Jei galvojate, kad nuskynus paskutinį pomidorą, jūsų darbai šiltnamyje šį sezoną baigti, jūs labai klystate. Jūsų laukia dar viena svarbi ir atsakinga misija - šiltnamio dezinfekavimas ir valymas. Juk kitais metais vėl norėsite jame auginti daržoves ir kuo mažiau laiko skirti kovai su įvairiais kenkėjais ir ligomis, tiesa? Rudens darbai šiltnamyje apima valymą, konstrukcijų plovimą, dirvos sukasimą, dezinfekciją ir dezinsekciją (kenkėjų kontrolę). Šiame straipsnyje aptarsime apie kiekvieną iš jų.
Šiltnamio išvalymas
Pradėkite nuo lysvių išvalymo. Rudenį iš šiltnamio dirvožemio reikia pašalinti visas augalų liekanas. Net ir nedideli pomidorų stiebų ar šaknų fragmentai gali tapti infekcijos, ypač fitoftorozės (pomidorų maro), šaltiniu. Todėl pasistenkite pašalinti viską iki smulkiausių liekanų, įskaitant mulčių, jeigu šiltnamį mulčiavote. Taip pat būtina nuimti visus segtukus, atramas ar kitą inventorių, kuris buvo naudojamas prisegimui, pririšimui ar kažkam kitam. Iš šiltnamio pašalintų augalų liekanų nedėkite į komposto dėžę, kad ten nesiveistų kenkėjai ir bakterijos.
Akivaizdu, kad rudenį šiltnamį būtina kruopščiai išvalyti ir dezinfekuoti, kad apsisaugoti nuo ligų ir kenkėjų. Tikrai neatidėkite šių darbų iki pavasario, apsibodami tik augalų liekanų pašalinimu ir dirvos sukasimu. Prevencija yra tikrai labai svarbi. Aplaidumas dažnai lemia tai, kad daigai nuo pirmųjų, pasodinimo į žemę, dienų kenčia nuo kenkėjų ir ligų.
Šiltnamio konstrukcijų ir įrangos plovimas
Pasibaigus derliaus sezonui, jūsų šiltnamio išorė ir vidus tikrai neatrodo labai patraukliai. Purvas ant sienų, nukritę lapai ant stogo, samanos ir voratinkliai - nuo viso to būtinai reikia apsivalyti. Į pagalbą galite pasitelkti visas namuose turimas valymo priemones: šluotą ir įvairias, buityje naudojamas, šluostes.
Plovimui geriausia naudoti vandenį, kuriame ištirpinta ūkinio muilo (1 gabaliukas kibirui vandens). Paruoštu tirpalu nuplaukite visus šiltnamio paviršius ir sienas iš vidaus. Palaikykite 5-10 minučių, tada kruopščiai nuskalaukite paprastu vandeniu. Tokiu būdu apdorokite ir segtukus, atramas, darbo įrankius ir visą kitą inventorių, kurį naudojate šiltnamyje. Nuplauta turi būti ir visa šiltnamio laistymo sistema, jei tokią turite.
Noriu paminėti, kad svarbu kokia yra jūsų šiltnamio danga. Polikarbonatinį ar stilinį šiltnamį iš vidaus taip pat plaukite vandeniu ir ūkiniu muilu, tačiau būtinai naudokite tik minkštas kempines arba mikropluošto šluostes, kad nesubraižytumėte paviršiaus. Tokiam šiltnamio plovimui puikiai tinka ir indų ploviklis, kalio permanganatas ir geriamoji soda. Santykis nėra labai svarbus, nes jūs niekam nepakenksite. Taip pat galite naudoti formaliną (250 g formalino 10 litrų vandens) arba baliklio tirpalą (400 g baliklio 10 litrų vandens). Norėdami atsikratyti samanų ir kerpių ant atramų, naudokite 5 proc. vario sulfato tirpalą.
Šiltnamio išorę taip pat nusivalykite. Ją galite nuplauti tiesiog paprastu vandeniu. Žiemą švarus šiltnamio paviršius palengvins sniego ir ledo valymą nuo jo.

Šiltnamio dirvos sukasimas
Rudenį jūsų šiltnamio žemė yra įvairių mikroorganizmų rojus. Jūsų užduotis - atsikratyti tų, kurie gali pakenkti ateinančio sezono augalams. Norint tai padaryti, reikia sukasti dirvą, kad būtų sunaikintos bakterijos, piktžolės ir kenkėjų lervos, o tada ją apdoroti atitinkamais preparatais.
Jūsų šiltnamio dirvoje kaupiasi insekticidų (jeigu juos naudojate) ir trąšų likučiai, todėl viršutinį dirvos sluoksnį (25-30 cm) kas 2-3 metus pakeiskite šviežia dirva. Senąjį dirvožemį galite kompostuoti, paskleisti ant daržo lysvių arba tiesiog išvežti už sklypo ribų. Kas keletą metų rekomenduojama pakeisti apie 5-15 cm viršutinio dirvožemio sluoksnio. Tai imlus darbas, kuriam reikia jėgų ir išlaidų, bet jį būtina atlikti.
Dirvos paruošimą šiltnamyje pradėkite rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje, kad dezinfekciją suspėtumėte užbaigti kol prasidės šalnos. Jei visus darbus atliksite laiku, iki pavasario jūsų šiltnamyje neliks parazitų, pelėsio ir grybelinių ligų pėdsakų.
Šiltnamio gruntas, naudojant jį metų metus, suslūgsta, jame gausu ligų sukėlėjų ir kenkėjų, todėl gaunamas mažesnis ir prastesnės kokybės daržovių derlius. Paprastai šiltnamiuose taikoma itin siaura sėjomaina. Geriausiu atveju vienais metais tame pačiame šiltnamyje auginami pomidorai, kitais - agurkai. Tokia sėjomaina nėra gera, nes blogėja grunto struktūra, atsiranda maisto medžiagų disbalansas. Žinoma, kad daugelis augalų išskiria tam tikrų organinių medžiagų (lot. collide), kurios neigiamai veikia kitų augalų augimą. Tuo ypač pasižymi agurkai.
Sveika dirva - vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos augalų sveikatingumui. Bene didžiausia problema, auginant daržoves šiltnamyje, yra pašaknio ligos. Jei jūsų šiltnamyje augalai sirgo pašaknio ligomis, verta pagalvoti apie viršutinio grunto pašalinimą, nors tai gana sudėtingas darbas. Jei žemė smarkiai užkrėsta, reikėtų nukasti 20-25 cm dirvos sluoksnį. Tačiau patartina nukasti nors 7-10 cm dirvos sluoksnį ir išnešti jį iš šiltnamio. Nukastą žemę, sluoksniuodami kartu su šviežiu mėšlu, sudėkite į komposto krūvą daržo pakraštyje. Norint žemę nukenksminti, reikėtų kalkinti: 150 g kalkių vienam kvadratiniam metrui grunto. Po kelių metų ją vėl galėsite naudoti, tik reikėtų kelis kartus perkasti.
Granuliuotos trąšos, kurios skirtos šiltnamio dirvai atnaujinti, taip pat gali būti naudojamos. Siekiant pagerinti dirvos struktūrą, įterpiama iki 20-40 proc. medžiagų, kurios gerina purumą ir dirvos struktūrą: mėšlo pūdinys, durpės, pjuvenos, drožlės. Naudojant pjuvenas, pagerėja grunto fizinės savybės, padidėja jo biologinis aktyvumas, iš dirvos išsiskiria anglies dvideginis.
Šiltnamio dezinfekavimas
Daržoves, kuriuos šiemet auginote savo šiltnamyje, tikriausiai kankino įvairios pomidorų ligos ir/ar agurkų ligos. Jei kovojote su fitoftoroze, šaknų puviniu, miltlige, fuzarioze (fuzariozinis vytulys) ar kladosporioze (rudoji dėmėtligė), tikėtina, kad tai prisiminsite ilgam. Todėl būtina sustabdyti patogeninės mikrofloros dauginimąsi.
Nors ir labai nemėgstami, bet čia jums padės fungicidai, kurių galite rasti sodo ir daržo prekių parduotuvėse. Tinka visi, skirti šioms ligoms gydyti. Skirtumas tik tas, kad jūs jais apdorosite ne augalus, o dirvą, kurioje jie augo. Fitoftorozei dar galite išbandyti 3 proc. bordo skysčio tirpalą.
Kaip universalią dezinfekcinę priemonę šiltnamio dirvai dezinfekuoti galite naudoti vario sulfatą (100 g vario sulfato į 10 litrų vandens). Jis taip pat jums pasitarnaus ir kaip puiki trąša. Tačiau vario sulfatą reikėtų naudoti ne dažniau nei kartą per 5 metus, nes ši medžiaga didina dirvožemio rūgštingumą. Dirvą galima išpurkšti paruoštu tirpalu arba sulaistyti.
Išvalyti šiltnamį nuo visų rūšių ligų ir kenkėjų taip pat gali padėti sieros dūmadėžė (šaškė). Tačiau, jei jūsų šiltnamis pagamintas iš metalinių konstrukcijų, sieros geriau nenaudoti, nes ji labai kenkia metalui. Kaip alternatyvą galite įsigyti česnakinę dūmadėžę (šaškę). Ji tikrai nepakenks jūsų šiltnamio metalinėms konstrukcijoms, bet labai nepatiks nepageidaujamiems, matomiems ir nematomiems jūsų šiltnamio gyventojams.
Jei šiltnamio dezinfekcijai naudojate cheminius preparatus, būtinai dėvėkite asmenines apsaugos priemones: respiratorius, akinius, gumines pirštines, prijuostę ar chalatą. Po darbo kruopščiai nusiplaukite rankas ir veidą, praskalaukite burną. Nerekomenduojama uždarytame, dezinfekciniais preparatais apdorotame, šiltnamyje būti ilgiau nei 10 minučių. Kitą dieną po dezinfekcijos šiltnamį reikia išvėdinti.
Siekdami geresnio poveikio, dezinfekciją šiltnamyje po 2 savaičių pakartokite. Nepamirškite, kad labai svarbus šiltnamio vėdinimas po dezinfekcijos.
Nekeičiant dirvos reikėtų pasirūpinti jos dezinfekavimu. Juk kitais metais vėl norėsite jame auginti daržoves ir kuo mažiau laiko skirti kovai su įvairiais kenkėjais ir ligomis, tiesa? Štai dėl to labai svarbu tinkamai paruošti jūsų šiltnamį ateinančiam sezonui ir sunaikinti, žiemoti besiruošiančius, kenkėjus.
Polietileninius šiltnamius, net ir pačius paprasčiausius, rudenį taip pat reikia sutvarkyti: išnešti augalų liekanas, nuimti suplyšusios plėvelės likučius. Jeigu šiltnamyje būta daug ligų, susijusių su dirva (vy-tuliai, bakteriozės), geriau šiltnamio dirvos paviršių apipurkšti 1-2 proc. formalino tirpalu (nupurškus dirva apklojama plėvele) arba 0,3 proc. vario sulfato tirpalu. Taip apdorojus kitą sezoną geriau pereiti prie durpių ar kitokių substratų. Formalinas dirvoje apriboja piktžolių augimą, todėl kultūrinius augalus į tokią dirvą galima sodinti ne ankščiau kaip 2 savaites po dirvos apdorojimo formalinu.
Medinių konstrukcijų šiltnamius, kurie sandariai įstiklinti, galima dezinfekuoti siera. Naudojama 50 g maltos sieros 1 kub. m šiltnamio talpos. Dažniausiai 1 kv. m ploto galima skaičiuoti 2-3 kub. m ar daugiau talpumo, priklausomai nuo šiltnamio aukščio ir formos. Sierai deginti geriau naudoti metalinius padėklus (maždaug 1×1 m), ant kurių paberiamas 5-10 cm sluoksnis sausų pjuvenų ir ant jų 3-5 cm sluoksnis maltos sieros, įpilama aliejaus arba dyzelinio kuro ir pjuvenos uždegamos, po to šiltnamis uždaromas. Darbą reikia padaryti užsidėjus dujokaukę su specialiu filtru. Patalpa turi būti šilta, 18-20 °C. Po 3-4 dienų šiltnamis išvėdinamas. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad sieros dioksidas, susidarantis degant, nudegina visus gyvus augalus, taip pat ir esančius šalia šiltnamio - per plyšius. Todėl, nesant tikriems, kad šiltnamio danga pakankamai sandari, dezinfekuoti nepatartina, nors tai ir yra pati efektyviausia priemonė nuo kenkėjų bei ligų.
Jeigu minėti dezinfekavimo būdai daržininkui yra per daug sudėtingi arba jis jų negali naudoti dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui, greta yra kitas šiltnamis, kuriame auga gėlės, galima pasiūlyti paprastesnę priemonę: nuplauti šiltnamį trinatriofosfato arba pigiausių skalbimo miltelių tirpalu (TNF yra pagrindinė miltelių sudėtinė dalis). 10 1 šilto (20-25 °C) vandens sumaišoma su 500 g miltelių ir šepečiu arba skuduru nuplaunamas visas paviršius. 10 1 gali užtekti maždaug 10-15 kv. m paviršiui. Dirbti galima, apsirengus specdrabužiais, be dujokaukės ir respiratoriaus. Sis būdas ypač tinka nedideliems šiltnamiams.
Sanitarinei šiltnamio dezinfekcijai puikiai padės kalio permanganato tirpalas. Taip pat tarp daržininkų mėgėjų populiarus ir kitas ekologiškas tręšimo būdas užsodinant daržą garstyčiomis, pašarinėmis pupomis, lubinais, dobilais, grikiais. Šį būdą išbandę sodininkai negaili gerų atsiliepimų.
Ligų ir kenkėjų prevencijai sausas vidines dangas būtina nupurkšti fungicidų ir insekticidų mišiniu „Pervikur Energy“ + „Mavrik“. Šiam tikslui galima naudoti ir mineralinių medžiagų mišinius „Burgundija“, vario sulfatą, geležies sulfatą, trąšas „Copfort“. Taip pat tinka ir ekologiški produktai: „Neemazal“, ‚Oleorgan“, „Konflic“„Mimox“, „Altosan“.
Dezinfekciją galima atlikti ir fumigacijos metodu, t. y. dūminimu. Taip dezinfekuojant turi būti labai sandarus šiltnamis. Tam naudojamos sieros dūmadėžės (jas paprasčiau naudoti) arba sieros granulės. Abi priemonės efektyviai naikina ir ligų sukėlėjus, ir kenkėjus. Norma: 15-30 g / 1 kūb. m arba 1,5-1,8 kg / 24 kv. m. šiltnamiui. Reikia atminti, kad dūminimas kenkia metalo konstrukcijoms, todėl jas prieš dūminant reikia sutepti alyva.
Kenkėjų kontrolė šiltnamyje
Kenkėjų naikinimas arba kitaip vadinama šiltnamio dezinsekcija, rudenį atliekama kartu su dezinfekcija, tačiau ši procedūra turi tam tikrų ypatumų, kurie daugiausia susiję su preparatų pasirinkimu. Valydami ir plaudami šiltnamį jau daug nuveikėte: pašalinote augalų liekanas, kuriose gali būti kenkėjų ir jų lervų, taip pat nuplovėte šiltnamio karkasą, kurio plyšiuose dažnai žiemoja vabzdžiai. Tačiau to nepakanka, kad išvytumėte nepageidaujamus svečius.
| Kenkėjas | Priemonės kovai |
|---|---|
| Baltasparniai | Kova su šiais vabzdžiais yra be galo sunki. Vienintelė jūsų viltis yra šalta žiema. Kadangi baltasparniai žiemoja šiltnamių dirvose, esant šaltai žiemai, atidarius ar visai nudengus šiltnamį, jie sušals. Žinoma, šiltnamio dezinfekavimas sieros ar česnakine dūmadėže irgi labai pasitarnaus. |
| Voratinklinė erkutė | Būtinai nuplaukite šiltnamį iš vidaus muilo tirpalu. Šaltuoju periodu vėdinkite šiltnamį, kad įšaltų viršutinė dirvos dalis. Taip pat su erkute kovoti padės sieros dūmadėžė. |
| Amarai | Su šiais sutvėrimais irgi gana sunku kovoti. Sieros dūmadėžė vienas iš efektyviausių būdų kovojant su amarais rudenį. Jei jos naudoti negalite, belieka dirvos dezinfekcijai naudoti fungicidus arba medžio anglies pelenus. Pelenai, beje, man pasiteisino kovojant su amarais. Todėl ir dezinfekcijai juos naudoju. Naudojimas paprastas - tiesiog sukasdama žemę, jų šiek tiek įterpiu. |
| Nematodai | Šiltnamyje pasėkite garstyčių. Joms sudygus, sukaskite žemę ir į ją įterpkite garstyčias. Jos ne tik pasitarnaus kovai su nematodais, bet ir bus puiki natūrali trąša jūsų nualintai dirvai. Kitas būdas kovai su nematodais - užpilkite dirvą verdančiu vandeniu ir valandai uždenkite plėvele. Jiems tai labai nepatiks. |
| Skruzdėlės | Jeigu jūsų šiltnamį šiais metais buvo okupavusios skruzdėlės, rudeniop, jos, žinoma išsikraustys. Tačiau, kad kitais metais joms nebekiltų noras sugrįžti, apsirūpinkite česnakais, maltu cinamonu, mėtomis, pelynu ir šeivamedžiu. Visų šitų kvapų skruzdėlė labai nemėgsta. |
Taip pat noriu rekomenduoti neapsiriboti šiltnamyje auginamais pomidorais ir agurkais. Auginkite kuo daugiau kvepiančių augalų. Kaip puiki prevencinė priemonė nuo kenkėjų jums pasitarnaus: česnakai, serenčiai, mėtos, bazilikai, raudonėliai ir daugelis kitų.
Jeigu jūsų šiltnamį šiais metais buvo okupavusios skruzdėlės, rudeniop, jos, žinoma išsikraustys. Tačiau, kad kitais metais joms nebekiltų noras sugrįžti, apsirūpinkite česnakais, maltu cinamonu, mėtomis, pelynu ir šeivamedžiu. Visų šitų kvapų skruzdėlė labai nemėgsta.

tags: #darzo #dezinfekcija #rudeni

