Programa, skirta 5-6 metų vaikams, siekia atliepti jų interesus, puoselėti gerovę ir tenkinti individualius poreikius bei galimybes. Kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir veiklose, siekiant užtikrinti jų pusiausvyrą ir dermę. Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis, kalbinis, matematinis, meninis, visuomeninis, sveikatos ir fizinis ugdymas. Pasiekimai aprašomi 3 lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio, skirti formuojamajam vertinimui.

Įgyvendinant programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Kasdienėse situacijose vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti informaciją. Plėtojamas žodynas, kuriami nuoseklūs pasakojimai, skiriami realūs ir išgalvoti įvykiai, analizuojamas informacijos tikrumas. Bendraujant dalinamasi patirtimi, įspūdžiais, keliami klausimai, reiškiama nuomonė. Vaikai stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, supranta paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus, apibūdina savo jausmus ir emocijas.

Kultūrinis ugdymas ir kūrybiškumas

Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Tyrinėdami Lietuvos ir kitų šalių kultūros paveldą, jie pastebi skirtingų tautų kultūrinį išskirtinumą ir šiais atradimais pasinaudoja žaidimo, mokymosi situacijose ar projektinėse veiklose. Susipažįstama su tautinių raštų ornamentais, valstybių vėliavų spalvomis, išradimais, monetomis ir banknotais. Žaisdami, tyrinėdami ir dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas. Susipažinę su kai kurių Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų kūryba, dalijasi įspūdžiais.

Dalyvaudami atvirose, įtraukiančiose kūrybinėse-projektinėse veiklose vaikai ugdosi kūrybiškumo kompetenciją ir kūrybinį mąstymą. Klausinėdami, dalindamiesi sumanymais, žinojimu, talentais, jie įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas. Tyrinėdami artimosios aplinkos objektus bei reiškinius, dalinasi sukaupta patirtimi. Kurdami, koreguodami sumanymus, vaikai išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus, judesius bei vaidybinius elementus, kurie skatina improvizuoti, akomponuoti ir komponuoti. Kelia klausimus, dalinasi meniniais sumanymais ir svarsto, kaip įgytą meninę patirtį panaudoti už ugdymo įstaigos ribų. Vadovaudami žaidimui ar veiklai, siūlo taisyklių pakeitimus.

Gamtamokslinis ir matematikos ugdymas

Natūraliai smalsaudami, dalyvaudami organizuotose veiklose, vaikai tiesiogiai stebi, tyrinėja artimiausią aplinką. Skiria, lygina, grupuoja, analizuoja gamtamokslinio, kalbinio, matematinio, meninio, visuomeninio, sveikatos ir fizinio ugdymo daiktus ir reiškinius pagal pastebimus požymius, mokosi juos apibūdinti.

Žaisdami, tyrinėdami, vaikai sieja kalbos garsus su jų simboliais, atpažįsta daugelį spausdintinių raidžių, skaito nesudėtingus žodžius, trumpus sakinius ir lengvai suprantamus tekstus. Spausdintinėmis raidėmis užrašo paprastesnius žodžius, savo vardą. Žodžiu kuria trumpus tekstus, pasakoja ir atpasakoja išgirstus tekstus. Kelia klausimus, įvardija problemas, ieško sprendimo būdų, mokosi iš savo veiklos, dalinasi įspūdžiais, svarsto, ką kitą kartą darytų kitaip.

Gamtos pažinimas

Domėdamasis, aiškindamasis, stebėdamas, žaisdamas, visais pojūčiais patirdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas, vaikas atpažįsta ir savais žodžiais apibūdina artimiausios aplinkos gamtos objektus, reiškinius, jų įvairovę, požymius, kaitą. Atlieka ir paaiškina paprasčiausią savo sumanytą ir aptartą tyrimą, laikydamasis jam suprantamos gyvybės saugojimo etikos.

• A1. Žaisdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir pavadina kai kuriuos gamtos objektus, reiškinius. Aplinkos pažinimas per pojūčius (skonis, kvapas, rega, klausa, lytėjimas) ir atlieka priešmokyklinuko amžių, jo gebėjimus atitinkančius gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos mokslų ir kūrybiškumo (STEAM) užduotis.
• Augalai. Bendradarbiaudamas, tyrinėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose stebi ir fiksuoja pasirinktą augalą skirtingais metų laikais. Atpažįsta ir pavadina keletą artimiausioje aplinkoje augančių medžių, krūmų, žolių. Žaisdamas, įgydamas patyrimo susipažįsta su augalo poreikiais (vanduo, šviesa, dirvožemis). Skiria dažniausiai sutinkamas daržoves, vaisius, nusako, kaip juos naudoti maistui. Tyrinėdamas susipažįsta su augalo gyvenimu nuo sėklos iki sėklos.
• Gyvūnai. Žaisdamas, tyrinėdamas paveikslėliuose ir natūroje atpažįsta ir įvardija naminius ir kai kuriuos laukinius gyvūnus. Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptarimuose samprotauja apie naminių ir laukinių gyvūnų gyvenimo skirtumus, gyvūnų poreikius. Tyrinėdamas artimą aplinką atranda, kaip žiemoja gyvūnai, aiškinasi, kodėl kai kurie paukščiai migruoja.
• Dangaus kūnai. Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas artimą aplinką domisi dangaus kūnais, atpažįsta Žemės planetą, Saulę, Mėnulį, savaip juos apibūdina.
• A2. Žaisdamas, patirdamas visais pojūčiais, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas, nukreipiamųjų klausimų padedamas pastebi kai kuriuos gamtos objektų požymius, savybes.
• Gamtos reiškiniai. Tyrinėdamas, stebėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose pastebi ir pavadina savo aplinkoje daugumą gamtos reiškinių (rasa, vaivorykštė, vėjas, šlapdriba, šerkšnas, šalna, atodrėkis, šešėliai, sniegas). Kartu su kitais stebi orus, juos sutartiniais ženklais fiksuoja kalendoriuje. Tyrinėja vėją, jį apibūdina (šaltas, šiltas, stiprus).
• A3. Daiktai ir medžiagos. Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas atpažįsta, pavadina artimos aplinkos daiktus, juos apibūdina, palygina, pagal paskirtį naudoja, grupuoja pagal požymius (gyvas, negyvas), tekstūrą, spalvą, formą, dydį, ilgį, temperatūrą, svorį.
• A4. Tyrinėjimai. Su mokytoju, kitais tyrimo dalyviais atlieka tyrimą, aptaria jo eigą, rezultatus, įgytą patirtį. Atsakydamas į klausimus išvardija sunkumus ar problemas, su kuriomis susidūrė tyrinėdamas gamtos objektus ar reiškinius, pasakoja, kaip rado sprendimą. Remdamasis savo patirtimi ir vartodamas paprasčiausias gamtamokslines sąvokas aptaria artimiausioje aplinkoje esančius gamtos objektus. Prieinamuose informacijos šaltiniuose, taip pat ir skaitmeniniuose, atradęs iliustruotą informaciją apie gamtos objektus ir reiškinius, skirtingais jam žinomais ar pasiūlytais būdais ją perteikia kitiems.

Informacijos rinkimas ir apdorojimas

• B1. Informacijos rinkimas. Gamtamokslinę informaciją renka įvairiais jam žinomais ar pasiūlytais būdais (stebi, tyrinėja, skaito, klausinėja) ir priemonėmis (pvz., lupa, termometras, mikroskopas, fotokamera, matavimo priemonės, matavimo juosta), ją pristato kitiems.
• B2. Informacijos aptarimas ir pateikimas. Stebėdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas savaip samprotauja apie pastebėtas ryškiausias aplinkos objektų savybes, požymius, juos palygina. Kalba apie tai, ką darė tyrinėdamas ar veikdamas.
• B3. Informacijos patikimumas. Stebėdamas, tyrinėdamas literatūros šaltinius (taip pat ir skaitmeninius), klausydamas pasakojimų skiria realius gamtos objektus nuo fantastinių ir nurodo, kas iliustracijoje, pasakojime netikra.
• B4. Informacijos šaltinių įvairovė. Domėdamasis smulkiąja tautosaka (pvz., mina mįsles apie gamtos objektus), negrožinėmis knygomis (pvz., gamtos enciklopedijomis, atlasais), pažįsta gamtą. Dalyvauja skaitomų gamtinių siužetų aptarimuose, pasisako.

Gamtinių išteklių nauda ir darna su gamta

• C1. Nurodo, kad žmogus yra gyvas organizmas, ir nusako jo poreikius.
• Gamtinių išteklių nauda. Žaisdamas, tyrinėdamas artimą aplinką pastebi gamtinių išteklių (Saulė, vėjas, vanduo, dirvožemis), naminių gyvūnų (bitė, avis), augalų (daržovės, vaisiniai augalai, vaistažolės), grybų naudą žmonėms: naudojimas maistui (salotos, sultys) ir gydymui (mėtų, aviečių arbata, medus), drabužiams (vilnonis megztinis, kojinės).
• C2. Atsargumas gamtoje. Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptardamas kasdienes situacijas aiškinasi, kur kreiptis pagalbos ištikus nelaimei, susižeidus, pasiklydus miške, įgėlus bitei, kaip elgtis kilus gaisrui.
• C3. Žaisdamas, kartu su kitais tyrinėdamas artimiausią aplinką aiškinasi, kas yra gamtos ištekliai.
• Darna su gamta. Žaisdamas, tyrinėdamas aiškinasi, lygina, kuo skiriasi gamtos daiktai nuo žmogaus sukurtų daiktų, iš kokių medžiagų pagaminti buityje naudojami daiktai (pvz., plastiko, metalo, medžio).
• Žmogaus įtaka aplinkai.
• C4. Išradimai keičia aplinką. Žaisdamas, tyrinėdamas išbando gamtininko, mokslininko profesijas, samprotauja, kuo jos ypatingos, skiriasi nuo kitų. Domisi, kaip gamtininkai, mokslininkai dirba, kokiomis priemonėmis, instrumentais naudojasi, kuo reikšmingas jų darbas.

Socialinis ir emocinis ugdymas

Bendraudamas, vaikas sukaupia dėmesį, klausosi draugų ir suaugusiųjų. Žaisdamas ir kitaip veikdamas kartu su kitais, išsako savo nuomonę, stengiasi išgirsti ir suprasti kitą. Klausosi neilgų skaitomų ar pasakojamų tekstų, supranta jų turinį, atsako į nesudėtingus klausimus. Kalba, atsižvelgdamas į situaciją, savaip apibūdina, pasako, atpasakoja, paaiškina, diskutuoja pažįstamose situacijose, mokydamasis susitelkti į temą. Žaisdamas kūrybiškai naudojasi kalbos galimybėmis, ugdo pagarbą savo gimtajai kalbai, tarmei, svetimoms kalboms.

Naudojasi jam žinomais arba pasiūlytais neverbaliniais ženklais, bendraudamas. Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes (pagarbą, draugystę ir pan.).

Apibūdina savo jausmus ir emocijas, kylančias įvairių veiklų metu. Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Reflektuoja savo pomėgius, suvokia savo augimą bei vietą šeimoje, ugdymo įstaigos bendruomenėje, pasaulyje. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius. Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas.

Sveikatos ir fizinis ugdymas

Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai. Samprotaudami apie atsakingą ir saugų elgesį artimojoje aplinkoje, gamtoje, paaiškina, ko reikia žmogui, kad jis gyventų, gerai jaustųsi, būtų sveikas; mokosi tausoti išteklius, pasitikėti savo pažinimo galiomis; atlieka bendras tyrimų veiklas, dalinasi turima patirtimi.

Buvo siekiama tenkinti vaikų aktyvumo ir judėjimo poreikį bei tobulinti jų sveikos gyvensenos įgūdžius. Didelis dėmesys buvo kreipiamas į sveiko ir saugaus vaiko ugdymą, sveikos gyvensenos diegimą. Buvo pasitelkiamos įvairios veiklos formos. Vyko teoriniai ir praktiniai mokymai, seminarai, praktiniai užsiėmimai, vaikų sveikatingumo žygiai. Įsijungta į respublikinio projekto „Sveikatiada“ veiklas. Vaikų sveikatingumas neatsiejamas ir nuo saugaus elgesio, jo vaikai yra mokomi ir kasdieninėje veikloje.

Metodinės priemonės ir žaidimai

Metodinės priemonės, skirtos ikimokyklinio amžiaus vaikams, padeda pateikti informaciją žaismingai ir vaizdingai. Svarbu suprasti vaiko raidos tarpsnį, jo amžiaus ypatumus. Vaikai nuo 5-7 metų yra aktyvūs tyrinėtojai ir kūrėjai.

Pavyzdžiai ir idėjos:

• Vaisiai ir daržovės: Vaikas žaisdamas pats gali dėlioti vaisius ant medžio, dėti į dėžutes, mokytis vaisių pavadinimus. Rudenį galima keisti lapų spalvas.
• Miško gyvūnai: Priemonė sukurta vaikams vaidinti ir pažinti miško gyvūnus. Visas miškas pagamintas iš kartono ir apklijuotas veltinio audiniu. Žvėreliai pasiūti ranka, o kad stovėtų, nugaroje padaryta kišenė į kurią įkišamas kartoninis stovas.
• Konstruktorius iš šiaudelių: Naudojami paprasti šiaudeliai ir jungiami kryželiais.
• Kosminė kelionė: Lapas perlenkiamas, taip kad atsiverstų kaip langas. Vaikams duodamos atspausdintos planetos, raketos ir su kosmosu susiję paveiksliukai. Tikslas - išsikirpti planetas ir prisiklijuoti pagal seką, užrašyti planetų pavadinimus.
• Mėnulio fazės: Nupiešiama mėnulio fazės ir surašomi pavadinimai: delčia, jaunatis, pilnatis, priešpilnis. Šonuose klijuojami paveiksliukai, kuriuos vaikai gali nuspalvinti.
• Žvaigždynai: Tualetinio popieriaus kartonas ir sistemingai subadytos skylutės juodame lape leidžia vaikams pažinti žvaigždynus.
• Prekyba daržovėmis ir vaisiais: Puiki terpė mokytis ne tik skirti vaisius nuo daržovių, juos sverti, sudėti į maišelius, bet ir bendrauti. Svarbus dialogas: pasisveikinimas, atsisveikinimas ir tinkamas bendravimas - svarbus mokantis elgtis parduotuvėje ar kavinėje.
• Žemės modelis: Pagaminta iš popieriaus ir plastikinio kamuoliuko. Suklijuojamos dvi apkritimo dalys. Pjūvį galima padalinti zonomis ir uždėti pavadinimus. Vaikai supažindinami su Saulės sistema ir gauna darbelį nudažyti planetas bei padaryti saulės sistemos maketą.
• Metų laikai: Medis iš kartono, 3D projekcijos, pritaikytas vartyti kaip knygą ir susipažinti su visais metų laikais.
• Raidžių dėlionė: Žaidimas lavina vaiko atmintį, rankų judesius, moko pažinti raides.
• Žuvyčių dėlionė: Reikės A4 formato kartono popieriaus, atsispausdinti lapą su žuvelėmis, lipnios juostos, kanceliarinio peiliuko, spalvoto popieriaus ir juodo pieštuko. Žuvys pažymimos raidėmis.
• Darbas su moliu: Lipdyti iš molio sunkiau ir reikia fantazijos, nes jis taip paprastai tarpusavyje nelimpa. Sušlapinus tampa klampesnis, slidesnis.
• Bato suvarstymas: Paprastas kartonas, ant kurio nupieštas batas. Pradurti skylutes ir suverti batraištį. Mažesni gali tiesiog verti batraištį per skylutes, vyresniems - geras žaidimas išmokti užrišti mazgą ar batukus.
• Raidžių traukinukas: Žaidimo tikslas pastatyti miestą, per kurį keliaus traukinukas ir iš eilės pagal raidyną rinks raides.
• Antyčių nameliai: Reikės spalvoto popieriaus lapų, A4 formato kartono lapo, klijų ir žirklių. Ant kartono padaromas fonas, sulankstomos skirtingų spalvų nameliai. Priemonė skirta mokyti atpažinti spalvas.
• Raidžių priskyrimas paveikslėliams: Ant pavaizduotų paveiksliukų padedama raidėlė, kuri yra pirmoji žodyje.
• Spalvų rūšiavimas: Vaikui duodama rūšiuoti spalvas. Kai vaikas deda spalvą, aiškiai tariamas jos vardas.
• Skaičiavimas: Paprastas paveiksliukas, skaičiuojami ir sudedami skaičiai.
• Kliūčių ruožas: Sudaromas kliūčių ruožas: perlįsti per kėdę, peršokti pagaliuką, apibėgti kamuolį ir pan. Kliūčių ruožo gale ant žemės guli sumaišytos kortelės su raidėmis.
• Žodžių sudėliojimas: Žaidimo tikslas: įsiminti žodį ir jį sudėti.
• Matematikos žaidimas: Reikės spalvotų apskritimų su skaičiais nuo 0 iki 12, dviejų kvadratinių kaladėlių arba kauliukų, ir kortelių ant kurių užrašyti „ranka“ arba „koja“ ir „pliusas“ arba „minusas“.
• Raktų ir šešėlių derinimas: Reikia nupiešti skirtingų formų raktus ir jų šešėlius. Mažųjų darbas surasti raktų šešėlius.
• Pasaulio žemėlapis: Paprastas žaidimas vaikams, kurie pradėjo domėtis pasaulio žemėlapiu. Suskaičiavus ir gavus atsakymą sudėliojama dėlionė.
• Geometrinės figūros: Iškirpti geometrines figūras ir nudažyti.
• Kamuoliukų rūšiavimas: Žaidimo tikslas sudėti kamuoliukus pagal spalvas.
• Ledų puošimas: Nupiešti ant lapo ledus, o iš spalvoto lapo iškirpti spalvotus burbulus. Vaikas klijuoja pagal numeriukus ledus, puošia blizgučiais, geliu žiedlapiais ar karoliukais.
• Klouno plaukų sušukavimas: Vaikams labai smagu versti šiaudelius ant klouno plaukų.

Projektai ir veiklos

Įgyvendinant Programą ugdymo(si) sritys aprašomos pagal pasiekimų sritis, pateikiant vaikų pagrindinio lygio pasiekimus. Programoje vykdomos ugdomosios veiklos, siekiant puoselėti vaikų visapusišką vystymąsi. Ugdymo turinys papildomas veiklomis, kurios skatina lietuvių tautos tradicijų ir valstybės idėjų puoselėjimą. Ugdomoji veikla vyksta ne tik darželio patalpose, bet ir kitose edukacinėse erdvėse.

Skatintos pedagogų iniciatyvos, inovatyvių metodų panaudojimas, pažangios ugdymo proceso organizavimo formos ir gera praktika. Vyko integruoti užsiėmimai, skirti Lietuvos Laisvės gynėjų dienai, Lietuvos valstybės atkūrimo dienai, organizuoti šventiniai rytmečiai. Vykdyti kūrybinių darbų parodos, etnokultūriniai projektai. Grupėse švęstos Užgavėnės, minėtos kalendorinės pavasario dienos. Vyko tautodailės užsiėmimai, Motinos dienos paminėjimai. Dalyvauta ir respublikiniuose projektuose.

Sveikatos ir emocinis ugdymas

Siekiant ugdyti fizinę ir emocinę vaikų sveikatą, vykdoma Sveikatingumo ugdymo programa, tęstinė socialinių ir emocinių kompetencijų lavinimo programa bei tarptautinis socialinių įgūdžių projektas. Dalyvauta respublikiniuose virtualiuose kūrybiniuose projektuose. Emocinę vaikų sveikatą palaiko ir įvairios pramogėlės, akcijos, sferinio kino seansai, Burbulų diena, Šypsenos diena.

Gamtosauginis ugdymas

Daug dėmesio skiriama gamtosauginio vaikų ugdymui, integruojant jį į pažintinę, meninę veiklas, žaidimus, kalbą. Vykdoma Aplinkosauginio švietimo fondo (FEE) Gamtosauginių mokyklų programa. Dalyvauta respublikiniuose projektuose, skirtuose gyvūnų gerovei, ekologijai ir pagarbai gamtai. Organizuota labdaros akcija, skirta rinkti maistą gyvūnų prieglaudai. Bendradarbiaujant su KNNP vyko vaikų užsiėmimai įvairiomis gamtos temomis.

Skaitymo skatinimas

Siekiama ugdyti knygų skaitymo skatinimo kultūrą. Grupėse vykdomi ugdomieji integruoti sakytinės bei rašytinės kalbos užsiėmimai. Vyresnėse grupėse vaikai įsitraukia į skaitymo skatinimo projektus. Vaikai lankėsi bibliotekoje, kur buvo eksponuojama vaikų piešinių parodėlė „Mano mylimiausias knygos personažas“. Organizuota virtuali kūrybinių darbų paroda.

Projektinė veikla

Sėkmingai vykdyti įvairūs projektai: respublikinė fotografijų paroda, muzikinis projektas, virtuali metodinių idėjų mugė, etnokultūrinis projektas, skirtas Neringos miesto įkūrimui. Lietuvos valstybės atkūrimo dienai organizuotos šventinės pramogėlės. Tautosaka ir tautodailė integruojama į ugdomosios veiklos užsiėmimus, organizuojami pažintiniai užsiėmimai, dalyvauta vaikų piešinių parodose.

Ypatingą nuotaiką sukuria ir teigiamą ugdomąjį poveikį turi įstaigoje apsilankantys profesionalūs aktoriai ir jų pateikiamos programos.

Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje yra prieinamas nuo gimimo iki privalomo priešmokyklinio ugdymo pradžios. Valstybė arba savivaldybės užtikrina vietas vaikams nuo 3 metų amžiaus. Galima pasirinkti valstybines arba privačias ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Priėmimo procesas gali būti sudėtingas, todėl rekomenduojama registruoti vaiką iš anksto. Savivaldybės turi savo tvarką ir teikia pirmenybę paraiškoms, atsižvelgdamos į įvairius veiksnius.

Valstybiniuose arba savivaldybių darželiuose šeimos paprastai moka apie 50-60 EUR per mėnesį, kad padengtų maitinimo ir mokymosi priemonių išlaidas. Privačiuose darželiuose mokesčiai gali svyruoti nuo 120 iki 500 EUR per mėnesį. Kai kurių miestų savivaldybės teikia kompensacijas tėvams, pasirinkusiems vaikus leisti į privačius darželius.

Priešmokyklinis ugdymas Lietuvoje yra privalomas. Vaikai turi pradėti priešmokyklinį ugdymą tais kalendoriniais metais, kai jiems sukanka 6 metai. Kiekvienam vaikui garantuojama vieta valstybinėje ar savivaldybės švietimo įstaigoje. Priešmokyklinis ugdymas trunka vienerius metus, užtikrinant sklandų perėjimą iš ikimokyklinio ugdymo į pradinį ugdymą.

Kūrybiniai darbeliai ikimokykliniame amžiuje netinkamai parinkti ir į rezultatą orientuoti rankdarbiai bei netinkamas jų organizavimas gali slopinti vaiko kūrybiškumą, mažinti pasitikėjimą savimi, žingeidumą ir sprendimų priėmimo įgūdžius. Svarbu rinktis procesinę kūrybą, kurios esmė yra mėgavimasis pačiu procesu, visiška kūrybinė laisvė ir jokio iš anksto numatyto tikslaus rezultato.

Ikimokyklinio amžiaus vaikams svarbu lavinti pirštukus ir riešą, ruošiantis mokyklai. Naudojant smulkius darbelius - sagų užsegimą-atsegimą, vėrimą, juostelių ir raištelių užrišimą, smulkius žaislus ir stalo žaidimus, padedama lavinti jų rankas ir riešą. Kūrybiniai žaidimai ir veiklos vaikams gali būti smagūs ir įtraukiantys, skatinantys visapusišką jų vystymąsi.

tags: #darbelis #vaikam #priesmokyklinis

• Vaikų užimtumas bibliotekoje
• Raudonojo reflekso tyrimas naujagimiams
• Iniciatyvos gyvūnų globos srityje
• idėjos 3 metų vaiko gimtadieniui
• Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Prancūzijoje