Piešimas žmogui gali būti ne tik saviraiškos, bet ir terapijos priemonė. Sąvoka „therapia“ kilusi iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio rūpestį, priežiūrą, gydymą. Vaikai kaip ir mes - suaugusieji - išgyvena daug ir įvairių emocijų: ir teigiamų, ir neigiamų. Svarbu padėti vaikui jas suvokti, suprasti ir būti šalia.
Vaiko piešinio svarba ir analizės principai
Vaiko piešinys - tai ne tik spalvų ir formų derinys ant popieriaus lapo. Tai tarsi langas į jo vidinį pasaulį, atspindintis emocijas, patirtis, fantazijas ir supratimą apie aplinką. Analizuojant vaiko piešinius, galima gauti vertingos informacijos apie jo psichologinę būklę, raidą, stipriąsias puses ir galimus sunkumus. Ši analizė nėra griežta diagnostinė priemonė, bet gali būti naudinga priemonė tėvams, pedagogams ir psichologams, siekiant geriau suprasti vaiką ir jam padėti.
Vaikai mėgsta piešti. Piešdami jie lavinasi, mokosi ir netgi gydosi. Vaiko meninė kūryba labai individuali. Simbolių ir vaizdinių kalba, esanti vaikų piešiniuose, mums gali suteikti nepaprastai daug informacijos apie mažojo jausmus, džiaugsmus ir išgyvenimus, esamas ar iškilsiančias psichologines problemas. Taip pat mes (tėvai, pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai) dailės priemonių pagalba galime padėti savo vaikams saugiai išlieti neigiamus jausmus, juos transformuoti bei intelektualiai augti.
Su 4 metų ir vyresniu vaiku jau galime kalbėti apie piešinį, prašyti iš pradžių papasakoti, kas nupiešta. Geriausia apie vaiko piešinį kalbėtis su pačiu vaiku, o ne interpretuoti be jo. Vaikas papasakos daug daugiau nei pavaizdavo, ir jo pasakojimas bus tai, ko mums reikia. Vaikų vaizduojamoji kūryba bei dažniausiai naudojamų simbolių kalba (piešiu žmogų, šeimą, namą, medį…).
Psichikos sveikatos specialistams piešiniai padeda užmezgant kontaktą, gilinantis į vaiko jausmų pasaulį, papildo ir patikslina informaciją apie vaiko fizinę ir protinę raidą, šeimos santykius ir atmosferą. Kalbėdamas apie piešinio veikėjus mažylis išreiškia įvairius jausmus, pažvelgia į tą pačią situaciją iš skirtingų perspektyvų. Šis patyrimas padeda geriau suprasti įvykius, taip pat turi gydomąjį poveikį.
Piešinio elementų reikšmės
Nors kiekvienas vaiko piešinys yra unikalus, yra keletas bendrų elementų, kuriuos analizuojant galima daryti tam tikras išvadas:
Spalvos
Spalvos yra vienas iš svarbiausių piešinio elementų. Jos gali atspindėti vaiko emocijas ir nuotaikas. Mažesni vaikai dažnai naudoja spalvas intuityviai, be gilios simbolinės reikšmės, o vyresni vaikai gali pasirinkti spalvas sąmoningiau, norėdami išreikšti tam tikrą emociją ar idėją.
Tamsiomis spalvomis užtapytas darbas gali reikšti pyktį, depresiją arba natūralų mažo vaiko poreikį pajausti kontrastą tarp balto popieriaus lapo ir jo paliekamų pėdsakų. Raudona spalva piešinyje gali reikšti polinkį į agresiją, juoda - prislėgtą būseną, depresiją. Tačiau šios schemos nereikia laikyti šablonu, tinkamu kiekvienam vaikui ir kiekvienam atvejui. Tais atvejais, kai vaikas iš tiesų labai dažnai naudoja raudoną arba juodą spalvą, vertėtų pradėti stebėti vaiką atidžiau, gal jis dėl ko nors išgyvena.
Figūros ir dydžiai
Piešiamų figūrų dydis ir proporcijos taip pat gali daug pasakyti apie vaiko savijautą ir santykius su aplinka. Pavyzdžiui:
- Didelės figūros gali reikšti pasitikėjimą savimi, dominavimą ar poreikį atkreipti dėmesį.
- Mažos figūros gali rodyti nedrąsumą, baimę, menką savivertę ar jausmą, kad vaikas yra nereikšmingas.
- Iškreiptos proporcijos gali atspindėti vaiko vidinius konfliktus, nerimą ar nesaugumą.
- Žmonių piešimas be rankų gali reikšti sunkumus bendraujant arba agresijos baimę.
- Pernelyg didelės galvos gali reikšti susitelkimą į intelektą ar fantazijas.
Popieriaus lapo dydis atspindi, kokią vietą vaikas jaučiasi užimantis savo aplinkoje. Jei turėdamas pasirinkimą vaikas teikia pirmumą mažiems popieriaus lapams, greičiausiai jis nepasitiki savimi. Šį spėjimą patvirtina ir neaiškios, silpnos piešinio linijos. Pastarasis požymis atspindi ir vaiko nerimą. Vidutinio formato lapai byloja apie gerą vaiko prisitaikymą, lankstumą, gebėjimą rasti savo vietą grupėje. Tuo tarpu didelis formatas kalba apie didelį vaiko pasitikėjimą savimi, arba tai gali būti bandymas atsverti vidinį menkavertiškumo jausmą.
Jei piešinyje trūksta kurio nors šeimos nario, tai rodytų, kad jo buvimas vaikui kelia nemalonius išgyvenimus. Tikriausiai vaiko ir nenupiešto šeimos nario santykiai atšalę, prasti. Tiesa, tokio „užmaršumo“ priežastis gali būti ir aktuali, trumpalaikė konfliktinė situacija. Jei vaikas piešia herojus, kurie iš tikrųjų nepriklauso šeimai, tai reiškia, kad realią šeimą jis suvokia kaip nepakankamą ir bent piešinyje atranda figūras, kurios subalansuotų šį trūkumą. Pavaizduoti naminiai gyvūnai (ypač, jei realiai nelaikomi) gali rodyti nepatenkintą šilumos, švelnumo, artimo ir pastovaus ryšio poreikį. Paprastai pirmiausia vaikas piešia svarbiausią šeimos narį. Sveikas, savimi pasitikintis, puikiai šeimoje besijaučiantis vaikas svarbiausiu dažniausiai laiko save. Jei vaikas piešinyje savęs nepiešia (arba nupiešia patį paskutinį), tikriausiai šeimoje jie neranda sau vietos, jaučiasi nereikalingu. Figūrų dydis taip pat atspindi jų reikšmingumą. Todėl nieko nuostabaus, jei mama piešiama didesnė už tėtį. Vaikas suvokia, kad šeimoje jis yra mažiausias, bet jei piešinyje vaikas save vaizduoja neproporcingai smulkų, jis tikriausiai jaučiasi nesvarbus ir nereikšmingas. Save vaikas paprastai piešia šalia to šeimos nario, prie kurio jis labiausiai prisirišęs. Pastarajam skiriamos ir ryškiausios spalvos, dailiausi rūbai. Toliausiai nuo visų vaizduojamas mažiausiai simpatijų keliantis šeimos narys. Tą patį gali reikšti ir jo vaizdavimas nusisukusio, profiliu.
Linijos ir potėpiai
Linijų stiprumas, kryptis ir kokybė taip pat yra svarbūs analizės elementai:
- Stiprios, ryškios linijos gali reikšti energiją, pasitikėjimą savimi ar agresiją.
- Silpnos, neryškios linijos gali rodyti nedrąsumą, nerimą ar nuovargį.
- Trūkčiojančios linijos gali atspindėti nerimą, baimę ar vidinį konfliktą.
- Aštrios linijos gali būti susijusios su agresija ar pykčiu.
- Apvalios linijos gali reikšti švelnumą, jautrumą ir harmoniją.
Daug informacijos suteikia ir linijos pobūdis. Ištisa, aiški, nenutrūkstanti linija rodo ramią, stabilią jaunojo dailininko emocinę būseną. Netolygi, nutrūkstanti linija atspindi abejones, nerimą. Įstriža ar kylanti linija rodo energiją, tikslo siekimą. Stiprus piešimo priemonės spaudimas gali rodyti vaiko aktyvumą, susidomėjimą, energiją ar pyktį, o silpnas - abejones ar fizinį nuovargį.
Erdvės naudojimas
Kaip vaikas naudoja piešinio erdvę, taip pat gali būti informatyvu:
- Piešimas viršutinėje lapo dalyje gali reikšti optimizmą, fantazijas ar siekį aukštesnių tikslų.
- Piešimas apatinėje lapo dalyje gali rodyti pesimizmą, baimę ar susitelkimą į materialius dalykus.
- Piešimas lapo centre gali reikšti saugumą, stabilumą ir susitelkimą į save.
- Piešimas viename kampe gali rodyti nedrąsumą, baimę ar norą pasislėpti.
Kitas svarbus dėmuo, kur vaikas patalpina savo piešinį. Viršutinė lapo dalis simbolizuoja intelektualinę sritį. Joje esantis piešinys gali atspindėti žinių troškimą. Antra vertus, jei pastebite, kad piešinys tarsi pakimba ore, tai gali išreikšti ir skrajojimą padebesiais, atotrūkį nuo realybės- motinos žemės - kurią simbolizuoja apatinė piešinio dalis. Lapo apačioje talpinami objektai rodo vaiko orientaciją į praktinę veiklą, gerą tikrovės pažinimą. Jei piešinys išsidėsto kairėje lapo pusėje, tai reiškia, jog vaiko išgyvenimus ir mintis prikausto praeities įvykiai, kurie trukdo pamatyti dabartį ir ateitį.
Simboliai
Kai kurie simboliai vaikų piešiniuose turi bendrą reikšmę:
- Saulė dažnai simbolizuoja džiaugsmą, šilumą ir gerovę.
- Namas gali reikšti saugumą, šeimą ir prieglobstį.
- Medis gali simbolizuoti augimą, stiprumą ir gyvybingumą.
- Gyvūnai gali atspindėti vaiko charakterio bruožus ar emocijas.
Vaikų vaizduojamosios kūrybos bei dažniausiai naudojamų simbolių kalba (piešiu žmogų, šeimą, namą, medį…).
Dailės terapija ir vaikų piešinių analizė
Kai paimi tuščią popieriaus lapą, iš pradžių sunku - neramu, kad gal kažką ne taip nupieši, gal neturi įgūdžių. Minčių ir jausmų chaosas iš galvos persikelia ant popieriaus lapo. Tuomet kur kas drąsiau iš šalies žvelgti į situaciją (į savo piešinį). Piešiniai mūsų jausmus, emocijas ar nuotaikas padeda pamatyti tarsi „pagautus nuotraukoje“, atspindėtus veidrodyje, „ištrauktus iš vidinio pasaulio“. Mes žvelgiame į savo piešinį tarsi į save patį, tik dabar jau per aiškiai esantį atstumą, kuris mums suteikia galimybę, nesitapatinant su savo jausmu, emocija ar konkrečiu įvykiu, aiškiau pamatyti ir suvokti esamą situaciją. Svarbu priimti save tokį, koks esu!
Dailės saviraiška padeda išveikti, išleisti tai, kas buvo giliai užslėpta, slėgė ir užėmė tam tikrą vietą asmens viduje. Tokiu būdu saugiai išgyvenamos susikaupusios nuoskaudos, įtūžis, gėda, kaltė ir kiti negatyvūs išgyvenimai, kurie trukdo laisvai tekėti gyvybinei energijai. Visa tai išpiešęs ir sąmoningai išgyvenęs bei suvokęs žmogus išgyja.
Piešimas kaip vaikų elgesio korekcijos ir lavinimo metodas. Vaikai mėgsta piešti. Piešdami jie lavinasi, mokosi ir netgi gydosi. Vaiko meninė kūryba labai individuali. Simbolių ir vaizdinių kalba, esanti vaikų piešiniuose, mums gali suteikti nepaprastai daug informacijos apie mažojo jausmus, džiaugsmus ir išgyvenimus, esamas ar iškilsiančias psichologines problemas. Taip pat mes (tėvai, pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai) dailės priemonių pagalba galime padėti savo vaikams saugiai išlieti neigiamus jausmus, juos transformuoti bei intelektualiai augti.
Dailės terapija yra procesas, kurio metu naudojamas menas, siekiant pagerinti fizinę, protinę ir emocinę gerovę. Ji apima įvairius kūrybinius metodus, tokius kaip piešimas, tapymas, skulptūra ir koliažas. Dailės terapija gali būti naudinga įvairioms amžiaus grupėms, įskaitant vaikus, ir gali padėti spręsti įvairias problemas, tokias kaip stresas, nerimas, depresija, savęs vertinimo problemos ir socialiniai sunkumai.
Kai vaikas turi sunkumų mokydamasis, bendraudamas, žaisdamas, jam sunku suprasti ir išreikšti savo mintis, adekvačiai elgtis. Dailė tampa priemone leidžiančia išreikšti mintis ir jausmus simboliais. Dailės terapijos metu vaikas užmezga dialogą su pačiu savimi. Jausmai ir išgyvenimai pateikiami sau ir kitiems suprantama forma. Vaikas pamažu ir jam nekeliančiu įtampos būdu prisitaiko prie aplinkos ir joje kūrybiškai gyvena.
Kaip meno terapija padeda vaikams išreikšti emocijas 🎨 | Kūrybinis gydymas vaikams
Kaip analizuoti vaiko piešinį?
Analizuojant vaiko piešinį, svarbu atsižvelgti į šiuos aspektus:
- Amžius: Vaikų piešiniai labai skiriasi priklausomai nuo amžiaus. Mažesni vaikai piešia paprastesnius piešinius, o vyresni vaikai gali piešti detalesnius ir sudėtingesnius piešinius.
- Kontekstas: Svarbu žinoti, kokiomis aplinkybėmis vaikas piešė piešinį. Ar jis buvo laimingas, liūdnas, susijaudinęs ar pavargęs? Ar jis piešė vienas ar su kitais vaikais?
- Asmenybė: Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl svarbu atsižvelgti į jo asmenybę ir temperamentą.
- Kultūra: Kultūra taip pat gali turėti įtakos vaiko piešiniams. Pavyzdžiui, skirtingos kultūros gali turėti skirtingas spalvų simbolines reikšmes.
Svarbu! Niekada nedarykite skubotų išvadų, remdamiesi vienu piešiniu. Stebėkite vaiko piešinius ilgesnį laiką, kad pamatytumėte tendencijas ir pokyčius.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos analizuojant vaiko piešinius
Analizuojant vaiko piešinius, svarbu vengti šių dažniausiai pasitaikančių klaidų:
- Skubotų išvadų darymas: Nedarykite išvadų remdamiesi vienu piešiniu. Stebėkite vaiko piešinius ilgesnį laiką, kad pamatytumėte tendencijas ir pokyčius.
- Perdėtas interpretavimas: Nebandykite interpretuoti kiekvienos detalės piešinyje. Svarbu atsižvelgti į bendrą vaizdą ir kontekstą.
- Lyginimas su kitais vaikais: Nelyginkite vaiko piešinių su kitų vaikų piešiniais. Kiekvienas vaikas yra unikalus ir turi savo individualų stilių.
- Diagnostinių etikečių klijavimas: Nenaudokite piešinių analizės kaip diagnostinės priemonės. Piešinių analizė gali būti naudinga priemonė, bet ji neturėtų būti naudojama diagnozei nustatyti.
