Socialinio darbo specialistai dirba su įvairios srities žmonėmis: šeimomis, senyvo amžiaus žmonėmis, turinčiais sutrikimų, vaikais ir kt. Dirbdamas socialinis darbuotojas atlieka funkcijas, tokias kaip konsultavimas, paslaugų organizavimas, tarpininkavimas ir savo klientų atstovavimas. Dirbant su vaikais, gyvenančiais bendruomeniniuose vaikų globos namuose, šios funkcijos niekur nedingsta, jos tik papildomos kitomis pareigybėmis ir pritaikomos specifinėje srityje. Bendruomeniniuose vaikų globos namuose socialiniam darbuotojui tenka susidurti su vaikų vagiliavimu. Tai problema, kurią darbuotojas, kaip srities specialistas, dirbantis su vaikais, turi gebėti išspręsti ir atrasti būdų. Todėl svarbu atskleisti, kokią veiklą vykdo socialinis darbuotojas, dirbantis su vagiliaujančiais bendruomeninių globos namų auklėtiniais.
Institucinės globos pertvarka siekiama, kad be tėvų globos likusiems vaikams netektų augti globos namuose, kad šilumą ir rūpestį vaikai rastų įtėvių ir globėjų šeimose. Nuostata, kad institucinės globos infrastruktūra turi būti mažos ir kuriama atsižvelgiant į vaiko teisių reikalavimus bei poreikius, ir tokiose aplinkose, kurios atitinka šeimos ar mažos grupės aplinką, yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų Vaiko alternatyvios globos gairėse. Kaip akcentuoja užsienio ir Lietuvos ekspertai, tiek išorinė, tiek vidinė aplinka, kurioje gyvena vaikas, turi didelę reikšmę jo sėkmingai raidai ir tolimesniam įsitvirtinimui gyvenime.
Bendruomeninių vaikų globos namų samprata
Bendruomeniniai vaikų globos namai - tai trumpalaikę ar ilgalaikę socialinę globą teikianti socialinės globos įstaiga, kurioje bendruomenėje, atskirose patalpose (name, bute, kotedže) pagal šeimai artimos aplinkos modelį, namų aplinkoje gyvena ne daugiau kaip 8 vaikai (rekomenduotina, kad šis skaičius būtų mažesnis). Kalbant apie bendruomeninius vaikų globos namus, pasak institucinės globos pertvarkos ekspertų, būtina sudaryti tokias sąlygas, kad vaikai jaustųsi augantys savo, o ne valdiškuose namuose, būtų šeimos aplinkoje, bendruomenės apsuptyje, kaip kiekvienas iš mūsų.
Paslaugų teikėjams tenka spręsti iššūkius, susijusius su darbo organizavimu vaikų ar darbuotojų atostogų metu, ligos atveju, kokybišku individualių socialinės globos planų parengimu ir operatyviu atnaujinimu, viešųjų pirkimų organizavimu.
Socialinio darbuotojo veikla bendruomeniniuose vaikų globos namuose
Socialinio darbuotojo veikla bendruomeniniuose vaikų globos namuose apima įvairias funkcijas, kurios yra pritaikomos dirbant su vaikais. Viena iš svarbių sričių yra vaikų vagiliavimo problemos sprendimas. Socialinio darbo specialistai dirba su įvairios srities žmonėmis, šeimomis, senyvo amžiaus žmonėmis, turinčiais sutrikimų, vaikais ir kt. Dirbdamas socialinis darbuotojas atlieka funkcijas tokias kaip: teikia konsultacijas, organizuoja paslaugas, tarpininkauja, atstovauja už savo klientą. Dirbant su vaikais gyvenančiais bendruomeniniuose vaikų globos namuose, galima pastebėti, kad šios funkcijos niekur nedingsta, o tik yra papildomos dar kitomis pareigybėmis ir tuo labiau yra pritaikomos dirbant savo srityje.
Tyrimo tikslas - nustatyti socialinio darbuotojo veiklą dirbant su bendruomeninių vaikų globos namų auklėtiniais. Tyrimo objektas - socialinio darbuotojo veikla, dirbant su vagiliaujančiais bendruomeninių vaikų globos namų auklėtiniais. Tyrimo klausimas - Kokia veiklą atlieka socialinis darbuotojas, dirbant su vagiliaujančiais bendruomeninių vaikų globos namų auklėtiniais? Tyrimo metodas - pasirinktas kokybinis tyrimas, duomenų rinkimo instrumentas - nestruktūruotas interviu.
Kokybinis tyrimas atskleidė, kad socialinis darbuotojas, dirbantis su vagiliaujančiais bendruomeninių globos namų auklėtiniais, turi gebėti atrasti ryšį su vaiku tam, kad prie jo galėtų prartėti, kad įgytų pasitikėjimą, nes vaikas tik tuomet gebės papasakoti, kas dedasi jo viduje. Taip pat darbo tyrimas atskleidė, kad socialiniam darbuotojui tenka bendradarbiauti su kitomis įstaigomis, net ir tomis, kuriose vaikas apsivogė. Tenka teikti konsultacijas, atstovauti už patį vaiką, organizuoti paslaugas, kuomet vaikui suteikiama psichologo konsultacija, tarpininkauja su vaiko globėjais ar net pačiais tėvais, vaikų globos namų administracija.
Socialinių darbuotojų užimtumo veiklų nauda
Straipsnyje yra atskleidžiama socialinių darbuotojų užimtumo veiklų nauda bendruomeniniuose vaikų globos namuose rengiant vaikus savarankiškam gyvenimui. Atlikta mokslinės literatūros ir kokybinio tyrimo duomenų analizė. Tyrimo duomenų rinkimui buvo pasitelktas kokybinis tyrimas, taikant pusiau struktūruotą interviu. Tyrimo dalyviai - socialiniai darbuotojai, kurie atitinka apibrėžtus atrankos kriterijus: dirba BVGN, darbo stažas ne trumpesnis nei 6 mėnesiai, yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, susijusį su socialiniu darbu.
Tyrimo metu išryškėjo, kad teikiamos socialinių darbuotojų užimtumo veiklos vaikus parengia savarankiškam gyvenimui, suteikdamos jiems žinias ir leisdamos jas išbandyti praktikoje. Šių veiklų nauda leidžia vaikams socializuotis aplinkoje, tapti visuomenės dalimi ir, palikus globos namus, tęsti savarankišką gyvenimą. Vaikams teikiamos užimtumo veiklos leidžia jaustis nepriklausomais, suteikia galimybę priimti sprendimus patiems ir supažindina juos su atsakomybės jausmu. Taip vaikai kaupia savo patirtį ir ją naudoja kasdieninėje ir ne tik veiklose.
Vaikams, augantiems globos institucijose, tapti savarankiškais yra ypač aktualu, nes jų vaikystės patirtis dažniausiai būna skaudi, jie auga kitokioje nei šeimos aplinkoje, ne visada turi gyvenimo modelio pavyzdį, stabilią tradicijų ir vertybių sistemą. Socialinis darbuotojas, globodamas nepilnamečius vaikus bendruomeniniuose vaikų globos namuose, jaučia visišką pareigą jais pasirūpinti, taip pat socialinis darbuotojas jaučia ir atsakomybę, jog visi iškilę neaiškumai namuose būtų išspręsti ir jog visų, iš socialinio darbuotojos pusės, klientų poreikiai būtų patenkinti. Vaikų globos auklėtiniui, besiruošiančiam išeiti iš globos namų, teikiamos paslaugos orientuojamos į jo tolimesnį savarankišką gyvenimą.
Vaikų savivertė ir socialinio darbuotojo vaidmuo
Sunkiausia, kad patys vaikai save laiko tarsi prastesniais už tuos, kurie gyvena šeimose. Vaikų savivertė labai žema. Jie tarsi jaučiasi kalti, kad čia pateko. Socialinis darbuotojas, dirbdamas su vaikais, stengiasi perteikti, kad jie jokiu būdu nėra kalti dėl susiklosčiusios situacijos. Taip pat nekaltina ir tėvų, stengdamasis paaiškinti, kad galbūt jų mamai niekas nediegė gyvenimo tiesų, nemokė, kaip gyventi, ir mama nori vaiką auginti, bet tiesiog nemoka, o gal mamos gyvenimas taip susiklostė? Galbūt tėvams laiku nebuvo suteiktos socialinės paslaugos, pagalba ir jie išties nemoka auginti vaiko, rūpintis juo.
Vaikai, sulaukę 18 metų, išeina gyventi pas tėvus. Kai kurie, ne paslaptis, perima ydingą tėvų gyvenimo būdą, o kiti kaip tik stengiasi tėvams padėti. Todėl vaikams visada sakoma, kad jie turi kurti savo gyvenimą. Turi savo gyvenimo pamatus statyti taip, kad jų vaikai nepatektų į vaikų globos namus. Jie turi kitaip mąstyti ir matyti gyvenimą. Jokiu būdu nereikia jaustis antrarūšiais, prastesniais. Jie lygiai tokie patys vaikai kaip visi: tik jie gyvena pas mus, o kiti - su tėvais.
Vaikų globos namuose augantys vaikai labai ilgisi tėvų. Yra vaikų, kurie darbuotojas vadina mamomis, ypač mažiukai. Jie šaukia auklėtojas: „Mama.“ Tai labai gražu. Yra vaikų, prie kurių neprisibeldžia niekas. Tai turbūt natūralu. Jų gyvenimo patirtys, skauduliai tikriausiai neleidžia tiek arti prisileisti žmogaus. Vaikai taip save saugo. Yra tokių vaikų ir reikia tai priimti kaip faktą.
Socialinio darbuotojo darbas yra sunkus, bet labai svarbus. Jis reikalauja pasiaukojimo, empatijos ir gebėjimo atrasti ryšį su kiekvienu vaiku. Svarbu suprasti, kad pasaulyje egzistuoja ir gėris, ir blogis, ir visų neišgelbėsi. Tačiau kiekvienas socialinis darbuotojas stengiasi padėti, kiek įmanoma, pakeisti situaciją ir suteikti vaikams geresnę ateitį.
Kiekvienas turi suprasti: „Taip, yra bėda ir aš turiu priimti pagalbą.“ Juo labiau kad Kėdainiuose socialinių paslaugų spektras yra labai platus ir pagalba būtų suteikta kiekvienam prašančiajam. Mūsų darbas taip pat yra padėti, bet padėti galima tik tam, kuris pagalbos nori ir ją priima. Prievarta nepadėsi nė vienam. Lygiai taip pat ir vaikams, kurie nepriima mūsų pagalbos, patarimų. Aišku, globos namų darbuotojų meilė neatstos mamos ar tėčio meilės, bet mes vis tiek dalijame vaikams meilę bei šilumą. Darbas globos namuose tikrai nėra tik darbas. Tai pasiaukojimas.
