Vis daugiau Lietuvos piliečių emigruoja į Europos šalis, ieškodami geresnio pragyvenimo lygio. Deja, kartu su emigracija auga ir skaudžios istorijos apie tai, kaip iš lietuvių šeimų užsienyje yra atimami vaikai. Ypač dažnai tokios situacijos pasiekia mus iš Norvegijos. Nors žiniasklaidoje šios šalies vaiko teisių tarnybos dažnai pristatomos kaip „monstrai“, neva be skrupulų atiminėjantys vaikus, realybė gali būti sudėtingesnė.
Viena iš situacijų, kai lietuviai patenka į bėdą dėl vaikų atėmimo, nutiko Anglijoje. Kėdainietė, nenorėjusi viešinti savo vardo, pasakojo, kad po beveik aštuonerių metų praleistų Anglijoje, ji buvo priversta grįžti į Lietuvą. Viskas prasidėjo, kai jos jaunesnysis sūnus pradėjo lankyti mokyklą. Vieną dieną vaikas grįžo su praskeltu antakiu, o mokyklos personalas tai pavadino „grūdinimusi“. Vėliau moteris pastebėjo, kad vaikas bijo eiti į mokyklą. Po pokalbio su direktore jai buvo pranešta, kad jos vaikas „protiškai atsilikęs“, nebendrauja su kitais vaikais ir turi kitų problemų. Galiausiai jai buvo pasiūlyta pasirašyti sutartį, kad vaiku rūpinsis socialiniai darbuotojai, o tai reiškė, jog ji pati neturi pakankamai socialinių įgūdžių.
Atsisakymą pasirašyti sutartį moteris įvertino kaip galimybę prarasti vaikus, nes jai buvo žinoma apie panašias situacijas, kai lietuviai susidūrė su problemomis. Mokykla, siekdama gauti finansinę paramą, savavališkai perdavė informaciją vaikų socialine globa besirūpinančiai įstaigai. Netrukus moteris gavo laišką dėl vaikų atėmimo ir netinkamų jiems sąlygų. Laimei, tuo metu buvo žiemos atostogos, ir ji su vaikais spėjo grįžti į Lietuvą pas močiutę.
Lietuvos institucijų vaidmuo ir pagalba
Lietuvoje šeima laikinąja vaikų globėja paskyrė močiutę, kad tėvai galėtų grįžti į Angliją susitvarkyti likusius reikalus. Tačiau moteris kreipėsi į Lietuvos vaikų teisių apsaugos institucijas, paaiškindama situaciją. Lietuvos vaiko teisių prižiūrėtojai elgėsi geranoriškai, padėkojo už informaciją ir patikino, kad Lietuvoje galioja savi įstatymai.
Anot moters, vaikų paėmimai Anglijoje pastaruoju metu suaktyvėjo, ir ji mano, kad tai yra verslas, panašiai kaip ir Norvegijoje. Dabar šeima gyvena Lietuvoje, vaikai jaučiasi laimingesni, nes juos supa artimieji. Mažajam sūnui, patyrusiam didelį stresą Anglijoje, paskirtas gydymas.
Statistika ir priežastys
Kėdainių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, skyrius žino apie tris iš emigrantų šeimų paimtus vaikus, kurių giminaičiai gyvena rajone. Užsienio valstybės ne visada informuoja savivaldybės skyrių tiesiogiai, o per Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Daugiausia vaikų paimama Jungtinėje Karalystėje. Šiuo metu iš minėtų trijų vaikų du yra negrąžinti į šeimą, o vieną globoja močiutė.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, per pastaruosius trejus metus iš lietuvių šeimų užsienyje paimta beveik tūkstantis vaikų. 2015-2017 metais daugiausia vaikų paimta iš šeimų, gyvenančių Jungtinėje Karalystėje. Globos nustatymo pagrindai yra įvairūs: tėvų negebėjimas ar nenoras rūpintis vaiku, vaiko nepriežiūra, skurdas, alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimas, smurtas šeimoje ir kt.
Tėvai - patys kalti?
Norvegijoje gyvenanti lietuvė Sandra, aktyvi lietuvių bendruomenės narė, turi kitokią nuomonę. Ji mano, kad vaikai neatimami be priežasties, ir kaltina pačius tėvus dėl negebėjimo ar nenoro tinkamai auklėti ir prižiūrėti vaikus. Anot jos, Norvegijos įstatymai yra griežti, bet teisingi. Svarbu laikytis taisyklių: nerengti vakarėlių su alkoholiu prie vaikų, nepalikti jų vienų namie, užtikrinti tinkamą mitybą, higieną ir jokiu būdu nevartoti smurto.
Sandra pripažįsta, kad atokesniuose regionuose problemų su institucijomis gali būti, tačiau bendrai vertina Norvegijos vaiko apsaugos sistemą teigiamai. Ji pati augina vaikus be jokio fizinio ar psichologinio smurto ir džiaugiasi pasikeitusiais auklėjimo metodais.
Lietuvos valstybės pozicija ir veiksmai
Lietuvos valstybė siekia padėti savo emigravusiems piliečiams ir jų vaikams. Lietuvos vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba konsultuoja tėvus ir giminaičius, padeda spręsti vaikų globos klausimus užsienyje. Ypač svarbu, kad Jungtinės Karalystės teismai pradėjo vertinti Lietuvos institucijų prašymus perduoti bylų jurisdikciją Lietuvos Respublikos teismams.
Lietuva siekia, kad bylos, susijusios su Lietuvos vaikų, gyvenančių užsienyje, globa, būtų nagrinėjamos Lietuvoje, remiantis Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, kuri pabrėžia vaiko tapatybės išsaugojimo svarbą. Valstybės narės turi gerbti vaiko teisę išsaugoti savo tapatybę, pilietybę, vardą ir šeimos ryšius.
Siekiant užmegzti glaudesnius bendradarbiavimo santykius su Danija ir Norvegija, Lietuvos atstovai lankėsi šiose šalyse, aptarė bendradarbiavimo galimybes ir informacijos mainus. Institucijos pabrėžė, kad vaiko paėmimas iš šeimos yra kraštutinė priemonė, taikoma tik tuomet, kai šeimai nepavyksta padėti spręsti problemas ir kyla didelė grėsmė vaiko saugumui.
Taip pat vykdomi projektai, kaip antai „Pagalba migrantų šeimoms užtikrinant vaiko teises“, kuriais siekiama teikti prevencijos ir ankstyvosios intervencijos priemones pažeidžiamoms imigrantų šeimoms.
Svarbu suprasti, kad kiekvienas atvejis yra individualus, o skirtingose šalyse galioja skirtingi įstatymai ir socialinės normos. Todėl emigruojantiems lietuviams svarbu žinoti ir laikytis vietinių įstatymų, tinkamai rūpintis savo vaikais ir, kilus problemoms, ieškoti pagalbos tiek vietos, tiek Lietuvos institucijose.
