Dainotas Varnas - vienas išskirtiniausių Lietuvos popscenos dainininkų, pasižymintis muzikaliu talentu ir gražiu tembru.
Dainotas Varnas dainavimo įgūdžių įgavo berniukų ir jaunuolių chore „Ąžuoliukas“.
Nors tėvai ir bandė apsaugoti nuo muzikinio kelio, suprasdami, kokia tai nelengva profesija, jis neatsispyrė muzikos traukai.
Anot Dainoto, muzika visada buvo šalia, nes tėtis anksčiau grojo, o mama buvo neabejinga muzikai, ypač liaudies.
Tėvai: Valentinas Genys (1942-2021) - savivaldos organizatorius ir Danutė Marija Tamoliūnaitė-Genienė (1942-2017) - muzikos pedagogė, chorvedė.
Tėvams persikėlus, nuo 1976 m. užaugo Molėtuose.
Vaikystėje ir mokykliniais metais V. Genytė dainavo solo, keturis kartus buvo tapusi Lietuvos televizijos vaikų ir moksleivių dainų konkurso "Dainų dainelė" laureate.
Vaikystėje V. Genytę išgarsino ir išpopuliarino dainos "Čiunga čanga" iš animacinio filmo "Kateriukas", kurią ji atliko 1980 m., ir "Sparnuotosios sūpynės", su kuria pirmaklasė 1982 m. nugalėjo "Dainų dainelės" konkurse.
1981-1992 m. ji baigė Molėtų 2-ąją vidurinę mokyklą.
1992-1995 m. Nuo 1995 m. iki šiol V. Genytė gyvena ir dirba Vilniuje.
1996-2009 m. ji dirbo Vilniaus Montesori centro pradinėje mokykloje muzikos mokytoja, kol ši mokykla buvo uždaryta.
Tuo pačiu metu šeimos pramogų centre "Septynios mūzos" ji vadovavo vaikų chorui "Verdenė".
Apie 1997 m. Nuo 2005 m. V. Genytė dalyvauja televizijos pramogų projektuose, veda pramoginius renginius ir koncertus.
2008-2012 m. Nuo 2021 m. V. Genytė dalyvavo LNK televizijos muzikiniuose šou projektuose: "Žvaigždžių duetai 2" (2008 m.) su dainininku Alanu Chošnau laimėjo 2-ąją vietą, "Žvaigždžių duetai 4" (2010 m.) su choro "Ave Vita" vadovu Kastyčiu Barisu pasiekė pusfinalį, "Žvaigždžių duetai" (2016 m.) su Jonu Kalėda finale liko penktojoje vietoje.
Ji dainavo Lietuvos televizijos muzikiniame projekte "Triumfo arka" (2008 m.).
TV3 televizijos projekte "Chorų karai" ji vadovavo Policijos Plieniniam chorui (2013 m.).
LNK televizijos "Šokių ant ledo" projekte ji šoko su partneriu profesionaliu ledo šokėju Tomu Katukevičiumi (2014 m.).
V. Genytė yra dainininkė solistė (sopranas), koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje.
V. Ištekėjo 1994 m., vyras Aidas Marazas (g. 1975 m.) - dizaineris technologas.
Sūnus Ainius Marazas (g.
Dainotas Varnas dalyvavo įvairiuose muzikiniuose televizijos projektuose, tokiuose kaip „Chorų karai“, „X faktorius“, „Lietuvos balsas“ ir „Muzikinė kaukė“, bei išleido savo albumą „Viskas, ką turiu“.
Tačiau jo kūryba ir gyvenimas apima daug daugiau nei vien dalyvavimą televizijos projektuose.
Ankstyvasis gyvenimas ir muzikiniai keliai
Dainotas Varnas prisipažįsta visada turintis planą B ir dėl to vietoj muzikos akademijos pasirinko komunikacijos studijas.
„Visada sakiau, kad jeigu baigsis muzika - būsiu vadybininkas.
Tačiau net ir tokiu atveju turbūt užsiimčiau kažkuo susijusiu su muzika - man patinka pardavinėti, scena, apšvietimas, idėjos… - aš tuo degu!“ - alternatyvios karjeros planu dalinosi D. Varnas.
„Žvaigždžių liga, manau, jau persirgau, kai mokykloje dalyvavau „Chorų karuose“.
Aišku, ten scenoje esi vienas iš aštuoniolikos žmonių, tačiau vis tiek jaučiau, kad tą ligą buvau pasigavęs, nes vietoj mokyklinių vakarėlių aš ėjau filmuotis į televiziją.
Dabar tam tikrai nėra nei laiko, nei prasmės.
Lietuvoje mes esame labai mažoje rinkoje ir tikrai nėra reikalo susireikšminti“, - mintis dėstė dainininkas.
Su daug sniego!
Nuo vaikystės turime tradiciją šventes minėti pas senelius kaime netoli Marcinkonių.
Gaila, senelio netekome prieš penketą metų, tačiau Kūčias iki šiol sutinkame su šeima Dzūkijoje.
Jis prisipažino, kad matydamas dainos vaizdo klipą, jaučiasi taip, lyg laiko ratas apsisuko ir 30 metų nešiota svajonė tapo realybe.
„Jaunystė buvo pilna gitarų, lūpinių armonikėlių, kūrybos ir dainų iki paryčių.
Tačiau vėliau, kai jau sukūriau šeimą ir susilaukiau vaikų, visi šie romantiniai muzikiniai dalykai nejučia vis labiau tolo į praeitį“, - sako dainininko tėvas.
Iš prigimties muzikalus, Varnas vyresnysis pasuko visiškai kitu keliu ir savo gyvenimo su muzika nesusiejo.
Tačiau gimus pirmajam sūnui, duoklę savo mylimai muzikai nusprendė atiduoti ir vaikui davė itin retą vardą: Dainotas.
„Tiesa, mes net nesiryžome prognozuoti, ar Dainotas turės muzikinę klausą, ar mėgs dainuoti“, - šypteli vardo davimo istoriją prisiminęs tėvas.
Sūnus vardą pateisino su kaupu.
„Bėgant metams pamačiau, kad jis drąsiai eina tuo pačiu romantiniu muzikos keliu, bet daro tai dešimteriopai geriau nei aš…“ - šiandien pripažįsta R. Varnas.
Tėvas sako, kad jų bendra daina itin jautri.
Būtent to vyriško jautrumo sąmoningai ir siekė.
„Egzistuoja populiarus vyro įvaizdis: veržlus, išsilavinęs, šiuolaikiškas, siekiantis karjeros, sėkmingas.
O kaip jums apibrėžimas: sėkmingas ir jautrus?
Juk tėviško jautrumo reikia ne tik vaikui ištarus pirmus žodžius, bet ir kai jam aštuoniolika.
Kai jis toks velnioniškai vienišas ir sutrikęs...
Argi mažai atvejų, kai tėvas nesuranda žodžių sūnui, o sūnus jau seniai nebeturi ryšio su tėvu?“ - klausia R. Varnas.
„Kurti dainą kartu su tėčiu buvo senas mano noras.
Šeimoje nuo pat mažų dienų mačiau ir girdėjau, kad muzika vaidina rimtą, jautrią rolę.
Abu tėvus sujungė meilė muzikai, o iš tos meilės atsiradau ir aš, todėl ši daina yra savotiškas mūsų įamžinimas“, - sako dainininkas ir prasitaria, kad jo mama taip pat turi puikų balsą.
Nuo dainos „Kelias namo“ melodijos atsiradimo iki žodžių ir jos įrašo praėjo net dveji metai.
„Sakysit neproduktyvu, tačiau laikas vis prideda naujų prasmių ir frazių.
Malonaus klausymo visiems.
Tėti, ačiū, kad sutikai kartu įsiamžinti, tu mano geriausias draugas“, - sako Dainotas Varnas.
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Rodyti diskusiją
„Bėgant metams pamačiau, kad jis drąsiai eina tuo pačiu romantiniu muzikos keliu, bet daro tai dešimteriopai geriau nei aš…“ - šiandien pripažįsta R. Varnas.
Tėvas sako, kad jų bendra daina itin jautri.
Būtent to vyriško jautrumo sąmoningai ir siekė.
„Egzistuoja populiarus vyro įvaizdis: veržlus, išsilavinęs, šiuolaikiškas, siekiantis karjeros, sėkmingas.
O kaip jums apibrėžimas: sėkmingas ir jautrus?
Juk tėviško jautrumo reikia ne tik vaikui ištarus pirmus žodžius, bet ir kai jam aštuoniolika.
Kai jis toks velnioniškai vienišas ir sutrikęs...
Argi mažai atvejų, kai tėvas nesuranda žodžių sūnui, o sūnus jau seniai nebeturi ryšio su tėvu?“ - klausia R. Varnas.
„Kurti dainą kartu su tėčiu buvo senas mano noras.
Šeimoje nuo pat mažų dienų mačiau ir girdėjau, kad muzika vaidina rimtą, jautrią rolę.
Abu tėvus sujungė meilė muzikai, o iš tos meilės atsiradau ir aš, todėl ši daina yra savotiškas mūsų įamžinimas“, - sako Dainotas Varnas.
„Atominė daina“
Vienas naujausių Dainoto Varno kūrinių - „Atominė daina“, kurią žmonės internete ieškojo jau kelis mėnesius.
Dainą lydi smagus vaizdo klipas, kuriame panaudoti kadrai iš komedijos „Atvira pora“ su Giedriumi Savicku ir Toma Vaškevičiūte.
„Mano „aš“, kurį norėčiau matyti, dar tik vejuosi, tai mane įkvepia ir palaiko“, - LRT.lt sako 30-ąjį gimtadienį minintis dainininkas Dainotas Varnas, pripažįstantis, kad artėjantis jubiliejus suvirpino vidines stygas.
„Balandžio 21-ąją pasitikote 30-ąjį gimtadienį.
Su kokiomis mintimis jo laukėte?
Tiesą sakant, net nemaniau, kad taip suvirpins, atrodė, kad tai bus tik dar vienas gimtadienis.
Vis dėlto artėjant šiam gimtadieniui kilo daug klausimų.
Ar tikrai iki 30-ies padariau viską, ką norėjau?
Bet po to susimąstau - nereikia varyti Dievo į medį, juk esame gyvi, sveiki, esame lietuviai, mama ir tėtis šalia, turiu močiutes, mylimą žmogų...
Taigi viskas gerai, bet tas 30-metis vis tiek nelabai skanus.
Įvertinus ką turime, visada pasidaro šviesiau.
Kaip tik neseniai sugrįžote į sceną po to, kai dėl planinės operacijos turėjote mėnesį tylėti.
Nemaniau, kad tylėti gali būti taip sunku.
Tiesa, nebuvo taip, kad turėjau visiškai tylėti, tiesiog negalėjau dainuoti ir kalbėjau gerokai mažiau, nei norėjosi ar buvau pratęs.
Gaila, kad to nevertiname, kita vertus, norėtųsi apsieiti be aplinkybių ir patirčių, kai esame priversti tai įvertinti.
Aišku, žinant, kad mėnuo tylos tebuvo laikina situacija, viską palengvino, tačiau vis tiek buvo sudėtinga.
Apie tai esu galvojęs ne kartą, tos minties vedamas po mokyklos pasirinkau Tarpkultūrinės komunikacijos studijas Vilniaus universitete.
Iš tiesų nuo muzikos labai ilgai bėgau, tačiau ji vis sugrįždavo.
Kai tėvai man davė Dainoto vardą ir visi kalbėjo, jog man lemta dainuoti, aš priešinausi.
Vidurinėje netgi galvojau, kad norėčiau būti Arnas Varnas - atrodė žiauriai kieta.
Reikėjo laiko, kad susivokčiau - kodėl nuo to bėgu, kodėl švaistau laiką.
Dabar atrodo, kad tą laiką vejuosi, bet kūliais nesiverčiu - dabar esu pasinėręs į kūrybą.
Ir esu labai dėkingas scenai, nes ji man suteikė prasmę ir tikslą, per ją sutikau meilę.
Galbūt klystu, bet man taip atrodo teisinga.
Tegul šeima lieka šeimai ir šeimoje.
Nesu kraštutinumų žmogus ir neturiu nepalaužiamos nuomonės, bet jei jau galima rinktis, galvoju, kad tyla dažniau yra geresnė byla nei viešumas.
Be to, ir aš, ir Ieva labiau norime būti įdomūs dėl savo atliekamos muzikos, ne dėl to, su kuo gyvename.
Scenos žmonės vis tik yra matomi, aptarinėjami, kritikuojami, vertinami...
Kas padeda tame fone išgirsti save, savo mintis, poreikius ir išlaikyti vidinę pusiausvyrą?
Turėti savo ašį ir ramybės vietą svarbu visiems, ne tik tiems, kurie eina į sceną.
Kaip dažnai sakau, scena yra ypatinga vieta, nuostabu, kaip artistai geba perduoti emociją ir svajonę ta kalba, kuri giliai paveikia žmones, bet, užgesus šviesoms ir nusileidus uždangai, atlikėjai tampa tokiais pačiais žmonėmis, su savo buitim ir rūpesčiais.
O kalbant apie tuos vertinimus...
Manau, svarbiausia pačiam aiškiai įsivertinti savo laimėjimus ir pralaimėjimus, nei klausytis tūkstančių balsų iš pašalės.
Bet sugrįžkime prie jūsų jubiliejaus, šiemet jis sutapo su antrąja Velykų diena.
Jei atvirai, jau porą savaičių tai buvo nemenkas galvos skausmas.
Buvo visokių pamąstymų.
Lyg ir norisi sukviesti draugus, pamuzikuoti, pamenu, prieš porą metų taip smagiai atšventėme, kad emocija gyva iki šiol.
Tačiau šįkart nusprendžiau pabūti su šeima, pas močiutę kaime.
Jau ne kartą paminėjote, kad savo gimtadienio proga būtinai pasveikinate tėvus.
Tai man yra esminė šios dienos tradicija.
Man visada svarbu tiesiog susėsti prie stalo, pažiūrėti tėvams, broliui, mylimajai į akis ir pasidžiaugti, kad esame kartu.
Kai mums su broliu sukako 18 metų, sutarėme, kad visi šeimoje esame draugai.
Man tas draugystės apvalkalas labai patinka, tačiau suprantu, kad tik dėl tų žmonių esu šioje žemėje ir jie labai prisidėjo prie to, koks esu.
Labai vertinu tą susitikimą, juk visi gyvenime esame kažką praradę, todėl žinome, kaip brangu tiesiog pabūti kartu, o karo ir apgailėtinai prasto kaimyno fone visa tai tampa dar jautriau.
Kaip ir sakiau, užgesus šviesoms ir nusileidus uždangai, visi mes esame žmonės!
Tiesa, nesu labai nagingas ar ūkiškas, bet jei jau su visa šeima imamės kokių nors darbų, nesikratau ir aš.
Ko nors išmokstu.
Toliau užsiimti kūryba.
Sukūriau vieną dainą, tačiau neskubu jos išleisti.
Pagalvoju, kad kai jau kišenėje turėsiu kelias, tada jas ir pristatysiu.
Iš tiesų dabar daugiausia darbų susiję su planavimu - su vadyba galvojame, ką veiksiu šaltuoju sezonu, apžiūrinėjame sales, į kurias kviesime klausytojus, ir pan.
Iš esmės panašiai ir yra.
Mažiau save kaltinti ir daugiau dirbti.
Norisi sau pasakyti: „Dainotai, gyvenimas nestovi vietoje, tad ir tu nesustok, neužmik, daryk.“
Kol kas nematau, kad norėčiau sustoti, bet kartais sveika sau įsižnybti ir tai priminti.
Ir savąjį „aš“, kurį norėčiau matyti, dar tik vejuosi - norisi ir geresnių dainų, ir gražesnės figūros, ir platesnės šypsenos, ir panašiai...
Kūryba ir projektai
Dainotas Varnas atlieka pop klasiką, kuri, jo teigimu, nėra tokia populiari, tačiau būtent šiame žanre jis jaučiasi kaip žuvis vandenyje.
Be solinės karjeros, atlikėjas dalyvauja ir įvairiuose muzikiniuose projektuose.
Vienas iš tokių - koncertas-dedikacija „Coheno pasaulis“, kuriame kartu su Kauno bigbendu atlieka legendinio Leonardo Coheno dainas.
Ši programa, kuriai aranžuotes parengė Jievaras Jasinskis, o nuotaiką padeda atskleisti Karolio Bratkausko vizualizacijos, sulaukė didelio pasisekimo Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje.
„Kelias namo“: daina su tėčiu
Ypatingas Dainoto Varno kūrybos etapas - bendradarbiavimas su tėčiu Rasiumi Varnu.
Jiedu kartu sukūrė dainą „Kelias namo“, kuri pirmą kartą suskambo prieš Tėvo dieną.
Dainos tekstą parašė Dainotas ir Rasius Varnai, o melodiją - kartu su Žygimantu Kepeniu.
Dainos sukūrimo istorija yra labai įdomi.
Dainotas pasiūlė tėčiui prisidėti prie kūrybos, nes žinojo, kad tėtis jaunystėje grojo ir dainavo.
Kartu parašytas kūrinys tapo gražiu ir neįkainojamu įsiamžinimu, galbūt ateities kartoms, kurios galės pamatyti, kur siekia jų šaknys.
„Kurti dainą kartu su tėčiu buvo senas mano noras.
Šeimoje nuo pat mažų dienų mačiau ir girdėjau, kad muzika vaidina rimtą, jautrią rolę.
Abu tėvus sujungė meilė muzikai, o iš tos meilės atsiradau ir aš, todėl ši daina yra savotiškas mūsų įamžinimas“, - sako Dainotas Varnas.
Asmeninis gyvenimas
Dainotas Varnas prisipažįsta laikantis save šeimos žmogumi ir beviltišku romantiku.
„Idealų pasimatymą įsivaizduoju romantišką, žvakių šviesoje.
Iš draugų esu ne kartą girdėjęs, kad romantika žmonių santykiuose nyksta, o aš save laikau beviltišku romantiku.
Galbūt tai tampa nebemadinga?
Jei taip, galbūt todėl dabar ir esu vienišas“, - samprotavo atlikėjas.
Santykiai su Rūta Loop
Dainotas Varnas anksčiau draugavo su atlikėja Rūta Loop.
Jų santykiai truko beveik šešerius metus, tačiau vėliau jie pasuko skirtingais keliais.
Apie skyrybas D. Varnas yra sakęs: „Sunku pasakyti, galbūt ir pačiam nelabai aišku, kas įvyko.
Gal tiesiog pavargome, kažkas nesutapo.
Mes skirtingi žmonės, skirtingi stiliai, ambicijos.
Nusprendėme, kad kažkaip visa tai reikia pabaigti“.
Po skyrybų atlikėjas išliejo savo jausmus dainoje „Tavęs namie nėra“.
15min žinią patvirtino pats D.Varnas.
„Taip, viskas gana šviežia“, - komentavo jis.
Kaip pasakojo atlikėjas, kartu su Rūta jie draugavo beveik 6-erius metus.
Skirtingais keliais dainininkai pasuko abiejų sutarimu.
Aiškios skyrybų priežasties D.Varnas įvardyti negalėtų.
„Sunku pasakyti, galbūt ir pačiam nelabai aišku, kas įvyko.
Gal tiesiog pavargome, kažkas nesutapo.
Mes skirtingi žmonės, skirtingi stiliai, ambicijos.
Nusprendėme, kad kažkaip visa tai reikia pabaigti“, - kalbėjo muzikantas.
Kaip teigė D.Varnas, skyrybos įvyko itin ramiai.
„Išsiskyrėme be lėkščių daužymo, be jokių pykčių, skandalų, išsiliejimų.
Tas ramiai kartais net atrodo blogiau“, - nuogąstavo jis.
Tiesa, savo nuoskaudas atlikėjas visai neseniai suguldė į dainą „Tavęs namie nėra“.
Tuomet atlikėjas sakė, kad jam nėra svarbu viešai įvardinti, kam būtent skirti dainos žodžiai, nes emocija, kuri jais perteikiama - universali.
„Norėjau apsakyti tą jausmą, kuris ateina, kai praradimo skausmas nuslūgsta.
Juk kiekvienas turime artimąjį, kuris - tarsi kelrodė žvaigždė.
Jo atminimas mums virtęs pavyzdžiu, kaip reikėtų gyventi, kokiu žmogumi siekiame tapti.
Ir aš turiu tokį svarbų žmogų.
Vieną dieną apie jį papasakojau Ievai Narkutei, kuri apdovanota neįtikėtinu gebėjimu mano chaotiškas mintis perteikti jautriais dainos žodžiais.
Kūrinio muzika gimė drauge su Kasparu Meginiu ir Edgaru Žaltausku, už labai kokybišką ir nuoširdžią gitaros partiją dėkoju Žygimantui Kepeniui“, - sakė D.Varnas.
Požiūris į šlovę ir ateities planai
Nepaisant populiarumo, Dainotas Varnas teigia nesiveliantis į skandalus ir esąs įsitikinęs, kad pasiekti sėkmės muzikoje galima kuriant muziką, o ne skandalus.
Jis taip pat pridūrė pasirinkęs ganėtinai nišinį muzikos žanrą, kurio daugelis dainininkų nesirenka.
Dalyvavimas socialinėse iniciatyvose
Prieš šventes Dainotas Varnas neretai tampa dosnesnis ir nori dalytis.
Jis jau ne pirmi metai prisideda prie projekto „Vaikų svajonės“.
Anot jo, jau kurį laiką esame ganėtinai vartotojiški, perkame ir kaupiame daiktus, pamiršdami, kad šalia yra žmonės.
„Esame ganėtinai vartotojiški, perkame ir kaupiame daiktus, pamiršdami, kad šalia yra žmonės“, - LRT.lt sako atlikėjas Dainotas Varnas, vis tik pastebintis, kad po truputį jau grįžtame prie tikrosios švenčių prasmės.
Šiandien daiktus jis perka tik pildydamas „Vaikų svajones“, o artimiesiems dovanoja patirtis ir laiką kartu.
Taip gimė ir bendras jo kūrinys su tėčiu.
- Skaičiuojant dienas iki gražiausių metų švenčių LRT kalėdiniame kalendoriuje - labai graži ir jautri daina „Kelias namo“, kurią atliekate su tėčiu Rasiumi Varnu.
Pirmąkart ji ir suskambo prieš Tėvo dieną.
- Iš tiesų, gimė netyčia.
Mano tėtis kažkada grojo ir dainavo, studentiškais metais netgi turėjo grupę.
Kadangi jau kurį laiką kuriu dainas, kartą pasakiau tėčiui pasiūliau prisidėti.
Jam mano idėja labai patiko, taigi kartu su juo parašėme dainos tekstą, kartu su Žygimantu Kepeniu - melodiją.
- Tiesą sakant, kažkiek reikėjo.
Kadangi dainą kūrėme sau, netikėjome, kad vieną dieną ji apskritai skambės eteryje.
- Ką reiškia dainuoti kartu su tėčiu?
- Būtent.
Kai įrašai vyksta su žiūrovais, jaudulio išvengti nepavyksta net ir mums, profesionaliems atlikėjams, kai filmuojama be žiūrovų, paprastai esame ramūs.
Šįkart mano mintys sukosi apie tėtį - vis galvojau, kaip jis jaučiasi, ar jam patogu.
- Tokių minčių neturime, bet niekada negali žinoti.
Šįkart į viską žvelgėme kaip į vienkartinę avantiūrą - tai tiesiog yra gražus ir neįkainojamas mūsų įsiamžinimas.
Galbūt kada nors šis įrašas liks ateities kartoms, kurios galės pamatyti, kur siekia jų šaknys.
- Sakėte, kad daina - apie tėvo ir sūnaus santykius.
- Mus sieja tvirtas ir šiltas ryšys.
- Prisiminėte, kad tėtis muzikavo.
- Kaip ir minėjau, tėtis anksčiau grojo, mama taip pat visad buvo neabejinga muzikai, ypač liaudies, kuria užsiiminėjo.
Taigi muzika visada buvo šalia.
Nors tėvai tarsi ir bandė apsaugoti nuo muzikinio kelio, nes suprato, kokia tai nelengva profesija, tačiau neatsispyriau muzikos traukai.
Kartais nepavyksta ir man, nors jau kurį laiką su šeima turime tradiciją dovanoti vieni kitiems ne daiktus, o laiką kartu - bilietus į kiną, teatrą ar koncertą.
Prieš šventes neretai tampame dosnesni ir norime dalytis.
Iš tiesų jau ne pirmi metai prisidedu prie projekto „Vaikų svajonės“.
Pamenu, praėjusiais metais išpildžiau norą vaiko, troškusio pieštukų dėžutės.
Kai pagalvoji, jau kurį laiką esame ganėtinai vartotojiški, perkame ir kaupiame daiktus, pamiršdami, kad šalia yra žmonės.
Turbūt anksčiau šventes pasitikdavome su daugiau sakralumo ir jausmo.
Be kalėdinių dainų, be lempučių švieselių, be važiavimo per šventes susitikti su artimaisiais, kurie būtinai bent tą vieną kartą per metus visi susibėga draugėn.
