Dustinas Lee Hofmanas, gimęs 1937 m. rugpjūčio 8 d., yra amerikiečių aktorius ir režisierius, žinomas dėl savo universalių antiherojų ir emocionaliai pažeidžiamų personažų įkūnijimo. Jo karjera apima daugybę teatro, kino ir televizijos projektų, pelniusių jam daugybę apdovanojimų ir pripažinimą visame pasaulyje.

Hofmanas nuo 1965 m. vaidino „Off-Broadway“ spektakliuose, o 1967 m. debiutavo kine filme „Absolventas“. Šis filmas tapo fenomenaliu hitu ir įtvirtino jį Amerikos kino pramonėje. Prieš „Absolventą“ jam buvo sunku gauti pagrindinius vaidmenis, tačiau po šio filmo išleidimo jis buvo giriamas už savo aktorinius sugebėjimus.

Aktorius garsėja gebėjimu įkūnyti itin įvairius personažus tokiuose filmuose kaip „Vidurnakčio kaubojus“ (1969), „Mažas didelis žmogus“ (1970), „Visi prezidento vyrai“ (1976), „Krameris prieš Kramerį“ (1979), už kurį pelnė „Oskarą“, „Tutsi“ (1982), „Lietaus žmogus“ (1988), vėlgi apdovanotas „Oskaru“, ir „Uodega vizgina šunį“ (1997).

Vėlesni jo darbai apima filmus „Šefas“ (2014) ir „The Meyerowitz Stories (New and Selected)“ (2017). Hofmanas taip pat prisidėjo savo balsu prie animacinių filmų, tokių kaip „Kung Fu Panda“ (2008) ir „The Tale of Despereaux“ (2008).

Karjeros pradžia ir proveržis

Dustinas Hofmanas gimė 1937 m. rugpjūčio 8 d. Los Andžele, Kalifornijoje. Tėvas - Garis Hofmanas, motina - Lilian Gold. Abu tėvai buvo žydų kilmės migrantai iš Rusijos Imperijos. Hofmanas mokėsi Džono Berouzo gimnazijoje, kur pirmą kartą išbandė jėgas scenoje. 1956-1958 m. jis studijavo Pasadenos dramos mokykloje ir Los Andželo konservatorijoje, o vėliau, 1958-1960 m., - „Actors Studio“ Niujorke.

Nors 60-aisiais metais Niujorke jis dirbo mažo biudžeto „Off-Broadway“ pastatymuose, kartais gyvendamas žemiau skurdo ribos, jo likimas pasikeitė, kai gavo pagrindinį vaidmenį filme „Absolventas“ (1967). Režisierius Maikas Nikolsas pastebėjo jo talentą ir suteikė jam Bendžamino Bredoko vaidmenį. Filmas tapo didžiuliu kasos hitu, surinkęs daugiau nei 100 milijonų dolerių ir pavertęs Hoffmaną žvaigžde. Nors jo išvaizda nebuvo tradicinė Holivudo standartams, ji padėjo jam sukurti unikalų personažą, kuris rezonavo su žiūrovais. Filmas atnešė jam pirmąją „Oskaro“ nominaciją.

Po „Absolventas“ sėkmės, nepaisant daugybės Holivudo pasiūlymų, Hofmanas grįžo į teatrą. 1968 m. jis vaidino Brodvėjuje spektaklyje „Jimmy Shine“, už kurį pelnė „Drama Desk Award“. 1969 m. išleistas filmas „Vidurnakčio kaubojus“, kuriame jis vaidino kartu su Jonu Voightu, atnešė jam antrąją „Oskaro“ nominaciją ir tris „Oskarus“ pačiam filmui.

Karjeros viršūnės ir reikšmingi vaidmenys

XX a. 8-ajame dešimtmetyje Dustinas Hofmanas tęsė sėkmingą karjerą. Filmas „Mažas didelis žmogus“ (1970) buvo kritiškai įvertintas. Vėliau sekė vaidmenys filmuose „Kas yra Haris Kelermenas ir kodėl jis sako tuos baisius dalykus apie mane?“ (1971), „Šiaudiniai šunys“ (1971), „Papillon“ (1973) ir „Lenny“ (1974). Už vaidmenį filme „Lenny“ jis gavo trečiąją „Oskaro“ nominaciją.

1976 m. pasirodė du svarbūs jo filmai: „Visi prezidento vyrai“, kuriame jis kartu su Robertu Redfordu vaidino žurnalistus, tiriančius Votergeito skandalą, ir „Maratono žmogus“. Šie filmai dar labiau įtvirtino jo, kaip patyrusio aktoriaus, reputaciją.

1979 m. išleistas filmas „Krameris prieš Kramerį“ tapo vienu svarbiausių jo karjeros etapų. Už darboholiko tėvo vaidmenį jis pelnė pirmąjį „Oskarą“. Šis filmas buvo didžiulis hitas ir laimėjo penkis „Oskarus“.

1985 m. televizijos filmas „Pardavėjo mirtis“ atnešė jam „Emmy“ ir „Auksinio gaublio“ apdovanojimus už puikų vaidmenį. Nors 1987 m. filmas „Ištaras“ buvo komercinė nesėkmė, jis vėliau įgijo kultinio filmo statusą.

Didžiulės sėkmės sulaukė 1988 m. filmas „Lietaus žmogus“, kuriame Hofmanas įkūnijo autistišką personažą. Jam ruošėsi apie dvejus metus ir už šį vaidmenį pelnė antrąjį „Oskarą“.

Vėlesni metai ir tęstinis pripažinimas

XXI amžiaus pradžioje Dustinas Hofmanas tęsė aktyvų darbą kine. Jis vaidino tokiuose filmuose kaip „Mėnesienos mylia“ (2002), „Pasitikėjimas“ (2003), „Pabėgusi žiuri“ (2003), „Rasti Niekados šalį“ (2004) ir „Susipažink su tėvais“ (2004) tęsinyje „Susipažink su vaikais“ (2010). Už pastarąjį filmą jis pelnė „MTV“ kino apdovanojimą už geriausią komedijos pasirodymą.

2006 m. jis pasirodė fantastiniame komedijos-dramos filme „Svetimas nei fantastika“ ir juodojoje komedijoje „Kvepalai: žudiko istorija“. 2007 m. jis atliko reklaminę kampaniją Australijos telekomunikacijų bendrovei „Telstra“ ir pasirodė 50 Cent muzikiniame vaizdo klipe „Follow My Lead“. Taip pat vaidino filme „Ponas Magoriumo Stebuklų Emporiumas“.

2008 m. jis išreiškė Meistro Šifu personažą animaciniame filme „Kung Fu Panda“, už ką pelnė „Annie“ apdovanojimą. 2011 m. jis pakartojo savo vaidmenį sėkmingame filme „Kung Fu Panda 2“. Maždaug tuo pačiu metu jis debiutavo kaip režisierius su komedija „Ketvertas“.

2014 m. jis dalyvavo filme „Šefas“, o vėliau vaidino filmuose „The Boychoir“ ir „The Cobbler“. 2015 m. už vaidmenį televizijos filme „Roald Dahl's Esio Trot“ jis pelnė „Tarptautinį Emmy“ apdovanojimą.

2016 m. jis vėl įkūnijo Meistrą Šifu filme „Kung Fu Panda 3“. Jo 2017 m. filmas „The Meyerowitz Stories“ sulaukė kritikų pripažinimo. 2019 m. jis pasirodė italų trileryje „L'uomo del labirinto“ („Į labirintą“).

Apdovanojimai ir pripažinimas

Dustino Hofmano karjera vainikuota daugybe prestižinių apdovanojimų. Jis yra pelnęs du „Oskarus“ už vaidybą filmuose „Krameris prieš Kramerį“ (1979) ir „Lietaus žmogus“ (1988). Be to, jis yra gavęs tris BAFTA apdovanojimus, šešis „Auksinio gaublio“ apdovanojimus (įskaitant „Cecil B. DeMille“ apdovanojimą), du „Aukso lauro“ apdovanojimus, vieną „Niujorko kino kritikų rato“ apdovanojimą ir keturis „David di Donatello“ apdovanojimus.

Jo, kaip aktoriaus, indėlis į kino meną yra neįkainojamas. Jis dažniausiai vaidina paprastą žmogų, subtiliu psichologizmu ir humoru perteikdamas sudėtingą, kartais tragišką jo likimą ir nepritapimą prie visuomenės.

Dustino Hofmano gimimo data yra 1937 m. rugpjūčio 8 d.

tags: #dastinas #hofmanas #gime

• Auklės ieško darbo Londone
• Iššūkiai darželiuose
• Daržo priežiūra ištisus metus
• Parama vaikų su negalia ugdymui namuose
• Straipsnis apie varles darže