosios pajamos, neturint pajamų iš kitų šaltinių, būtų mažesnės už skurdo rizikos ribą.
Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2019 metais siekė 18,4 proc. ir per metus sumažėjo 0,4 punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus sumažėjo 4,5 punkto ir 2019 metais sudarė 22,5 proc.
Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 7,9 proc., tarp bedarbių - 54,4 proc., tarp senatvės pensininkų - 35,1 proc.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis teigia, kad pensininkų ir šeimų, auginančių vaikus, rodikliai pagerėjo. Ypač šeimos, kuriose auga trys ir daugiau vaikų, patyrė didžiausią teigiamą pokytį.
Tačiau, siekiant tolesnio skurdo mažinimo, reikia tęsti pensijų indeksavimą, užtikrinti aukštesnes pajamas ir didinti šalpos pensijas senjorams, neturintiems būtinojo stažo.
tags: #daugiavaikes #seimos #ir #nusikaltimai #statistika
