Daugiavaikės šeimos Lietuvoje susiduria su daugybe iššūkių, pradedant nuo visuomenės stereotipų ir baigiant finansinėmis bei praktinėmis problemomis. Nors įstatymuose nebėra aiškios daugiavaikės šeimos sąvokos, daug dėmesio skiriama paramai ir lengvatoms, kurios galėtų palengvinti tokių šeimų gyvenimą.
Pasikeitusi daugiavaikių šeimų samprata ir parama
Šiuo metu galiojančiuose įstatymuose nei daugiavaikės, nei šeimos sąvokų nebėra. Prieš kelerius metus prasidėjusi krizė daug ką pakeitė, ir tai, kas buvo akivaizdu eiliniam žmogui, teisės aktuose nebeminima. Net jei bendrai gyvenantieji augina vieną ar du vaikus, jie gali gauti pašalpas ar kitas išmokas, kai jų pajamos yra mažos. Kadangi šeimos nebėra skirstomos pagal vaikų skaičių, nėra galimybės tiksliai pasakyti, kiek vadinamųjų daugiavaikių šeimų yra Lietuvoje ir kiek išmokų ar pašalpų jos gauna. Vienodos išmokos už vaiką neskatina didesnio gimstamumo.
Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, jei vidutinės bendrai gyvenančių asmenų pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės nei 525 litai, vaikui nuo gimimo iki 2 metų skiriama 97,5 lito išmoka. Jeigu kartu gyvenantys žmonės augina tris ir daugiau vaikų, ši 52 litų išmoka mokama tol, kol kiekvienam vaikui sukaks 18 metų. Motinoms, kurios iki 1995-ųjų sausio 1-osios pagimdė ir iki 8 metų išaugino penkis ar daugiau vaikų, skiriama šalpos kompensacija, jei motina yra netekusi 60 ir daugiau procentų darbingumo arba jai iki senatvės pensijos amžiaus sukakties yra likę ne daugiau kaip penkeri metai.
Nuo 2025 metų kiekvienam vaikui skiriama 122,5 euro išmoka. Gausių šeimų vaikams ji papildomai didinama 72,1 euro, todėl bendra suma siekia beveik 195 eurus. Taip pat egzistuoja paramos priemonės būstui - gausios šeimos gali gauti subsidiją daliai kredito apmokėti arba socialinį būstą be eilės, jei augina penkis ar daugiau vaikų.
Seime svarstoma iniciatyva pakeisti tai, kas laikoma daugiavaike šeima. Parlamentaras Karolis Neimantas siūlo, kad daugiavaikėmis būtų laikomos šeimos, auginančios ne tris, kaip iki šiol, o du ir daugiau vaikų. Pasak K. Neimanto, dabartinė situacija, kai daugiavaikėmis laikomos tik šeimos su trimis ir daugiau vaikų, nebėra tinkama šiandienos demografiniams iššūkiams. Stebint mažėjantį gimstamumą ir 2024 metų statistiką, kad vienai šeimai vidutiniškai tenka 1,3 vaiko, manoma, kad gausi šeima turėtų būti suprantama, kai šeimoje auga bent 2 vaikai. Šeimų, auginančių 3 ir daugiau vaikų, yra tik apie 7-8 proc. Valstybės pareiga yra įvairiomis priemonėmis skatinti gimstamumą, o pirmasis žingsnis tam yra naujas daugiavaikės šeimos apibrėžimas. K. Neimanto siūlomas pakeitimas reikštų, kad valstybės remiamų šeimų ratas padidėtų, o tai neabejotinai pareikalautų papildomų lėšų iš biudžeto. Pokytis būtinas dėl mažėjančio gimstamumo ir JT prognozių, rodančių, kad Lietuvos gyventojų skaičius iki 2050 metų gali sumažėti iki 2,2 mln.
Daugiavaikių mamų patirtys ir iššūkiai
Virginija, mažeikiškė, užauginusi keturis vaikus, įsitikinusi, kad nei pašalpos, nei padidintos pensijos neskatins didesnio gimstamumo ir nepadidins daugiavaikių šeimų skaičiaus. Normaliose šeimose vaikai gimsta iš meilės, o ne dėl pašalpų. Kas nori turėti daugiau vaikų, tai ir turės, nepaisant valstybės paramos. Vaikai iš tiesų papuošia gyvenimą.
Daugiavaikių šeimų tėvai dažnai susiduria su finansiniais sunkumais. Turint didelę šeimą ir gyvenant iš vidutinių pajamų sudėtinga susitaupyti kelionėms, vaikų studijoms, neretai mažesni vaikai turi puoštis vyresniųjų išaugintais drabužiais, avalyne. Taip pat kyla sunkumų, kai beveik vienu metu reikia išleisti į sostinę ar kitą miestą mokytis du ar tris vaikus, o namuose dar auga kelios burnos. Tai ypač aktualu, jei tėvai gerai neuždirba.
Keturiasdešimt šešerių Virginija kartu su vyru Viktoru užaugino tris dukras ir sūnų. Visi jie jau kabinasi į gyvenimą savarankiškai. Vyresnioji dukra sukūrė šeimą ir Virginijai padovanojo du anūkus. Sūnus apsigyveno Klaipėdoje. Vidurinioji dukra, nors ir baigė vieną iš miesto gimnazijų su pagyrimu, išvyko dirbti ir mokytis į užsienį, nes jos studijos Lietuvoje šeimai buvo ne pagal kišenę.
Vienas iš teigiamų daugiavaikės šeimos bruožų yra vaikų savarankiškumas ir darbštumas. Augdami būryje jie vienas kitą savotiškai auklėja, mokosi būti atsakingi. Jei valstybė suteiktų lengvatų daugiavaikių šeimų vaikams, siekiantiems aukštojo mokslo - tokių kaip nemokamas apgyvendinimas, kelionės išlaidų kompensavimas ir pan. - išloštų visi, nes jaunimui nereikėtų išvažiuoti mokytis ir dirbti į užsienį.
Statistinėje lietuvių šeimoje auga 2 vaikai. Tėvams, auginantiems 5-6 ar daugiau vaikų, dažnai tenka įrodinėti, kad jų šeimos yra vertos pagarbos, geresnės darbo vietos ir t. t. Taip pat dažnai daugiavaikės šeimos vadinamos neatsakingomis, negalvojančiomis apie ateitį ir gyvenančiomis šia diena. Labai dažnai tėvai sulaukia klausimų, ar visi jų vaikai yra planuoti ir ar šeima turi pakankamai žinių apie kontracepciją.
Kiekvienas naujas vaikas - vidutiniškai dveji metai vaiko priežiūros atostogų. Nukenčia moters karjera. Dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį priklauso kiekvienam iš tėvų, auginančių tris ir daugiau vaikų iki 12 metų. Šis papildomas poilsio laikas gali būti panaudojamas ir kitaip. Svarbu žinoti, kad papildomas poilsio laikas darbuotojui priklauso ir tuo atveju, jeigu jis dirbo ne visą mėnesį.
Visuomenės požiūris ir stereotipai
Nors požiūris į daugiavaikes šeimas Lietuvoje pastaraisiais metais keičiasi ir tie pokyčiai yra teigiami, nemaža visuomenės dalis vis dar skuba šeimas, kuriose auga daug vaikų, smerkti ir lyginti su asocialiomis. Išties po institucijų padidinamuoju stiklu atsidūrusių ir valstybės paramą gaunančių šeimų yra ne tiek ir mažai.
Daugiavaikės mamos yra bene geriausias pavyzdys, kiek daug žmogus gali, jei tik jaučia išorės spaudimą ir nori iš jo išsivaduoti. Tas spaudimas gali būti įvairiausias: socialinis, finansinis, emocinis. Atviras pasidalijimas apie savo šeimą ir pasirinkimą auginti daug vaikų, atsakymas, iš kur viskam rasti laiko, paprastas: laikas, kaip ir motinos širdis, turi savybę sutalpinti viską, ką į juos besudėtum. Daugiavaikės mamos laiko neverti užsiėmimai dingsta iš dienotvarkės ir be jų dažnai galima apsieiti. Motinystė labai gerai treniruoja ne tik laiko valdymo įgūdžius, bet ir širdies meilės raumenį.
Joks socialinis statusas Lietuvoje nėra taip apaugęs stereotipų džiunglėmis, išankstinėmis nuostatomis ir pagarbia baime kaip daugvaikystė. Klausimai „Kam tau tiek vaikų?“, „Kaip tu viską spėji?“, „Tai iš ko jūs gyvenate?“ daugeliui opūs, o atsakymų į juos patiems nepavyksta rasti.
Daugiavaikių šeimų asociacijos MES metinis ataskaitinis susirinkimas galėtų būti iliustracija simptomų, būdingų lietuvio visuomeniniam neįgalumui. Bene aktyviausiai šioje srityje besidarbuojanti organizacija, vienijanti kone 200 gausių šeimų, sulaukia tik apie 2 proc. dėmesio. Kita ryškiai matoma organizacija, Nacionalinis aktyvių mamų sambūris (NAMS), viešai prisipažįsta iš daugiau kaip 2000 savo narių realiai sulaukianti tik 50 narystės įmokų.
Matant, kiek mažai šeimų atsiliepia į kvietimus veikti, kad tai, kas netobula, nepadeda, neveikia, bent pamažėl keistųsi į gera, kyla klausimas: o ko iš tokių tėvų išmoks jų vaikai? Ką apie pilietinių teisių duodamus vaisius savo atžaloms papasakos tokie gimdytojai?
Skųstis valdžios sprendimais didelio proto nereikia. Tie patys kelių daugiavaikių aktyvisčių veidai šmėžuoja visur: ministerijoje, Seime, įvairiose komisijose, komitetuose, renginiuose, per televiziją. Šiuo atveju kaltas ne laikas ar jo trūkumas. Šiuo atveju pirmiausia reikia kalbėti apie tradicijos stoką. Kaip taisyklė, tos, kurių močiutės, mamos nesėdėjo rankų sudėjusios, veikė, organizavo, dalyvavo, pačios tęsia jų gyvenimo būdą. Joms rūpėjo keisti tai, kas netinka, nepatinka, netobula.
Geresnės ateities link: visuomenės švietimas ir empatija
Kaip keisti visuomenės požiūrį į daugiavaikę šeimą? Labai svarbus visuomenės švietimas. Taip pat labai svarbu keisti požiūrį, atsikratyti visuomenės primestų kompleksų. Daugiavaikės šeimos - niekuo ne blogesnės už standartines šeimas, kuriose auga 1 ar 2 vaikai. Kiekvienas gausios šeimos narys turėtų ugdyti savivertę ir pagarbą savo šeimai.
Daugiavaikių šeimų tėvai geba puikiai išauklėti savo vaikus: jie, augindami daugiau vaikų, išmoksta nebekartoti esminių auklėjimo klaidų. Taip pat ugdoma empatija, atsakingumas, geresnė socializacija. Šeima - it tvirtas kumštis. Daugiavaikių šeimų nariai linkę labiau padėti vieni kitiems, išlaiko artimesnį ryšį, dažniau bendrauja ir suaugę, visi kartu švenčia šventes.
Svarbu nepamiršti ir fizinės moters sveikatos. Dažni nėštumai - didelis krūvis moters organizmui. Taip pat svarbu kalbėti apie alkoholio vartojimą nėštumo metu, ne tik tarp asocialių, bet ir tarp vadinamųjų normalių moterų. 3-10 nėštumo savaitę, kai dažna moteris dar nežino, kad nešioja naują gyvybę, formuojasi svarbiausi kūdikio organai - smegenys, širdis, centrinė nervų sistema. Vaisiaus alkoholinio spektro sutrikimų (VASS) turinčių vaikų raida smarkiai atsilieka.
Kad ir kaip banaliai nuskambėtų šis teiginys, vaikai iš tiesų papuošia gyvenimą. Motinystė labai gerai treniruoja ne tik laiko valdymo įgūdžius, bet ir širdies meilės raumenį: šis sustiprėja tiek, kad geba sutalpinti rūpestį ne tik šeimynykščiais, bet ir aplinkiniais. Ambicijos priverčia nesitenkinti tuo, kaip yra ir kiek yra. Jos įdeda į lūpas žodžius, į tikslus - veiksmus, į gyvenimą - godumo gerąja prasme. Godumo gyventi kitaip, įdomiau, kokybiškiau.
Daugiavaikių šeimų asociacija MES ir Nacionalinis aktyvių mamų sambūris (NAMS) yra svarbios organizacijos, siekiančios palengvinti daugiavaikių šeimų kasdienybę ir atstovauti jų interesus. Tačiau joms reikalinga didesnė visuomenės parama ir aktyvesnis dalyvavimas.
tags: #daugiavaikes #mamos #gyvenimo #aprasymas
