Maisto pramonė - viena iš seniausių ir labiausiai paplitusių pramonės šakų. Žaliavą jai teikia daugiausia žemės ūkis, medžioklė, žvejyba. Maisto pramonė nuolat keičia ir plečia savo produkcijos asortimentą. Lietuvoje pirmosios maisto pramonės įmonės (daugiausia malimo, alaus ir spirito) atsirado XIX a. pirmoje pusėje.
Pirmo pasaulinio karo išvakarėse alaus ir spirito įmonių veikė jau keliasdešimt. Kitos maisto pramonės šakos (mėsos, pieno, konservų, konditerijos, tabako) buvo labai menkos. Maisto pramonės produkcijos vertė sudarė 40% visos pramoninės, šioje srityje dirbo 28% pramoninių darbininkų. 1920-1940 m. buvo kuriamos mechanizuotos sviesto gamybos įmonės ir mėsos fabrikai. Maisto pramonės produkcijos vertė 1938 m. sudarė 42.8% vertės. Lietuvos maisto pramonės branduolį sudarė pieno ir žuvų pramonė. Darbo našumas Lietuvoje maisto pramonės įmonėse 1950-1978 m. išaugo 4,5 karto, bendroji produkcija - 17,7 karto. 1978 m. Lietuvoje buvo 120 maisto pramonės įmonių.
Bėgant laikui, tobulėjant technologijai, plečiantis galimybės, šiandien net ir namų sąlygomis galima įsitraukti į maisto pramonės veiklą ir ją išvystyti iki mažos įmonės lygio.
Maisto perdirbimo verslo galimybės
2018-03-14 d. Zujūnų bendruomenės centre vyko Vilniaus rajono vietos veiklos grupės narių visuotinis susirinkimas, kuriame svečiavosi ir maisto perdirbimo verslo galimybes pristatė UAB „Tumosa ir partneriai” vadovas Arvydas Tumosa. Ši įmonė jau 20 metų siūlo atskirus maisto perdirbimui skirtus plovimo, valymo, skutimo, pjaustymo, smulkinimo įrenginius arba suprojektuoti ir pateikti visą žaliavos perdirbimo liniją nuo žaliavos padavimo iki galutinio produkto gamybos.
Ponas Arvydas pasakojo, kad daržovių ir vaisių auginimas - tai didžiulė atsakomybė bei verslas, turintis perspektyvas, todėl nors daug verslo sričių šiuo metu yra sunkiai nuspėjamos, tačiau prognozuoti sėkmę šioje srityje vis tik yra įmanoma. Tuo tarpu sulčių gamyba yra gana sudėtingas ir konkrečios įrangos reikalaujantis gamybos procesas. Daržovių šaldymas liofilizacijos būdų, sūrių gamyba ar kitos pieno perdirbimo galimybės pritaikant naujausias technologijas maisto pramonės verslui teikia dideles perspektyvas.
Daržovių auginimas ir prekyba
Savarankiškas daržovių auginimas tampa vis populiaresniu hobiu, kuris ne tik suteikia galimybę mėgautis sveikais maisto produktais, bet ir atpalaiduoja bei priartina prie gamtos. Pradedančiam sodininkui tinkamų daržovių sėklų pasirinkimas ir žinios apie jų sėjimą bei priežiūrą yra pagrindas sėkmei. Pirmasis žingsnis - nuspręsti, kokias daržoves norite auginti. Sėklų pasirinkimas turėtų atsižvelgti į dirvožemio ir klimato sąlygas bei asmeninius pageidavimus. Pradžiai verta rinktis lengvai auginamus augalus, tokius kaip salotos, ridikėliai, morkos ar burokėliai, kurie greitai auga ir nėra itin reiklus. Atkreipkite dėmesį į sėklų dygimo laiką ir skirtingų veislių reikalavimus. Sėklų pakuotėse rasite informaciją apie optimalias sėjos sąlygas - kai kurie augalai gerai auga daliniame pavėsyje, o kitiems reikia pilnos saulės. Sėjos laikas yra labai svarbus daržovių auginimui. Lietuvoje sėjos sezonas dažniausiai prasideda ankstyvą pavasarį - kovą ir balandį, kai galima sėti salotas, ridikėlius ar morkas. Šilumą mėgstančios daržovės, tokios kaip pomidorai, paprikos ar cukinijos, reikalauja aukštesnių temperatūrų, todėl geriausia jas sėti gegužę, kai nebėra šalnų pavojaus. Po sėjos svarbu reguliariai prižiūrėti augalus. Pirmiausia reikia nepamiršti laistyti, ypač pradinėje augimo stadijoje, kai dirvožemis turi būti nuolat drėgnas. Reikės ravėti piktžoles, nes jos konkuruoja dėl vandens ir maistinių medžiagų. Reguliarus dirvožemio purenimas aplink augalus padės jiems geriau augti ir pagerins šaknų prieigą prie oro.
Tereikia prisiminti, kad šioje srityje turi būti nuo iki suplanuotos - išsklaidytosios paslaugos. Pats darbų karštymetis yra sezono metu, kai žaliava yra renkama ir parduodama šviežia. Sezonui pasibaigus galima persiorientuoti į darbus džiovinant likusias šviežias uogas, vaisius ar daržoves, prieskonines žoleles ir vaistažoles. Šių gėrybių augintojai ir nuolatiniai prekiautojai laikinosios prekybos vietose, kioskuose, specialiai pritaikytuose automobiliuose ar prekyvietėse šalia prekybos centrų jų siūlo vis daugiau ir įvairesnių. Lietuvoje galima įsigyti ne tik vietinių augintojų produkcijos, bet ir atvežtinės.
Maisto sauga ir kokybė
Vietas, kuriose leidžiama prekiauti šviežiomis daržovėmis, nustato savivaldybės. O Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai patikrinimų metu įvertina, ar lauko prekybos taškuose palaikoma tinkama švara, išvengta taršos, nėra gyvūnų ir kenkėjų. Prekybos vietai taip pat keliami reikalavimai, kad tiesioginiai saulės spinduliai nepatektų ant produktų, prekybos teritorija būtų tvarkinga. „Maisto sauga ir kokybė visada buvo ir yra didžiausias mūsų, kaip kontroliuojančios ir patariančios institucijos, prioritetas. VMVT inspektoriai nuolat tikrina prekybos vietas, kuriose prekiaujama šviežiomis daržovėmis, vertindami ar prekiaujama kokybiška produkcija bei atrinkdami mėginius jų saugos rodikliams ištirti. Vykdant augalinio maisto stebėseną šiemet jau atrinkti ir ištirti 97 tiek pirminių gamintojų, tiek ir importuotų iš ES ar trečiųjų šalių daržovių mėginiai (agurkų, pomidorų, salotų, šparagų, morkų ir kt.). Nustatytas tik vienas atvejis, kai pesticidų likučių kiekiai pomidoruose viršijo didžiausias leistinas normas“, - sako VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Akvilė Sapronaitė.
Pasak specialistės, svarbu ir tai, kad sauga bei higiena būtų užtikrinama kiekviename maisto gamybos etape. Daržovių auginimas apima daug veiklų, ypač jei ūkis ne tik augina ir iškart parduoda, bet dar ir plauna, fasuoja, transportuoja derlių. Ne mažiau svarbu įsivertinti aplinką - ar daržovės tinkamai apsaugotos nuo išorinės taršos, koks vanduo naudojamas laistymui, ar tinkamai paruoštos organinės trąšos.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad maisto produktams pervežti naudojamos transporto priemonės turi būti švarios, tinkamai prižiūrimos, kad maisto produktai būtų apsaugoti nuo užteršimo, palaikoma pastovi temperatūra, o daržovės parenkamos pakankamai prinokusios, kad į paskirties vietą būtų pristatytos tinkamos būklės. Todėl ilgiau transportuojant daržoves, verta rinktis tinkamas gabenimui veisles.
Pardavėjas turi užtikrinti, kad jo parduodamos prekės būtų saugios ir kokybiškos. Tokių daržovių, kurios turi akivaizdžių kokybės pažeidimų, pardavinėti negalima. Svarbu, kad vartotojams siūlomos šviežios gėrybės būtų nepažeistos, nesugedusios, nepradėjusios pūti, švarios, be jokių matomų pašalinių medžiagų, kenkėjų nepažeistu minkštimu, be perteklinės išorinės drėgmės, pašalinio kvapo ir skonio. Prekiautojai taip pat turi laikytis asmens higienos reikalavimų - dėvėti švarius rūbus, nevykdyti prekybos, jei serga užkrečiamosiomis ligomis, saugoti daržoves nuo galimos taršos - lietaus, dulkių ir panašiai.
Daržovių laikymas ir vartojimas
„Vartotojui pirmiausia patariame daržoves nuplauti, nes ant jų paviršiaus gali būti sveikatai pavojingų mikroorganizmų. Plauti rekomenduojama po tekančiu vandeniu ir stipriai patrinti, kad pasišalintų prikibęs purvas ir paviršiuje esantys mikroorganizmai. Daržoves su žievele arba kieta odele galima patrinti specialiu šepetuku“, - pataria VMVT inspektorė.
Specialistų teigimu, norint ilgiau išlaikyti daržoves šviežias, reikia atkreipti dėmesį į jų rūšį - būtent tai lemia šių gėrybių laikymo sąlygas. Pavyzdžiui pomidorai - jautrūs šalčiui, dėl to pasikeičia jų skonis, todėl šaldytuve jų laikyti nepatartina. Jie noksta šilumoje ir turėtų būti suvartoti per kelias dienas nuo įsigijimo. Daugelio prieskoninių žolelių ir lapinių augalų, pavyzdžiui, bazilikų, taip pat svogūnų, česnakų bei agurkų taip pat nepatartina laikyti šaldytuve. Šaldytuve reikėtų laikyti morkas, kopūstus, brokolius, šparagines pupeles, burokėlius - šios daržovės puikiai išlaiko šviežumą, jei yra laikomos žemoje temperatūroje.
Daržovių logistika ir saugojimas
Efektyvi vaisių ir daržovių logistika yra svarbi užtikrinant produktų šviežumą ir kokybę. DFDS specializacija - vaisių ir daržovių gabenimas iš didžiausių eksportuotojų, augintojų ir importuotojų bei laikymas. Be to, esame sukaupę ypatingą patirtį pristatydami produktus JK ir visos ES didmeninės prekybos rinkose. Klientai pasitiki mumis, kai reikia pristatyti šaldymo grandinės produktus, nes šioje pramonės srityje esame geriausi ir didžiuojamės toliau išvardytais pranašumais.
Saugus šviežios produkcijos gabenimas ir laikymas
- Pristatymas nustatytu laiku
- Stebėjimo ir sekimo realiuoju laiku sprendimai
- Vaisių ir daržovių gabenimas konteineriais šaldytuvais
Vaisius ir daržoves būtina pristatyti per tam tikrą laiką, kad jie išliktų švieži ir tinkami vartoti. Skirtingai nuo šaldytų vaisių ir daržovių, naujo derliaus produktus būtina nugabenti į reikiamą vietą per ribotą laiką. DFDS kiekvieną dieną paima vaisius bei daržoves iš didžiųjų Europos gamintojų ir pristato nustatytu laiku, puikios būklės ir visuomet į tinkamą vietą. Mūsų transporto priemonės pritaikytos vežti šviežiai bei šaldytai produkcijai reikiamos temperatūros sąlygomis. Gabename avokadus, šaldytas uogas, šaldytas bulves, pyragus, vegetariškus ir veganiškus maisto produktus (mėsos pakaitalus).
Vaisių ir daržovių laikymas šaldomuose sandėliuose
Savo šaldomuose sandėliuose vaisius ir daržoves laikome tinkamoje temperatūroje, kol juos reikia pakrauti ir gabenti galutiniam klientui. Mūsų patyrę darbuotojai žino viską apie šviežios produkcijos pramonę ir gali pasiūlyti geriausius sprendimus medžiagų, įrangos ir patalpų atžvilgiu. Siūlome saugojimo trumpą ir ilgą laiką taikant du temperatūros režimus sprendimus. Vaisiai ir daržovės jautrūs temperatūros skirtumams ir gali lengvai sugesti, jei nebus laikomi tinkamoje temperatūroje. Užtikrinsime, kad produktai būtų laikomi tinkamoje temperatūroje ir šaldymo grandinė nenutrūktų.
Tvarus vaisių ir daržovių pakavimas
Labai sudėtinga pasirinkti tinkamas pakavimo medžiagas šviežiai produkcijai, nes nuėmus vaisių ir daržovių derlių jie toliau noksta. Labai svarbu produktams pasirinkti tinkamos rūšies pakuotes, nes taip pailginamas jų tinkamumo vartoti laikas. Vaisių ir daržovių pakuotės turi skirtingą paskirtį, kai ši produkcija pristatoma verslas verslui (B2B) sektoriuje ir iš mažmenininkų vartotojams. Miesto vietovėse ši produkcija dažniausiai sugadinama, kai mažmenininkai perduoda ją vartotojams, o kaimo vietovėse - kai ūkininkai perduoda ją mažmenininkams. DFDS siūlo vaisių ir daržovių pakavimo sprendimus, padedančius pailginti jų tinkamumo vartoti laiką ir apsaugoti nuo sugedimo.
Daržovių auginimo parama Lietuvoje
Lietuvoje užaugintų daržovių neužtenka vidaus rinkai, todėl 2021-2022 metais į šį sektorių ketinama labiau paremti, sako žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius. Tuo metu kai kurie Seimo nariai ir ūkininkai abejoja, ar verta papildomai jį remti. „Realiai daržovėmis apsirūpiname tik 60 proc. (...) Pomidorų ir agurkų savo šiltnamiuose užauginame tik 30 proc. poreikio. Visa kita atsivežame“, - Seimo Kaimo reikalų komitete, svarstant Kaimo plėtros programos lėšų panaudojimą, antradienį sakė P. Lukševičius. Pasak jo, nuo kitų valstybių Lietuvos apsirūpinimas daržovėmis ir vaisiais atsilieka, nes šis sektorius nėra „žygiuojantis į priekį taip, kaip norėtume“.
„Jeigu sakote, kad užaugina tik trečdalį, matome, kad ten kiek beinvestuotume, negausime to efekto. Investuokime ten, kur jis gaunamas. Jeigu neapsimoka auginti, tegu neaugina“, - teigė jis. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius pasigedo paramos šiltnamiams analizės. „Nemačiau analizės, kiek parama prisidėjo prie to, kad būtų labiau apsirūpinę, koks buvo pinigų atsiperkamumas“, - pareiškė jis. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės teigimu, parama daržininkystei ir sodininkystei paskirstyta neproporcingai: lauko daržininkystei skiriama mažiau lėšų nei šiltnamiams - hektarui pastarųjų skiriama 200 tūkst. eurų, o lauko daržininkystei - tik 300 eurų. „Jau pavasarį nebeturime savų bulvių, morkų, kitų daržovių, nes didelis saugyklų stygius“, - teigė ji. Žemės ūkio rūmų atstovas Donatas Montvila, kuruojantis šiltnamių ūkį, pranešė, kad prieš septynerius metus Lietuvos šiltnamiuose užauginta produkcija sudarė 15 proc., o dabar dukart daugiau. „Lūžis po investicijų šiltnamiuose buvo toks, kad dėl to nesiginčijama“, - tvirtino jis. Pasak D. Montvilos, dabar prekyboje ištisus metus galima rasti šviežių lietuviškų agurkų. Kaimo plėtros programoje 2021-2022 metams Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės sektoriui numatyta papildomai skirti 39,7 mln. eurų. Dviem metais pratęsus 2014-2020 metų programos įgyvendinimą, pereinamajam laikotarpiui papildomai Lietuvai numatyta 672,38 mln. eurų, iš jų 434,24 mln. eurų - Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšos, 139,91 mln. eurų - ES ekonomikos gaivinimo priemonės ir 98,23 mln. eurų - nacionalinės.
