Sprendimas nutraukti nėštumą yra vienas sunkiausių, su kokiu gali susidurti moteris. Dažnai šis sprendimas priimamas spaudžiant aplinkybėms, artimųjų ar partnerio spaudimui, o ne dėl visiškai laisvo apsisprendimo. Tokiose situacijose moteriai itin svarbu sulaukti kvalifikuotos psichologinės ir socialinės pagalbos, kuri padėtų ne tik priimti sprendimą, bet ir susidoroti su jo pasekmėmis.
Lietuvoje Seimo narys Liutauras Kazlavickas ėmėsi iniciatyvos siūlyti teisines pataisas, kurios numatytų privalomas psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijas moterims, pageidaujančioms nutraukti nėštumą. Šiuo metu galiojantis ministro įsakymas numato tik gydytojo informavimą apie galimus pavojus fizinei sveikatai, o psichologo dalyvavimas yra tik rekomendacinio pobūdžio. Apklausos didžiosiose Vilniaus poliklinikose parodė, kad per praėjusius metus nė viena poliklinika nesuteikė psichologo konsultacijų, nes tai nėra privaloma.
Higienos instituto duomenimis, 2012 m. Lietuvoje buvo atlikti 5782 abortai moterų pageidavimu, ne dėl medicininių indikacijų. JAV atlikti tyrimai rodo, kad dvi iš trijų moterų abortą pasirenka spaudžiamos kitų asmenų: partnerio, tėvų ar darbdavio. Seimo narys Liutauras Kazlavickas pabrėžia, kad tokiu metu moterims labiausiai reikia pagalbos ir palaikymo, o ne spaudimo. Jis teigia, kad specialistų pagalbos siūlymas yra vangus arba visai nesiūlomas, o tai yra didelė spraga mūsų sveikatos paslaugų sistemoje.
„Tada, kai moterims kaip niekad reikia pagalbos, palaikymo ar tiesiog padrąsinimo, jos paliekamos vienos su savo abejonėmis bei aplinkinių ir, neretai, pačių artimiausių žmonių spaudimu. Tai aplinkybės, kai būtų sunku priimti bet kokį sprendimą, o mes kalbame apie apsisprendimą dėl dviejų gyvenimų ir gyvybės. Tiesą sakant, stebina, kad specialistų pagalba moterims tokiais momentais siūloma vangiai arba visai nesiūloma. Tai nemaža spraga mūsų sveikatos paslaugų sistemoje, kuri turi būti ištaisyta", - įsitikinęs Seimo narys Liutauras Kazlavickas.
Remiantis A. Gutmacherio instituto duomenimis, net 94% moterų, pasirinkusių abortą, vėliau jį gailėjosi ir jautė stiprias psichologines pasekmes. Jei visos moterys prieš nėštumo nutraukimą galėtų pasikonsultuoti ne tik su mediku, bet ir su psichologu ar socialiniu darbuotoju, tikėtina, jog mažiau moterų ryžtųsi abortui. Tai ne tik galimybė išsaugoti gyvybes, bet ir deramas rūpestis moterų psichine sveikata.
Daugelis Europos Sąjungos valstybių supranta prevencijos svarbą sveikatos apsaugos sektoriuje, nes ji yra veiksmingesnė ir pigesnė nei pasekmių gydymas.
Abortų statistika ir priežastys Lietuvoje
Lietuvoje per metus atliekama apie 10 tūkst. abortų. 113 abortų padaroma paauglėms, jaunesnėms nei 17 metų, o 4 abortus pasidaro net vaikai iki 14 metų. Iš šių 4 atvejų pusė yra tokių, kai nebėra taikoma net pirminė konsultacija, nes pacientės jau yra gimdžiusios arba prieš tai darėsi abortą.
Tyrimai rodo, kad moterys dažnai nežino, kas jų laukia po aborto procedūros, kokios galimos pasekmės moters sveikatai, psichologijai ar tolimesniam visaverčiam gyvenimui. Lietuvoje moteriai, atėjusiai pas gydytoją nutraukti nėštumo, psichologo pagalba yra tik rekomendacinio pobūdžio. Kitose Europos šalyse po būtinosios specialistų konsultacijos nėščiajai suteikiamos kelios dienos savo sprendimui apgalvoti: Vokietijoje - trys, Nyderlanduose - penkios, Belgijoje - šešios, o Albanijoje - septynios dienos.
Kitos galimos nėštumo nutraukimo priežastys apima: nesuderinamumą su karjera ir darbu; negebėjimą išlaikyti vaiką; nenorą gadinti santykių su vaiko tėvu; tiksliai nustatytą norimų turėti vaikų skaičių (Europoje dažniausiai du); vėlesnį pirmojo gimdymo amžių (daugiau nei 30 metų).
Atlikti tyrimai rodo, kad moterys iš tų žmonių, iš kurių turėtų sulaukti pagalbos, dažniau sulaukia spaudimo. Artimiausi, brangiausi žmonės neplanuoto nėštumo atveju spaudžia, kad būtų atliktas abortas. Tai sprendimas, kuris lemia mažiausiai du gyvenimus.
Psichologinės pagalbos svarba ir jos formos
Nėštumo nutraukimas, kaip ir kiti reikšmingi ar mažiau reikšmingi sprendimai, gali sukelti įvairius jausmus. Nors moterų reakcijos į abortą skiriasi, nėštumo nutraukimas pats savaime nesukelia taip vadinamo „postabortinio sindromo“. Tokios diagnozės nėra nei vienoje ligų klasifikacijoje. Tyrimai rodo, kad dauguma moterų dėl nėštumo nutraukimo nepatiria nei medicininių komplikacijų, nei psichologinių traumų. Psichinių sutrikimų rizika nutraukus nėštumą pirmajame trimestre nėra didesnė nei vaisių išnešiojus iki galo.
Asmeniniame lygmenyje moters reakcija į nepageidaujamą nėštumą ir abortą gali skirtis atsižvelgiant į moters amžių, turimų vaikų skaičių, savivertę, įveikos strategijas, asmenybės ypatumus, ligas, religinius įsitikinimus, finansinę situaciją, darbo aplinkybes ir kt. Tarpasmeniniame lygmenyje moters reakcija į nėštumo nutraukimą priklauso nuo artimiausios aplinkos palaikymo, santykių su partneriu kokybės ir medicinos personalo reagavimo.
Nėštumą nutraukusios moterys gali jaustis vienišos, išgyventi gėdą ne tiek dėl paties aborto fakto, o dėl netinkamo artimiausios aplinkos reagavimo, smerkimo, žeminimo, atstūmimo. Visuomenės lygmeniu moters reakcija į nėštumo nutraukimą priklauso nuo visuomenėje paplitusių nuostatų aborto atžvilgiu, įstatymų, apibrėžiančių aborto paslaugų prieinamumą, tradicinių lyčių vaidmenų dominavimo visuomenėje.
Moterys, kurių vertė apibrėžiama per motinos vaidmenį, vaikų gimdymą ir auginimą, pasirinkdamos negimdyti ir/ar nutraukti nėštumą, tampa patriarchalinės visuomenės prieše. Sprendimai, argumentuojami spėjimu, kad abortas kenkia moters psichinei sveikatai, yra nepagrįsti, abortas nesukelia depresijos. Tačiau moterys, kurios nutraukė nėštumą, dažniau vartojo antidepresantus, nors šis skirtumas buvo toks pat ir tuomet, kai moterys nebuvo pasidariusios aborto.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad moterys, kurios kreipėsi pagalbos į krizinio nėštumo centrą, dažnai patiria išgąstį, neturi su kuo pasidalyti išgyvenimais, jaučia stiprų vidinį pasipriešinimą ar yra priverstos priimti sprendimą abortui. Vyrai dažnai tyli, nusišalina pareikšdami: „čia tavo reikalas“ arba gąsdina, kad paliks, jei moteris nuspręs pasilikti kūdikį.
Krizinio nėštumo centrai teikia visapusišką pagalbą: psichologinę, materialinę, finansinę, teisinę. Centre dirba socialinė darbuotoja, kuri bendrauja su moterimis ir palaiko su jomis ryšį. Taip pat veikia „Rachelės vynuogyno“ programa, padedanti moterims, kurios labai išgyvena dėl pasidaryto aborto, toliau gyventi ir išgyti.
Yra įvairios pagalbos formos, kurios gali būti naudingos moterims, susiduriančioms su nėštumo nutraukimo dilema ar patyrusioms abortą:
- Psichologo konsultacijos: Neprivalomos konsultacijos, kurių metu galima gauti įvairiapusišką informaciją apie nėštumo nutraukimo procedūrą, galimus pasirinkimus, atsakymus į rūpimus klausimus.
- Socialinio darbuotojo pagalba: Teikiama socialinė, materialinė, finansinė ir teisinė pagalba.
- Krizinio nėštumo centrai: Teikia kompleksinę pagalbą, paramą ir informaciją moterims, išgyvenančioms krizinį nėštumą.
- „Rachelės vynuogyno“ programa: Padeda moterims, kurios patiria sunkumų po aborto.
- Pagalbos moterims linija: Anoniminė emocinė parama telefonu ir internetu, veikianti visą parą.
- Savitarpio paramos grupės: Moterų grupės, mamos forumai, susitikimai, kur galima rasti bendraminčių ir palaikymą.
Svarbu suprasti, kad moteris, pasirinkusi abortą, nebūtinai patiria neigiamas psichologines pasekmes. Reakcijos yra individualios ir priklauso nuo daugelio veiksnių. Tačiau bet kokiu atveju, psichologinė ir socialinė parama yra labai svarbi, siekiant užtikrinti moters gerovę ir padėti jai susidoroti su iškilusiais sunkumais.
Svarbu mažinti aborto stigmą visuomenėje, kvestionuoti dominuojantį diskursą, kuriame abortas pateikiamas kaip moralės klausimas. Reikia siekti realios lyčių lygybės, socialinių ir politinių pokyčių, kurie suteiktų moteriai daugiau sprendimo priėmimo galios. Norint mažinti abortų skaičių, visų pirma reikia užtikrinti prieinamą kontracepciją ir visapusišką, savalaikį lytinį švietimą.
Norintys kreiptis pagalbos gali naudoti šiuos kontaktus:
- Pagalbos moterims linija: +370 6 035 79 12, veikia visą parą 24/7.
- KRIZIŲ ĮVEIKIMO KOMANDA: 1815 I-V 8-20 val., www.kriziukomanda.lt.
- SPECIALIZUOTOS KOMPLEKSINĖS PAGALBOS CENTRAI (SKPC): Pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje.
- Pogimdyminės depresijos centras: Švietimas, informacija, psichologų ir kitos paslaugos tėvams ir specialistams.
- PROGRAMĖLĖ „RAMU“: Skubi pagalba panikos atakos metu.
Yra daug specialistų ir organizacijų, kurios gali suteikti reikiamą pagalbą ir palaikymą moterims, susidūrusioms su sunkumais, susijusiais su nėštumu ir jo nutraukimu. Svarbiausia - nepamiršti, kad jos nėra vienos ir pagalba yra prieinama.
tags: #darbas #su #aborta #patyrusiomis #moterimis
