Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija - pagrindinis tarptautinis dokumentas, kuriame išvardintos visos vaikų teisės. Tai tarptautinis pasaulio valstybių susitarimas, ko reikia vaikams, kad jie augtų sveiki ir laimingi, būtų saugūs, galėtų aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, o prireikus gautų visą reikalingą pagalbą.
Prisimink! Kiekvienas šalia mūsų esantis žmogus - tiek vaikas, tiek suaugęs, nesvarbu, kas jis būtų, - taip pat turi tokias pačias teises, ir mūsų teisės veikia tik tiek, kiek nepažeidžia kito žmogaus teisių ir laisvių. Mes visi turime ne tik teises, tačiau ir pareigų. Teisės ir pareigos yra neatsiejamos. Pareigos ir teisės - kaip dvi tavo rankos. Jos abi vienodai reikalingos.
Kaip žinoma, vaiku laikomas asmuo iki 18 metų, kurio įstatyminiu atstovu yra tėvai arba globėjai. Nepaisant to, augant vaiko gebėjimams, atsakomybė pačiam priimti tam tikrus su jo gyvenimu susijusius sprendimus taip pat didėja.
Vaiko teisės ir pareigos pagal amžiaus grupes
Sėkmingam ankstyvajam vystymuisi labai svarbi saugi, stimuliuojanti, kupina meilės aplinka. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vaikui jau nuo kūdikystės labai svarbus bendravimas, jis pats siekia jį inicijuoti. Bendraukite su mažyliu, pakalbinkite, dainuokite, tiesiog skirkite savo dėmesio ir skatinkite visapusį jo vystymąsi.
Kūdikystė (0-6 mėnesiai)
- Pasirūpinkite, kad vaikas praleistų laiko atsigulęs ant pilvo.
- Leiskite vaikui žaisti su skirtingų raštų, ryškiais žaislais.
- Mažyliui parūpinkite žaislų, kuriuos vaikui saugu dėti į burną, patogu dezinfekuoti, nuplauti.
- Dainuokite, jei grojate muzikos instrumentais, švelniai pagrokite mažyliui.
- Kūdikių sensoriniam vystymuisi svarbus laikas ant pilvuko, manipuliacija minkštais skirtingų tekstūrų žaislais, naudinga švelni, tyli muzika bei švelnūs masažai.
- Knygelių skaitymas, dainų dainavimas ir paprasti pokalbiai su vaikais yra puikus būdas palaikyti jų kalbos raidą.
- Mažylių pojūčiams lavinti - sensoriniai kilimėliai ir medžiaginė veiklos knyga.
Vaikystė (6 mėnesiai - 2 metai)
Nuo 6 mėnesių mažylis darosi vis aktyvesnis, šiuo amžiaus laikotarpiu jis pradeda sėdėti, ropoti, stotis ir net vaikščioti. Žinoma, vaikų raida yra labai individualus procesas, tačiau vyksta ta pačia seka. Sutelkite dėmesį į mažylio stambiąją ir smulkiąją motoriką, ankstyvąjį kalbos ugdymą ir vaizduotės skatinimą.
- Išbandykite žaislus, kurie skirti rūšiuoti spalvas ir formas.
- Atsižvelgdami į vaiko motorikos išsivystymą ir jau įgytus įgūdžius, skatinkite jį atsisėsti, šliaužti, ropoti, vėliau atsistoti ir žengti žingsnius.
- Išbandykite didelių detalių mažyliui saugias dėliones ir kitokius žaislus, skatinančius pažinimo funkcijų vystymąsi, smulkiąją motoriką, akies-rankos koordinaciją.
- Mažyliui ypač naudinga dėlioti daiktus į skirtingų dydžių talpas, juos išimti.
- Skatinkite vaiko žaidimą su lėlėmis, mašinėlėmis, vaikiškais baldais (pvz. virtuvėle). Taip paskatinsite mažylio kalbos žodyno vystymąsi, atmintį ir suvokimą.
- 1-2 metų mažyliai susipažįsta su juos supančiu pasauliu su beribiu smalsumu ir nuostaba. Būtent šiuo svarbiu laikotarpiu padedami pamatai visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi.
- Pojūčiams lavinti: pripildykite indą ryžių, pupelių, vandens ar smėlio. Pridėkite skirtingų tekstūrų objektų, kad vaikai galėtų liesti ir tyrinėti.
- Labai naudingas piešimas pirštais. Naudokite saugius, nuplaunamus dažus, kad vaikai galėtų tyrinėti skirtingas spalvas ir tekstūras.
- Leiskite vaikui dėlioti jo amžiui tinkančius, saugius blokelius. Puikiai tinka 1-2 metų vaikams pritaikyti vaikiški konstruktoriai.
- Svarbiausia, bendraukite su vaiku kaip su suaugusiu. Užduokite klausimus, išklausykite, švelniai pataisykite kalbos klaidas, pagirkite.
- Vaikai noriai žaidžia su tikrus daiktus primenančiais žaislais: žaisliniais telefonais, gyvūnėliais, vaikiškomis virtuvėlėmis, mašinėlėmis, lėlėmis.
- Labai svarbus aspektas vaiko stambiajai motorikai lavinti. Stenkitės kuo daugiau laiko praleisti kieme, miške, parkuose. Leiskite vaikui eiti, bėgti, šokinėti.
- Žaidimai lauke puikus būdas išnaudoti susikaupusią energiją, nurimti. Žaidimai smėlio dėžėje naudingi sensorinei integracijai.
- Grokite, dainuokite, klausykitės muzikos, skatinkite mažylius judėti pagal ritmą.
- Svarbu suteikti vaikui galimybę suprasti priežasties ir pasekmės ryšį. Žaidimams galima naudoti tiesiog pagalves (iš jų sukurti kliūčių ruožą vaikams).
- Vaikui svarbus kontaktas su bendraamžiais. Inicijuokite jį, dažniau lankykitės žaidimų aikštelėse, organizuokite susitikimus su draugais, turinčiais panašaus amžiaus vaikų.
- Vaikų lavinimas gali būti smagus ir įtraukiantis.
- Vaikų stambiajai motorikai gerinti - mediniai Montessori baldai/žaislai. Tai puikios, iš natūralių medžiagų pagamintos priemonės, tinkančios vaikams nuo 1 metų.
- Problemų sprendimo įgūdžiams, suvokimui, smulkiajai motorikai, akies-rankos koordinacijai lavinti ir tiesiog smagiai praleisti laiką - vaikiški konstruktoriai. Pristatome išskirtinių, tvarių, kokybiškų konstruktorių kolekciją!
Priešmokyklinis amžius (2-6 metai)
Nuo 2 metų vaikas nori kuo daugiau dalykų atlikti pats, sparčiai mokosi, atsiskleidžia jo asmenybė. Šiuo laikotarpiu ugdykite vaiko kūrybiškumą ir vaizduotę per meninę veiklą ir žaidimus.
- Skatinkite sudėtingesnius rūšiavimo ir derinimo žaidimus, vaikas gali tiesiog namuose rūšiuoti daiktus pagal spalvą ar kitą požymį.
- Leiskite vaikui piešti kreidelėmis, pieštukais, guašu, pirštais.
- Skatinkite tyrinėjimą natūralioje aplinkoje. Gamtoje mokykite vaiką augalų, gyvūnų pavadinimų.
- Svarbu, kad vaikas užtektinai laiko praleistų lauke, žaistų aktyvius žaidimus, pajaustų skirtingas tekstūras - žolę, akmenukų skaldą, mokytųsi žaisti su kitais vaikais ir užmegztų socialinių ryšių.
- Skatinkite vaiką suskaičiuoti namuose esančioje vazoje sudėtus vaisius, kiek ir kokių jų yra. Mokymas natūralioje aplinkoje yra daug efektyvesnis, vaikas įgūdžius geriau pritaiko kasdienėse veiklose.
- Naudokite paveikslėlių knygas, kad kartu kurtumėte paprastas istorijas.
- Nuo 4-5 metų daugiausia dėmesio tiek ikimokyklinio ugdymo įstaigose, tiek namuose turėtų būti skiriama pradiniams raštingumo įgūdžiams lavinti ir mokymui skaičiuoti.
- Skatinkite praktinį matematikos ir gamtos mokslų sampratų tyrinėjimą, žaidimus pasitelkus vaizduotę.
- Supažindinkite vaiką su raidėmis ir garsais. Maždaug 5-iais metais vaikai po truputį pradeda mokytis skaityti. Svarbiausia vaiką sudominti ir mokymosi skaityti nepaversti nemaloniu procesu.
- Naudokite įvairias mokymuisi skirtas korteles.
- Skaičiuokite aplinkoje esančius objektus.
- Organizuokite ir skatinkite visas veiklas, reikalaujančias preciziškų judesių, akies-rankos koordinacijos, susikaupimo ir dėmesio koncentracijos.
- Organizuokite daug išteklių ir pasiruošimo nereikalaujančius bandymus ir tyrimus. Pvz: maišykite spalvas tarpusavyje ir aptarkite gautus rezultatus. Įdėkite svogūną į stiklinę taip, kad jo apatinė dalis siektų vandenį.
- Skatinkite žaidimus, kurie leidžia atsiskleisti vaiko vaizduotei.
- Stebėkite gyvūnus, vabzdžius, augalus.
- Savarankumo lavinimas: Šiuo laikotarpiu vaikas tampa vis savarankiškesnis. Skatinkite tai. Tegul vaikas savarankiškai apsirengia, pradėkite mokyti užsirišti batų raištelius, susidėti mėgstamus žaislus keliaujant pas močiutę, reikalingus daiktus į darželį.
- Jei mokymosi skaityti pradžia sudėtinga ir kelianti abejonių, galime pasiūlyti problemos sprendimą - dviejų ir trijų skiemenų žodžių skaitymo korteles!
- Mokytis rašyti ir skaityti siūlome su Skilsu! Žaliaplaukį berniuką sutiksite lavinamojoje knygutėje ,,Mokausi skaityti ir rašyti su Skilsu“. Su Skilsu kartu skaičiuokite, atvertę knygelę ,,Mokausi skaičių, spalvų ir formų su Skilsu“.
Mokyklinis amžius (6-14 metų)
Stiprinkite 6-7 metų vaikų skaitymo ir matematinius įgūdžius. Skatinkite savarankiškai skaityti ir rašyti kelių sakinių istorijas. 6-7 metų vaikų gebėjimas skaityti ir rašyti gali būti labai skirtingas. Tai normalu, kiekvieno vaiko raida yra labai individuali.
- Įveskite sudėtingesnes sudėties, atimties ir pagrindines daugybos/dalybos sąvokas.
- Organizuokite daug išteklių ir laiko nereikalaujančius projektus.
- Vaikui pradėjus eiti į mokyklą, labai svarbu skatinti jo savarankiškumą ir atsakomybę. Vaikas turėtų pats apsirengti, išsivalyti dantis.
- Mokykite atsižvelgiant į pamokų tvarkaraštį susidėti reikalingas knygas ir daiktus į kuprinę.
- Skirkite dėmesio namų darbų atlikimui.
- Kiekvienos vasaros pabaigoje ištinka mokyklos pasiruošimo karštinė, kai prekybos centrai prisipildo kanceliarinių priemonių, nusidriekia eilės prie uniformų, socialiniai tinklai mirga nuo informacijos, kaip pasiruošti mokyklai, kaip motyvuoti vaikus ir pan.
- Į šį jau ne kartą vaikų užduotą klausimą Google paieška siūlo daug atsakymų, vienas iš jų - mokykla suteikia akademinių žinių, kurių reikia norint gauti išsilavinimą.
- Mokykloje įgyjami svarbūs emociniai ir socialiniai įgūdžiai, o naujos žinios mums leidžia labiau pasitikėti savimi, priimti sprendimus, dalintis vertingomis įžvalgomis su kitais. Taigi abejonių, kam ta mokykla ir kodėl reikia mokytis, kaip ir turėtų nekilti.
- Visų pirma, svarbu įsisąmoninti, kad vaikas turi teisę ne tik mokytis, bet ir žaisti. Vadinasi, kaip ir visais kitais gyvenimo atvejais, taip ir šiuo, reikia atrasti ir išlaikyti pusiausvyrą tarp vaiko teisės mokytis ir teisės žaisti. Metodai, kaip ir vaiko poreikiai, gali būti skirtingi. Svarbiausia, kad mokymasis atitiktų vaiko galimybes ir poreikį įgyti žinių, socializuotis ir pasiruošti savarankiškam gyvenimui.
Vaiko pareigos mokymosi procese
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnyje nustatyta, kad asmenims iki 16 metų mokslas privalomas. Tai yra ne tik vaiko teisė, bet ir pareiga. Vaikas iki 16 metų negali nutraukti mokymosi pagal privalomojo švietimo programas, privalo reguliariai lankyti mokyklą, be pateisinamos priežasties nepraleisti pamokų ir kitų privalomų ugdymo proceso užsiėmimų.
Primintina, kad pagal Švietimo įstatymą, tėvai (globėjai) privalo vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos yra suėję 5 metai, leisti mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas vėliau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Taip pat tėvai (globėjai) privalo vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai, leisti mokytis pagal pradinio ugdymo programą.
Tėvai, netinkamai vykdantys šias pareigas, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Vis dėlto, valstybė nesiekia bausti tėvų - pirmiausia ji siūlo pagalbą vaikui ir šeimai.
Kaip minėta pirmiau, augant vaiko gebėjimams, didėja ir jo galimybės pačiam priimti sprendimus. Pavyzdžiui, vaikas nuo 14 metų turi teisę pasirinkti vieną iš privalomojo dorinio ugdymo dalykų: tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką.
Vis dėlto, reikėtų nepamiršti, kad visus sprendimus dėl vaiko turėtume priimti ne taip, kaip suaugusiems atrodo geriau, o kartu su vaiku. Vaiko nuomonės išklausymas ir vaiko dalyvavimas priimant su jo gyvenimu susijusius sprendimus - tai vienas svarbiausių vaiko teisių apsaugos principų. Todėl tėvai, spręsdami su vaiku susijusius klausimus, turėtų bandyti tartis tarpusavyje, įgyvendinti ne savo svajones ir ne siekti pateisinti savo lūkesčius turėti „tobulą“ vaiką, o padėti vaikui susivokti greitai besikeičiančiame pasaulyje ir atrasti jame savo vietą.
Švietimo sistemos iššūkiai ir galimybės
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnyje nustatyta, kad mokymas valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Švietimo įstatyme nurodyta, kad mokymas valstybinėje ir savivaldybės mokykloje pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas ir profesinio mokymo programas, skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti, yra nemokamas. Tačiau nevalstybinėje mokykloje mokestį už ugdymą, mokymą nustato mokyklos savininkas (dalyvių susirinkimas).
Girdime diskusijas apie tai, kad mūsų šalyje vis labiau jaučiamas vaikų suskirstymas į tuos, kurių tėvai gali apmokėti vaikų ugdymo išlaidas privačiose mokyklose, ir tuos, kurie lanko nemokamas ugdymo įstaigas. Gali skirtis ne tik ugdymo paslaugų kokybė, pvz., geresnės mokymo priemonės, mažesnės klasės ir pan., bet ir pasiekti rezultatai. Vis dėlto, jei vertintume baigiamųjų egzaminų rezultatus, jie rodo, kad nemažą dalį geriausių įvertinimų surenka vaikai ne iš didžiųjų miestų ir privačių ugdymo įstaigų, o besimokantys valstybinėse ar savivaldybių mokyklose.
Švietimo įstatyme nustatyta, kad individualiomis mokymosi priemonėmis (pratybų sąsiuviniais, rašymo priemonėmis, skaičiuotuvais ir kitomis) mokinį aprūpina tėvai (globėjai). Pažymėtina, kad mokiniams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo programą ar pagal pradinio ugdymo programą pirmoje ar antroje klasėje, nemokami pietūs skiriami nevertinant šeimos gaunamų pajamų be atskiro tėvų (globėjų) prašymo.
2023 m. valstybė truputį padidino finansavimą švietimui, tačiau, kaip matyti, mokytojai ir toliau lieka nepatenkinti per mažu darbo užmokesčiu ir per dideliu darbo krūviu. Verta sutikti, kad ne kiekvienas gali būti mokytoju, todėl pasirinkusiems šį kelią ir norintiems bei galintiems juo eiti, turėtų būti teisingai atlyginta.
