Užgavėnės - išskirtinė metų diena, žiemos palydų šventė. Nuo seno jos švenčiamos triukšmingai, linksmai, nes tikėta, kad, jei Gavėnia bus sutikta sočiai ir gerai pasilinksminus, tai vasarą nieko nestigs.
Užgavėnės - žiemos išvarymo ir išlydėjimo šventė, švenčiama iki Velykų likus 47 dienoms. Taigi kasmet kinta ne tik Velykų, bet ir Užgavėnių data: jos gali būti švenčiamos nuo vasario 3 iki kovo 9 d.
Vienas pagrindinių Užgavėnių akcentų - Lašininio ir Kanapinio kova. Lašininis simbolizuoja sotumą, riebumą, vangų žiemos metą, tingumą, o Kanapinis - pavasarį, atgimimą, naują gyvybę.
Morė - tai vaisingumo dievybė, kuri sudeginama lauže tam, kad vėliau atgimtų. Su ja „išvaromas“ susikaupęs blogis, kartu ir įkyrėjusi žiema. Dažniausiai sudegusios iškamšos pelenai būdavo išbarstomi po laukus, buvo tikima, kad tuomet bus derlingesnė žemė.
Vienas pagrindinių Užgavėnių akcentų - Lašininio ir Kanapinio kova. Kaip ir dera, abu varžovai susirungė tarpusavyje: traukė virvę, vėliau grūmėsi maišais. Po įnirtingos kovos pergalę iškovojo Kanapinis! Vaikų padedami Lašininis su Kanapiniu rungėsi tarpusavyje. Jie tarpusavyje rungėsi tol, kol Kanapinis tapo nugalėtoju.
Šiandien mūsų darželio „Liepaitės“ korpuse vyko linksmiausia žiemos šventė - Užgavėnės! Į kiemą susirinko pasipuošę vaikai ir darbuotojai - visi vilkėjo spalvingus kostiumus, dėvėjo tradicines Užgavėnių kaukes. Nuo pat pirmų akimirkų kiemas aidėjo nuo muzikos ir juoko - šokome, dainavome, linksminomės ir ruošėmės žiemos varymui.
Vasario 13 d. vaikai buvo supažindinami su kaukių įvairove, veikėjų simboliais: Lašininiu, Kanapiniu, More, Čigonais, Žydais, Giltine ir kt., o svarbiausia - Užgavėnių patiekalais - blynais. Turbūt pati džiugiausia diena, kai vaikai, persirengę įvairiais personažais, užsidėję pačių gamintas kaukes, išgužėjo į kiemą atsisveikinti su šaltu oru ir vyti žiemą iš kiemo.
Užgavėnės neįsivaizduojamos be kaukių! Užgavėnės - viena smagiausių kalendorinių švenčių vaikų darželyje, nes galima netrukdomai šėlti, rėkauti, triukšmauti ir visaip kitaip išdykauti… Todėl vasario 28 d. darželyje beveik nesimatė vaikų, kurie būtų liūdni, susiraukę ar kuo nepatenkinti. Nuo pat ankstaus ryto grupės buvo virtę grimo ir persirengimo kambariais, ir jau tuoj po pusryčių visose pašalėse maišėsi „velniukai“, „čigonai“, „meškos“, „gaidžiai“, „raganos“, „daktarai“ ir visokie kitokie personažai, kurie nekantravo iš širdies pasilinksminti.
Sulaukę svečių, Šiaulių profesinio rengimo centro moksleivių ir pedagogų, visi rinkosi į salę. Persirengėliai linksmai sukosi rateliuose, stebėjo Lašininio ir Kanapinio kovą.
Kad žiema tikrai pasitrauktų, sukėlėme kuo didesnį triukšmą - šaukėme, padedami meninio ugdymo mokytojos Daivos Mockienės dainavome, trepsėjome kojomis.
Šventės metu neapsieita ir be varžytuvių - virvės traukimo. „Gaidžių peštynės“ ir grumtynės su maišais. Nubrėžiamas poros metrų skersmens ratas. Du žaidėjai, šokinėdami ant vienos kojos, stengiasi vienas kitą iš to rato išstumti. Virvės traukimas.
Manoma, kad šią dieną būtina sočiai ir riebiai valgyti - net iki 12 kartų. Tai simbolizuoja turtingumą, vaisingumą ir derlingumą. Per Užgavėnes vaišintas kiekvienas į namus užsukęs svečias. Populiariausias Užgavėnių patiekalas - blynai, simbolizuojantys vis ryškiau šviečiančią ir vis labiau šildančią saulę. Stengtasi išsikepti didelių, kvietinių miltų, lietinių blynų ir jais pavaišinti svečius.
Užgavėnių šventę vainikavo darželio virėjų kepti gardūs blynai. Pasilinksminę vaikai grįžo į grupes, kur vieni kitus vaišino tėvelių iškeptais blynais.
Sočiai prisivalgiusios šeimos skubėdavo persirengti iš anksto pasiruoštomis kaukėmis - dažnai persirengiama slapukaujant, pasislėpus, kad net patys artimiausi nepažintų. Kaukės buvo išdrožiamos iš medžio, apkaišomos avikailiais, ašutais, šiaudais, veidai išpiešiami anglimi. Vyrai vilkdavosi senais kailiniais, prieš tai juos išsivertę, vilkdavosi išverstomis kailinėmis kelnėmis, moterys užsinerdavo ilgus sijonus. Vestuvininkai, elgetos ir t.
Taip pat Lašininio ir Kanapinio paraginti vaikai sukėlė tikrą žiemos pūgą.
Šventės pabaigoje nuoširdžiai skanduodami „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“ lauke sudegino žiemos simbolį Morę su vaikų „blogais darbeliais“.
Užgavėnių dieną nevalia dirbti. Važinėjimasis po apylinkes. Per Užgavėnes būdavo daug važinėjama arklių traukiamomis rogėmis, vežimais - apvažiuojamos visos valdos, laukai. Tikima, kad kuo didesnis atstumas įveikiamas, tuo aukštesni augs javai ir linai. Arkliai būdavo išpuošiami kaspinais, pakabinama varpelių. Voliojimasis sniege, leidimasis rogutėmis nuo kalno. Triukšmavimas, dainavimas. Laistymasis vandeniu. Kaimynų lankymas.
Jaunuoliai nusiskindavo vyšnių šakeles ir jas pasimerkdavo namuose - jeigu šakelė iki Velykų pražys - ištekėsi arba vesi, jeigu tik lapeliai išsiskleis - šiemet dar vienišausi.
Senoviškiausias Užgavėnių (o taip pat ir daugumos kitų tradicinių lietuvių švenčių) patiekalas - šiupinys. Jis buvo verdamas iš žirnių, pupelių, kruopų, bulvių, įdedant kiaulės galvą, kojas, uodegą. Užgavėnėms taip pat būtinai buvo verdama šaltiena. Vyrai Užgavėnėms užraugdavo miežinio alaus.
tags: #darzelyje #vaikai #per #uzgavenias
