Didžiulės, dar didesnės, o gal net milžiniškos gėlės - tikra kiemo puošmena, atkreipianti kiekvieno praeivio dėmesį. Jei trokštate savo gėlyne išskirtinio žavesio, verta pagalvoti apie augalus, kurie žydi įspūdingo dydžio žiedais. Tokios gėlės ne tik suteikia erdvei savitumo, bet ir puikiai tinka skinti puokštėms. Nesvarbu, ar ieškote daugiamečių, vienmečių, krūmų ar net dekoratyvinių medžių - tarp jų yra nemažai rūšių, kurios stebina itin dideliais žiedais.
Daugiamečiai augalai su įspūdingais žiedais
Hortenzija - sumedėjęs augalas, kurio veislės pasižymi milžiniškomis, net iki 30 cm žiedynų skersmens galvomis.
Delphinium (Pentinius) - dideliais, dvispalviais ar vienspalviais žiedais apkibę stiebai auga iki 2 m aukščio. Šiuos reikėtų sodinti lysvių gale ir pririšti, kad žiedai neišgriūtų vėjo metu.
Klematisas - žydi stulbinamais, iki 20 cm skersmens žiedais. Jei norite gausių ir spalvingų žiedų tiek pavasarį, tiek rudenį, rinkitės augalus iš II klematisų grupės.
Medžio bijūnas - pavasario žydėjimo karalius su įspūdingais, iki 25 cm pločio žiedais.
Atsparus hibiskas - tropinius kraštus primenanti žiedų prabanga net šaltesniuose kraštuose.
Angliška rožė - stambūs, sunkiai kvepiantys žiedai su gausybe žiedlapių dažnai siekia 15 cm skersmenį.
Milžiniškas svogūnas (Aliumas) - itin puošnūs rutulio formos (20-25 cm pločio) žiedynai pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje.
Orienpet lelija - didžiuliai, stipriai kvapnūs ir įspūdingo dydžio žiedai (iki 38 cm pločio) džiugins vėlų vasaros laikotarpį.
Didžialapis magnolija - viena iš magnolijų rūšių, kurios žiedai išauga net iki 25 cm pločio.
Kamelija - žieminiam sodui nepakartojamas krūmas.
Valgomoji jurginas - didžialapės veislės džiugina žiedų gausa ir spalvų įvairove, kurie gali viršyti net 20 cm pločio.
Amarilis - kambarinė gėlė, kuri žavi didžiuliais ir spalvingais žiedais, dažnai keliais per žiedyną.
Karališkasis proteas - įspūdinga atogrąžų žiedų gėlė, kurios žiedynai dažnai primena artišoką ir gali siekti 30 cm skersmenį.
Angelų trimitas - šiltų kraštų krūmas ar medis, kurio kabančio trimitinio žiedo ilgis gali viršyti 25 cm.
Kalifornijos gigantiškoji ciniJija - nuo seno pamėgtas sodo augalas, kurio žiedai siekia 10-15 cm skersmenį.
Mėnulio žiedas - naktį žydinti gėlė, kurios balti, iki 15 cm skersmens žiedai atsiskleidžia temstant.
Didžioji astrantija (Astrantia major) - gražus daugiametis, apie 70 cm aukščio augalas. Pradeda žydėti birželį, baigia rugpjūtį, jei laiku nuskabyti nuvytusius žiedų pumpurus. Jų spalvų gama susideda iš rožinio, balto, kreminio ir žalių atspalvių. Prabangia vadinama didžiosios astrantijos rūšis 'Primadonna' stebina baltos, rožinės ir žalios spalvos žiedlapių deriniu. Ši daugiametė gėlė itin mėgsta saulėtas vietas ar pusiau paaunksmes. Neįnoringa. Auga visų rūšių dirvožemiuose. 5-7 metus nereikia persodinti.
Šilinis šalavijas (Salvia nemorosa) - šalviai - daugiametės gėlės, kurios jas tinkamai prižiūrint žydi visą vasarą. 35-90 cm aukščio augalas. Nepaprastai gražios 'Blue Hill' (levandų ir mėlynos) ir 'May Nigt' (šviesiai violetiniais ir mėlynais) žiedeliais, kurie išmoningai išsidėsto ant vieno ilgo stiebo. Šilinis šalavijas itin mėgsta pusiau paunksmių vietas su saikingai drėgnu puriu ir maistingomis medžiagomis turtingu dirvožemiu.
Pajūrinė gvaizdė (Armeria maritima) - daugiametis iki 20 cm aukščio augalas su ryškiomis puošniomis gėlėmis, kurios žydi nuo gegužės iki rugpjūčio pabaigos. Pajūrinė gvaizdė - neįnoringa gėlė, atspari žiemos žiemai. Ji itin „mėgsta“ smėlėtus dirvožemius, bet jai „nepatinka“ - sunkūs, molingi.
Muilinė guboja (Gypsophila paniculata) - gvazdikinių šeimos gybojos genties augalų rūšis. Šios daugiametės gėlės stiebas - šakotas, 50-90 cm aukščio. Žydi nuo birželio iki rugpjūčio vidurio nesmulkiais žiedeliais. Iki 15 cm siekiančios šaknys sutvirtina dirvožemį. Lietuvoje kaip dekoratyvinis augalas auginamas darželiuose, kapinėse, Baltijos jūros kopose. Muilinė guboja - labai populiari, nes, kaip vaizdingai gėlininkai, turi neįnoringą charakterį. Kartais auga sulaukėjusios muilinės gubojos.
Paprastasis sidabrakrūmis (Potentilla fruticosa) - įspūdingas erškėtinių šeimos, iki 150 cm augalas, reiklus drėgmės, saulės, šilumos lygiui. 'Abbotswood' rūšis gali pasigirti švelnių baltų žiedų gausa, dengiančia krūmą nuo birželio iki spalio. Paprastajam sidabrakrūmiui labiausiai tinka drenuoti dirvožemiai. Puikiai tinka gyvatvorėms.
Paprastoji raudoklė (Lythrum salicaria) ir vytelinė raudoklė (Lythrum virgatum) - simtatiškos ilgai žydinčios daugiametės gėlės 80-140 cm aukščio. Labiausiai populiarios sodrių rožinių ir violetinių spalvų raudoklės. Šioms daugiametėms gėlėms nereikia išskirtinės priežiūros, jos geba atlaikyti bet kokias sąlygas. Bet sveikesnės ir itin traukiančios akį išauga vandens telkinio pakrantės zonoje ar gėlyne su pakankamai drėgmės turinčiu maistingu gruntu pasodintos raudoklės.
Stambiažiedis linas (Linum grandiflorum) - žavus iki 60 cm aukščio augalas, žydintis nuo birželio iki rugsėjo. Žiedai ryškiai raudoni, iki 3 cm skersmens. Auginamas gėlynuose, nešienaujamose pievelėse.
Švelnioji rasakila (Alchemilla mollis) - auga žaviais kamuolio formos krūmais 25-40 cm aukščio. Smulkūs žalsvai geltoni žiedai, kurie džiugina akį nuo birželio iki rugpjūčio. Švelnioji rasakila itin graži po lietaus, kai ant jos spindi iš vandens lašelių sunertas perlų vėrinys.
Raganė (Clematis) - šios daugiametės gėlės pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio klema - ūselis (vijoklinis augalas). Yra apie 300 rūšių, kurios paplitusios vidutinio ir šilto kliamto zonose. Ragana turi laipiojantį stiebą.
Angliškos (David Austin) rožės - nepaprastai ištvermingos, atsparios šalčiui rožės. Jas be nuostolių ir vargo gali išauginti net gėlininkas naujokas. Kai kurios angliškų rožių rūšys žydi visą vasarą, kaip antai 'William Shakespeare 2000', 'Crown Princess Margaretha', 'Munstead Wood', 'Golden Celebration', 'The Dark Lady', 'Charlotte', 'Crocus Rose' ir kt. Skirtingų angliškų rožių rūšių aukštis - taip pat skirtingas: 1-2,5 metro. Žiedai - dideli, pilnaviduriai, originalios, bijūnų formos.
Katilėlis (Campanula) - puikus pasirinkimas sodinti gėlynuose ir sklypuose. Žiedai gali būti mėlyni, balti, rausvi, šviesiai violetiniai ir tamsiai violetiniai. Puikiai dera su daugeliu kitų augalų. Auga beveik bet kokioje dirvoje, priežiūrai nėra reiklios, reikia saikingai laistyti. Yra tik vienas niuansas - kad varpinė gėlė vešliai žydėtų, nuvytusius vainiklapius reikia nuskabyti.
Katžolės - nusipelno visų komplimentų ne tik dėl ilgo žydėjimo, bet ir dėl savo nereiklumo augimo sąlygoms. Visos katžolės puikiai auga nederlinguose dirvožemiuose, galima sakyti jog joms tinka tiek nederlingas priesmėlis tiek molingesnis dirvožemis, be galo pakantus augalas sausroms, žiemoja puikiai. Katžolių vegetacija prasideda vos tik pajaučiama pavasariškos šilumos banga, jos greitai atželia ir formuoja dailų, žalią lapų kerą, kuris jau nuo gegužės apsipila smulkių violetinių žiedelių žiedynais. Žydi iki pat šalnų gausiai, per vasarą nepatingėkite nukirpti nužydėjusių šakų, taip tik paskatinsite gausesnį žydėjimą, o gal ir paformosite kerą. Rudenį šalnos žiedus pakanda, bet šakelių kupstas išlaiko formą, todėl jūsų pasirinkimas ir skonio reikalas ar paliksite pūpsoti žiemai, ar nukirpsite.
Skydelinė kraujažolė - pilkais lapais ir geltonais žiedynais pasižymi ypatingai ilgu žydėjimu. Pirmus žiedynus sukrauna jau gegužės mėnesį ir nesustodama vis krauna naujus iki pat šalnų. Šios kraujažolės pasižymi kero kompaktiškumu, niekada neišvirsta, nereikalauja jokios priežiūros, nebent senų žiedynų nukirpimo.
Gvaizdės pajūrinės - labai nereiklūs daugiamečiai augalai, auga dailiais kupsteliais, kurie žaliuoja ir žiemos metu. Gvaizdės nereiklios dirvožemiui, mėgsta saulę, gali būti sodinamos alpinariumuose, vazonuose, gėlynų pakraščiuose. Kai kurios gvaizdžių veislės stebina ypatingai ilgu žydėjimu nuo pat gegužės iki pat šalnų: iš mano auginamų ilgiausiai žydinčios baltais žiedais gvaizdės ‘ALBA‘, tamsiais lapeliais ir itin ryškiais rožiniais žiedais ‘VESUVIUS‘, žalsvai gelsvo kerelio, bei švelnios rožinės spalvos žiedų savininkė gvaizdė ‘NIFTY THRIFTY', bei ypatingo grožio, gausiai žydinti gvaizdė ‘SPLENDENS‘.
Gvazdikai - taip pat žydi nuo gegužės iki pat šalnų. Jų žiedynai iškilę ant gana ilgo apie 30 cm stiebo yra ryškios spalvos, tačiau nedideli, žydėjimas nėra gausus, todėl pasižymi itin subtilia elegancija. Šie gvazdikai mėgsta pakankamai sausą dirvožemį, saulėtas vietas, kaip ir dauguma augalų nemėgsta užmirkimo.
Žiognagė raudonžiedė (Lot. Geum coccineum b.p.) - įprastai žiognagės vadinamos pavasario augalais, kurios sužydi pavasarį, o vėliau lieka tik žali lapai, bet būtent ši mano auginama žiognagė raudonžiedė žydi nuo gegužės iki šalnų. Žydi ryškiai oranžiniais, purėtais žiedais, pradžioje sužysta gana gausiai, vėliau žydėjimas nėra itin gausus, labiau pavieniais žiedais, todėl ryški spalva neįkyri per visą sezoną.
Žėrinčioji rudbekija (Rudbeckia fulgida var.) - lengvai prižiūrimas augalas, kuriam reikalinga vidutiniškai drėgna, gerai drenuota dirva. Tinka mišriuose dekoratyviniuose apželdinimuose. Žėrinčioji rudbekija žydi 7-8 savaites - nuo vasaros vidurio iki pirmųjų šalnų. Įdomiai atrodo ir šio augalo sėklų dėžutės. Žiedai patinka drugeliams ir bitėms.
Flioksai - stabili vertybė - juos galima pamatyti praktiškai kiekviename Lietuvos gėlyne. Ši gėlė pas mus atkeliavo iš Šiaurės Amerikos, o soduose pradėta auginti nuo XIX a. Nebent dar vienos veislės flioksų, kurie papuoštų sodą! Šios veislės gėlės pastebimos iš tolo, yra gražios ir kvapnios. Ganėtinai atsparios miltligei - ši liga yra viena iš didžiausių flioksų problemų. Flioksai tinka skintoms puokštėms. Žydi liepos-rugpjūčio mėn. Traukia drugelius. Įdomų atspalvį flioksams suteikia tamsūs žiedkočiai ir raudonai rudi lapai (pavasarį). Žydėjimo metu stiebai gali siekti 75 cm aukštį.
Gyslotinė melsvė (Hosta plantaginea) - Amerikoje išvesta vidutinio dydžio melsvės veislė su ovaliais, šviesiai žaliais šiek tiek blizgančiais lapais. Žiedai balti, piltuvo formos, gardžiai kvepiantys, vakare kvapas išryškėja. Žali, rievėti lapai gražiai atrodys bet kokioje šešėlinėje pusėje sukastoje lysvėje. Gyslotinė melsvė efektingai atrodo šalia kitų, aukštesnių daugiamečių augalų. Vėsesniame klimate galima sodinti ir saulėtoje pusėje, tačiau visą laiką būdami saulėje lapai pageltonuoja.
Rudeninė saulainė (Helenium) - dar vienas lengvai auginamas, išvaizdus, antroje vasaros pusėje žydintis daugiametis augalas. Saulainės sodinamos vidutiniškai drėgnoje, organinėmis medžiagomis praturtintoje dirvoje. Saulainių paprastai nepuola kenkėjai ar ligos.
Kalninis astras - išauga iki pusės metro aukščio, auga grupėmis, stiebas sumedėjęs, lapai tamsiai žali. Astrai žydi ilgai - nuo vasaros pabaigos iki vėlyvo rudens, jie nebijo net pirmųjų rudens šalnų. Šis augalas pakankamai atsparus kenkėjams ir ligoms, jis nelinkęs sirgti miltlige, jam nebūtina rūpestinga priežiūra. Žydi mėlynais su violetiniu atspalviu arba levandų atspalvio žiedais. Gražiai atrodo gėlyno pakraštyje, augalų grupėse.
Dekoratyvi, daugiametė puskrūmio tipo gėlė - išsiskirianti tamsiai violetiniais-melsvais, labai kvapniais žiedais, susitelkusiais į tankius, kompaktiškus varpinius žiedynus. Žydi vasaros pradžioje-viduryje ir suteikia gėlynams sodrų, klasikinį ir elegantišką spalvinį akcentą. Lapija siaura, pilkai-žalia, aromatinga ir dekoratyvi visą sezoną.
Daugiamečių ežiuolių grupė - vertinama dėl įvairių rožinių atspalvių žiedų ir tvirtos, tamsiai žalios lapijos.
Dekoratyvi, daugiametė gėlė - anksti pavasarį pražystanti ryškiais violetiniais žiedais.
Išskirtinė daugiamečių ežiuolių veislė - vertinama dėl sodriai purpurinių-rožinių žiedų su tamsiu, beveik juodu centru ir kontrastingų tamsių stiebų. Kompaktiškas augimas bei ryškios spalvos suteikia gėlynams elegantišką, modernų akcentą.
Dekoratyvus, daugiametis augalas - išsiskiriantis grakščiais baltais žiedynais ant aukštų, statmenų stiebų. Sudaro aukštus, vertikaliai augančius kerus su žalios spalvos lapais, kuriuos puošia ilgų, plonų žiedų spygliai vėlyvą vasarą ir rudenį.
Dekoratyvi, daugiametė žolinė gėlė - išsiskirianti sodriai tamsiai purpuriniais žiedais. Žydi gausiai nuo vasaros vidurio iki rudens, suteikdama gėlynams ilgai išliekantį, dramatišką ir ryškų dekoratyvų akcentą. Lapija žalios spalvos, dekoratyvi visą sezoną.
Dekoratyvi, daugiametė gėlė - išsiskirianti grakščiais baltais vamzdiniais žiedais, susitelkusiais į statmenas žiedynų šluotas. Žydi vasaros pradžioje-viduryje, suteikdama gėlynams vertikalumo ir šviesų akcentą. Lapija tamsiai raudona-burgundiška, dekoratyvi visą sezoną ir suteikia augalui išskirtinį kontrastą.
Dekoratyvus, daugiametis augalas (dažnai auginamas kaip vienmetis) - išsiskiriantis smulkiais violetiniais-alyviniais žiedais, susitelkusiais lengvose, ažūriškose žiedų kekėse ant aukštų, plonų stiebų. Žydi ilgai - nuo vasaros pradžios iki rudens, pritraukia bites, drugelius ir kitus naudingus vabzdžius.
Dekoratyvi daugiamečių ežiuolių veislė - vertinama dėl ryškių, sodrių rožinių-tamsiai rožinių žiedų su tamsiu centru ir tvirtos, tamsiai žalios lapijos.
Dekoratyvi daugiametė astilbė - vertinama dėl itin gausių, purių, sniego baltumo žiedynų ir tankios, tamsiai žalios, karpytos lapijos.
Dekoratyvus, daugiametis augalas - išsiskiriantis švariai baltais žiedais, susitelkusiais į stačias, tankias varpas. Žydi vasaros pradžioje ir, nukirpus nužydėjusius žiedynus, dažnai pakartotinai žydi iki vasaros pabaigos. Sudaro tvarkingus, kompaktiškus kerus su tamsiai žalia lapija, išliekančia dekoratyvi visą sezoną.
Dekoratyvus, daugiametis augalas - išsiskiriantis ryškiais mėlynais žiedais su tamsesniu centru, kurie žydi gausiai nuo vasaros pradžios iki rudens.
Dekoratyvus, daugiametis vijoklinis augalas - išsiskiriantis ryškiais gelsvai oranžiniais žiedais vasaros viduryje.
Kompaktiška, ilgaamžė daugiametė gėlė - išsiskirianti ypač dekoratyviais melsvai sidabriškais, smulkiai karpytais lapais ir švelniai rausvais, širdelės formos žiedais. Žydi gausiai ir ilgai, sudarydama tvarkingą, tankų kerą.
Daugiametė žolinių augalų rūšis - išsiskirianti dideliais sniego baltumo žiedais su ryškiu geltonu centru. Lengva, grakšti ir itin gausiai žydinti daugiametė gėlė. Balti, švelniai rausvėjantys žiedai primena ore plasnojančius drugelius ir išsidėstę ant plonų, šakotų stiebų.
Dekoratyvus, daugiametis augalas - išsiskiriantis švelniai baltais žiedais su subtiliomis tamsesnėmis gyslelėmis, kurie žydi vasaros pradžioje. Sudaro tankius, kompaktiškus kerus su dekoratyvia, pusiau visžale, tamsiai žalia lapija, kuri rudenį gali įgauti raudonus atspalvius.
Daugiametis, visžalis dekoratyvinis augalas - žydintis labai anksti - nuo žiemos pabaigos iki ankstyvo pavasario. Išsiskiria stambiais, baltais žiedais su ryškiais geltonais kuokeliais centre. Žydėjimo metu žiedai iškyla virš tamsiai žalių, odiškų lapų, todėl augalas išlieka dekoratyvus net ir šaltuoju metų laiku.
Dekoratyvus daugiametis augalas - išsiskiriantis stambiais, melsvai žaliais lapais su subtiliu tamsesniu centru. Lapija dekoratyvi visą sezoną, suteikianti sodui tekstūros ir vizualinio gylio.
Dekoratyvi, daugiametė žolinė gėlė - išsiskirianti pilkai-žalia aromatinga lapija ir gausiais baltais žiedais. Žydi nuo vėlyvo pavasario iki vasaros vidurio, o patrumpinus nužydėjusius stiebus gali pakartotinai žydėti. Suteikia gėlynams šviesų, lengvą ir natūralistinį akcentą.
Žemaūgis, tankiai žolinis daugiametis augalas - išsiskiriantis smulkiais, sodriai mėlynais-violetiniais žiedais ir intensyvia žalia, ylalapę primenančia lapija. Sudaro tankią kilimėlį, idealiai tinkantį kaip uždengiamasis augalas, alpinariumams, akmeniniams sodams ar dekoratyviniams apvadams.
Dekoratyvus, daugiametis augalas - išsiskiriantis gausiai žydinčiais, ryškiai mėlynais žiedais su šviesesniu centeriu, kurie tęsia žydėjimą nuo vasaros pradžios iki rudens. Sudaro plačius, vešlius kerus su dekoratyvia, giliai karpyta, tamsiai žalia lapija.
Mažoji žiemė - nuo gegužės iki birželio žydi mažais žydrais žiedeliais. Taip pat ja tinka apsodinti šlaitus bei apželdinti sklypą šešėlinėje pastato pusėje. Žiemės žiedai taip pat būna įvairių spalvų. „Atropurpurea“ žydi dideliais ryškiai raudonais su violetiniu atspalviu žiedais, „Verino“ - vyšninės spalvos žiedais, „La Grave“ („Bowles“) - violetiniais, „Colada“ - baltais, „Hawaii“ - tankiu žydrų žiedų kilimu.
Nendrinė melvenė (Molinia arundinacea) - grūdinis augalas, kuris žydėjimo metu gali siekti net dviejų metrų aukštį. Melvenė žydi rudai link violetinio atspalvio žiedais virš smaragdo žalumo lapų. Šis augalas sodinamas gerai drenuotoje drėgnoje dirvoje su rūgštine ar neutralia reakcija. Melvenė nereikalauja ypatingos priežiūros ar sąlygų.
Vainikinė naktižiedė (Silene coronaria, sin. Lychnis coronaria) - daugelis sodininkų ją žino senuoju pavadinimu - gaisrena. Tai viena ryškiausių gėlių kaimiško stiliaus sodyboms. Augalas išsiskiria ne tik žiedais, bet ir lapais - jie yra sidabriniai, pūkuoti (kaip vilnotosios notros). Ant aukštų (iki 60-80 cm) stiebų vasarą pasirodo akinančio ryškumo purpuriniai (rečiau balti) žiedai. Tai trumpaamžis daugiametis augalas (dažnai auginamas kaip dvimetis), tačiau jis puikiai pasisėja pats (savisėja). Misūrio botanikos sodas pabrėžia, kad sidabriniai lapai yra adaptacija karščiui atlaikyti, todėl šią gėlę sodinkite pačioje saulėčiausioje vietoje. Pavėsyje ji ištįsta, o lapai praranda sidabrinį atspalvį ir pažaliuoja.
Vienmečiai augalai su dideliais žiedais
Valgomoji saulėgrąža - kvapnių ir geltonų žiedų milžinas. Apie 12 colių (30 cm) skersmens galvos su sėklomis džiugins ir paukščius, ir šeimininkus.
Gaidžio skiauterė - neįprastos, koralus primenančios formos žiedynai, ryškios spalvos ir veliūrinė tekstūra.
Rytinė aguona - ypač dideli žiedai, siekiantys net 18 cm skersmenį, išsiskleidžia vėlyvą pavasarį ar vasaros pradžioje.
Ekzotiški ir unikalūs augalai
Lotus (šventasis vandens lelija) - įvairiaspalviai žiedai iki 30 cm spinduliu stiebiasi virš vandens, suteikiantys baseinui ar tvenkiniui egzotiškumo.
Didžiausias pasaulyje žiedas priklauso augalui, vadinamam raflezija (Rafflesia arnoldi) - jis gali užauginti iki 90 cm pločio žiedus, sveriančius iki 7 kg. Toks gamtos stebuklas auga kai kurių atogrąžų miškuose.
Didžiausias pasaulyje žiedas priklauso augalui, vadinamam raflezija (Rafflesia arnoldi) - jis gali užauginti iki 90 cm pločio žiedus, sveriančius iki 7 kg. Toks gamtos stebuklas auga kai kurių atogrąžų miškuose.
Augalai, žydintys ilgą laiką
Nėra augalų, kurie žydi šešis mėnesius, nuo balandžio iki spalio, bet yra daug tokių, kurie žydi bent du ar tris mėnesius. Daugiamečių gėlių gėlynus kuriant siekiama spalvų, žiedų, faktūrų darnos nuo pat ankstyvo pavasario iki pat kito ankstyvo pavasario, todėl svarbu pasirinkti tokius augalus, kurie tam tikru sezonu išryškėtų ir puoštų gėlynus.
5 daugiametės gėlės žydinčios visą vasarą, pavasarį ir net rudenį
- Katžolės - žydi nuo pat pavasario iki pat šalnų.
- Skydelinė kraujažolė - pirmus žiedynus sukrauna jau gegužės mėnesį ir nesustodama vis krauna naujus iki pat šalnų.
- Gvaizdės pajūrinės - kai kurios veislės stebina ypatingai ilgu žydėjimu nuo pat gegužės iki pat šalnų.
- Gvazdikai - žydi nuo gegužės iki pat šalnų.
- Žiognagė raudonžiedė - žydi nuo gegužės iki šalnų.
Kitos ilgai žydinčios gėlės:
- Mažoji žiemė - nuo gegužės iki birželio žydi mažais žydrais žiedeliais.
- Žėrinčioji rudbekija - žydi 7-8 savaites - nuo vasaros vidurio iki pirmųjų šalnų.
- Nendrinė melvenė - grūdinis augalas, kuris žydėjimo metu gali siekti net dviejų metrų aukštį.
- Flioksai - žydi liepos-rugpjūčio mėn.
- Gyslotinė melsvė - žydi vakare, kvapas išryškėja.
- Rudeninė saulainė - antroje vasaros pusėje žydintis daugiametis augalas.
- Kalninis astras - žydi nuo vasaros pabaigos iki vėlyvo rudens.
Nakties žydėjimo augalai:
- Pajūrinė naktižiedė (Silene uniflora) - 10-15 cm, balti žiedai su taurelėmis. Alpinariumai, sausos ir akmenuotos vietos.
- Kaukazinė naktižiedė (Silene schafta) - kompaktiška, žydi vėlai (liepą-rugsėjį). Tarpų tarp akmenų užpildymas, dera su šilokais.
- Vainikinė naktižiedė (Silene coronaria) - 60-80 cm, sidabriniai lapai, purpuriniai žiedai. Kaimiško stiliaus sodybos, saulėkaita.
Žaliojo nykščio nereikia: 7 tvirti daugiamečiai augalai! 🏆🌺🌼
Augalų sodinimo ir priežiūros ypatumai
Mūsų laikais augintojai naujus daigus nuo padalijimo momento augina vazonėliuose, specialioje terpėje. Taip padalytus daigus galima sodinti visą vegetacijos laikotarpį. Svarbiausia, iš vazono augalą persodinti į nuolatinę vietą. Svarbiausia - prieš sodinant numatytą vietą gerai palaistyti, kad augalas galėtų sėkmingai prigyti. Rudenį kritulių daugiau, tad paprastai drėgmės augalams užtenka. Vazonuose ar indeliuose užaugintus daugiamečių augalų daigus drąsiai galima sodinti visą laiką, kol žemė dar nesušalusi. Perkant daigus vazonuose ar indeliuose, patikrinkite, ar augalas neperdžiūvęs. Patikrinkite, ar augalo šaknys užpildo vazoną. Tokį į vazoną neseniai persodintą augalą vėl persodinant lauke, nuo patirtų traumų ir streso jis gali neišgyventi. Sodinant tokį augalą lauke, šaknų mazgus teks atnarplioti, tad augalo šaknų sistema bus traumuota. Daigus vertėtų persodinti į dirvą kaip įmanoma greičiau, stengtis jų neperdžiovinti ir jokiu būdu neauginti toliau vazone.
Delphinium (Pentinius) - šiuos reikėtų sodinti lysvių gale ir pririšti, kad žiedai neišgriūtų vėjo metu.
Hortenzija - sumedėjęs augalas, kurio veislės pasižymi milžiniškomis, net iki 30 cm žiedynų skersmens galvomis.
Katilėlis (Campanula) - Auga beveik bet kokioje dirvoje, priežiūrai nėra reiklios, reikia saikingai laistyti. Yra tik vienas niuansas - kad varpinė gėlė vešliai žydėtų, nuvytusius vainiklapius reikia nuskabyti.
Katžolės - visos katžolės puikiai auga nederlinguose dirvožemiuose, galima sakyti jog joms tinka tiek nederlingas priesmėlis tiek molingesnis dirvožemis, be galo pakantus augalas sausroms, žiemoja puikiai. Per vasarą nepatingėkite nukirpti nužydėjusių šakų, taip tik paskatinsite gausesnį žydėjimą, o gal ir paformuosite kerą.
Skydelinė kraujažolė - nereikalauja jokios priežiūros, nebent senų žiedynų nukirpimo.
Gvaizdės pajūrinės - nereiklios dirvožemiui, mėgsta saulę, gali būti sodinamos alpinariumuose, vazonuose, gėlynų pakraščiuose.
Gvazdikai - mėgsta pakankamai sausą dirvožemį, saulėtas vietas, kaip ir dauguma augalų nemėgsta užmirkimo.
Žiognagė raudonžiedė - pradžioje sužysta gana gausiai, vėliau žydėjimas nėra itin gausus, labiau pavieniais žiedais.
Žėrinčioji rudbekija - reikalinga vidutiniškai drėgna, gerai drenuota dirva.
Flioksai - reikia gausiai laistyti, pavasarį ir rudenį juos reikia tręšti. Ganėtinai atsparios miltligei.
Gyslotinė melsvė - vėsesniame klimate galima sodinti ir saulėtoje pusėje, tačiau visą laiką būdami saulėje lapai pageltonuoja.
Rudeninė saulainė - sodinamos vidutiniškai drėgnoje, organinėmis medžiagomis praturtintoje dirvoje. Saulainių paprastai nepuola kenkėjai ar ligos.
Kalninis astras - šis augalas pakankamai atsparus kenkėjams ir ligoms, jis nelinkęs sirgti miltlige, jam nebūtina rūpestinga priežiūra.
Didžioji astrantija (Astrantia major) - itin mėgsta saulėtas vietas ar pusiau paaunksmes. Neįnoringa. Auga visų rūšių dirvožemiuose. 5-7 metus nereikia persodinti.
Šilinis šalavijas (Salvia nemorosa) - itin mėgsta pusiau paunksmių vietas su saikingai drėgnu puriu ir maistingomis medžiagomis turtingu dirvožemiu.
Pajūrinė gvaizdė (Armeria maritima) - itin „mėgsta“ smėlėtus dirvožemius, bet jai „nepatinka“ - sunkūs, molingi.
Muilinė guboja (Gypsophila paniculata) - turi neįnoringą charakterį.
Paprastasis sidabrakrūmis (Potentilla fruticosa) - labiausiai tinka drenuoti dirvožemiai.
Paprastoji raudoklė (Lythrum salicaria) ir vytelinė raudoklė (Lythrum virgatum) - šioms daugiametėms gėlėms nereikia išskirtinės priežiūros, jos geba atlaikyti bet kokias sąlygas. Bet sveikesnės ir itin traukiančios akį išauga vandens telkinio pakrantės zonoje ar gėlyne su pakankamai drėgmės turinčiu maistingu gruntu pasodintos raudoklės.
Švelnioji rasakila (Alchemilla mollis) - itin graži po lietaus, kai ant jos spindi iš vandens lašelių sunertas perlų vėrinys.
Naktižiedės - puikiai tinka sausiems, saulėtiems gėlynams ir reikalauja minimalios priežiūros.
Pajūrinė naktižiedė (Silene uniflora) - visiškai netoleruoja užmirkimo. Geriausiai ji auga skurdžioje, laidžioje dirvoje (smėlyje, žvyre) ir pilnoje saulėkaitoje.
Kaukazinė naktižiedė (Silene schafta) - atspari šalčiui ir nereikli, tačiau nemėgsta „kojų mirkymo“ žiemą.
Vainikinė naktižiedė (Silene coronaria) - sodinkite pačioje saulėčiausioje vietoje. Pavėsyje ji ištįsta, o lapai praranda sidabrinį atspalvį ir pažaliuoja.
