Įsivaizduokite daržą, kuris dovanoja derlių kiekvieną sezoną be kasmetinės sėjos - tai įmanoma su daugiamečiais augalais.
Šie puikiai prisitaiko prie Lietuvos klimato, taupo jūsų laiką ir suteikia nuolatinį šviežių gėrybių šaltinį.
Štai daugiamečiai daržovių ir kitų naudingų augalų tipai, kurie puikiai tinka auginti Lietuvoje - pasodinkite vieną kartą, o derlių imkite daugelį metų.
Jos idealiai tinka mūsų klimato sąlygoms, nes kai kurios iš jų auga net laukinėje gamtoje.
Daugiamečių augalų auginimo privalumai
Daugiamečių daržovių auginimas - tai protingas sprendimas tiek laiko, tiek pastangų atžvilgiu. Vieną kartą pasodinus, jos ilgai džiugins jus šviežiu ir vertingu derliumi, padės išvengti kasmetinio sėjos rūpesčio ir praturtins jūsų virtuvę unikaliais skoniais.
Laukiniai ir kultūriniai augalai Lietuvoje
Lietuvoje savaime auga apie 120 rūšių maistinių augalų. Didžiausią reikšmę turi valgomus vaisius vedantys augalai (pvz., paprastoji mėlynė, paprastoji avietė, paprastoji bruknė). Rečiau maistui vartojami kiti augalų vaisiai (pvz., miškinės obels, paprastojo šermukšnio, paprastojo putino).
Kartais kaip daržovės valgomi laukinių augalų lapai (pvz., didžiosios dilgėlės, paprastosios garšvos, paprastosios kiaulpienės).
Lietuvoje auginami daugiau kaip 200 rūšių kultūriniai maistiniai augalai.
Lietuvoje savaime auga apie 50 rūšių, bet reikšmingais laikomi maždaug 20 rūšių augalai.
Prieskoniniai augalai
Dažniausiai prieskoniams naudojamos paprastųjų kmynų, dirvinių čiužučių sėklos, paprastųjų kadagių kankorėžiai, valgomųjų krienų ir vaistinių šventagaršvių šaknys bei lapai, juodųjų serbentų lapai, keturbriaunių čiobrelių ir paprastųjų raudonėlių žolė.
Prieskoniams taip pat naudojami paprastasis apynys, kvapioji stumbražolė, kvapusis lipikas, baltažiedis barkūnas.
Tai aromatinga daugiametė daržovė ir prieskoninis augalas, dažnai vadinamas natūraliu „sultinio kubeliu“. Ji pasižymi stipriu salierų primenančiu kvapu ir puikiai tinka sriuboms, troškiniams bei daržovių mišiniams gardinti.
Aliejiniai augalai
Lietuvoje savaime auga daugiau kaip 10 rūšių. Daugiausia kokybiškų aliejų (iki 80 %) susikaupia paprastojo lazdyno riešutų branduoliuose.
Daug aliejų yra mažalapės liepos, dirvinio garstuko, paprastojo ežeinio, trikertės žvaginės sėklose.
Eterinių aliejų augalai
Lietuvoje eterinius aliejus savaime kaupia apie 20 rūšių augalų. Tai - kartusis kietis, vaistinė šventagaršvė, keturbriaunis ir paprastasis čiobreliai, vaistinė ramunė, plaukuotasis beržas.
Nektaringi augalai
Lietuvoje nektaringųjų augalų aptinkama apie 200 rūšių. Daugiausia nektaro išskiria mažalapė liepa (250-1000 kg/ha), siauralapis gaurometis (300-400 kg/ha), baltažiedis ir geltonžiedis barkūnai (200-600 kg/ha), šilinis viržis (iki 200 kg/ha).
Daug nektaro būna čiobrelių, kiaulpienių, dobilų, šalpusnių, usnių, šermukšnių, bruknių, gluosnių ir karklų žieduose.
Pagal žydėjimo laiką nektaringieji augalai skirstomi į pavasarinius, vasarinius ir rudeninius.
Vaistiniai augalai
Lietuvoje naudojami daugiau kaip 460 rūšių savaiminiai ir auginami vaistiniai augalai. Augančius laukinius vaistinius augalus pagal jų biologines savybes ir žaliavos išteklius galima suskirstyti į 3 grupes.
Prie pirmosios grupės priskiriami visoje šalyje paplitę ir įvairiose buveinėse augantys vaistiniai augalai, pvz., paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium), šilinis viržis (Calluna vulgaris), paprastoji žemuogė (Fragaria vesca). Šių augalų žaliavą renkant gamtoje ir racionaliai naudojant išteklius laukinėms jų populiacijoms pavojus negresia.
Antrąją vaistinių augalų grupę sudaro tokios rūšys, kurios įsikuria tik tam tikro tipo buveinėse, todėl jų ištekliai nedideli, pvz., miltinė meškauogė (Arctostaphyllos uva-ursi), paprastoji pakalnutė (Convallaria majalis), vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis).
Trečiąją grupę sudaro vaistiniai augalai, kurių ištekliai gamtoje maži arba labai maži. Tai - dažniausiai tik vieno ar kelių tipų buveinėse įsikuriantys, aplinkos pokyčiams jautrūs augalai, pvz., kalninė arnika (Arnica montana), melsvasis gencijonas (Gentiana cruciata), paprastasis amalas (Viscum album).
Šios grupės 33 rūšių vaistiniai augalai įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.
Vaistiniai augalai kaupia labai daug įvairių biologiškai aktyvių junginių (alkaloidų, glikozidų, raugų). Veikliosios medžiagos kaupiasi visame augale arba tik jo dalyse. Vaistams dažniausiai naudojamos tos dalys, kur augalai sukaupia daugiausia veikliųjų medžiagų.
Pvz., paprastojo šalpusnio (Tussilago farfara), didžiosios dilgėlės (Urtica dioica) vaistinei žaliavai renkami lapai, mažalapės liepos (Tilia cordata), vaistinės ramunės (Matricaria recutita) - žiedai ir žiedynai, vaistinio pataiso (Lycopodium clavatum) - sporos, paprastojo ąžuolo (Quercus robur), paprastojo šaltekšnio (Frangula alnus) - žievė.
Vaistiniai augalai arba jų dalys renkamos tuo metu, kai jose daugiausia veikliųjų medžiagų. Pumpurai dažniausiai renkami anksti pavasarį, kol dar nepradėjo skleistis, šaknys ir šakniastiebiai - vėlai rudenį, žolė - augalui žydint, lapai - jiems išaugus.
Ūkiuose išauginti vaistiniai augalai sudaro tik 5 % visos farmacijos pramonėje naudojamos žaliavos. Lietuvos žemės ūkio ministerijos duomenimis, pramoninių vaistinių augalų auginimu užsiima tik 0,3 % ūkininkų.
Pašariniai augalai
Lietuvoje pašarinių augalų auga apie 100 rūšių. Didžiausią dalį sudaro miglinių šeimos pašariniai augalai, pvz., paprastosios šunažolės, pievinės miglės, pašariniai motiejukai.
Dėl susikaupusių baltymų kaip pašariniai vertinami pupinių šeimos augalai, pvz., baltieji ir raudonieji dobilai, siauralapiai vikiai, geltonžiedės ir mėlynžiedės liucernos.
Naminiai paukščiai dažnai lesinami žąsinių sidabražolių, baltųjų balandų, paprastųjų garšvų ir kitų augalų lapais.
Dažiniai augalai
Lietuvoje dažinių augalų auga apie 120 rūšių. Įvairiems audiniams ir odoms dažyti dažniausiai buvo naudojama paprastųjų ąžuolų, baltalksnių, blindžių, juodalksnių žievė, karpotųjų ir plaukuotųjų beržų, paprastųjų gervuogių, paprastųjų ievų lapai, paprastųjų erškėčių, paprastųjų mėlynių vaisiai, geltonžiedžių barkūnų, triskiaučių lakišių, kanapinių kemerų, žąsinių sidabražolių žolė, paprastųjų gervuogių, valgomųjų rūgštynių, miškinių sidabražolių šaknys ir šakniastiebiai.
Rauginiai augalai
Lietuvoje rauginių augalų savaime auga apie 50 rūšių. Daugiausia raugų susikaupia gluosnių ir karklų (6-20 %), eglių (7-12 %) žievėje, miškinių sidabražolių (iki 30 %), paprastųjų gyvatžolių (15-25 %) šakniastiebiuose, pelkinių vingiorykščių (9-15%) žolėje, miltinių meškauogių (10-25 %) lapuose.
Medieniniai augalai
Lietuvoje savaime auga apie 40 rūšių medieniniai augalai. Labiausiai paplitę yra paprastoji pušis, paprastoji eglė, paprastasis ąžuolas, plaukuotasis ir karpotasis beržai, baltalksnis, juodalksnis, paprastasis uosis, drebulė.
Menkos kokybės mediena dažniausiai naudojama kurui.
Smulkiems dirbiniams, įrankių rankenoms ir drožiniams gaminti naudojama paprastojo kadagio, europinio ožekšnio, paprastojo lazdyno, miškinės obels ir kitų mediena.
Iš lanksčių karklų vytelių pinami krepšiai, baldai.
Dekoratyviniai augalai
Lietuvoje savaime auga apie 160 rūšių dekoratyvinių augalų. Dažniausiai gėlynuose auginami gražiai žydintys augalai, pvz., paprastasis sinavadas, miškinė lelija, paprastoji pakalnutė.
Dar auginami sausrai atsparūs, žemaūges vejas sudarantys augalai, pvz., šilinė perkūnropė, siauralapis ir aitrusis šilokai.
Nuodingieji augalai
Lietuvoje savaime auga apie 120 rūšių nuodingųjų augalų. Lietuvoje auginami apie 200 rūšių introdukuoti nuodingieji augalai, dauguma jų - dekoratyviniai.
Daugiamečių gėlių auginimas
Apie lauko augalų sėklas ir sodinukus verta žinoti keletą faktų. Viena, daugiamečių gėlių dažniausiai renkasi tie, kas nori kurti įvairias gėlynų kompozicijas ir alpinariumus.
Šiltuoju metų laiku žydinčias lauko gėles galima rasti parkuose, kiemuose, aikštėse, taip pat vazonuose.
Antra, pagrindinė daugiamečių gėlių priežiūra apima jų dauginimą, kero padalijimą bei tinkamos dirvos paruošimą.
Skirtingos gėlės yra sodinamos skirtingu metų laiku, tad svogūninių gėlių sodinimo metas būna arba pavasarį, arba rudenį.
Populiariausios lauko gėlės yra tos, kurių priežiūra nesudėtinga ir yra kultivuojamos jau ilgą laiką.
Lapuočių ir spygliuočių augalų priežiūra
Norint auginti lapuočių augalus, verta turėti omeny rudeninį jų lapų grėbimą, šakų genėjimą ir apsaugą nuo kenkėjų.
Su spygliuočiais augalais yra šiek tiek mažiau darbo, jie žaliuoja visus metus, kartais tenka apgenėti, kad išlaikytų savo išvaizdą.
Spygliuočiai taip pat gali būti tinkama alternatyva tvoros tvėrimui ir gali būti naudojami sodo augalijos paįvairinimui.
Vaiskrūmiai ir vaismedžiai
Mūsų asortimente randami vaiskrūmiai (vynuogės, šilauogės, gervuogės, agrastai, serbentai) ir vaismedžiai (obelys, kriaušės, slyvos, vyšnios, trešnės) suteikia galimybę mėgautis jų derliumi tiek vasarą, tiek rudenį, tiek žiemos metu, kuomet derlius vartojamas uogienės ar kompoto pavidalu.
Vaismedžių sodinimas rudenį | Augink lengviau!
Sėjomaina darže
Priklausomai nuo turimo lauko ir norimo kiekio daržovių sėjomaina rekomenduojama visuomet, bet turint daugiau žemės ji derinama pagal planą.
Daržo sėjomainų pagrindas: periodiškas daugiamečių žolių mišinio auginimas.
Daržininkystėje daugiamečių žolių reikšmė pasireiškia dar tuo, kad jos padeda išnaikinti daržovėms kenksmingas ligas ir parazitus.
Daržų sėjomainose daugiamečių žolių mišiniai sėjami dažniausiai į vasarojų.
Puikiai tinka avižos, kurias anksti galima pjauti pašarams, arba puikiai tinka kompostui.
Daržo vietoje žolių mišiniai laikome metus ar du.
Po žolių augimo pirmais metais sodinami kopūstai, antraisiais - agurkai, pomidorai, svogūnai.
Mažuose daržuose galima sėjomainą daryti sodinant pupas, žirnius, garstyčias.
Šiuos augalus galima sėti vos tik nuimate derlių.
Morkoms, kurios sėjamos anksti pavasarį ir kurios reikalauja švarios, be piktžolių dirvos, geriausias tinka sodinti po daržovių, kurios anksti nuimamos ir galima suarti dirvą ir tuo pačiu sunaikinti dauguma piktžolių.
Morkos puikiai auga po žaliųjų kopūstų, agurkų ir ankstyvųjų bulvių.
Tręšimas ir daržovių suderinamumas
Labai svarbu daržovių sėjomainos laukuose tinkamai paskirstyti mėšlą, kuris turi sudaryti visas sąlygas daržovių auginimui.
Jo kiekis turi būti tolygiai paskirstomas.
Organinės trąšos, kaip mėšlas, durpių kompostas, puikiai tinka auginti agurkus.
Nes kopūstams augti reikia duoti tik mineralines trąšas.
Žinoma visuomet geriau laukus ir daržą tręšti perpuvusių mėšlu.
Norint išauginti kuo sveikesnį ir gausesnį derlių, reikia žinoti apie sėjomainą ir daržovių suderinamumą.
Sėjomaina - tai kiekvienais ar kas antrus metus keičiama tos pačios daržovės augimo vieta.
Dauguma daržovių nemėgsta augti kelis metus iš eilės toje pačioje vietoje.
Nes kiekviena daržovė iš žemės ima skirtingas medžiagas, todėl augant toje pačioje vietoje žemę išalina.
Kasmet sodinant lysvėje vis kitus augalus, juos rečiau puola kenkėjai ir ligos.
Taip pat reikia maišyti daug ir mažai maisto medžiagų suvartojančius augalus.
Vienas daržoves puola vienos ligos ir kenkėjai, kitas - kitos.
Todėl sodinant daržoves ir augalus reikia suderinti, kas prie ko augs.
Pavyzdžiui jei prie augalo, kurį puola amarai, pasodinsite gvazdiką, amarai augalo nepuls.
Tame pačiame lysvėje galima auginti kelias augalų rūšis, sodinant eilėmis vienas šalia kito.
Kai kurie augalai labai teigiamai veikia vienas kitą - sparčiau auga, duoda didesnį derlių.
Pavyzdžiui:
- Jei vaismedžius puola amarai, pasodinkite po juo česnaką - jo kvapas baido amarus.
- Jei liko pomidorų daigelių, juos galite pasodinti tarp žolinių kultūrų, pomidorai puikiai atbaido nuo kenkėjų. O šiltnamyje šalia pomidorų galite pasodinti salierą.
- Po rožių krūmais pasodinkite serenčius, jie puiki draugija rožėms.
- Salierus visada sodinkite su kuo nors. Jie puikiai sutaria su burokėliais, salotomis, ridikais.
- Jei darže trūksta vietos, kukurūzus sodinkite tarp agurkų.
