Artėjant mokslo metams, svarbu ne tik būsimiems pirmokams, bet ir paaugliams padėti pasiruošti mokyklai. Ypač tai aktualu po nuotolinio mokymosi, nes nemažai vaikų ir paauglių gali jausti nerimą dėl grįžimo į klases. Pasak Paramos vaikams centro psichologės Jūratės Baltuškienės, visiems vaikams, ir tiems, kurie pirmą kartą pravers mokyklos duris, ir grįžtantiems po atostogų, svarbu iš anksto nusiteikti, pratintis prie dienotvarkės, pareigų, pasikalbėti apie artėjančius pokyčius.
Ruošimasis mokyklai tėvams gali būti puiki galimybė praleisti daugiau laiko su vaiku, kartu aptarti svarbius dalykus, pasikalbėti apie tai, kaip jis jaučiasi. „Konsultuodami vaikus ir paauglius, dalyvaujančius programoje „Big Brothers Big Sisters“, pastebime, kad kiekvienam vaikui ypatingai svarbu jausti palaikymą, padrąsinimą, būti išgirstam ir suprastam. Vienas iš būdų, derinant pasiruošimą mokyklą ir laiką vaikui, parodyti, kad jo nuomonė svarbi - kartu rinktis kuprinę, kitas priemones ar drabužius ir atsižvelgti į pradinuko norus, pavyzdžiui, dėl spalvos, o paauglį paskatinti pačiam nuspręsti, kokie daiktai būtų tinkamiausi.
Psichologė rekomenduoja tokio apsipirkimo nepalikti paskutinėms vasaros dienoms, nes būsimiems pirmokams, o ir vyresniems reikia laiko pabūti su naujais daiktais, apsiprasti su jais, pasidžiaugti, „parepetuoti“ mokyklą. Taip vaikui lengviau nusiteikti, be to, kyla įvairių klausimų, į kuriuos svarbu atsakyti, nuraminti, pasidalinti savo teigiamais prisiminimais. Ir su būsimu pirmoku, ir su pradinuku naudinga kartu mokytis įgūdžių, reikalingų mokykloje, arba juos prisiminti. „Užduočių skirti ar pamokymų nereikėtų. Svarbu, kad tai būtų smagus laikas žaidžiant ar kalbantis ir įterpiant klausimus: „Kodėl?“, „Kaip tu pasielgtum?“, „Ką manai apie…“ ir pan. Tai padeda ne tik išsakyti savo nuomonę, bet ir mokytis reikšti mintis pilnais sakiniais. Taip pat naudinga kalbantis pabrėžti dešinę ir kairę puses, skaičiuoti matomus medžius, namus ar automobilius, kurti kartu istorijas, nueiti pasivaikščioti prie mokyklos ar praeiti saugiausiu keliu iki jos nuo namų“, - sako programos „Big Brothers Big Sisters“ vadovė.
Labai svarbu tiek pradinukams, tiek paaugliams iš anksto po truputį grįžti prie mokslo metų miego režimo, kad lengviau adaptuotųsi mokykloje, jaustųsi saugiau, būtų aiškiau, kaip ir kada prasidės diena. Kartu su vaiku ar paaugliu aptarkite (išklausykite jo nuomonės ir atsižvelkite į ją, ieškokite kompromisų) ir sudarykite (užrašykite, nupieškite) dienotvarkę, kurioje kėlimosi, miego, poilsio laikas būtų panašus mokslo metų rutinai.
Leisdami laiką su vaiku, kuo daugiau dėmesio skirkite pokalbiams apie tai, kaip jis jaučiasi, dėl ko nerimauja. „Pasikalbėkite apie draugus arba kaip susipažinti, apie mokytojus, naujus dalykus ar būrelius. Nepabrėžkite tik mokslo pasiekimų, nes tai kelia vaikams įtampą. Būtinai pasakykite, kad visada padėsite, kai reikės pagalbos. Priminkite, kad susidūrus su nemalonia situacija ar netinkamu kitų žmonių elgesiu, būtina apie tai papasakoti tėvams ar kitam patikimam suaugusiajam“, - atkreipia dėmesį Paramos vaikams centro psichologė.
Kiekvienam vaikui mokykloje svarbiausia patirti sėkmę, mokytis įveikti sunkumus ir nesėkmes, tad ir namuose leiskite jam jaustis galinčiu prisidėti prie buities reikalų, tam tikrus dalykus padaryti savarankiškai. Mažesnis vaikas galėtų prisidėti prie namų tvarkymo, vyresnis - nupirkti maisto produktų, pagaminti pusryčius ar sudėlioti savaitgalio išvykos maršrutą. Taip mokysis atsakomybės, pats priimti sprendimus, ieškoti išeičių, jeigu kas nors nepavyks. O tėvams svarbu pastebėti vaiko pastangas, mokytis tinkamais žodžiais pagirti ir priminti, kad jie šalia ir kai reikės padės.
Socialiniuose tinkluose paaugliai nardo kaip žuvys vandenyje, tačiau ne visada geba įvertinti ten slypinčius pavojus. Virtualybėje nepilnamečius pasiekia ir nelegalus turinys, piktavaliai žmonės siūlosi bendrauti, gresia duomenų vagystės, neretai į internetą persikelia mokykloje taip ir neišspręsta patyčių problema - PSO duomenimis, Lietuvoje elektronines patyčias yra bent kartą patyrę 25 proc. berniukų ir 19 proc. mergaičių, patys iš kitų internete tyčiojosi 40 proc. vaikų.
Paaugliai socialiniuose tinkluose ieško pripažinimo, įvertinimo, bendravimo ir kartu atsiribojimo nuo realybės galimybės - visa tai patrauklu sprendžiant paauglystės iššūkius. Tačiau per ekranus vaikus pasiekia ir nelegalus, žalingas turinys, patyčios, neapykantos kalba, pornografija, sekstingas, duomenų vagystės bei kiti kibernetinės saugos iššūkiai. „Dažnu atveju paaugliai tiesiog stengiasi „užnaršyti“ ar „užžaisti“ slegiančią emociją, kilusią susidūrus su problemomis. Vaikai mano, kad yra patys kalti dėl situacijų, į kurias patenka, arba bijo, kad pasidalijimas negatyvia patirtimi gali suerzinti ar išgąsdinti suaugsiuosius, o tada jie iš viso uždraus ar apribos naudojimąsi internetu, socialiniais tinklais“, - teigia R. Gaudinskaitė.
„Incidentai internete padaro vis daugiau žalos tiek suaugusiesiems, tiek paaugliams, kurie ne visada tinkamai įvertina pavojus, smalsaudami atsidaro netinkamą turinį. Tiek vaikai, tiek ir jų tėvai neretai nežino, ką tokiais atvejais galima padaryti ir kur kreiptis, negali patys išspręsti susidariusios situacijos ir jiems prireikia skirtingų sričių specialistų pagalbos, todėl sukūrėme paslaugą „Neapykantai STOP“, - sako L. Šėgždienė.
Sprendžiant virtualioje erdvėje paaugliams kylančias problemas, universalia išeitimi išlieka bendravimas ir suaugusiųjų rodomas dėmesys. Anot R. Gaudinskaitės, kalbėtis su vaikais reikėtų taip, kad jie suprastų: suaugęs žmogus yra šalia ir pasirengęs padėti, nepriklausomai nuo to, kokia didelė gali atrodyti problema. „Sudėtingus pokalbius pradėti bus paprasčiau, jei nuolat domėsimės, kuo vaikas gyvena internete, kas ten vyksta, kas jį domina, kokių dalykų sužino, kokia jo nuomonė įvairiais klausimais, ką internete pamatė, perskaitė ar patyrė. Nuoširdus domėjimasis sukuria pasitikėjimą, kuris būtinas, kad sunkiu momentu vaikas pagalbos ieškoti ateitų pas jus“, - sako R. Gaudinskaitė.
Specialistė ragina tėvus kurti ryšį su vaiku ir nesigriebti visiško interneto draudimo kaip problemos sprendimo būdo, nes tai nesukuria pasitikėjimo. Realaus ir virtualaus gyvenimo balansą palaikyti padeda nuoseklios taisyklės, kaip šeimoje naudositės internetu, pavyzdžiui, galima susitarti, kad išmaniaisiais įrenginiais nesinaudosite miegamajame, valgio ir bendravimo metu, o ryte stengsitės kuo vėlesniam laikui palikti pirmą sąlytį su ekranais. „Neretai iš tėvų išgirstame, kad įtraukti paauglį į tokius susitarimus - misija neįmanoma. Visgi praktika rodo, jog veiksminga gali būti pasiūlyti būtent paaugliui vadovauti tokiam pasikalbėjimui, klausiant jo patarimų ir juos girdint, leidžiant jam paskirstyti užduotis, atsakomybes, domintis jo nuomone, kokios grėsmės tyko internete. Vedant seminarus paaugliams pastebime, kad gerus patarimus dėl naudojimosi internetu dalija patys vaikai - šiuolaikiniai interneto čiabuviai. Taip pat labai svarbu ne tik kalbėtis, bet ir savo pavyzdžiu rodyti, koks yra tinkamas elgesys su technologijomis“, - pataria R. Gaudinskaitė.
R. Gaudinskaitė sako, kad paaugliai užsimena apie atvejus, kai asmeniškai socialiniuose tinkluose parašę suaugę asmenys prašo jiems siųsti net ir savo apsinuoginusių nuotraukas, grasina, bendraamžiai internete šaiposi vieni iš kitų, iš neigiamos pusės aptarinėja bendraamžių paskelbtas nuotraukas. „Sekstingas, patyčios, neapykantos kalba - tai tik keletas temų apie rizikas internete iš viso spektro, kurį aptarinėjame su vaikais ir paaugliais mūsų paskaitose ir mokomės atsparumo, analizuojame būdus, kaip palikti nepatogią situaciją atsitraukiant ir kaip pasakyti „ne“, kai tą padaryti sudėtinga“, - sako R. Gaudinskaitė.
L. Šėgždienė teigia, kad „Susidūrę su problemomis internete, tiek paaugliai, tiek tėvai jaučiasi pasimetę, todėl pasirūpiname, kad mūsų klientai gautų visą reikiamą pagalbą. Laiku suteikta psichologo konsultacija gali užkirsti kelią rimtesniems padariniams emocinei sveikatai, o IT specialistai padeda tinkamai apsaugoti savo paskyras po duomenų vagystės, susikurti stiprius slaptažodžius ir išvengti tokių situacijų ateityje. Teisininko konsultacija gali būti svarbi tiek po duomenų vagystės, tiek susidūrus su grasinimais, seksualiniu priekabiavimu prie nepilnamečių internete.“
Nepilnamečių darbas: teisės, pareigos ir saugumas
Artėjant vasaros atostogoms, daugelis moksleivių ieško galimybių įgyti pirmąją darbo patirtį. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena darbdaviams ir tėvams, kad nepilnamečių įdarbinimas Lietuvoje leidžiamas tik laikantis griežtų teisinių reikalavimų. „Nepilnamečių darbas - tai atsakomybė, į kurią reikia žiūrėti labai rimtai. Kalbame apie vaikų ir paauglių sveikatą, saugumą, teisę į mokslą ir pilnavertį poilsį“, - pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.
Artėjant vasaros atostogoms, jaunuoliai aktyviai ima ieškoti sezoninių darbų, t. y. laikinų įdarbinimo vietų, norėdami ne tik užsidirbti, bet ir išbandyti save naujoje srityje. Visgi Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė pabrėžia, kad kolektyvuose, kuriuose dirba jaunimas, neretai pasitaiko darbo reglamentavimo pažeidimų. „Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai darbo aplinkose, kuriose dirba vaikai ir paaugliai, - nelegalus darbas, darbo laiko reglamento nepaisymas, darbo užmokesčio nemokėjimas, netinkamos darbo sąlygos, piktnaudžiavimas darbo bei poilsio laiku“, - akcentuoja I. Piličiauskaitė-Dulkė.
„Svarbu pastebėti, kad jauni asmenys gali dirbti ne visus darbus, - pabrėžia vyriausioji darbo inspektorė I. Piličiauskaitė-Dulkė. - Vaikas nuo 14 iki 16 metų amžiaus gali dirbti tik fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus, neturinčius neigiamo poveikio jo saugai, sveikatai, vystymuisi, fizinei, psichinei, moralinei ar socialinei raidai.“ Būtina akcentuoti, kad nepilnamečiams draudžiama dirbti darbus, kai jie bet kuriame procese susiję su alkoholiu, pavyzdžiui, priimti ar pateikti užsakymus.
Pagrindiniai reikalavimai įdarbinant nepilnamečius:
- Amžius: Dirbti leidžiama nuo 14 metų. 14-16 metų vaikai gali dirbti tik lengvus darbus. 16-18 metų paaugliai gali dirbti sudėtingesnius darbus, tačiau jie negali pakenkti jauno žmogaus sveikatai, saugumui ir vystymuisi.
- Tėvų ar globėjų sutikimas: Įdarbinant 14-16 metų vaiką, būtinas vieno iš tėvų arba kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštiškas sutikimas. Taip pat būtinas mokslo metų laikotarpiu išduotas mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštiškas sutikimas dėl vaiko darbo.
- Papildomi saugos ir sveikatos reikalavimai: Nepilnamečiai gali dirbti ne visus darbus. Vaikas nuo 14 iki 16 metų amžiaus gali dirbti tik fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus, neturinčius neigiamo poveikio jo saugai, sveikatai, vystymuisi, fizinei, psichinei, moralinei ar socialinei raidai. Asmenims iki 18 metų draudžiama dirbti darbus, susijusius su alkoholiu. Darbdavys privalo pateikti numatomų darbo sąlygų aprašą, nurodyti galimą profesinę riziką ir vadovautis gydytojo išvada.
- Prievolė sudaryti darbo sutartį: Visais atvejais, įdarbinant nepilnamečius, privalo būti sudaryta rašytinė darbo sutartis, kurioje sutariama dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Tai garantuoja apsaugą, ypač nelaimingo atsitikimo atveju.
- Darbo ir poilsio laiko reikalavimai:
Darbo laikas ne mokslo metų laiku:
- Vaikai: iki 6 val. per dieną ir 30 val. per savaitę.
- Paaugliai: iki 8 val. per dieną ir 40 val. per savaitę.
Darbo laikas mokslo metų laiku:
- Vaikai: iki 12 val. per savaitę (iki 2 val. per dieną mokyklos lankymo dienomis ir iki 6 val. per dieną ne mokyklos lankymo dienomis).
- Paaugliai: ne daugiau kaip 8 val. per dieną kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 val. per savaitę kartu su pamokų trukme.
Draudžiamas darbas:
- Vaikams: nuo 20 val. vakaro iki 6 val. ryto, taip pat nuo 6 iki 7 val. ryto (prieš pamokas).
- Paaugliams: nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto.
Poilsio laikas:
- Vaikams ir paaugliams: ne mažiau kaip 2 poilsio dienos per savaitę (pageidautina paeiliui, viena iš jų - sekmadienį). Kasdienis nepertraukiamo poilsio laikas per 24 val. turi būti ne trumpesnis kaip 14 val.
„Kad ir kokio amžiaus darbuotojas būtų, darbas prasideda nuo darbo sutarties sudarymo“, - primena Darbo teisės skyriaus vedėja I. Piličiauskaitė-Dulkė. Išsamiau apie darbo sutarties sudarymą, vaiko arba paauglio darbo laiko trukmę, poilsio laiką ir kitais klausimais jaunuolius, jų tėvus ir darbdavius VDI konsultuoja darbo dienomis telefonu +370 5 213 9772.
