Vilniaus rajone, Keturiasdešimt Totorių kaime, vyksta svarbūs pokyčiai, susiję tiek su švietimo infrastruktūros plėtra, tiek su vietinės totorių bendruomenės iššūkiais.
Pagirių „Pelėdžiuko“ Vaikų Darželio Plėtra
Pagirių „Pelėdžiuko“ vaikų darželis, esantis vienas didžiausių Vilniaus rajone, sulauks naujo priestato, skirto papildomoms vaikų grupėms įsteigti. Šiuo metu darželyje veikia 11 įvairaus amžiaus (3-7 metų) vaikų grupių: 8 ikimokyklinio amžiaus grupės (3-5 metai) ir 3 priešmokyklinio ugdymo grupės (6-7 metai). Augantis vaikų skaičius Vilniaus rajono savivaldybėje didina paklausą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paslaugoms, todėl atsiranda poreikis užtikrinti jų prieinamumą.
Siekiant šias problemas išspręsti, numatoma darželio priestato statyba ir papildomų naujų 100 vietų sukūrimas. Bus įsteigtos 2 darželio grupės po 20 vaikų ir 4 lopšelio grupės po 15 vaikų, taip padidinant teikiamų ugdymo paslaugų prieinamumą.
Vilniaus rajono savivaldybė, pagal 2019-2021 metų strateginį veiklos planą, aktyviai įgyvendina ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumą didinančius projektus. Tarp jų - Marijampolio vaikų lopšelio-darželio modernizavimas, Skaidiškių mokyklos-darželio pastato modernizavimas, Valčiūnų vaikų lopšelio-darželio pastato ir ugdymo aplinkos modernizavimas, Vaidotų mokyklos-darželio „Margaspalvis aitvarėlis“ renovacija ir modernizavimas, Nemenčinės vaikų lopšelio-darželio pastato modernizavimas, Riešės šv. Faustinos Kovalskos pagrindinės mokyklos priešmokyklinio ugdymo pastato renovacija ir modernizavimas bei naujo (125 vietų) vaikų darželio statyba Didžiojoje Riešėje.
Šis projektas, kurio bendra vertė siekia 2 mln. EUR, bus finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo (229 000 EUR), Lietuvos Respublikos valstybės lėšų (20 000 EUR), o likusią sumą skirs Vilniaus rajono savivaldybė. Darbų sutartis su UAB „VT statyba“ buvo pasirašyta šių metų spalį.
Vilniaus rajono merė Marija Rekst džiaugiasi galimybe tenkinti jaunų šeimų poreikius ir sudaryti geresnes sąlygas vaikams, pabrėždama, kad Vilniaus rajono savivaldybė pirmauja šalyje pagal naujų vaikų darželių statybos rodiklį.
Istorinės Totorių Bendruomenės Iššūkiai Keturiasdešimt Totorių Kaime
Tuo pat metu Keturiasdešimt Totorių kaime kyla susirūpinimas dėl vietinės totorių bendruomenės ateities. Pastebimi bandymai perimti bendruomenės turtą ir valdymą, kas kelia nuogąstavimų dėl kultūrinės tapatybės išsaugojimo.
Anot Lietuvos totorių bendruomenių sąjungai priklausančio Adaso Jakubausko, istorinė Lietuvos totorių bendruomenė yra stumiama iš savo maldos namų, o tai kelia dideles grėsmes. Panašūs procesai, pasak jo, vyksta ir Keturiasdešimt Totorių kaime, kur neaiškūs asmenys siekia perimti bendruomenės valdymą.
Keturiasdešimt Totorių kaimo mečetės imamas Ramazanas Krinickis pasakojo apie ne kartą vykusius bandymus perimti įtaką Lietuvos musulmonams, tačiau pastarųjų metų įvykiai kelia ypatingų nuogąstavimų. Jis pabrėžia, kad valstybės institucijos turėtų atkreipti dėmesį į šią situaciją ir suteikti galimybę patiems totoriams atstovauti musulmonų bendruomenę, vengiant galimų problemų, kylančių iš kitų šalių migrantų ir emigrantų.
R. Krinickis, tris dešimtmečius vadovaujantis netoli Vilniaus esančio Keturiasdešimt Totorių kaimo mečetei, pastebi, kad iš 50 kaimo musulmonų į mečetę ateina tik du, o kiti lankytojai nėra Lietuvos totoriai.
Nuo pareigų nušalinta Keturiasdešimt Totorių kaimo totorių krašto bendruomenės pirmininkė Fatima Asanavičienė teigė, kad bendruomenei sunkiai verčiantis iš pradžių sulaukė kuklios finansinės paramos iš atvykėlių, o vėliau pasipylė reikalavimai. Ji taip pat pabrėžė, kad vadovavimas bendruomenei buvo perimtas neteisėtai surengus nesuderintą susirinkimą, į kurį susirinko bendruomenei nepriklausę žmonės.
Vilniaus totorių bendruomenės narė, Lietuvos istorijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Tamara Bairašauskaitė, teigia, kad Lietuvoje per šimtmečius susiformavusi totorių bendruomenė yra unikali ir neturi nieko bendro su kitų šalių islamu ar kultūra. Ji sukūrė savo unikalią kultūrą, kuri remiasi ir pasaulietinėmis, ir religinėmis vertybėmis, tačiau dabar ši kultūra yra naikinama.
Mokslininkės teigimu, Lietuvos totoriai, išpažįstantys islamą, tapo globalizacijos įkaitais, ypač migrantų ir emigrantų. Ji pabrėžia, kad unikalios totorių religinės apeigos vos išsaugomos, o tai, kas vyksta, yra destrukcija ir kultūrinis bendruomenės naikinimas. T. Bairašauskaitė perspėja, kad Lietuvos totorių bendruomenė gali išnykti per dešimt metų, jei negaus finansavimo kaip istorinė Lietuvos totorių bendruomenė, o ne tik religinė, nes valstybei nepalaikant, ją užgoš įvairios islamo pasaulio srovės.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas ketina kreiptis į Valstybės saugumo departamentą, kad būtų įvertinta susidariusi situacija musulmonų bendruomenėje nacionalinio saugumo požiūriu, ir žada kreiptis į valstybės institucijas dėl didesnio istorinės totorių bendruomenės finansavimo.
Lietuvos totoriai yra išeivių iš Aukso ordos, Krymo chanato palikuonys. Lietuvoje pirmąsias totorių gyvenvietes 1397 metais įkūrė didysis kunigaikštis Vytautas Didysis. 2021 metais Lietuvoje gyveno 2,1 tūkst. totorių.
Istorinė Keturiasdešimt Totorių Mokykla
Vilniaus rajono Keturiasdešimt Totorių pagrindinė mokykla, įsikūrusi Vytauto g. 31, turi ilgą istoriją. 1886-1915 m. Skurbutėnų kaime veikė carinė liaudies mokykla, kurią išlaikė Trakų pavieto savivaldybė. Mokykloje buvo keturi skyriai, o pamokos vyko tik rusų kalba.
Po Pirmojo pasaulinio karo, 1919 m., mokykla atnaujino darbą, o 1922 m. persikėlė į buvusio valsčiaus pastatą. Mokykloje trūko vadovėlių ir mokymo priemonių, tačiau didelis dėmesys buvo skiriamas dailyraščiui ir tikybai. Nuo 1921 m. mokyklai vadovavo Jan Hopko, kuris taip pat aktyviai dalyvavo visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje.
1940-1943 m. veikė lietuvių mokyklėlė, o 1946 m. pradinei mokyklai ėmėsi vadovauti Viktorija Purvaneckaitė. 1951 m. įsteigta penkta klasė, mokymas vyko lenkų kalba, o 1953 m. mokykla tapo septynmetė.
1965 m. Keturiasdešimt Totorių kaime pastatytas naujas tipinis mokyklos pastatas, kuriame mokėsi apie 150 mokinių. Mokykloje klestėjo saviveikla ir sportas, vaikų šokių kolektyvai dalyvavo respublikinėse dainų šventėse, o šaškininkų ir kvadrato žaidėjų komandos sėkmingai varžėsi Lietuvos pirmenybėse.
1970 m. ugdymo procesas imtas organizuoti rusų kalba, tačiau Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metais vėl atsirado lenkų klasės. 1995 m. įsteigta pirmoji klasė lietuvių dėstoma kalba. 2010 m. mokykla buvo išregistruota ir šiuo metu veikia kaip pagrindinio ugdymo skyrius, priklausantis Vilniaus r. Pagirių gimnazijai.
Nematoma Lietuvos istorija. Nusikaltimų siūlas pradeda vyniotis
tags: #darzelis #keturiasdesimt #totoriu
