Vykstant intensyviems augalų mainams ir pastaraisiais šimtmečiais vis plačiau ir daugiau jiems keliaujant iš vienos pasaulio šalies į kitą, kai kurių kelionės be bilieto tapo gana įprastu reiškiniu. Tarp jų ir svetimžemiai augalais - vienmetė šiušelė, jau pripažinta invazine, ir dirvinis bei statusis kiškiakopūsčiai. Kone kiekvieno sodininko darže jau galima sutikti augalų rūšių, kurių senesnių kartų žmonės nespėjo pamatyti. Šiuo metu Lietuvoje aptinkama apie 700 svetimžemių, išplitusių įvairiose buveinėse: pievose, miškuose, paupiuose ir t. t. Palyginimui galima pasakyti, kad mūsų šalyje aptinkama šiek tiek daugiau nei 1 300 vietinių floros atstovų. Rūpestingai prižiūrimuose soduose ir daržuose šios rūšys neįsitvirtina, tačiau kartais randa prieglobstį apleistose sodų vietose ar teritorijose, besiribojančiose su namų ūkiais.
Rykštenė - nuo dekoratyvinio augalo iki vaistažolės
Paprastoji rykštenė - Solidago virgaurea L. Rykštenės yra daugiamečiai augalai, priklausantys astrinių (Asteraceae Dumort.) šeimai. Tai yra viena iš didžiausių šios šeimos genčių, žinoma apie 120 jos rūšių, kurių dauguma natūraliai auga Šiaurės Amerikoje. Paprastoji rykštenė (Solidago virgaurea L.) paplitusi tiek Šiaurės bei Pietų Amerikose, tiek visame Europos kontinente (ne išimtis ir Lietuva). Augalo genties pavadinimas (Solidago) kildinamas iš lotyniško žodžio solide, kuris reiškia gydyti, sutvirtinti. Rūšies epitetas virgaurea sudarytas iš dviejų žodžių - virga (lot. rykštė) ir aurum (lot. auksas). Rykštenės užauga iki 1 m aukščio, nors žinoma porūšių (pvz.S. virgaurea ssp. minuta), kurie tepasiekia 10 cm aukštį. Stiebas lapuotas, viršuje šakojasi. Apatiniai lapai pailgai kiaušiniški, kylant stiebu į viršų smulkėja ir viršūnėse tampa lancetiški. Graižai ryškiai geltoni, iki 1,5 cm skersmens, sutelkti šakų viršūnėse. Žydi liepos - rugsėjo mėnesiais. Sutrintas augalas skleidžia šviežių morkų kvapą.
Rykštenės yra labai nereiklūs augalai, jos gali augti tiek lengvame, tiek sunkiame dirvožemyje, saulėje ar daliniame pavėsyje. Taip pat puikiai toleruoja įvairaus rūgštingumo bei substratus. Rykštenes auginti gali net ir šienligės kamuojami žmonės.
Rykštenių panaudojimo sričių spektras išties platus. Anksčiau iš rykštenės pagamintais dažais dažydavo audinius - lapų ir graižų nuovirai dažo geltonai, o iš visos antžeminės dalies galima pasigaminti garstyčių, oranžine ar ruda spalva dažančių dažų. Rykštenes galima auginti dirvožemio struktūros ir sudėties pagerinimui. Daug kur rykštenės auginamos kaip dekoratyvus augalas. Turėdama ryškius iš toli matomus žiedynus, rykštenė puikiai privilioja galybes auksaakių, boružių ir žiedmusių, kurios padeda naikinti ir kontroliuoti sodo kenkėjų kiekį.
Rykštenė taip pat naudojama kaip vaistažolė liaudies medicinoje, nors Lietuvoje šis augalas gydymo tikslais naudoti pradėtas gana neseniai (tą išduoda beveik visiškas šio augalo liaudiškų pavadinimų nebuvimas). Vaistinė žaliava yra antžeminė dalis (žolė), kuri renkama augalui žydint: nupjauti stiebai su žiedynais surišami, kabinami viršūnėmis žemyn, džiovinami pavėsyje.
Rykštenėse randama 0,4 - 0,5% eterinių aliejų (iš jų 40 - 46% sudaro χ-kadinenas, aptinkama ir borneolio, bornilacetato, kadinolio, β-kariofileno, pineno, limoneno ir kt.), 0,2 - 0,3% di- ir tri- terpeninių saponinų, apie 1,5% flavonoidų, 0,2 - 1% fenolio darinių (leiokarpozidų bei virgaureozidų), 10% taninų, rutino, chlorogeninės rūgšties, polisacharidų. Vaistinės žaliavos antpilai naudojami diurezei sukelti (šlapimą varantis poveikis), todėl vartojami šlapimo takų ligoms (cistitui, akmenligei, net inkstų uždegimui) gydyti - pagausėjus šlapimo išsiskyrimui, išplaunamos bakterijos, taip pat malšta šlapimo takų lygiųjų raumenų spazmai. Antpilai veiksmingi ir sergant kvėpavimo takų ligomis (ūminiu ir chronišku viršutinių kvėpavimo takų kataru, peršalimu), nes skystina gleives, mažina jų sekreciją. Rykštenių saponinai ir eteriniai aliejai veikia fungicidiškai ir fungistatiškai (veikia Candida albicans, taip pat mieliagrybį), todėl rykštenės antpilais sėkmingai gydomos burnos ir lytinių organų kandidozės, odos grybiniai susirgimai.
Neseniai pademonstruotas stiprus paprastosios rykštenės vandeninių ekstraktų citotoksinis (ląsteles žudantis) poveikis vėžinių ląstelių kultūroms - rykštenės ekstraktai sėkmingai žudo prostatos ir krūties karcinomos, įvairių melanomų, taip pat smulkialąstės plaučių karcinomos vėžines ląsteles. Bandymai su žmonėmis dar neatlikti, bet optimistiškai nuteikia tai, jog pelėms rykštenės ekstraktų injekcijos ne tik sumažino auglių dydį, bet ir nesukėlė jokio šalutinio poveikio. Rykštenės preparatai pasižymi stipriu antioksidaciniu efektu (saugo organizmo ląsteles nuo laisvųjų radikalų atakos), kuris yra stipresnis nei žaliosios arbatos ar askorbo rūgšties (vitamino C).
Norint pasigaminti paprastosios rykštenės antpilo, reikia 2 arbatinius šaukštelius susmulkintos žaliavos užpilti stikline verdančio vandens ir palaikius 10 minučių nukošti.
Invazinės rykštenės rūšys - grėsmė vietinei florai
Šiuo metu stebimas labai spartus vijoklinio augalo, penkialapio vynvyčio (Parthenocissus quinquefolia) plitimas. Pagrindinis jo platintojas - žmogus, išpilantis nukarpytas augalo dalis miškuose.
Daugelis puikiai pažįsta keletą invazinių augalų, tokių kaip Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi), gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus) ar kanadinė rykštenė (Solidago canadensis). Jie žinomi, nes labai plačiai pasklido po Lietuvą ir kai kur užima didžiulius plotus.
Svetimžemių rūšių įsigalėjimas yra vienas iš svarbiausių gamtos degradavimą lemiančių veiksnių visame pasaulyje. Svetimžemės rūšys - tai augalai ir gyvūnai, tikslingai ar atsitiktinai įvežti į vietovę, kurioje jie niekada anksčiau neaugo, negyveno. Ypač agresyvios svetimžemės rūšys yra vadinamos invazinėmis.
Nelaimei, 2 (3) rykštenių rūšys priskirtos Lietuvos invazinių rūšių sąrašui.
Invazinių rykštenių rūšių apibūdinimas
- Kanadinė rykštenė (Solidago canadensis) - iš Šiaurės Amerikos atkeliavęs augalas gali siekti 60-120 cm (180 cm) aukštį, taip pat turi 10-15 cm ilgio lancetiškus lapelius. Ši rūšis turi iškalbingą piramidės formos šakotą žiedyną, kurį žydint pastebėti jau galima nuo liepos iki spalio mėnesio. Kanadinė rykštenė sparčiai plinta šakniastiebiais ir formuoja sąžalynus.
- Didžioji rykštenė (Solidago gigantea), kartais vadinama vėlyvąja rykštene - kaip ir nusako pavadinimas, šis augalas gali siekti iki 2 metrų aukštį. Augalas išsiskiria labai išraiškingu žiedynu, primenančiu masyvią, netgi kiek svyrančią šluotelę. Taip pat skirtumai pastebimi tarp plačiai lancetiškų, neplaukuotų 9-15 cm ilgio lapų ir melsvos apnašos ant stiebo.
- Aukštoji rykštenė (Solidago altissima) - ši gėlė siekia 1-2 metrų aukštį, kurio stiebas ir lapeliai pasidengę plaukeliais. Norint atskirti nuo kanadinės rykštenės, aukštosios rykštenės lapai yra storesni, tvirtesni, smulkiai dantyti arba daugiausia dantyti viršūnėje. Platus kūgio formos žiedynas pražysta rugpjūčio mėnesį ir žydėjimas tęstis gali iki lapkričio.
Nors Lietuvoje kiškiakopūsčiai ne naujokai, šiuo metu atkeliauja daug įvairių dekoratyvinių augalų kurių dirvožemyje gausu dirvinio kiškiakopūsčio sėklų.
Paprastoji rykštenė (Solidago virgaurea) yra bene pati kukliausia rūšis iš minėtųjų, nes nepasižymi nei didingu stotu, nei masyviais žiedynais. Augalas nepaprastai vertinamas liaudies medicinoje.
Kova su invazinėmis rūšimis
Jeigu jūsų sklype auga bent viena invazinės rykštenės rūšis, išmokite ją laiku kontroliuoti. Nepasikuklinkite rankas įdarbinti ar prisidėti prie rykštenių populiacijų mažinimo ir kitose vietose, kur tik pastebite jas augant.
Rykštenę reguliariai nupjauti žydėjimo pabaigoje ar nuskinti. Taip augalas dar nespėja suformuoti sėklų, bet jau esti išnaudojęs šakniastiebiuose sukauptas medžiagas, todėl būna susilpnėjęs. Nupjautas dalis kompostuokite ir tai kartokite 2 kartus per sezoną keletą metų.
Galima panaudoti chemines priemones, herbicidus (pavyzdžiui, Roundup) dygimo stadijoje.
Labai svarbu sodininkams ir daržininkams atsakingai rūpintis išmetamomis žaliosiomis atliekomis, kurios yra dar vienas svetimžemių augalų šaltinis.
Invazinės rūšys kenkia ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai, žemės ūkiui, kitoms ekonomikos šakoms. Šiuo metu Europoje yra įvertinta tik 10 proc. invazinių rūšių daromos žalos, tačiau ir šie nuostoliai skaičiuojami 12 milijardų eurų. Europoje aptinkama apie 11 000 svetimžemių rūšių ir šis skaičius didėja neįtikėtinai sparčiai.
Gausialapis lubinas, kurį dažnai mėgstama sodinti gėlių darželiuose, yra vienas pavojingiausių Lietuvoje išplitusių invazinių augalų. Dėl gebėjimo kaupti azotą jis naudingas žemės ūkiui, tačiau natūraliose teritorijose patręšdamas natūralias pievas jas sunaikina, ilgainiui paverčia beverčiais dilgėlynais. Gausialapis lubinas iš Šiaurės Amerikos į Lietuvą atvežtas XX a. pradžioje, sėtas miškuose ir pamiškėse žvėrių pašarui, dirvožemiui pagerinti, iš jo formuotos priešgaisrinės juostos. Nepaisant šio invazinio augalo keliamų grėsmių ir didžiulių gamtosaugininkų pastangų kovai su jo plitimu, Lietuvoje vis dar galima įsigyti šio augalo sėklų. Gausialapis lubinas, kaip dekoratyvinis ir žemės ūkio tikslais auginamas augalas puikuojasi daugelio sėklomis prekiaujančių prekybos tinklų lentynose, informaciniuose bukletuose ir interneto parduotuvėse.
Kiekvieną pavasarį primename apie invazinių augalų sukeliamas grėsmes, tačiau, deja, to nepaisydami, prekybininkai šių augalų sėklomis prekiauti nesiliauja. Todėl visos mūsų viltys - į Jus, atsakingi sėjėjai. Labai prašome nepirkti tokių augalų sėklų ir kreiptis į prekybininkus el.
NETIKRŲ NAUJIENŲ RŪŠYS
