Daržovių ir vaisių reikšmė žmogaus organizmui yra labai didelė. Tai vitaminų, maistinių skaidulų, mineralinių medžiagų, organinių rūgščių, angliavandenių šaltinis. Daržovės ir vaisiai pasižymi žarnyno mikroflorą normalizuojančiu poveikiu, aktyvina skrandžio ir žarnyno motorinę funkciją, taip pat padeda palaikyti organizmo rūgščių ir šarmų pusiausvyrą.

Vaisiai ir daržovės - viena pagrindinių žmogaus maisto raciono dalių. Jų vartojimas turi didelės reikšmės mūsų sveikatai. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje apie 1,7 milijonai mirties atvejų (2,8 proc.) yra susiję su nepakankamu vaisių ir daržovių vartojimu. Apskaičiuota, kad šis rizikos veiksnys sąlygoja 14 proc. mirčių nuo skrandžio bei žarnyno vėžio, 11 proc. mirčių nuo išeminės širdies ligos bei 9 proc. mirčių nuo kitų susirgimų.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaisių ir daržovių vartoti ne mažiau kaip penkis kartus per dieną ir vienam asmeniui per dieną jų suvartoti bent 400 gramų.

Naudingosios medžiagos vaisiuose ir daržovėse

Vaisiuose yra daug vandens (74,5-89,0 g/100 g), mažai baltymų ir riebalų. Jie yra labai naudingi žmogaus organizmui. Vaisiuose yra daug angliavandenių, iš jų, daugiausia cukrų, skaidulinių medžiagų.

Cukrūs (gliukozė, fruktozė, sacharozė ir kt.) yra svarbus energijos šaltinis žmogaus organizmui, o skaidulinės medžiagos mažina diabeto, širdies ligų, žarnyno ligų, vidurių užkietėjimo riziką. Vaisiai taip pat yra puikus vitaminų (A, C, B grupės, folio r. ir kt.), mineralinių (kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies ir kt.) ir kitų žmogaus organizmui reikalingų medžiagų šaltinis.

Vitaminas A užtikrina gerą regėjimą, sveiką odą, augimą. Jis didina organizmo atsparumą ligoms. Vitaminas C pasižymi antioksidacinėmis savyėmis, padeda išvengti įvairių ligų.

Daugiausia kalio yra bananuose, kiviuose, abrikosuose, o geležies - taip pat bananuose, abrikosuose bei citrusiniuose vaisiuose (apelsinuose, citrinose). Kalis dalyvauja organizmo skysčių apykaitoje, fermentiniuose procesuose ir kt., o geležis įeina į hemoglobino, kuris perneša deguonį, sudėtį.

Vaisiuose randama eterinių aliejų, suteikiančių skonio savybes, organinių rūgščių, kurios nesuteikia skonį, dalyvauja apykaitos ir virškinimo procesuose. Iš organinių rūgščių žinomos citrinų, obuolių, rūgštynių bei vyno rūgštys.

Vaisiuose esančios rauginės medžiagos, veikiamos fermentų, jungiasi su oro deguonimi ir kartu su kitomis medžiagomis sudaro tamsiai rudus arba raudonus junginius. Dėl to perpjauti vaisiai tamsėja.

Konkretūs vaisiai ir daržovės bei jų nauda

Pomidorai turi didelį kiekį likopeno, kuris suteikia vaisiui raudoną spalvą ir yra natūralus antioksidantas, saugantis ląsteles nuo žalojančio laisvųjų radikalų poveikio.

Agurkai gerina apetitą, padeda pasisavinti baltymus ir riebalus. Juose yra vitaminų C, B1, bei kalio.

Kopūstai: Yra vitaminų P ir C, kalio, kalcio, fosforo ir kt. šaltinis. Juose yra nemažai skaidulinių medžiagų, kurios mažina apetitą.

Burokėliuose yra kalio, fosforo, magnio, geležies, jodo, boro, vario, taip pat vitaminų C, B1, B2, PP, folio rūgšties.

Špinatuose gausu vitamino C, K, karotinoidų, taip pat mineralų - kalio, magnio, juose esančios skaidulinės medžiagos gerina žarnyno veiklą.

Braškės - vandeningos uogos (vanduo jose sudaro 89,1 proc.). Jose gausu vitamino C ir mineralinių medžiagų.

Agrastai turi daug vitaminų C, E, A, mineralinių medžiagų K, P, Mg.

Avietėse yra daug mineralinių medžiagų kalio, kalcio, cinko, magnio, fosforo, natrio, vitaminų C, A, E.

Obuoliuose yra B grupės vitaminų, vitaminų C ir PP, karotino, daug pektino. Juose esanti celiuliozė yra puiki priemonė nuo vidurių užkietėjimo.

Mėlynės turi daug vitaminų A, E, B1, B2, PP, jose daug kalio, fosforo, kalcio. Valgant mėlynių sumažėja uždegimo procesų tikimybė.

Raudonuose pomidoruose yra nemažai likopeno - natūralaus veiksmingo antioksidanto, saugančio ląsteles nuo žalojančio laisvųjų radikalų poveikio bei kitų aplinkos iššūkių.

Geltonos bei oranžinės spalvos daržovės ir vaisiai (morkos, moliūgai, citrinos) turi beta karoteno, taip pat vitamino A, kuris gali pagerinti regėjimą, stiprinti plaukus, nagus, pagražinti odą.

Baltos spalvos vaisiai ir daržovės (svogūnai, česnakai, krienai, ropės) turi antibakterinių savybių ir padeda palaikyti normalią imuninę sistemą.

Ypač daug skaidulinių medžiagų yra citrinose, kiviuose, vitamino A - abrikosuose, manguose, o vitamino C - citrusiniuose vaisiuose, kiviuose ir manguose.

Daržo ir sodo gėrybės, kurias verta dėti į vaiko užkandžių dėžutę:

• Pomidorai: Anot mitybos poveikio sveikatai tyrėjos Aidos Matulevičiūtės, pomidorai yra viena tų daržovių, kurias galima derinti su bet kuo, o taip pat valgyti vienas. Vaikai paprastai ypač mėgsta mažuosius vyšninius ir vynuoginius pomidorus. Jų, kaip ir įprastų pomidorų, sudėtyje yra daug geležies ir likopeno, kuris yra natūralus antioksidantas. Taigi pomidorai stiprina vaiko organizmą.
• Brokoliai: Kita mažiems ir dideliems naudinga daržovė - brokolis. A. Matulevičiūtės teigimu, brokoliai turi daug angliavandenių, baltymų, B grupės vitaminų ir mineralų. Brokoliai, pasak mitybos poveikio sveikatai tyrėjos, yra tikri individualistai, todėl patiekiant vaikams patartina jų nemaišyti su kitomis daržovėmis. Geriausia brokolius supjaustyti ir pateikti šviežius - vaikams turėtų patikti jų traškumas.
• Paprikos: „Paprikose gausu vitaminų A ir E, taip pat ir geležies, kuri stiprina imuninę sistemą. Paprastas patarimas tėveliams būtų paprikas sutrinti ir jomis paskaninti sriubas.
• Obuoliai: „Supergalių“ vaikams suteikti gali ir paprasčiausi obuoliai. Geras būdas obuolius pateikti vaikams - iškepti orkaitėje ir vėliau sutrinti į saldžią tyrelę, kurią galima paskaninti įvairiais trintais džiovintais vaisiais.
• Apelsinai: Kaip ir kiti citrusiniai vaisiai, apelsinai yra puikus vitamino C šaltinis. Be to, apelsinai yra puikūs morkų kompanionai, todėl išspaustas sultis galima maišyti su jomis.
• Mandarino: Mandarinuose taip pat yra gausu vitamino C. Savo ruožtu šias galima pagardinti nesaldintu jogurtu arba laktozės neturinčiu sojų jogurtu.
• Agurkai: „Agurkuose gausu vitaminų C ir B, taip pat žmogaus organizmui taip reikalingo vandens.
• Traškios morkytės: Traškios morkytės - puikus užkandis, kuriam atsispirti dažnai negali ne tik mažieji, bet ir suaugusieji. O ir bandyti atsispirti tikrai neverta. Morkytes galima valgyti su įvairiais padažais, o tam labai tinka mėgstamas jogurtas. Jose gausu ląstelienos, vitaminų, mineralų ir antioksidantų.
• Kriaušės: Šie vaisiai laikomi natūraliu energijos šaltiniu. Taigi, jei vaikas pristigo energijos ar nuotaikos, ant lėkštutės galima supjaustyti kelias kriaušes ir duoti mažajam paskanauti.
• Avietės: Be to, priešingai nei kai kurios daržovės, uogos vaikų dažnai yra tikrai mėgiamos. Viena iš naudingų uogų rūšių yra avietės. Mitybos poveikio sveikatai tyrėjos teigimu, avietės yra vitamino C ir skaidulų šaltinis. A. Matulevičiūtė pataria šias uogas naudoti kaip įvairaus maisto papuošimus, mat vaikams dažniausiai patinka aviečių spalva ir forma.
• Šilauogės: Šios uogos yra artimos mėlynių giminaitės, todėl mažiesiems turėtų itin patiks šilauogių glotnučiai ar šiomis uogomis pagardinti blyneliai.
• Braškės: Braškės yra dar vienas puikus vitamino C ir geležies šaltinis.
• Vynuogės: Dažno mėgstamose vynuogėse, mitybos poveikio sveikatai tyrėjos teigimu, yra daug resveratrolio, kuris natūraliai stiprina žmogaus imuninę sistemą.

Kiekvieną kartą galime rinktis vis kitokios spalvos - žalių, geltonų, oranžinių, raudonų - vaisių ir daržovių, taip pat galime jas valgyti šviežias, virtas, troškintas. Vaisių spalva priklauso nuo dažančių medžiagų: chlorofilas suteikia žalią spalvą, karotinoidai - geltoną bei oranžinę, o flavonoidai - raudoną, avietinę, rožinę ir geltoną spalvą. Skirtingų spalvų daržovės ir vaisiai suteiks mūsų organizmui ir skirtingų naudingų medžiagų.

Ryškesnių spalvų daržovėse ir vaisiuose daugiau flavonoidų antocianinų, svarbių kiekvienam iš mūsų. Sunku būtų pervertinti polifenolinių junginių svarbą, mat jie turi priešuždegiminį, priešmikrobinį, antioksidacinį poveikį, jie moduliuoja imunitetą ir didina mikroorganizmų jautrumą antibiotikams.

Daržovių ir vaisių vartojimo svarba vaikų mityboje

Daugelis suaugusiųjų puikiai žino apie daržovių ir vaisių teikiamą naudą ir jų svarbą mitybos racione, kaip ir tai, kad daržo bei sodo gėrybės ypač reikalingos vaikams. Vis tik paskatinti mažuosius valgyti daugiau daržo ir sodo gėrybių dažnai yra itin nelengva užduotis.

Tradiciskai, vaikų mėgstamiausiais vaisiais išlieka obuoliai bei braškės, tarp daržovių, daugiausiai populiarumo sulaukia pomidorai bei agurkai. Vis tik, tiek daržovių ir vaisių augančiam organizmui neužtenka, todėl reikia kuo greičiau ieškoti būdų ir formų, kaip kuo anksčiau išspręsti augančio žmogaus mitybos problemas.

Ikimokyklinis amžius ypatingas tuo, kad tuo metu formuojasi vaiko mitybos įpročiai ir vienokios ar kitokios nuostatos mitybos atžvilgiu bei su jais susiję stereotipai. Daugiausiai problemų kyla būtent dėl vaikų požiūrio į daržoves bei vaisius. Svarbiausia vaiko mityboje - įvairumas. Vienas iš svarbiausių tikslų dirbant su vaikais - plėsti ir ugdyti jų žinias apie gyvenimą, formuoti sveiką ir teisingą požiūrį į maistą. Vaiko skonis susiformuoja gana anksti.

Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimas skatinamas ne tik namuose, bet ir ugdymo įstaigose. Ugdymo įstaigose sveikatai palanki mityba užtikrinama remiantis aiškiais principais, kuriuos reglamentuoja teisės aktai ir sveikatos specialistų rekomendacijos. Vienas iš pagrindinių principų - subalansuota ir įvairi mityba, užtikrinanti, kad vaikai kasdien gautų visas reikalingas maistines medžiagas: baltymus, sveikus riebalus, angliavandenius, vitaminus ir mineralus.

Į mitybos racioną greta įprastų grūdinių, mėsinių patiekalų įtraukiami vaisiai ir daržovės, pieno gaminiai. Pastarieji produktai į darželius ir pradinio ugdymo švietimo įstaigas tiekiami pagal Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programą.

Vis dėlto vien įtraukti į racioną šiuos maisto produktus nepakanta, vaikus svarbu sudominti, o būtent tai padaryti ir galima dalyvaujant sveikatai palankią mitybą skatinančiose programose, sako Stasė Ustilaitė, Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto docentė.

„Svarbu ne tik užtikrinti sveiko maisto tiekimą, bet ir ugdyti vaikų supratimą apie maisto kilmę, jo naudą bei formuoti sveikos mitybos įpročius. Darželiuose organizuojamos patyriminės veiklos, kurios leidžia vaikams pažinti maistą visais pojūčiais - paliesti, pauostyti, paragauti ir stebėti, kaip jis auga. Anot specialistų, vykdant mitybos programa labai svarbi yra maisto sauga ir kokybė. Vaikams tiekiami produktai turi būti švieži, neperdirbti, be perteklinio cukraus, druskos ir sočiųjų riebalų. Taip pat užtikrinama, kad maistas būtų gaminamas laikantis higienos normų, nenaudojant pusfabrikačių ar prastesnės kokybės žaliavų. Be to, ribojami produktai, kuriuose gausu cukraus ir druskos, pavyzdžiui, saldinti gėrimai, traškučiai ir saldainiai.

Vaikai mokyklose ir darželiuose skatinami vartoti sezoninius ir vietinius produktus, nes jie ne tik užtikrina maistinių medžiagų gausą, bet ir turi didelę edukacinę vertę. Galiausiai, sveikatai palankios mitybos ugdymas tampa svarbia edukacine priemone: vaikai supažindinami su teisinga mityba per įvairius užsiėmimus, pamokas ir degustacijas. Taip ugdoma vaikų motyvacija valgyti sveikai ir formuojami sveiki įpročiai nuo pat ankstyvos vaikystės.

„Vaikai, darželyje paragavę naujų produktų, paskatina tėvus įtraukti juos ir į namų valgiaraštį. Be to, pastaraisiais metais pastebima, kad tėvų sąmoningumas mitybos klausimais auga. Vis daugiau šeimų domisi sveikatai palankia mityba, rūpinasi sveiku vaikų gyvenimo būdu“, - sako ekspertė.

Vaisiai, daržovės, pienas ir pieno produktai ypatingai svarbūs vaikų sveikatai, jie suteikia reikalingų maistinių medžiagų, tokių kaip vitaminai (ypač A, C ir K), mineralai (kalcis, geležis), baltymai ir t.t., kurie padeda stiprinti kaulus, imuninę sistemą ir bendrą organizmo sveikatą. Taip pat ši programa padeda vaikams formuoti tinkamus ir pilnaverčius mitybos įpročius dabar ir ateičiai.

Moksliniais tyrimais įrodytas ryšys tarp mitybos ankstyvajame amžiuje ir sveikatos vyresniame amžiuje, todėl kuo anksčiau pradedami ugdyti vaikų sveikos gyvensenos ir sveikos mitybos įpročiai, tuo efektyviau galima užtikrinti gerą jų augimą, vystymąsi bei aukštesnę gyvenimo kokybę jiems suaugus.

Viena iš šiųmečių prekybos tinklo įgyvendinamo projekto iniciatyvų - vaikams sukurtos specialios užkandžių dėžutės su daržovių-herojų atvaizdais. Ant šių „Sveikatronais“ pavadintų dėžučių puikuojasi skirtingos superherojais paverstos daržovės ir vaisiai - morka, obuolys, brokolis, avietė, pomidoras. Jiems suteikti ir atitinkami vaikų dėmesį patraukiantys vardai, pavyzdžiui, „Obolinatorius“ ar „Morkatronas“.

„Šių dėžučių tikslas - padėti tėveliams ugdyti tinkamus savo vaikų mitybos įpročius, leisti mažiesiems patraukliu būdu susipažinti su skirtingomis sodo ir daržo gėrybėmis ir jų nauda. Jos ne tik tinka užkandiams susidėti, bet vėliau iš jų galima išsikirpti kaukę su daržovės-herojės atvaizdu. Taigi tokiu būdu yra skatinama ne tik sveikesnė vaikų mityba, tačiau ir bendros veiklos su tėveliais“, - pasakoja B Čaikauskaitė.

Daržovių brandos etapai

Daržovės yra nuimamos įvairaus subrendimo laipsnio. Tai priklauso nuo daržovių rūšies ir paskirties. Pavyzdžiui, ūkiuose ankstyvosios bulvės yra nuimamos ne visai subrenduosios. Jos turi mažiau krakmolo, ir odelė dar lengvai atsi­skiria nuo minkštimo. Tokios bulvės tinka tik greitam vartojimui.

Ilgesniam laikymui skirtos bulvės nuimamos visiškai subrendu­sios, kai jos pasiekia būdingą tai veislei formą, dydį, sukaupia pakankamą kiekį krakmolo ir kitų maisto medžiagų. Agurkai, skirti maistui, nuimami tada, kai pradeda formuotis arba tik ką susiformuoja jų sėklos, pradeda byrėti nuo jų paviršiaus spygleliai.

Derliaus nuėmimo laikas atsiliepia daržovių kiekiui, kokybei ir jų technologinėms savybėms, kaip transportabilumui, išsilai­kymui. Ne visai pribrendusios daržovės yra mažesnės maistinės vertės, greičiau suvysta. Perbrendusios dažnai sutrūkinėja, kai kurių audiniai sumeclėja, o kartais jos prieš laiką sudygsta.

Vartojimo branda: nuimamos visos tiesiogiai maistui skir­tos daržovės, taip pat ankstyvosios ir vėlyvosios bulvės. Šioje subrendimo fazėje produktai būna geriausios cheminės sudėties, spalvos, skonio, aromato.

Techninė branda: (ne visai pribrendusios) nuimamos kai kurių rūšių daržovės, skirtos tolesniam pervežimui, kurios turi savybę visiškai pribręsti, atskyrus jas nuo augalo (pvz., pomido­rai). Be to, šioje brandoje nuimamos kai kurios daržovės (agur­kai, pomidorai ir kt), skirtos perdirbimui (pvz., marinavimui). Daržovės, pasiekusios techninę brandą, jau būna normalaus dy­džio ir normalios formos.

Pesticidų ir trąšų naudojimas

Augalų apsaugos priemonių pagrindinę dalį sudaro pesticidai (lot. Pestis-maras, liga+caedo-žudau)- medžiagos, skirtos kovai su nepageidaujamais organizmais. Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo Institute viename produkte atliekant tyrimą, nustatoma iki 300 įvairių pesticidų. Bet kurios medžiagos DLK viršijimas maisto produkte gali būti siejamas su įtaka žmonių sveikatai.

Jei daržovės, pavasariniai žalumynai ir kt. užauginta savo sode, ar pas močiutę kaime - galima drąsiai teigti, kad tokiose daržovėse pesticidų nebus panaudota. Tačiau natūralios trąšos be abejo naudojamos. Vartotojams, be abejo, rekomenduojama naudoti vaisius ir daržoves, išaugintus savo ūkyje.

Uogų vartojimas ir laikymas

Geros kokybės uogos tokios, kurios yra sausos, geros formos (tvirtos), būdingos spalvos. Pernokusios uogos gali būti per minkštos, vandeningos, raukšlėtos. Rekomenduojama uogas suvalgyti po pirkimo per pirmą savaitę, o avietes ir gervuoges per 2-3 dienas nuo jų nuskynimo. Jeigu pasitaikė taip, kad nupirkote nelabai šviežias - suvalgykite jas per pirmąsias 24 valandas.

Nupirktas uogas iš karto patikrinkite ar jos nesupelijusios, perrinkite, plaukite tik prieš vartojimą. Norint, kad uogos kuo ilgiau išliktų šviežios jas reiktų laikyti vėsioje vietoje.

Uogos, augdamos daržuose, miškuose, soduose gali būti paveiktos įvairiausių veiksnių, užterštos patogeniniais mikroorganizmais iš vandens, dirvos ar netgi pačių gyvūnų ar paukščių. Tokie mikroorganizmai kaip Bacillus, Clostridium, Listeria monocytogenes gali „ateiti“ iš dirvos. Parazitai, rotavirusai, hepatitas A, bakterijos Salmonella, E. coli ir kiti mikroorganizmai, kurie nuotekų pagalba patenka į dirvą, taip pat turi didelę įtaką uogų užterštumui. Todėl uogas plauti privalu. Plovimui naudoti geriausiai geriamąjį, tekantį vandenį.

Uogų užšaldymas

Uogos - vasaros gėrybės, tačiau jomis galima mėgautis ir ištisus metus. Šaldytas uogas galime pirkti prekybos centruose, šaldyti savo namuose, nepamirštant jas suvalgyti per 12 mėnesių. Užšaldžius, pabrėžia A. Ščeponavičienė, išsaugoma greitai gendančių vaisių, uogų maistinė vertė ir kokybė, efektyviai slopinamas mikroorganizmų, cheminių ir biocheminių procesų, deguonies, šilumos ir šviesos poveikis.

Kad uogos maksimaliai išsaugotų savo natūralią biocheminę sudėtį bei juslines savybes (spalvą, kvapą, skonį), užšaldyti reikia greitai, per keletą minučių, ilgiausiai per 20-30 min.

Vaisių ir daržovių vartojimo rekomendacijos

PSO rekomendacijomis teigiama, kad per dieną vienam asmeniui geriausia suvartoti apie 3-5 porcijas daržovių bei 2-4 porcijas vaisių. Visgi, nors tokios PSO rekomendacijos pateiktos jau seniai, situacija Europoje nelabai keičiasi. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje, tiek suaugusiųjų, tiek vaikų mityboje nepakanka vaisių ir daržovių.

Vaisiai ir daržovės padeda palaikyti normalias organizmo funkcijas, juose esantys mineralai ir vitaminai leidžia sklandžiai vykti fiziologiniams organizmo procesams. Didelis skaidulų kiekis susijęs su sveikos mikrobiotas, žarnyno veiklos palaikymu. Kai kurie tyrimai teigia, kad pastebėtas ryšys tarp daržovių, vaisių suvartojimo ir KMI sumažėjimo bei metabolizmo pagreitėjimo.

Tyrimai rodo, kad didesnis suvartojamos daržovių ir vaisių kiekis yra susijęs su ramesne, laimingesne savijauta ir pagerėjusia psichine sveikata. Taip pat, kaip jau minėjome, daržoviai ir vaisiai yra skaidulų šaltiniai, o jos teigiamai veikia žarnyno mikrobiotą. Tai labai susiję ir su gera nuotaika, nes iki 95 proc. nervinių impulsų keliauja iš žarnyno į smegenis.

Pavasarį visuomenė gauna daug informacijos apie šviežių daržovių ir vaisių nenuginčijamą naudą sveikatai, nors metų laikų kaitos pagal jų asortimentą prekybos centruose nebeįmanoma pastebėti. Visus metus - vasara. Dėl šios priežasties ir mūsų pasirinkimai jau seniai nebepriklauso nuo sezono. Renkantis daržoves ir vaisius, vaistininkas pataria pasirūpinti jų įvairove bei kuo ryškesnėmis spalvomis, o jei įmanoma - užsiauginti ir patiems.

„Pirmenybė turi būti teikiama šviežioms ir kuo arčiau mūsų stalo augančioms gėrybėms, bet tinka ir konservuotos. Labiausiai vertinami daržovių ir vaisių konservavimo būdai yra šaldymas, rauginimas, sūdymas ir džiovinimas. Be to, valgyti visą ar susmulkintą daržovę yra kur kas geriau nei iš jos spausti sultis, mat tai padarius, iš daržovės išskiriame grynąją medžiagą, kuri veikia stipriau, grubiau, o su lydinčiomis medžiagomis jos poveikis būtų platesnis ir stabilesnis.

Sunku būtų pervertinti polifenolinių junginių svarbą, mat jie turi priešuždegiminį, priešmikrobinį, antioksidacinį poveikį, jie moduliuoja imunitetą ir didina mikroorganizmų jautrumą antibiotikams.

„Dažnai tikimės augaluose rasti to, ko ten nėra. Tenka ir nusivilti. Nei vaisiai, nei daržovės nėra termobranduoliniai reaktoriai, tad mineralinių medžiagų jie neprigamins. Jei dirvožemyje nėra seleno, germanio, aukso, tai jų nebus ir augaluose. Sakoma, kad saulėgrąžose, kukurūzuose ir česnakuose gausu seleno. Tačiau jei Lietuvos dirvožemyje jo nėra, tai daržovėse šios medžiagos neieškokime“, - tikina K.

„Mūsų dirvožemis yra rūgštus, todėl labai sėkmingai naudojame medžio pelenus, taip netiesiogiai investuodami į sveikatą - pašarmindami dirvos paviršių jį praturtiname neorganinėmis medžiagomis. Juk gal medis, prieš pelenu tapdamas, galingomis šaknimis buvo suradęs ir retųjų elementų, kurių kadaise neišnešė slenkantys ledynai.

Vaistininkas taip pat prisipažįsta, kad jo silpnybė - česnakai. Vyras augina vasarinius ir kelias veisles žieminių česnakų. Jau trečią sezoną mėgaujasi gausiažiedžių porų („dramblinių“ česnakų) derliumi. „Gamta tiesia ranką kiekvienam. Stverkime ją ir džiaukimės. Po truputį dalinuosi sodinukais ir auginimo patirtimi su bičiuliais bei vaistinės klientais.

„Geras liaudiškas patarimas yra skalauti gerklę su parūgštintomis burokėlio sultimis. Taip dar seniai savo būsimąją žmoną gydžiau. Tai ypatingai aktualu žmonėms, turintiems silpnesnę gerklę, greičiau peršąlantiems, susergantiems angina. Galima spausti burokėlių sultis, tačiau taip pat tinka ir burokėlių sriuba ar virtų burokėlių salotos. Burokėliai padeda pamiršti gerklės skausmą, todėl mano šeimos darže jie užima ilgą vagos dalį, gražiai žaliuoja ir gausų derlių dovanoja“, - pasakoja K.

Svarbiausia - įvairovė

Nemaža dalis žmonių klaidingai įsivaizduoja, kad norint įvykdyti rekomenduojamą „5 porcijos per dieną“ tikslą, užtenka suvalgyti, pavyzdžiui, 5 obuolius. „Reikėtų suvartoti mažiausiai 400 gramų vaisių, uogų ir daržovių. Neverta orientuotis į atskirus produktus - kiek vynuogių ar kiek špinatų suvalgyti kiekvieną dieną. Svarbiausia, kad dominuotų įvairovė - tai visapusiškai svarbi mitybos taisyklė. Taip pat žmogus turėtų rinktis tai, ką jis mėgsta, kad būtų jaučiamas valgymo malonumas. Jei verčiame save valgyti brokolius, nors mums jie labai neskanūs, ilgainiui tarsi patvirtiname mitą, kad sveika mityba yra neskani. Todėl aklai vadovautis mitybos taisyklėmis nereikėtų“, - tvirtina N. Gorelė. Specialistė pabrėžia, kad nėra vieno stebuklingo vaisiaus ar daržovės, kurie išspręstų visas sveikatos problemas, todėl į racioną pravartu įtraukti skirtingus vaisius ir daržoves, kurių pasirinkimas turėtų būti individualus, atsižvelgiant į mėgstamą skonį, finansines galimybes, virškinimo ypatumus.

„Brokolius valgyti sveika, bet jei pučia pilvą - ši daržovė ne jums. Galbūt jus kamuoja geležies stoka? Tuomet rinkitės daugiau špinatų. Vargina refliuksas - pomidorai ne jums“, - teigia N. Gorelė.

Žmonės daro esminę klaidą

Tačiau mitybos specialistė priduria, kad žmonės dažnai daro vieną esminę klaidą - suvalgo daug vaisių ir mažai daržovių. Pasak jos, iš reikiamų suvartoti 400 gramų - 200 gramų turėtų sudaryti daržovės ir lygiai tokią pačią dalį vaisiai. „Žmonės dažnai suvalgo daugiau vaisių nei daržovių, nes šie yra skanūs ir saldūs, tačiau jie neatstoja daržovių, todėl turėtume vartoti tiek vienus, tiek kitus. Atvirkštinis variantas, kai suvartojama daugiau daržovių ir mažiau vaisių yra labiau priimtinas ir gal net sėkmingesnis metant svorį, nes gauname mažiau cukrų. Tačiau čia dar kartą norėčiau akcentuoti įvairovės svarbą. Kuo daugiau skonių bus mūsų mityboje - tuo ilgiau ir geriau pavyks laikytis sveikos mitybos principų“, - pasakoja specialistė.

Padeda stiprinti sveikatą ir apsaugo nuo ligų

N. Gorelė teigia, kad pirmenybę reikėtų teikti šviežioms, sezoninėms, Lietuvoje užaugintoms daržovėms. Tačiau galima valgyti ir šaldytas, džiovintas ar liofilizuotas gėrybes. Mažiausiai naudingi, pasak jos, konservuoti produktai, todėl didelės maistinės vertės iš jų tikėtis nereikėtų.

Specialistė priduria, kad reikiamo vaisių ir daržovių kiekio suvartojimas gali smarkiai prisidėti prie geros savijautos bei sveikatos. „Vaisiai ir daržovės organizmui reikalingi dėl to, kad juose yra C, PP, A, K bei B grupės vitaminų, taip pat mineralinių medžiagų - kalio, kalcio, fosforo, magnio, geležies. Be to, daržovėse ir vaisiuose yra nemažai skaidulinių medžiagų, antioksidantų, padedančių stiprinti sveikatą bei išvengti ligų. Tyrimai rodo, kad šalyse, kur gyventojai vartoja daug daržovių ir vaisių, mažiau sergama kraujotakos ligomis bei onkologiniais susirgimais. Suvartojant reikiamą jų kiekį taip pat pajusite daugiau energijos, pastebėsite geresnį virškinimo darbą, oda atrodys labiau spindinti“, - teigia N. Gorelė.

Žmonėms trūksta fantazijos

Paklausus, kokios priežastys lemia tai, kad daugelis nesuvartoja rekomenduojamo kiekio vaisių ir daržovių, mitybos specialistė teigia, kad jų yra labai daug. „Priežastys gali būti įvairios. Neskanu, nėra atitinkamų žinių apie sveiką mitybą, daržovės ir vaisiai ne visada prieinami. Kai, tarkim, žmogus gyvena kaime ir žiemos metu jų nebūna pirkti mažoje parduotuvėje. Kita priežastis - kai kam tai gali būti per brangu. Savaitgalį kaip tik buvau nedidelėje kavinėje, kur maža salotų porcija kainavo 7,99 Eur, o gabalas torto - 2,49 Eur. Be to, daržoves ir vaisius sunku išlaikyti šviežius. Žmonėms trūksta fantazijos ir jie nežino arba nesugalvoja, kaip šias maisto grupes įtraukti į receptus“, - sako specialistė.

Mityboje turėtų atsirasti kuo daugiau spalvų

Norintiems į savo kasdienį mitybos racioną įtraukti daugiau vaisių ir daržovių, N. Gorelė rekomenduoja išsiugdyti keletą esminių įpročių, kurie padės suvartoti didesnį jų kiekį, nei esame įpratę. „Pirmiausia reikia sau nusistatyti tokį tikslą, kad nuo šiol suvartosiu daugiau vaisių ir daržovių. Kasdien į darbą ar mokslo įstaigą užkandžiui neškitės vaisių. Pietų metu pusę savo lėkštės skirkite daržovėms. Vakarienei rinkitės salotas ar daržovių troškinius. Laikykite daržoves matomoje vietoje, kol susiformuos įprotis valgyti jų daugiau. Tai padės prisiminti, kad jų reikia valgyti kasdien ir net kelis kartus per dieną. Skubantiems žmonėms naudinga vartoti vaisių ir daržovių glotnučius, nes juos patogu išgerti net ir vairuojant. Eksperimentuokite ir žiūrėkite į tai kūrybiškai. Kasdien ragaukite vis naują daržovę ar vaisių. Sakoma, kuo daugiau spalvų - tuo mityba sveikesnė. Meskite sau iššūkį ir valgykite žalių, geltonų, oranžinių, raudonų, violetinių ir kitų spalvų vaisius, uogas bei daržoves. Savo aplinkoje raskite asmenį, kuris bus jums pavyzdys ir mokykitės iš jo“, - pataria N. Gorelė.

tags: #darzo #augalu #vartojamoji #branda

• Zodiako ratas ir gimimo data
• Kaip rūpintis naujagimiu
• Sužinokite daugiau apie hidrocefaliją
• Saugumo sprendimai vaikams
• Naujas gimimo liudijimas