Tragiškas įvykis Vilniaus lopšelyje-darželyje „Riešutėlis“ sukėlė didelį susirūpinimą visuomenėje. Keturmetis berniukas dingo, kuomet su grupės auklėtoja laiką leido lauke. Laimei, vaikas buvo rastas netoli namų, tačiau incidentas privertė susimąstyti apie vaikų saugumą ugdymo įstaigose ir priežastis, kurios gali lemti tokius pabėgimus.
Į portalą tv3.lt kreipėsi dvi vilnietės, kurios norėjo paviešinti istoriją, nutikusią minėtoje ugdymo įstaigoje. Moterys siekė įspėti kitus tėvus ir priminti ugdymo įstaigoms, kad dirbtų atidžiau, jog panašios istorijos nepasikartotų.
Įvykio aplinkybės ir pasekmės
Redakcijai parašiusios moterys teigė, kad mažyliui dingus iš auklėtojos akiračio, vaikai laiką leido lauke. Tądien grupėje nebuvo daug mažamečių dėl didelio sergančiųjų skaičiaus.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, kovo 8 dieną į skubias vaiko paieškas leidosi 4 pareigūnų ekipažai. Buvo ieškoma miškuose ir mieste.
Tėvai patyrė didžiulį šoką. Laimei, vaikas buvo rastas. Keturmetį prie jo namo terasos lango pastebėjo auklė, kuri tuo metu prižiūrėjo kitą šeimoje augantį vaiką. Paaiškėjo, kad 4 metų berniukas, išsliūkinęs iš darželio teritorijos, grįžo namo. Atstumas nuo darželio iki namų - apie 3 kilometrus.
Vilniaus lopšelio-darželio „Riešutėlis“ direktorė Rūta Gekienė tv3.lt sakė, kad po šio įvykio ėmėsi itin drastiškų priemonių. „Tą pačią akimirką buvo atleista auklėtoja. Jeigu vaikas išėjo pro vartelius, vadinasi, ji jo tą akimirką nesužiūrėjo. Vienareikšmiškai tai - auklėtojos kaltė,“ - teigė R. Gekienė.
Atleista darbuotoja ugdymo įstaigoje dirbo apie pusmetį. Nors toks įvykis, kai dienos metu iš auklėtojos akiračio dingsta vaikas, šioje įstaigoje pirmas, imtasi ir kitų priemonių, kurios, tikima, padės ateityje išvengti panašių situacijų.
„Nutikti gali visko, bet tokie dalykai darželyje netoleruojami. Visos auklėtojos buvo sukviestos, informuotos, sustiprinta darbo drausmė, sustiprinta vaikų priežiūra, kad nepasikartotų tokie dalykai. Papildomai prie vartelių, aukštoje vietoje, kad vaikai nepasiektų, įrengėme ir papildomą kabliuką, kad niekaip neatsidarytų vartelių, negalėtų išeiti,“ - dėstė R. Gekienė.
Direktorė papasakojo ir apie priežastis, dėl kurių galimai vaikas paspruko iš ugdymo įstaigos. „Tiesiog jis norėjo pareiti namo, nes tądien buvo jo mamos gimtadienis. Ryte jis buvo sakęs, kad norėtų šią dieną pasilikti su mama,“ - sakė ugdymo įstaigos vadovė.
Kodėl vaikai bėga iš namų ir įstaigų?
Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse pagrindinė vaikų dingimo priežastis yra pabėgimas iš namų ar globos įstaigų. Dažnai bėga ne tik rizikos grupės vaikai, bet ir vaikai iš rūpestingų šeimų. Vaikai, priešingai nei manoma, bėga ne norėdami pasilinksminti ar maištauti, bet bėgdami nuo juos slegiančių sunkumų.
Pabėgę vaikai yra itin pažeidžiami smurtui bei lengviau patenka į prekybos žmonėmis pinkles, o visuomenė vis dar sunkiai identifikuoja šio sunkaus nusikaltimo formas, grėsmes ir pavojus.
Autizmo spektro sutrikimas ir polinkis bėgti
50 procentų vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimą, bent kartą gyvenime yra pabėgę. Tai, kad autistiškas vaikas staiga pradeda bėgti, yra vienas iš autizmo požymių. Dažnai jis būdingas būtent tiems vaikams, kurie turi ir hiperaktyvumą. Tokios situacijos labai pavojingos, nes autistiški vaikai bėga neatsižvelgdami į situaciją, aplinką, kurioje jie yra, taip sukeldami pavojų savo gyvybei.
Pasak neurologės, autistiški vaikai labai mėgsta vandenį. Bėgdami pakeliui pamatę upę, ežerą ar jūrą tiesiog gali nerti į tą vandenį neįvertinę situacijos. Pavojus slypi tame, kad autistiški vaikai retai moka plaukti.
Duomenys rodo, kad autistiškiems vaikams net 160 kartų yra didesnė tikimybė patirti mirtiną ar nemirtiną skendimą, palyginus, su jų įprastos raidos bendraamžiais. Dažnai tokius „bėgikus“ ypač traukia prie vandens.
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ bendruomenėje dažnai pasidalinama įvykiais, kai šalia ėjęs vaikas pabėgo. L. Sasnauskienė pasakoja, kai Ugniui buvo vienuolika metų, jis pasileido bėgti pajūryje, o jai pačiai suklupus smėlyje, sūnus nubėgo tolyn: „Man jį vejantis jėgos seko, o Ugnius sprintu toliau bėgo pajūryje link Latvijos pusės.“
L. Sasnauskienė pažymi, kad per pastaruosius trejetą metų vandenyje nuskendo trys bendruomenės vaikai.
Dar viena labai svarbi priežastis, kodėl autistiški vaikai gali pradėti bėgti, tai yra kai įvyksta sensorinė perkrova. Jiems būdinga kitokia pojūčių sistema - jie gali jautriau reaguoti, jei bus per daug triukšminga, garsu, šviesu, netgi kvapai veikia kaip vienas iš dirgiklių. Susikaupus stipriems pojūčiams, vaikas jaučia stresą. O streso būklėje arba kovojama arba bėgama.
Priežastys gali būti pačios įvairiausios, kaip sako specialistai. „Taip pat mes įvardijame, kad gali būti tarsi apsėdimas tam tikriems dalykams. Pavyzdžiui, vaikui labai patinka, kai atvažiuoja šiukšliavežė, ar pravažiuoja gaisrinė mašina. Tokiu atveju jis, net ir nežinodamas laiko, jaučia, kad turi įvykti veiksmas ir bėgs į tą vietą. Toks apsėdimas veda bet kur, bet kada - jo galvoje užsiciklinusi užduotis: reikia pamatyti ir viskas.“
Kodėl vaikai bėga iš namų?
Vaikai bėga iš namų, jei juose yra problemų ir nežinoma, kaip jas tinkamai spręsti. Žmogaus elgesys turi tikslą - kam nors priklausyti. Mums, kaip socialinėms būtybėms, svarbu jausti, kad esame mylimi, reikalingi, kad mes rūpime. Vaikui labai svarbu, kad šeimoje jis jaustųsi visavertis šeimos narys: būtų išgirstas, turėtų galimybę išsakyti savo nuomonę, galėtų patenkinti poreikius.
Dažniausiai iš namų bėga paaugliai, nes šiame laikotarpyje viskas stipriai keičiasi ne tik biologiniame, bet ir socialiniame lygmenyje - atsiranda noras atrasti save, priešintis tėvų diegiamoms vertybėms, lūkesčiams.
Priežastys, kodėl vaikai bėga iš namų:
- Įtempta padėtis šeimoje (pavyzdžiui, tėvų skyrybos, nuolatiniai barniai, psichologinis smurtas).
- Piktnaudžiavimas psichotropinėmis medžiagomis ir alkoholiu.
- Per griežtos namų taisyklės ir apribojimai.
- Baimė prisiimti atsakomybę už netinkamus poelgius.
- Per dideli tėvų reikalavimai.
- Romantizuotas požiūris į gyvenimą gatvėje.
- Abejingumas vaikų elgesiui.
Kaip užkirsti kelią pabėgimams?
Svarbiausia yra pasirūpinti vaikų saugumu. „Jeigu išleidžiame vaiką į darželį ar mokyklą, būtinai reikia informuoti auklėtojus apie turimus ypatumus. Pedagogai, dirbantys su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimą, turi žinoti, kad vaikas, patyręs sensorinę perkrovą, gali pradėti bėgti.“
Gali pradėti bėgti net ir toks autistiškas vaikas, kuris to niekada nedarė. Todėl svarbu, kad, pavyzdžiui, durys būtų rakinamos, langai uždaromi. Tėvų užduotis - pateikti kuo detalesnę informaciją, kas gali išprovokuoti bėgimą, o auklėtojos mokėtų tuos požymius identifikuoti.
„Tam, kad išvengtume bėgimo, svarbu tartis su vaiku, kur eisime, leisti vaikui pasirinkti, įtraukti jį į procesą. Labai padeda, jeigu situacija paaiškinama vaizdais, simboliais. Pavyzdžiui, pirmiausiai eisime į polikliniką, o paskui užsiimsime vaikui malonia veikla - traukinių ar lėktuvų stebėjimu.“
Autistiški vaikai nemoka prognozuoti, nesupranta nutylimos informacijos, todėl viskas turi būti išdėstoma kuo aiškesniais žingsniais. Jeigu jam poliklinika kelia neigiamas emocijas, didelė tikimybė, kad jis pabėgs, tačiau naudojant paveikslėlių sistemą galima bandyti šiek tiek subalansuoti vaiką. Bėgimo paveikslėlis perbrauktas, o akcentas kitame paveikslėlyje, kad eisime susikibę už rankų.“
Neurologė pabrėžia, kad išmokyti tokius „bėgikus“ plaukti yra nepaprastai svarbu, tam tarnauti irgi galėtų paveikslėlių metodas.
Kaip padėti vaikui adaptuotis darželyje?
Ypač sunku šeimoms, kurios savo vaikus į darželį išleidžia pirmą kartą. Nerimas, stresas, bemiegės naktys - taip galima apibūdinti tokių šeimų kasdienybę. Kaip elgtis, kad vos kelių metukų vaikas priprastų prie darželio ir kad toji vieta keltų tik teigiamas emocijas?
Teisingas atsisveikinimas
Pagrindinė taisyklė, susijusi su vaiko palikimu darželyje, yra atsisveikinimas su juo. Pasak psichologės, tai padaryti būtina visais atvejais. Jei tėvai neatsisveikina, vaikas suvokia, jog tėvai kažkur dingo. Jis nėra pajėgus suprasti, kad mama tikrai kada nors ateis. Jei tėvai pasišalina neatsisveikinę, normalu, kad ir kiti kartai bus neramūs. Atsisveikinimas, pasak pašnekovės, neturėtų būti emocingas ir ilgesingas. Tai reikėtų padaryti trumpai ir aiškiai. Vaikui būtina pakartoti, kad mama arba tėtis tikrai sugrįš jo pasiimti. Auklėtoja visada ras būdų, kaip nuraminti ir nukreipti vaiko dėmesį. Svarbiausia paaiškinti, kad tam tikru laiku (po pietų miego arba vakarienės) tėveliai ateis.
Tėčio vaidmuo
Jei pirmasis kartas darželyje vaikui ir mamai siejasi su ašaromis, o mama taip pat nesugeba suvaldyti emocijų ir nėra pajėgi palikti vieną vaiką, estafetę turėtų perimti tėtis. „Daugumoje šeimų normalu, kad su tėčiu vaikams atsisveikinti yra lengviau. Juk su juo atsiskyrimas įvyksta gerokai anksčiau, jam išėjus į darbą.
Pasiruošimas iš vakaro
Net jeigu ir tėtis nuspręstų vesti vaiką į darželį, netikėtumo faktoriaus neturėtų būti. Jau iš vakaro vaikas turi žinoti, kad jo laukia darželis. Reikia paaiškinti, kad ten bus daug žaislų, naujų vaikų, lauks šaunus pasivaikščiojimas lauke. Vaikai eina į darželį tam, kad išmoktų bendrauti ir žaisti. Į šiuos pokyčius šeimai reikia žiūrėti kuo ramiau. Mama apie savo nerimą turėtų pasikalbėti su drauge arba savo mama. Apie sentimentus vaikai neturėtų žinoti.
Pasitikėjimas auklėtoja
Jei mama matys, kad auklėtoja yra patikima, o vaikas pats suvoks, kad jam darželyje bus gera ir smagu, viskas vyks gerokai paprasčiau. Tik jokiu būdu negalima vaiko palikti vieno nieko nepaaiškinus, nepasakius, kad mama tuoj sugrįš - vieniems priimtinas apsikabinimas, kitiems - žaislas iš namų, primenantis mamą ar tėtį. Šiais laikais auklėtojos itin lanksčiai žiūri į tėvų buvimą grupėje kartu su vaikais, todėl apžiūrėti kartu žaislus ir susipažinti su aplinka gali ir vienas iš tėvų.
Skatinimas dėmesiu ir meile
Papirkinėti vaiko dovanomis nevertėtų. Tai labai pavojinga, mat vaikas gali darželyje būti ne todėl, kad jam ten patinka, o todėl, kad svajoja apie tam tikrą pažadėtą apdovanojimą. Jei vaikas išbus darželyje visą dieną, jis turėtų gauti akivaizdžiai daugiau tėvų dėmesio. Kartais net nereikia niekur eiti, pakanka kuo daugiau laiko praleisti namuose, atidedant visus buities darbus į šalį.
Stebėkite vaiką
Reikia stebėti vaiką. Vienam vaikui atrodo, kad po pirmos dienos jis niekada neis į darželį, o kitas tai suvokia po mėnesio ar kelių. Verta kalbėtis su auklėtoja, spręsti situaciją. Gana dažnai būna taip, kad, tik išėjus tėvams, auklėtojos sudomina vaikus taip, kad jie pamiršta skaudų išsiskyrimą. Tiesa, jei vaikas visą dieną verkia, nevalgo, nereikėtų jo leisti į darželį.
Ką daryti dingus vaikui?
Dingus vaikui, tėvams bei globėjams rekomenduojama reaguoti nedelsiant, nes čia svarbi kiekviena minutė. Pareigūnė pažymi, kad priežasčių, kodėl vaikai pabėga iš namų, yra labai daug - tai gali būti susiję su šeimos santykiais, draugų įtaka, emocine būsena, smurtu namuose ir pan. Todėl pirmiausia reikėtų ne kaltinti save, bet sąmoningai įvertinti visas aplinkybes ir nuspręsti, ar galima laukti, ar būtina nedelsiant kreiptis pagalbos į pareigūnus.
Kreipkitės į policiją
Jei dingus vaikui ar paaugliui tėvai mano, kad jam gali grėsti pavojus - būtina nedelsiant kreiptis į policiją. Pranešant apie vaiko dingimą reikia pateikti visą žinomą informaciją, taip pat tą informaciją, kuri tėvams pastaruoju metu kėlė nerimą - pasikeitęs vaiko elgesys, bendravimo ratas, konfliktai ir panašiai.
Veiksmų planas
Dingus vaikui tėvai pirmiausiai turėtų patikrinti jiems žinomas galimas vaiko buvimo vietas, pabandyti susisiekti su vaiku telefonu, socialiniais tinklais, komunikavimo programėlėmis. Rekomenduotina išlikti ramiems ir nusiųsti žinutę, jog vaikas žinotų, kad tėvai laukia jo saugiai grįžtant namo. Tokioje žinutėje ypač svarbu negąsdinti vaiko neigiamomis pasekmėmis: negrasinti, nežadėti bausmės.
Informacijos rinkimas
Tėvai taip pat turėtų išsiaiškinti, kokius daiktus su savimi pasiėmė vaikas (telefonas, kompiuteris, dokumentai, pinigai, drabužiai - kokiais buvo apsirengęs ir galėjo pasiimti su savimi). Jei yra galimybė - patikrinti vaiko kompiuteryje, planšetėje jo susirašinėjimą, naršymo istoriją - galbūt paaiškės jo paskutiniai kontaktai, suplanuotas susitikimas, domėjimosi pobūdis ar kita naudinga informacija.
Informacija policijai
Policijai tėvai turėtų pranešti visą jiems žinomą informaciją - be nurodytos aukščiau - kur vaikas pastaruoju metu lankėsi, jo įprasta dienotvarkė, maršrutai, kas paskutinis kontaktas, kada paskutinį kartą ir kokiu būdu tėvai bendravo su vaiku ir pan. Jei vaikas bėga ne pirmą kartą - pas ką jis lankėsi (buvo surastas) ankstesnių dingimų metu, kokios priežastys jį paskatino bėgti anksčiau, su kuo vaikas bendrauja, kokiomis komunikavimo programėlėmis naudojasi, kokių rūpesčių, negalavimų turi (turėjo) ir pan.
Kreipkitės į karštąją liniją
Dingus vaikui skambinkite nemokamu numeriu 116 000 pranešimams dėl dingusių vaikų. Paskambinus šiuo numeriu, Bendrojo pagalbos centro (112) konsultantas informaciją apie dingusį vaiką perduoda teisėsaugai ir esant poreikiui sujungia su karštosios linijos konsultantu pagalbai gauti. Karštosios linijos paslaugos teikiamos visą parą, 7 dienas per savaitę, dingusių vaikų artimieji nemokamai gali gauti tiek psichologinę, tiek teisinę pagalbą. Į karštąją liniją galima kreiptis ne tik dingus vaikui, bet ir norint pasikonsultuoti prevenciškai - šiuo trumpuoju numeriu gali skambinti tiek vaikų tėvai, tiek patys vaikai, kurie pabėgę iš namų bijo į juos sugrįžti.
Vaikų paieškos procesas
Dingus vaikui, visais atvejais atliekami visi būtinieji paieškos veiksmai, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus. Labiau vertinamos žinomos vaiko dingimo aplinkybės. Pavyzdžiui, jei dingo mažametis, sprendžiamas klausimas dėl visuomenės pagalbos pasitelkimo - t. y. informacijos išplatinimo žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose; jei yra duomenų, kad vaikas galėjo pasiklysti atviroje vietovėje - keliamas sraigtasparnis, dronas su kamera ir pan. Paieška organizuojama pagal asmens dingimo vietą, o užsienyje dingusio - pagal deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Vaiko paieškos paskelbimas vykdomas nedelsiant. Atsižvelgiant į dingimo aplinkybes, paieška gali būti pavedama vykdyti kriminalinės policijos specializuotam padaliniui. Taip pat gali būti vykdomas papildomų pajėgų (tarnybų) pasitelkimas.
Kaip užtikrinti savo vaiko saugumą | 6 GREITI PATARIMAI dėl vaiko saugumo – KK Moterų ir vaikų ligoninė
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos grupės specialistas Tadas Martinaitis informavo, kad Bendrąjį pagalbos centrą pats pirmasis pagalbos prašymas pasiekė vis dėlto ne iš švietimo įstaigos - paskambino gatvės praeivė, prie prekybos centro radusi pasiklydusį vaiką. „Auklėtojos teigimu, vaiko pasigesta 12 val., o 13 val. pareigūnai jį su tėvais pristatė į darželį.“
Panevėžio savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyrius kol kas šio įvykio netiria. Pastaruosius trejetą metų, anot jos, Savivaldybė kiekvienai ikimokyklinio ugdymo įstaigai skiria iš biudžeto po 6 tūkst. eurų, kad šios pritaikytų ugdymo sąlygas pagal higienos normas. Viena tokių priemonių yra darželių tvoros - jos saugo vaikus, tačiau kai kuriose įstaigose šie statiniai nebeatitinka reikalavimų.
Beveik prieš dvejus metus iš dviejų darželių pasprukti sugalvoję trys mažyliai sukėlė ant kojų pedagogus, policiją bei Savivaldybę. Pastarojoje imtasi tyrimo aiškinantis, kaip tuomet vos dvejų metukų sulaukęs berniukas vienas atsirado už darželio ribų. Jį žingsniuojantį šaligatviu sustabdė dėmesį į vaiką be suaugusiojo atkreipęs praeivis. Iš kito darželio pasprukusių dviejų penkiamečių draugių ieškota kone valandą.
Vakar eidama namo iš darbo sulaukiau auklėtojos skambučio su klausimu: " Ar jus jau paėmėt vaikus?" Gavau švelniai tariant šoką. Atsakiau kad ne, auklėtoja:" Jūsų vaikai dingo, niekur jų nerandam, gal tėtis ar kas nors iš savų paėmė?" Apskambinau visus savus, nieks nebuvo užsukęs į darželį. Skambinu atgal auklėtojai sakau: "Niekas neėjo vaikų pasiimti, nes aš turiu juos paimti". Auklėtoja:" Nu mes dar paieškosim". Namo važiavau, mintys įvairiausios sukosi galvoje, nežinojau nei ko imtis, nei kaip reaguoti į tokį atvėjį, tiesiog pasimečiau... Po kurio laiko paskambino man anyta, kad vienas iš vaikų parsirado namie, o kitas nuėjo į svečius pas savo darželio draugą su kuriuo kartu pabėgo. Nu man žinoma palengvėjo, po kurio laiko atsirado ir kitas. Paminėsiu kad vaikai 4 ir 6 metų, lanko skirtingas grupes ir juos prižiūri skirtingos auklėtojos. Tai vakare paaiškėjo kad jos praganė 3 vaikus (2 mano, o trečias tas draugas pas kurį maniškiai ėjo į svečius).
Aš iš savaitinio daržo, kurį lankiau tik 3 mėn. iš viso, esu pabėgusi 2 kart. Gyvenom centre, o daržas buvo Žvėryne. Pirmąkart parvažiavau truliku, antrą - pagavo prie Žvėryno žiedo. Labai jau ne prie širdies daržiukas buvo. Bet dabar ir laikai siek tiek kitokie. Manau, man būtų labai baisu, jei mano vaikis sugalvotų "prasivaikščiot". Žinoma, visokių auklėtojų yra, bet manau, kad jos irgi gavo adrenalino daugiau, negu pakankamai. Jei tokie atvejai kartotųsi, eičiau pas darželio direktorę.
Pagrindinė sūnaus auklėtoja - nuostabus žmogus, tikrai sąžiningai ir atsakingai dirbanti, labai maloni, gera. Šiemet grupėje daug naujų mažų žmogeliukų. Vienas toks iš namų atėjęs 4metis baigia visas auklėtojas nuo kojų nuvaryti - kol kas dar nežino ribų, nežino, kas per žvėris yra elgesio taisyklės (kandžioja kitus vaikus, stumdosi, smėlį į akis žarsto, nekalbant apie tai, kad "eina galvom" tiesiogine prasme). Auklėtoja ir skundėsi, kad kol kas lieka tiek be pusryčių, tiek be pietų. Juk grupėje - dar 18 vaikų, iš kurių didesnė pusė - naujokai. Laimė, ramesni. Todėl, jei mano vaikui pasisektų pabėgti iš daržo, tikrai nepulčiau kaltinti auklėtojos neatsakingumu ir dėmesio stoka. Bet, žinoma, viskas labai individualu. Yra juk visokių auklėtojų.
Policija pranešimą apie darželyje, V. Krėvės pr. Lopšelio-darželio „Pagrandukas“ direktorė Vida Bakutienė sakė, kad visi buvo sukelti ant kojų. Lopšelio-darželio „Pagrandukas“ direktorė V.Bakutienė nusiraminusi atkūrė įvykių seką. Mažiesiems vyko muzikinis užsiėmimas. Po jo vaikai buvo palydėti į grupę. Grupės auklėtojai užkliuvo, kad prie stalo vienu vaiku per mažai. Susigriebusi, kad nėra berniuko, auklėtoja suskubo pas muzikinio užsiėmimo mokytoją. Teko nusivilti. Prasidėjo paieškos.
Direktorė atviravo, kad minčių būta visokių. Galiausiai kilo mintis dar kartą nueiti į grupę. „Auklėtojos padėjėja dirba tik antra diena. Ji dar nepažįsta vaikų. Kai auklėtoja išlėkė ieškoti mažylio, padėjėja pasirūpino likusiais - pavalgydino ir suguldė miegoti.“
Kaip DELFI pasakojo vilnietė Tautvydė Andersen, patvirtinimą, kad sūnus pateko į sostinės darželį „Pakalnutė“, ji gavo maždaug prieš savaitę. Tai buvo tik trečias pagal prioritetus darželis, į kurį pretendavo, visgi geriau negu nieko. „Sužinojau, kad dabar reikia nueiti į darželį ir parašyti patvirtinimą, kad tikrai į jį eisime. Šį pirmadienį taip ir padariau. Direktorė sakė, kad dar nemato viso vaikų sąrašo, nes sistema neatnaujinta, visgi prašymą parašyti leido. Tačiau po dviejų dienų direktorė man paskambino ir paaiškino, kad savivaldybė padarė klaidą, kadangi manė, kad jų darželis formuos dvi grupes, o iš tiesų ji bus tik viena. Todėl turėčiau ateiti ir parašyti prašymą, kad mano vaiką perkeltų į kitą darželį, kurio mes net nebuvome nurodę, nes jis yra mums toli nuo namų.“
Pašnekovė neatmetė prielaidos, kad darželiai nesusitaria su savivaldybe dėl ikimokyklinukų grupių iškėlimo į mokyklas. Darželio direktorė tikino, kad jų grupė tikrai nebus iškelta, o savivaldybė linkusi jas visas iškelti ir taip atlaisvinti vietas naujiems darželinukams. „Tačiau vis tiek nesuprantu, kodėl prašymą turiu pildyti ne sistemoje, o tiesiogiai darželyje. Susidaro įspūdis, kad šiandien patekti vaikui į darželį sudėtingiau nei įstoti į universitetą. Ten bent jau yra aiškūs priėmimo kriterijai, stojamieji balai, o čia - loterija. Man atrodo, kad savivaldybė turi savo sąrašus, o darželiai - savo. Ir jei tu esi paprastas žmogus, visiškai nesusigaudai,“ - svarstė jauna mama.
Vilnietės Vilmos šeimai nutiko dar keistesnė istorija. Jau trejus metus moteris bando pakeisti darželį, kad jis nebūtų labai toli nuo namų. Mat ji nevairuoja, todėl kelionė visuomeniniu transportu į tą darželį trunka labai ilgai. „Paskutinį kartą prašymą atnaujinome šių metų sausio 2 d. Pasiskambinusi gegužės mėnesį sužinojau, kad eilėje esame 19-ti, taigi šiemet pagaliau atsirado reali galimybė į jį pakliūti. Mat į darželius paprastai priimami 25 vaikai. Kai pažįstami draugai pradėjo gauti pranešimus apie vaiko priėmimą į darželį, o mes - ne, nuo liepos 1 d. bandžiau skambinti į savivaldybę dviem telefonais, bet niekas neatsiliepdavo, todėl nusiunčiau vyrą į savivaldybę pasiaiškinti situaciją. Iš pradžių vyrui pasakė, kad mūsų vaikas net neužregistruotas, jo nėra sistemoje. Vyras tuomet man paskambino klausti, ar aš tikrai pildžiau prašymą. Patikinau, kad prašymą pati atnešiau į savivaldybę, vėliau tvirtinau jį elektroninėje sistemoje. Per trejus metus esu užpildžiusi ne vieną prašymą, tad tikrai žinau, kaip tai daroma. Galiausiai konsultantės pradėjo knistis popieriuose ir jį rado, tačiau pasakė, kad sistemoje jis neužregistruotas. Pribėgusi kita konsultantė tikino, kad tai greičiausiai informatikų klaida. Esą jei norime, skubos tvarka mus vėl gali užregistruoti. Tačiau vyrui taip ir nepaaiškino, ar atgausime buvusią vietą eilėje. Taigi užsirašiau pokalbiui pas specialistą, bet tai nėra taip paprasta - paskirtas laikas tik kitai savaitei,“ - pasakojo moteris.
Tuo tarpu vilniui Mariui savivaldybės darbuotojai tiksliai paaiškino, kodėl jo džiaugsmas, kad vaikas pateko į darželį, buvo pernelyg ankstyvas. Sostinės Viršuliškių mikrorajone su šeima gyvenantis jaunas vyras vaiką į du netoliese esančius darželius užrašė beveik prieš dvejus metus, kai šiam buvo vos trys mėnesiai. „Pernai buvome išsigandę, kad atsiradus naujai elektroninei registracijos tvarkai, eilės bus sudaromos iš naujo, tačiau galiausiai buvo perkeltas mūsų pirminis prašymas, parašytas dar darželyje. Vėl nusiraminome, nes tikėjomės, kad per dvejus metus į darželį tikrai įmanoma patekti. Birželio mėnesį kaip tik ir gavome patvirtinimą, kad darželį turime, tad ramūs išvykome atostogauti. Grįžus po 2 savaičių mūsų laukė dovanėlė. Nors eilėje laukiančiųjų skaičius nepasikeitė, mes ne tik nebeįtilpome, bet kasdien pradėjome kristi žemyn. Šiuo metu viename darželyje esame treti už brūkšnio, kitame - 26-ti. Bandėme aiškintis savivaldybėje, kas vyksta. Mums paaiškino, kad žmonės skubiai pradėjo deklaruoti savo gyvenamąsias vietas ir pasirodė, kad jie turi pirmumo teisę. O mes tik paprasta jauna šeima - nei socialiai remtini, nei daugiavaikiai. Taigi mums nieko konkretaus pasakyti negalėjo - gal pateksime į darželį dar šiemet, o gal kitais metais. O juk nuo rudens reikia išeiti į darbą. Kol kas mes vis dar laukiame, nežinia ko tikėdamiesi, tačiau greitai turbūt rajone teks kabinėti skelbimus, kad ieškome vaiką galinčios prižiūrėti močiutės,“ - piktinosi vilnietis.
Kaip DELFI paaiškino Neformaliojo švietimo poskyrio vedėja Kristina Cibulskytė, iš tiesų sistemos klaidų išvengti nepavyksta. „Kadangi specialistės pastaruoju metu dirba padidintu darbo krūviu ir aptarnauja daugybę interesantų, per klaidą buvo sukurta viena nauja grupė Vilniaus lopšelyje-darželyje „Pakalnutė“. Vilniaus miesto savivaldybė atsiprašo už įsivėlusią klaidą. Tėvams paslauga bus suteikta, nes Lazdynų mikrorajonui priklauso visi šiame rajone esantys lopšeliai-darželiai, todėl ši nauja grupė bus perkelta į Vilniaus lopšelį-darželį „Rytas“, iš ten iškėlus priešmokyklinukų grupę į Vilniaus Sausio 13-osios mokyklą. Pažymima, kad Vilniaus lopšelyje-darželyje „Pakalnutė“ sudaroma tik viena nauja grupė 1,5-3 metų vaikams,“ - teigė specialistė. Už antrąją klaidą, dėl kurios į darželį užregistruotas vaikas iš sistemos tiesiog dingo, savivaldybė taip pat atsiprašo. Pasak K. Cibulskytės, šeima gali atstatyti buvusią eilę ir ji bus atstatyta.
