Lietuvių liaudies dainos - tai neįkainojamas tautos kultūros paveldas, atspindintis žmonių gyvenimą, jausmus ir pasaulėžiūrą. Šiame straipsnyje panagrinėsime vieną iš populiariausių ir labiausiai paplitusių liaudies dainų - "Saulelė teka", jos žodžius ir prasmę. Ši daina, kaip ir daugelis kitų liaudies kūrinių, perduodama iš kartos į kartą, todėl jos variantai gali šiek tiek skirtis, bet esmė išlieka ta pati - gamtos grožio ir žmogaus ryšio su ja apdainavimas.

Dainos Žodžiai Ir Interpretacijos

"Palankiais, palaukiais Saulelė teka; Ten jauna mergelė Linelius rauna."

Šis posmas vaizduoja ankstyvą rytą, kai saulė teka virš laukų. Jauna mergina, ravėdama linus, simbolizuoja sunkų, bet prasmingą darbą.

"Atjojo bernelis Viešu keleliu Per lygius laukelius, Per žalias lankeles."

Bernužėlio atjojimas per laukus ir lankas gali reikšti susitikimą, meilės paieškas arba tiesiog kasdienį gyvenimą kaime.

"- Padėk Dievulis Tau, mergele, Linelius rautie Rugelius piautie! - Dėkui tau, berneli, Tu šidorėli, Padės man Dievulis Be tavęs jauno."

Dialogas tarp merginos ir bernužėlio atskleidžia pagarbą vienas kitam ir pasitikėjimą savo jėgomis. Mergina dėkoja už palinkėjimą, bet pabrėžia, kad Dievas jai padės ir be bernužėlio pagalbos.

Šie posmai atspindi gamtos ir žmogaus gyvenimo harmoniją, darbštumą, pagarbą ir pasitikėjimą savimi.

Kitos Liaudies Dainų Fragmentai

Štai keletas kitų liaudies dainų fragmentų, kurie papildo straipsnio temą:

• "Alaus, alaus, duos Dievas daugiau, Per visą naktelę alum lijo."
• "Kai aš grėbiau lankoj viena, Šienelį, šienelį, Ir atjojo bernužėlis Pas mani, pas mani."
• "Ariau, ariau, ariau Lygiuosius laukelius. Atėjo mergelė, Atnešė pusryčius."
• "Šalta žiema šalin aina, Pavasaralis ataina."

Šie fragmentai atskleidžia įvairius kaimo gyvenimo aspektus - nuo darbo laukuose iki šventinių susibūrimų ir gamtos ciklų.

Dainų Motyvai Ir Temos

Lietuvių liaudies dainose dažnai pasikartojantys motyvai ir temos:

• Darbas: Žemės dirbimas, linų auginimas, šienavimas.
• Gamta: Saulė, laukai, lankos, miškai, upės.
• Meilė: Merginos ir bernužėlio santykiai, poros ieškojimas.
• Religija: Dievo palinkėjimai, maldos.
• Patriotizmas: Meilė tėvynei, gimtajam kraštui.

Šie motyvai ir temos atspindi lietuvių tautos vertybes ir pasaulėžiūrą.

Dainų Pavyzdžiai

Štai daugiau dainų pavyzdžių, kurie iliustruoja įvairias temas ir motyvus:

• "Tėvyne dainų ir artojų, Už ką tu mus šitaip baudi? Aš užgimio ubagėlis, Ir užaugo prasčiokėlis."
• "Per žalią gojų Jaunikaitis jojo, Jaunikaitis jojo, Sau poros ieško(jo)."
• "Neišeik, neišeik tu iš sodžiaus, Nepaliki žilvičių vienų."
• "Ten, kur Nemunas banguoja, Snaudžia krantuose miškai."
• "Kaip brangi esi, žeme tu gimta. Nors būnu toli, tau širdy vieta."

Liaudies Dainų Svarba

Liaudies dainos yra svarbi lietuvių kultūros dalis. Jos ne tik atspindi praeities gyvenimą, bet ir padeda išsaugoti tautinę tapatybę, perduoti vertybes ir tradicijas ateities kartoms. Dainos vienija žmones, suteikia jiems stiprybės ir įkvėpimo.

Liaudies Dainų Rinktinė

Šioje lentelėje pateikiama keletas liaudies dainų fragmentų, suskirstytų pagal temas:

Ten, kur Saulelė anksčiausiai teka - tai kelionė į patį ryčiausią Lietuvos kampelį, ten, kur baigiasi žemėlapio linijos ir prasideda lėtas, gilus krašto alsavimas. Č. Kudabos pasakojime atsiveria Dysnos ir Birvėtos lygumos - ledynų suformuotos žemės, molingų lobų plotai, senųjų ežerų dugnai, šiandien virtę derlingomis pievomis ir laukais. Tai ne tik geografijos pamoka, bet ir gyva istorija: čia aidėjo 1812-ųjų patrankos, žygiavo 1831 ir 1863 metų sukilėliai, čia driekėsi Pirmojo pasaulinio karo frontas. Tarp pelkių, ozų ir šienaujamų pievų slypi sėlių kalbos atgarsiai, senos dainos, sakmės ir išlikęs ramus, lėtas šio krašto žmonių būdas. Straipsnis kviečia sustoti ten, kur dažnas pravažiuoja nė nesusimąstęs, ir išgirsti, ką gali papasakoti lygumos, upės ir tylūs rytinio Lietuvos pakraščio kaimai.

Visai nedidelis kraštas mūsų Lietuva. Tik spėja įsibėgėti Kaunas, jau senoji Aukštaičių siena - Nevėžis, o štai pūpso Šatrija ir netrukus ryškėja pilkšvai mėlyna platybė - jūra. Mūsų amžiuje „sumažėjo“ šalys, „suartėjo“ žemynai, miestai, išnyko gamtinės pertvaros. O juk prieš šimtą metų kraštotyrininkas L. Jucevičius per Aukštaitiją ir Žemaitiją važiavo kelias savaites. Jei kas iš kaimiečių išsiruošdavo į gubernijos miestą, savaitei ir dviem pranykdavo iš savo parapijos. O kiek kalbų būdavo aplinkui - keliautojas plačiai pagarsėdavo. Dabar kiti laikai. Keliauti tapo netgi būtina. Žiūrėk, dar tik mokinys, o jau išilgai Lietuvos, skersai Lietuvos ir net aplink Lietuvą keliavęs. Ką gi - labai gerai. Tik gaila, kad neretai nuvažiuojami šimtai kilometrų, paliekamos įdomiausios mūsų krašto vietelės, prie jų nesustojus ir nepagalvojus, kad ir va šitaip: „Mes esame toliausiai į rytus išsikišusiame Lietuvos kampelyje, stovime ant ryčiausio mūsų krašto meridiano. Toli paliko Ignalinos ežerai, perkoptos Švenčionių - Daugėliškio moreninės aukštumos, pravažiuota Dysnos lyguma, baigiasi Didžiasalio - Kazėnų ozo pylimas, kuriuo kelias ateina iš Tverečiaus į rytus. Štai jau Vosiūnai, o už jų ryčiausiasis Lietuvos kaimelis Margiai (Baltarusijoje kažkodėl Čiortais vadinamas). Gabrio Krasausko iš molio plūkta savotiško stiliaus kalvė - paskutinis pastatas. Už jo netoli griovelis ir, kaip vietiniai sako, „galas Lietuvos“…“

„Apie ką gi čia sustojus mąstyti?“ - paklaus dalykiškas skaitytojas. Iš tiesų, atrodo, nieko ypatingo. Lyguma, melsvai padūmavusi akiračio linija… Spausk toliau, negaišuok! O daug pasakytų praeiviui, jeigu prabiltų, šios lygumos, jų miškai. Daug vandens nutekėjo lobais, daug prakaito ir kraujo susigėrė į lygų molynų paviršių.

Ramioji Birvėta. Rekonstruota Č. Kudabos nuotrauka

Pabandykime prakalbinti. Pirmiausia - vandenis. Tai dėl jų susidarė toks lygus apylinkių paviršius. Kai prieš 20-30 tūkstančių metų iš mūsų krašto paskutinį kartą traukėsi ledynas, jis ilgokai, lyg nenorėdamas pasiduoti, stovėjo įsirėmęs savo pakraščiu į Švenčionių-Daugėliškio aukštumų gūbrį. Tuo metu ledyno pakraštyje ir susislinko tasai gūbrys. Dysnos lygumą tada dengė ledai. Kai ledynas sustojo kitą kartą, jo pakraštys buvo prie Zarasų-Breslaujos ribos, o čia sutyvuliavo prieledyninės marios. Jų vandenys išlygino dugną, nuskalavo kalvų paviršių (dėl to paaukštėjimų viršus plokščias lyg stalas), dugne suklojo molius.

Šiuo metu melioruojamose Padysnio pievose, gilinamoje ir tiesinamoje Dysnos vagoje nesunku pamatyti šių ežerinių molių sluoksnius. Jie sudaryti iš daugybės 0,5 centimetro storio sluoksnių. Kiekvienais metais marių dugne susiklodavo naujas sluoksnelis. Juos suskaičiavus, galima nustatyti baseino amžių. Apytikriai baseinas tyvuliavo 500 metų. Ledynui pasitraukus dar toliau į šiaurę, marios išseko. Liko atskiri seklūs ežerai, išsimėtę Padysnio, Pabirvėčio ir kituose mažesniuose lobuose. Jie greitai virto liūnais, kuriuose augo atitinkama augalija, veisėsi gyvūnai (moliuskų kiautų iki šiol čia pilna). Sausuose pakraščiuose augo ąžuolai, lazdynai ir kiti medžiai. Melioratoriai randa labai daug jų kamienų. Nuo seno čia iškasamieji medžiai vadinami šiekštomis ir turi labai didelę paklausą: iš jų daromi baldai, įvairūs įrankiai, kriaušės, papuošalai.

Dysnos upėje nesunku pamatyti eldiją. Rekonstruota Č. Kudabos nuotrauka

Bet kas gi pražudė tą, dabar tik iškasamą, landšaftą? Matyti, yra buvęs naujas laikinas atšalimas: ledynas vėl priartėjęs prie Lietuvos, bet jos nelietęs. Ledui tirpstant, vėl padaugėję vandens, vėl sutyvuliavę nemažai ežerų. Jų dugne atsidūrusios balos, miškeliai ir apaugusios upių pakrantės tapusios palaidotos po juostuotais moliais.

Šiandieną Dysnos lygumos molynuose sužaliavo nauji miškai, nusidriekė derlingi laukai ir pievos. Pats ryčiausias Lietuvos kamputis prie Dysnos kaimo visai bemiškis. Dvylikos kilometrų ilgio ir penkių kilometrų pločio Padysnio lobas ir kiek mažesnis Pabirvėtis, juos nusausinus, taps žymiais respublikoje šieno tiekėjais. Nuo senų senovės garsios Padysnio ir Pabirvėčio šienapiūtės. Šios pievos seniau priklausė ne tik aplinkiniams, bet ir tolimesniems kaimams. Birželio mėnesį jos sumarguliuodavo pjovėjais ir grėbėjomis. Suvažiuodavo pulkai sodiečių, ir savaitėmis čia pat visi gyvendavo. Po to suskambėdavo pabaigtuvių dainos. Šienpjoviai dingdavo. Likdavo tik daugybė šieno kūgių, sukrautų apie 1,5 metro aukštyje, ant pastolių. Jei pasitaikydavo lietingas ruduo, sutyvuliuodavo vanduo, o jo paviršiuje pūpsodavo sausi šieno kūgiai. Bet ne visada taip gerai pavykdavo. Kitais metais, žiūrėk, dar nepiautas arba pradalgiuose suklotas šienelis nuplaukdavo. Tvoros, krūmai, panuovaliai likdavo apkibę parudusia žole. Pagilinus Dysnos vagą, potvynių pavojai išnyks.

Dysnos lobuose. Rekonstruoa Č. Kudabos nuotrauka

Galbūt plataus kraštovaizdžio ramybė atsispindi ramiame gyventojų būde, lėtoje, dzūkuojančioje tarsenoje, plačiuose judesiuose. Kad ir kaip skubėsi, pirmą kartą čia patekęs užsikrėsi ta pačia ramybe. Jeigu keliausi vandens keliu, reikės paklusti ramiai ir lėtai Dysnos ir Birvėtos tėkmei; jeigu sausuma - į kokį kaimą nesumanysi užsukti, teks lenkti nemažą lanką, nes arba trūks tilto (upių daug), arba pelkės ar miškas pastos kelią. Jei užsisėdėsi pavasarį, gali pakliūti į vandenų nelaisvę: pakils polaidžio vanduo, kurį čia vadina „dapais“, ir kaimas atsidurs saloje. Lauk mažiausiai dvi savaites. Nuobodžiauti, žinoma, neteks. Neišsemiami čia tautosakos turtai. Daug sūpuoklių dainų variantų (nes pavasarį jaunimas ir dabar statosi sūpuokles), daug dainų apie lino auginimą, mynimą, verpimą, audimą (nes ši lyguma - linų kraštas), piemenų dainos, javų lankymo dainos! Gali išgirsti net rekrūtų dainą. Labanoro dūdos, tiesa, jau neišgirsi, bet cimbolų muzika dar madoj.

Senesni Dysnos ir apylinkių žmonės žino nemažai sakmių. Į turtingą čionykščių kalbą buvo atkreipęs dėmesį K. Būga, kuris 1911 metais net gyveno Dysnos kaime ir rinko žodžius. Mįslingai skamba vandenų pavadinimai, tokie kaip Dysna, Eržvėta, Birvėta, Svirkos, Drūkšė ir kt. Ar tik nebus tai, kaip spėja K. Būga, sėlių kalbos paminklai?

Pirmojo pasaulinio karo apkasų liekanos Dysnos lygumoje. Rekonstruota Č. Kudabos nuotrauka

Už upės, vietos tarme sakant, gyvena jau „gudai“. Yra totorių (Vydžių apylinkėse), čigonų, žydų. Dabar visi sugyvena kaimyniškai, draugiškai. Bet praeityje nemaža kraujo čia pralieta.

1812 metais Napoleono armijos stumiami rusų pulkai, kuriems vadovavo žinomas karvedys Barklajus de Tolis, įsileidę okupantus į siaurą, klampų, lobų supamą Didžiasalio ozą, sudavė jiems smarkų smūgį. Krito nemaža ir rusų. Jie palaidoti netolimoje Boginės ir Dysnos upių santakoje.

1831 metais Dysnos-Tverečiaus keliu ėjo Bartkevičiaus vadovaujami sukilėliai.

1863 metais Dysnos ir Vosiūnų kaimuose sukilėliams buvo siuvami batai, sermėgos. Čia, Didžiasalio apylinkėse, žuvo Padauguvio krašto sukilėlių vadas, žinomas Vilniaus universiteto profesorius, dailininkas J. Jelskis. Dysnos lygumoje žuvo ir kitas sukilėlių vadas H. Dmochovskis. Prieš karą Patrošiūnų kaime mirusi senutė Gylienė dar atsiminė labai iškilmingas J. Jelskio laidotuves. Pasak jos, vado palaikus visu keliu sukilėliai nešę ant aukštų ir išpuoštų neštuvų. J. Jelskis buvęs laikinai palaidotas Tverečiuje, po to draugai jį perkėlę į Vydžius. Sukilimą numalšinus, J. Jelskio kūnas buvo slaptai užkastas balose, o laidotuvių organizatoriai ištremti.

1905-1907 metai. Dysnos krašto valstiečiai būrėsi į bendrą sąjūdį su tverečėnais prieš carizmą.

1914-1917 metai. Per Dysną eina Daugpilio-Ašmenos frontas. Gyventojus okupantai varo apkasų kasti, kitus siunčia į frontą. Kaimai grobiami ir deginami, miškai kertami ir vežami. Dysnos - Vosiūnų apylinkėse įvyko ne vienas kruvinas susirėmimas dėl kelio į vakarus. Iki šiol čia pilna spygliuotų vielų, apkasų, cementinių blindažų, kapų. Pasibaigus karui, šį kraštą ilgai kankino badas, ligos. Ligi šiol gyvi atsiminimai apie šiurpius „germano“ laikus. Dar 1936 metais buvo minima, kad Vosiūnų kaime likę tik 45 plūgai, 3 kuliamosios, 8 ūkininkai netekę arklių. Tais metais čia buvo uždaryta lietuviška mokykla, kurią 1934 metais baigė vos aštuoni vaikai, o 1935 metais - tik dvylika.

Jei turime laiko, pasižvalgykime ir po aplinkinius kaimus: Lekiškę, Karalyčią, Rymaldiškę (gražiai skamba!). Jei bus ruduo, jus pavaišins obuoliais; jei vakaras - pasiūlys jums nakvynę. Žmonės čia labai nuoširdūs.

Č. Kudaba „Ten, kur Saulelė anksčiausiai teka” // Mūsų gamta 1965 m. nr. 1, p. Birželio 1 d. 18 val. Šiaulių miesto centrinio parko estradoje (Žemaitės g. 100 metų žmogui - tai liudijimas apie ilgaamžiškumą ir stiprybę, oriai nugyventą amžių, dainų šventei - tai didelis žingsnis kaupiant ir saugant lietuviškų tradicijų - dainos ir šokio - lobyną. Šiauliai nuo seno puikiai žino, ką reiškia tradicijų tęstinumas ir meilė savo kultūrai, todėl birželio 1 dieną vyksiančią regioninę dainų šventę „Teka saulelė“ galima laikyti Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ preliudija. Joje dalyvauja chorai ir pučiamųjų orkestrai su choreografinėmis grupėmis iš visos Lietuvos. Renginio trukmė 2 val. Organizatorius - Šiaulių kultūros centras. MadaMadaMada - tai rubrika moterims, kurios nori rengtis stilingai, bet kartu išlikti savimi. Čia dalinamės įžvalgomis apie naujausias drabužių, avalynės ir aksesuarų tendencijas, praktiškais derinimo patarimais bei stiliaus sprendimais skirtingoms figūroms ir gyvenimo būdams. Remiamės mados pasaulio naujienomis, stilistų patirtimi ir realiais kasdieniais poreikiais. Šioje kategorijoje rasi idėjų, kaip atnaujinti garderobą, išvengti stiliaus klaidų ir kurti harmoningą įvaizdį be didelių išlaidų. Jei ieškai ne trumpalaikių madų, o praktiško ir išliekamo stiliaus, rubrika „Mada“ padės jaustis užtikrintai kiekvieną dieną.GrožisGrožisGrožis - tai rubrika moterims, kurios nori rūpintis savimi sąmoningai ir su meile. Čia dalinamės patikrintais patarimais apie odos, plaukų ir kūno priežiūrą, makiažo tendencijas bei grožio ritualus, pritaikytus skirtingam amžiui ir gyvenimo ritmui. Remiamės specialistų įžvalgomis, redakcijos patirtimi ir realiais moterų poreikiais.Sveika gyvensenaProtas ir JausmaiProtas ir JausmaiRubrika „Protas ir Jausmai“ - tai erdvė, kur susilieja meilė, protas ir jausmai. Čia rasite naudingus patarimus, padedančius kurti tvirtus, pagarba ir supratimu grįstus ryšius. Aptariame tiek romantinius, tiek šeimos ir draugystės santykius, analizuojame emocinius išgyvenimus, konfliktų sprendimo būdus ir jausmų reikšmę kasdieniame bendravime. Jei ieškote įžvalgų, kaip puoselėti artumą, suprasti save bei kitą - ši skiltis skirta būtent jums.LaisvalaikisLaisvalaikisLaisvalaikis - tai rubrika toms akimirkoms, kai norisi sustoti, įkvėpti ir skirti laiko sau. Čia rasi idėjų poilsiui, pramogoms ir įkvėpimui - nuo filmų, knygų ir renginių iki kūrybinių veiklų bei laiko su artimaisiais. Remiamės redakcijos patirtimi ir skaitytojų pomėgiais, kad pasiūlytume tai, kas padeda atsipalaiduoti ir pasisemti gerų emocijų. Šioje kategorijoje dalinamės pasiūlymais, kaip prasmingai praleisti laisvalaikį namuose ar už jų ribų, atrasti naujus pomėgius ir pabėgti nuo kasdienės rutinos. Jei ieškai idėjų jaukioms akimirkoms ir įsimintiniems potyriams, rubrika „Laisvalaikis“ bus puikus įkvėpimo šaltinis.Kas NaujoKnygaPatarimaiDainų žodžiaiSapnininkasLaimėk!NuotraukosVideoReceptaiHoroskopaiHoroskopaiHoroskopai - tai įkvėpimo, savęs pažinimo ir kasdienės krypties šaltinis moterims, kurios domisi astrologija ir nori gyventi sąmoningiau. Remdamiesi ilgamete astrologijos praktika ir Zodiako ženklų analize, pateikiame ne tik kasdienius, savaitinius ar mėnesio horoskopus, bet ir gilesnes įžvalgas apie santykius, karjerą, emocinę savijautą bei vidinius pokyčius. Horoskopai kuriami atsakingai, atsižvelgiant į planetų judėjimą, Mėnulio fazes ir aktualias energijas, todėl jie padeda geriau suprasti save ir aplinkinius. Jei ieškai ne paviršutiniškų prognozių, o prasmingų patarimų - esi tinkamoje vietoje.RaudonasisRaudonasisDrąsiausia „Panelės“ rubrika - be filtrų ir tabu. „Raudonasis puslapis“ - vieta atvirumui, nuoširdumui ir tikroms istorijoms. Tai erdvė, kur moterys gali atpažinti save, pasisemti drąsos, suprasti, kad nėra vienos ir kad kiekviena patirtis turi savo prasmę.PopuliaruSkaitomiausios naujienosDabarSavaitėMėnuo SkaitymasEdmundas Kučinskas - Saulutė teka rytuoseTeka saulutė rytuose, Krenta rasa nuo žiedų. Mylimas karan išjoja Tolimo miško keliu. Cit, neraudok, mergužėle, Nelaistyk ašarėlių. Aš parašysiu laiškelį, Kad neskaudėt širdelės. Kas man iš to popierėlio, Kas man iš to laiškelio? Jei nematysiu aš tavęs, Mėlynų tavo akių. Kas man tie Nemuno vingiai, Kas man tie Merkio šlaitai!

2024 m. birželio 1 d. Šiaulių miesto centrinio parko širdyje - estradoje - nuvilnijo ilgai laukta regioninė dainų šventė „Teka saulelė“. Renginio programoje skambėjo 100-mečio jubiliejų mininčios Dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ Dainų dienos „Kad giria žaliuotų“ dainos ir Pučiamųjų instrumentų orkestrų koncerto „Vario audra“ muzika. Šventė subūrė apie 2500 dalyvių, iš kurių daugiau nei 80 chorų, pučiamųjų orkestrų ir choreografinių grupių skleidė 34 muzikos kūrinių grožį ir kūrė ypatingą atmosferą. Organizatorius - Šiaulių kultūros centras. Partneris - Lietuvos nacionalinis kultūros centras. Renginį finansuoja Šiaulių miesto savivaldybė. Informaciniai rėmėjai: Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, medijų grupė „Etaplius“, „Šiaulių kraštas“, „Miesto naujienos“, „Owexx“. Šiauliai dar kartą įrodė stiprų ryšį su praeitimi kuriant dabartį - regioninė dainų šventė „Teka saulelė“ nepaliko abejingų. Nuo pat ryto Šiaulių miesto centrinio parko estradoje vyko repeticijos. Vakarop į didžiausią estradą regione, papuoštą įspūdingo dydžio sodais ir floristinėmis dekoracijomis, jau plūdo minios žmonių. Neeilinė šventė subūrė tiek didelius, tiek mažus žiūrovus. Regioninės dainų šventės „Teka saulelė“ koordinatorė, Šiaulių kultūros centro mėgėjų meno skyriaus vedėja Aušra Brijūnienė neslėpė jaudulio net ir po renginio, tačiau šis jausmas kilo iš džiaugsmo. „Visa kūrybinė grupė labai džiaugiasi, kad tokia graži, didelė ir prasminga šventė įvyko Šiauliuose po šitiek daug metų. Mums, organizatoriams, tai buvo didelis kūrybinis, techninis iššūkis, bet tikrai surengėme didelę, gražią šventę. Kaip toje paskutinėje dainoje „Mūsų dienos kaip šventė“, kuri skambėjo mūsų programoje - šiandien šventė buvo Šiauliuose, ačiū visiems“, - emocijomis dalijosi renginio koordinatorė A. Šiauliečių šeima, į šventę atvykusi su vaikais, taip pat dalijosi savo įspūdžiais. „Labai džiaugiamės apsilankę dainų šventėje. Renginyje skambėjo kūriniai iš Lietuvos dainų šventės programos repertuaro, išskyrus vieną - į regioninės dainų šventės programą įtrauktas šiauliečio Gedimino Dapkevičiaus kūrinys „Apie šviesą“. Dalyvių pasirodymai savo profesionalumu žavėjo žiūrovus: nuo jaunimo chorų veržlumo iki patyrusių kolektyvų meistriškai atliktų kūrinių. Iš viso nepamirštamą reginį žiūrovams kūrė 82 kolektyvai iš visos Lietuvos. Iš jų - net 35 šiauliečių kolektyvai. Kartu su regionine dainų švente „Teka saulelė“ birželio 1-ąją pristatyta ir fotografijų paroda, skirta dainų švenčių šimtmečiui paminėti. Ekspozicija po atviru dangumi vaizduoja seniai vykusių dainų švenčių šurmulį. Organizatoriai džiaugiasi, kad užfiksuotomis akimirkomis pasidalijo ir šiauliečiai. Ši paroda dar kartą įrodo, kad kiekvienas iš mūsų, įnešdamas bent mažą dalelę, gali prisidėti prie reikšmingų įvykių, juos kartu kurti ir puoselėti. Prie šventės rengimo ir įgyvendinimo prisidėjo visas tuntas savo darbą išmanančių žmonių. Renginio organizatoriai džiaugiasi, kad praėjusiais metais pavyko sukurti Šiaulių miesto ir regioninės šventės „Teka saulelė“ identitetą atspindintį įvaizdį, kuris tapo puikiai atpažįstamas ir naudojamas, puošė šventę ir šiemet. Jo autorius - žinomas Šiaulių miesto dizaineris Vilmantas Dambrauskas. Regioninės dainų šventės „Teka saulelė“ kūrybinę grupę 2024 m. sudarė šventės direktorė Deimantė Bačiulė, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Remigijus Adomaitis, meno vadovo pavaduotojai, dirigentai Birutė Janonienė ir Mindaugas Žalalis. Už režisūrinius sprendimus dėkojama režisieriui Vygantui Kazlauskui, scenarijaus autorei Jovitai Lubienei. Didelį indėlį kuriant šventės programą įdėjo ir pučiamųjų instrumentų orkestrų vyriausiasis dirigentas Remigijus Vilys, vyriausiasis baletmeisteris Mindaugas Kosaitis, baletmeisterės Lilija Bernatavičienė, Ugnė Zanevičiūtė-Audejava, Sonata Jankienė. Informaciją teikia Šiaulių kultūros centro Mėgėjų meno skyriaus vedėja Aušra Brijūnienė, mob. +370 655 25 527, e.

tags: #daina #vaikas #saulele #teka

• Žaidimai ankstyvajam vystymuisi
• Gydymas nėštumo metu
• Avižienių darželio atsiliepimai
• Grįžtamasis ryšys ir vaiko gerovė
• Atopinis dermatitas vaikams: kaip atpažinti ir gydyti