Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įgyvendina tarptautine patirtimi paremtą ankstyvojo skaitymo skatinimo projektą „Knygų startas“. Pagrindinis projekto tikslas - užauginti pirmąją Lietuvoje vaikų kartą, kurios skaitymo patirtis būtų prasidėjusi nuo pat pirmų dienų.
Skaityti vaikams ir su vaikais yra vertinga, tad nekyla abejonių, jog tėvai gali ir turi skaityti vaikui, kuris pats to dar nemoka. Vis dėlto tėvams rūpi, nuo kokio amžiaus vaikas iš šios veiklos jau gauna naudos. Ar pakaks, jei pradėsime skaityti vaikui tada, kai jis nebeplėš knygelės mums iš rankų, kad „paragautų“ jos kampo? Esama patikimų mokslinių įrodymų, kad pirmąją knygą savo mažyliui pradėti skaityti verta jau septintą mėnesį nuo nėštumo pradžios.
Dar 1986 m. Šiaurės Karolinos universiteto mokslininkai Anthony’is J. DeCasperas ir Melanie J. Spence paprašė besilaukiančių moterų paskutiniais nėštumo mėnesiais kasdien garsiai skaityti savo negimusiems mažyliams tą pačią vaikišką knygelę. Praėjus vos porai dienų po gimimo, mokslininkai davė naujagimiams žįsti čiulptuką, prijungtą prie specialios aparatūros, leidžiančios fiksuoti kūdikių žindimo judesių intensyvumą bei dažnį. Tuomet už jiems neįprastus žindimo judesius kūdikus apdovanodavo per ausines leidžiamu istorijos įrašu. Naujagimiai greitai perprato ryšį tarp žindimo ir garsų ir stengdavosi žinduką žįsti taip, kad ausinėse skambėtų pažįstama istorija, o ne kita, panašių sąskambių, taip pat skaitoma mamos. O kontrolinės grupės naujagimiai, kuriems mamos prieš gimimą neskaitė, vienodai mielai klausėsi abiejų istorijų. Mamos skaitymo patirtį turėję naujagimiai ne tik atpažino mamos įsčiose girdėtą istoriją, bet ir aiškiai pademonstravo, kad ją mėgsta labiau nei kitas ir yra pasiryžę padirbėti, kad galėtų klausytis jos vėl ir vėl! Nėra teigiama, kad mažyliai suprato istorijos prasmę, tačiau akivaizdu, kad mamos skaitomo teksto patyrimas paliko ženklą jų itin sparčiai besivystančiose smegenyse.
Jei skaitomą knygelę įsidėmėjo ir pamėgo net negimę kūdikiai, juo labiau tą geba gimę mažyliai, net jei skaitantiems tėvams tuo metu atrodo, kad jie labiau domisi savo kumštukais ar knygos „skoninėmis savybėmis“.
Daugiausia mokslinių duomenų sukaupta apie skaitymo kūdikiams ir mažiems vaikams poveikį jų kalbinių gebėjimų raidai. Kalbos raida tiesiogiai susijusi su kalbine patirtimi: kuo daugiau kalbame su kūdikiais ir kūdikiams, tuo sparčiau gerėja jų kalbos garsų suvokimas, kalbos supratimas, plečiasi žodynas. Nors pirmojo žodžio tėvams iš savo atžalos tenka laukti beveik metus, kūdikio gimtosios kalbos „studijos“, prasidėjusios dar įsčiose, intensyviai tęsiamos tuoj po gimimo. Kuo anksčiau pradedama skaityti ir kuo dažniau skaitoma, tuo didesnė nauda kalbos raidai. Svarbu pažymėti, kad ryšys tarp skaitymo ir kalbos raidos nėra paaiškinamas tėvų išsilavinimu ar kitais šeiminiais ar socioekonominiais veiksniais.
Daugelyje šalių vykdomos ankstyvosios intervencijos programos, kurių metu tėvai skatinami skaityti savo kūdikiams ir mažiems vaikams.
patiems mažiausiesiems svarbu tiesiog girdėti skaitančius ar pasakojančius suaugusiuosius, o ūgtelėjusiems mažyliams, gebantiems sutelkti dėmesį į paveikslėlius, knygelės suteikia galimybę tiesiogiai plėsti žodyną, visą platų pasaulį „sutraukdamos“ į saugų tėčio ar mamos glėbį. Realybėje nesutiktume tigro ar krokodilo ir neturėtume progos jų mažyliui parodyti ir pavadinti, o knygelėje jie ranka pasiekiami. Jau šešių mėnesių kūdikiai geba efektyviai sukaupti dėmesį į jiems rodomo personažo paveikslėlį, be to, jų dėmesio sutelkimas efektyvesnis, o smegenų žievės atsakas stipresnis, jei kartu girdi personažo pavadinimą, rodo 2018 metais atliktas Charisse’ės B. Pickron ir bendraautorių tyrimas, taigi jie tiesiog „užprogramuoti“ mokytis naujų žodžių iš knygų.
Vaikučiui augant tėvai ima vis labiau išnaudoti knygų siūlomas ugdymo(si) galimybes: įvardija ne tik objektus, bet ir jų savybes (spalvas, dydį, skaičių), aptaria įvykių priežastis ir pasekmes, sieja knygoje pavaizduotus įvykius su vaiko patyrimu. Taip plečiamos vaiko žinios apie pasaulį ir lavinamas loginis mąstymas. Esama įrodymų, kad skaitymas mažiems vaikams siejasi su įvairiais pažintinės raidos rodikliais. Pavyzdžiui, Aislinga Murray ir Suzanne’a M. Egan (2014) nustatė, kad devynių mėnesių kūdikių, kurių tėvai jiems skaitydavo, problemų sprendimo įgūdžiai yra geresni.
Vaikiškose knygelėse dažnai vaizduojamos įvairios socialinės ir emocinės patirtys suteikia galimybę vystyti ir mažųjų socialines bei emocines kompetencijas. Bet svarbiausia, kad skaitymas vaikams ir su vaikais - nesvarbu, visai mažais ar jau ūgtelėjusiais, - yra maloni, suartinanti patirtis. Skaitymo ritualai, kuriuos susikuriame, tokie kaip skaitymas prieš miegą susirangius šalia vaiko jo lovelėje, stiprina mažylio saugumo jausmą. Knygos suteikia galimybę kartu išgyvenant pačias įvairiausias situacijas, tiek jaudinančias ir džiugias, tiek graudžias ar gąsdinančias, geriau pažinti savo vaiką, o jam geriau pažinti mus. Dažnai girdime sakant, kad skaitydami savo vaikui stipriname ryšį su juo, tačiau yra ne visai taip - jis taip pat stiprina ryšį su mumis, nes vaiko ir suaugusiojo sąveika yra abipusė ir skaitymas kartu yra tarsi dviejų partnerių šokis. Skaitymo su vaikais naudą tėvams taip pat patvirtina tyrimai.
Iki gimstant kūdikiui. Besirūpindami kūdikio kraitelio ruošimu, skirkite laiko ir išrinkti pirmąją knygą, kurią jam skaitysite. Tai jau savaime labai maloni užduotis, skatinanti įsivaizduoti gimsiantį kūdikį, spėti, kokie bus jo pomėgiai, stiprinanti emocinį ryšį su juo. Išsirinkite mažiems vaikams skirtą knygelę, kuri jums patiems patraukli, o tekstas malonus ausiai, galbūt tokią, kurią patys mėgote, kai buvote maži. Mama ir tėtis gali išrinkti skirtingas knygas ir kiekvienas savąją skaityti, kad kūdikis vieno ir kito teksto skambesį susietų su mamos ir tėčio balsais.
Nuo gimimo iki šešių mėnesių. Šiuo laikotarpiu svarbu, kad kūdikis kuo daugiau girdėtų jus kalbant. Vienas iš būdų užtikrinti, kad pokalbių temos neišsektų, - pasitelkti knygas. Nors tokiems mažiukams skaitoma retai, iš tiesų prarandama gera proga praturtinti kūdikio kalbinį patyrimą, kol jo motorinės galimybės dar labai ribotos, tad nereikia rūpintis, kad knyga bus išplėšta Jums iš rankų arba klausytojas viduryje puslapio pabėgs. Kūdikiui dar mažai svarbus knygos siužetas, todėl jis neprieštaraus, jei skaitysite balsu ir savo knygą ar žurnalą. Vis dėlto mažiems vaikams skirtų knygų kalba paprastai būna panašesnė į tokią, kuria mes patys kalbame su kūdikiais: jai būdingas melodingumas, trumpi sakiniai, paprasti žodžiai, aiškūs sąskambiai, ritmai, todėl kūdikiui lengviau sutelkti dėmesį į tokį tekstą. Taip pat verta pradėti pažintį su paveikslėliais, mažiausiesiems tinkamiausi kontrastingų spalvų, aiškių ir paprastų formų, tai stimuliuos kūdikio regimąjį suvokimą.
Nuo šešių mėnesių iki pusantrų metų. Tokio amžiaus kūdikiai jau yra aktyvūs knygų tyrinėtojai ir „ragautojai“. Nuolatiniai mažylio bandymai išplėšti knygą iš rankų tėvų dažnai klaidingai interpretuojama kaip nepasirengimas leisti laiką su knyga, nors iš tiesų terodo smalsumą ir norą būti aktyviu veiksmo dalyviu. Neverta užsibrėžti būtinai perskaityti knygelę nuo pradžios iki galo, nepatirsite frustracijos, jei nusiteiksite knygas tiesiog kartu vartyti, neprisirišdami prie išspausdintos istorijos. Taip pat visi bus labiau atsipalaidavę, jei neteks rūpintis dėl knygos saugumo, todėl geriau rinktis atsparesnes knygas (pavyzdžiui, storais kartoniniais puslapiais ar pagamintas iš tekstilės).
Maždaug nuo šešių mėnesių kūdikiai demonstruoja vadinamąjį jungtinį dėmesį, kai supranta, kad savo dėmesio objektu galima dalytis su kitu žmogumi, todėl kuo nors susidomėję rodo piršteliu ir seka akimis, kur rodote jūs. Tai reiškia, kad nuo šiol jau skaitote kartu su vaiku, o ne tik jam (net jei skaitymas reiškia tik penktame puslapyje pavaizduoto traktoriuko aptarinėjimą). Kartu vartydami knygelę vardykite, ką matote, būtinai atkreipkite dėmesį į jo pažįstamus ir mėgstamus objektus, rodykite pirštu, įtraukite vaiką į dialogą - užduokite klausimų ir atliepkite vaiko reakcijas, taip pat patys į tuos klausimus atsakykite („Kas čia miega? Matai, katė miega!“), kurkite trumpus siužetus apie viename puslapyje vykstantį veiksmą. Kadangi šio amžiaus skaitytojas „skaito“ vaizdus, svarbu atkreipti dėmesį į knygos iliustracijas. Reikėtų vengti itin gausiai piešiniais, spalvomis, blizgučiais išmargintų puslapių, nes tokiame margumyne sunkiau sutelkti dėmesį į konkretų objektą, išskirti jį iš fono. Apskritai, kalbant apie mažų vaikų knygų estetiką verta vadovautis principu „mažiau yra daugiau“. Taip pat mažiau vertingos ir itin stilizuotos, abstrakčios iliustracijos, kurias kūdikiui būtų sunku susieti su realaus pasaulio objektais. Kita vertus, nereikia pulti ir į kitą kraštutinumą ir ieškoti vien tik itin realistiškų paveikslėlių, mažiesiems vertinga patirti, kad yra įvairiausių būdų pavaizduoti, tarkim, šuniuką.
Nuo pusantrų iki dvejų metų. Daugelis tokio amžiaus vaikų, jau turėjusių patirties su knygomis, geba būti pakankamai atsargūs, kad galėtų su tėvais skaityti knygeles įprastais, popieriniais puslapiais. Tai labai išplečia knygų pasirinkimo galimybes, galite rinktis tarp daugybės autorinių Lietuvos ir užsienio kūrėjų knygų. Tokio amžiaus vaikui patiks knygos apie jam pažįstamus objektus ir reiškinius, kasdienius ritualus ar paprastus nuotykius, pavyzdžiui, gyvūnus, maudynes vonioje ar kelionę traukiniu. Tinka eiliuoti tekstai, tekstai su atsikartojimais. Jei teksto nedaug, vos po vieną ar porą eilučių puslapyje, galite pastebėti, kad mažylis jau geba jį atidžiai išklausyti. Kadangi parašytas tekstas perskaitomas kiekvieną kartą vienodai, vaikas skatinamas jį įsidėmėti, lavinama jo girdimoji atmintis. Jaunesnis nei dvejų vaikas dar, ko gero, nemokės versti knygos puslapių po vieną, tačiau tai nereiškia, kad turėtumėte tai daryti už jį. Galima paėmus už viršutinio kampo atskirti verčiamą puslapį nuo kitų, o mažylį paskatinti versti puslapį laikant už apatinio kampo. Jei dažnai tai darysite, tikėtina, kad dvejų metų jau gebės tvarkingai versti knygos puslapius savarankiškai, be to, tai puikios smulkiosios motorikos pratybos.
Dvejų-trejų metų. Šio amžiaus vaikai - jau visai rimti skaitytojai, kuriems įkandami kiek ilgesni, sudėtingesni siužetai. Kartu vartant knygelę verta aptarti ir tai, kas lieka tarp eilučių: kodėl ežiukas liūdi, kas supykdė varną, ko nori mergaitė. Tokios diskusijos apie veikėjų vidines psichines būsenas, įrodyta, skatina vaikų socioemocinę raidą. Jei jaučiate, kad vaikas neblogai sutelkia dėmesį klausydamasis, pabandykite paskaityti kiek ilgesnę istoriją be iliustracijų. Nors paveikslėlių knygos labai vertingos dėl to, kad leidžia mažyliui pačiam „skaityti“ ir įsitraukti į aktyvią sąveiką su suaugusiuoju, klausydamasis skaitomos istorijos be iš anksto paruoštų vaizdų jis turi galimybę susikurti savo paties vaizdinius. Jei to dar nepadarėte, būtinai pradėkite skaityti ar, dar geriau, sekti liaudies pasakas. Mažiausiesiems geriausiai tinka gyvulinės, ritminės pasakos su atsikartojimais - „Dangus griūva“, „Senelio pirštinė“, „Vištytė ir gaidelis“ ir kitos. Nenustebkite, jei iš visos knygų gausos vaikas rinksis ir prašys skaityti vis tą pačią - jam smagu ir vertinga vėl ir vėl girdėti, matyti ir patirti tą pačią knygelę.
Šiuolaikiniai vaikai gyvena pertekliaus visuomenėje - tėvai, seneliai, giminaičiai, norėdami įtikti vaikui, dažnai dovanoja daiktus, kurie yra pastebimi tik trumpam, o ilgainiui vėl tampa nevertinami. Norai yra pildomi greitai ir nesunkiai, beveik savaime, tad vaikas dažnai nesupranta, kiek išties reikia pačiam įdėti pastangų, kad kažką pasiektų.
XXI amžiaus tėvai savo atžalų auklėjimą mato kaip dar vieną misiją, kurią reikia atlikti be priekaištų, nepaliekant vietos nė menkiausioms klaidoms. Psichologijos profesorė Marina Melija ragina tėvus mažiau kištis į vaikų gyvenimus ir auklėti juos, rodant laimingą, sveiką ir savarankišką savo paties pavyzdį.
Keičiasi mūsų skaitymo įpročiai, keičiasi ir pačios knygos. Vaikų knygų leidyba - nėra lengva sritis, nes skaitytojų amžiaus grupių labai daug - kūdikiai, vaikai iki 3 metų, 3-6 metai, 6-9, 9-12, +12 ir +14 metų kategorijos. Leidėjai turi išmanyti kiekvienos amžiaus grupės skaitytojų įpročius, poreikius (šrifto dydžiui, paveikslėlių sudėtingumui ir pan.), mėgstamas temas ir dar sukurti patinkantį tėvams (nes knygų pirkėjai - vis dėlto tėvai) leidinį. Dabartinės knygos daug labiau konkuruoja su žaislais ir prietaisų ekranais nei buvo anksčiau, todėl ir knygos viršeliai tapo ryškesni su daugiau puošnių akį traukiančių elementų. Skaitmeninis amžius pakeitė ir tekstus: sakiniai tapo kur kas trumpesni, šriftai - didesni, atsirado daugiau iliustracijų, knygose paaiškinančių tekstą, net ir popierius dabar storesnis. Vaikų knygelėse apstu įvairių priedų: lipdukų, garsinių signalų ir kitų dalykų, bet tai dažniau būdinga prekybos centrų prekėms ir užduočių knygoms, nes tokios prekės konkuruoja ne vien su knygomis, bet ir su kitomis prekėmis.
Jei norite, kad vaikai skaitytų knygas, užsukite į knygyną kartu su vaikais. Tik iš pradžių aiškiai susitarkite, ką ten planuojate veikti: kiek knygų vaikui leidžiate išsirinkti, ką planuojate įsigyti, kokios temos knygelės ieškosite. Vaikui bus lengviau pačiam orientuotis knygų margumyne, o jūs galėsite skirti laiko sau.
Knygos pristatymas Vaikų literatūros muziejuje.
Vaikų knygų pasaulis neišvengiamai susijęs su komercija. Visiems puikiai žinomas personažas - Kakė Makė - ryškiausias sukomercinimo pavyzdys Lietuvos padangėje. Kūrinių apie ją autorė yra labai talentinga, tiesiog man kartais kyla abejonių, kai pamatau Kakės Makės dantų pastą ar kokias dešreles. Kai kur tai taip naudoti vaikų literatūros herojų yra uždrausta. Tarkime, Prancūzijoje ant maisto produktų pakuočių negali būti populiarių herojų, nes jie skatina pirkimą, vartojimą. Juk galbūt tose dešrelėse pridėta daugybė sveikatai nenaudingų medžiagų… Vadinasi, rašytojas, duodamas savo vardą ir personažą kartais abejotiniems dalykams, turi gerai pagalvoti, kur ta riba, kur čia sustoti.
Dž. Maskuliūnienės teigimu, ne veltui įstatymuose griežčiau reglamentuojamos reklamos, skirtos jauniausiems visuomenės nariams, taisyklės. „Tai, ką rašytojas rašo knygoje, ir komerciniai leidybos aspektai turi būti labai gerai apgalvoti. Kiekvienas rašytojas turi atsistoti į akistatą su morale ir savęs paklausti: ar tai, ką aš darau, yra moralu, ar tai yra gera, ar tai yra dora?
Senovės kinai sakydavo, kad knyga yra sodas tavo kišenėje, tačiau užversta knyga - tiesiog popierių stirta. Šiais laikais, kai mūsų laiką bei dėmesį glemžiasi televizija, kompiuteriniai žaidimai ir išmanieji telefonai, knyga dažnai lieka užversta, dulkėdama lentynoje. Ne vienoje šeimoje knygų skaitymas jau nebe įdomi bei smagi laisvalaikio praleidimo forma, o dėmesio nevertas užsiėmimas. Dažnai suaugusieji - tėvai ar mokytojai - daro meškos paslaugą, piršdami knygas, kurios vaikams neįdomios, neįtraukiančios. Taip mano vaikų knygų rašytoja Evelina Daciūtė. „Taip gero linkintys suaugę atmuša bet kokį norą skaityti, - įsitikinusi „Meškių istorijų“ autorė. - Sutinku, kad reikia formuoti ir vaiko literatūrinį skonį, supažindinti su geriausiais pavyzdžiais, bet pirmiausia reikia vaikui pažadinti norą skaityti, jis turi būti įsitikinęs, kad laiką leisti su knyga yra smagu, įdomu, kad tai yra malonumas“. Anot jos, nėra vaiko, kuriam nerastum jam patiksiančios knygos, tiesiog reikia nenuleisti rankų ir ieškoti, net jei tai užtruks.
„Įprotį skaityti reikėtų suformuoti, tada beveik ir nelieka neįdomių knygų, visose gali rasti ką nors ypatingo. Skaityti tampa taip natūralu ir įprasta kaip ir kvėpuoti“, - teigė E. Daciūtė. Vaikiškų knygų kūrėja nesutinka, kad visi vaikai nebenori skaityti. Susitikimų su vaikais metu, stebėdama savo ir draugų vaikus ji pastebi, kad nemažai yra skaitančių, ypač jei iš aplinkos bent kuriam laikui dingsta išmanieji telefonai ir kompiuteriai. „Man smagu matyti, kaip knyga įtraukia vaikus. Šią savaitę dukra iš bibliotekos atsinešė knygą, kuri jai labai patiko. Vakare kelis kartus turėjau eiti išjungti šviesą, nes jai buvo labai smalsu sužinoti, kas bus toliau,“ - pasakojo E.
Iliustruotoja Rasa Kaper mano, kad tai, kas jos vaikystės laikais buvo kiemas, dabar yra kompiuteriai ir išmanieji telefonai: tuomet tėvai vos prisikviesdavo namo iš lauko, o dabar vos atplėšia nuo planšečių. Viskas, ką vaikai anksčiau veikdavo lauke, pasitelkę fantaziją ir neįmanomus dalykus versdami įmanomais, šiais laikais sudėta į kompiuterinius žaidimus. „Šiuolaikinį vaiką sudominti skaityti nėra lengva. Po dešimtos knygos nuleidi rankas, - prisipažino R. Kaper. - Tada kyla klausimas: kodėl? Kodėl šiuolaikiniam vaikui neįdomūs indėnai, kaubojai ar keliautojai vaikai, pagal slaptas nuorodas ieškantys savo tėvų? Gal dabartiniai vaikai nemoka svajoti? Pati manau, kad moka. Tik jų svajonių ir fantazijų greitis šimtus kartų aplenkia indėnus, skriejančius ant arklių. „Meškių istorijas“ iliustruojanti knygų dailininkė mano, kad jei vaikas nemėgsta pats skaityti, galima pabandyti jam paskaityti. „Mano jaunesnysis sūnus jau ne toks mažas, bet labai mėgsta klausyti, kaip skaitau, - pasakojo R. Kaper. - Aš ir pati mėgstu garsines knygas, ypač kai dirba rankos ir akys. Bet labiausiai man patinka tikros, spaustuvės dažais kvepiančios knygos. Abi pašnekovės sutinka, jog tam, kad vaikas skaitytų, turi matyti ir pavyzdį namuose. „Kada paskutinį kartą vakare patys suaugę sėdėjo su knyga rankose, o ne spoksojo tas pačias žinias per visus įmanomus TV kanalus?“ - retoriškai klausė R. Kaper. „Jeigu tėvai vaikams lieps skaityti, o patys tuo tarpu sėdės virtualiame pasaulyje, greičiausiai tie paliepimai turės mažai naudos, - svarstė E. Daciūtė.
Vaiko pažintis su knyga galėtų prasidėti jam dar būnant mamos pilve, o paauglio įprotį neskaityti galima pakeisti, nors tai padaryti sunkiau nei tokį įprotį ugdyti nuo mažumės. Kelerių metų vaiką verta supažindinti su knyga? Vaiko pažintis su knyga gali prasidėti dar jam būnant įsčiose. Maždaug 16 savaitę (apie 4 vystymosi mėnesį), kūdikis jau girdi ir čia gali prasidėti jo pažintis su knyga. Tolimesnė pažintis su knyga keliauja kartu su vaiko raida. Pradžioje vaikui įdomu čiupinėti, liesti, todėl ir knygelės būna labiau pritaikytos lietimui nei žiūrėjimui. Perkopę metukus vaikai kartu su tėvais jau mielai varto knygutes, apžiūrinėja paveiksliukus. Kritiniai tampa 1,5 - 2 vaiko gyvenimo metai. Tada vyksta spartus kalbos vystymosi šuolis: statistiškai iki 2 metų vaikas išmoksta po kelis žodžius per mėnesį, o sulaukęs 2 metų - po kelis per dieną. Šiame etape labai svarbu, kad vaikas gautų kuo daugiau žodinės stimuliacijos. Taigi, jei nepradėjote dar skaityti pasakų - pats laikas tai daryti. Daugybiniai tyrimai yra įrodę, kad vaikų intelektiniai gebėjimai yra tiesiogiai susiję su jų kalbine raida. Vaikui įžengus į mokyklinį amžių, pats laikas jį skatinti skaityti pačiam. Vienas iš receptų - rasti paaugliui įdomią knygą. Galima sutarti, kad už pusvalandį skaitymo jis galės pusvalandį ilgiau pasedėti prie kompiuterio ar panašiai. Taip ir priversime paauglį paskaityti. Sutarus dėl vienos, paaugliui pajutus skaitymo skonį, galime jau keliauti prie kitos. Pasipriešinimo, aišku, bus, bet sukandę dantis galime sutarti nors dėl 30 minučių prieš miegą. Svarbu nepasiduoti pačioje pradžioje.
Knygos, taip pat yra ir informacijos šaltinis. Taigi, skaitydami įgauna daugiau žinių. Be abejo, skaitymas moko susikaupti, koncentruoti dėmesį į vieną veiklą. Ir galiausiai, aišku, skaitymas ugdo kūrybiškumą.
Alternatyva galėtų būti kelionių, nuotykių knygos, jos tikrai įtraukia. Kartais. Ir šiek tiek. Imkime, kad ir legendinę knygą „Rugiuose prie bedugės“. Neretas paauglys joje atranda save, kartu gaudamas atsakymus į jam rūpimus klausimus. Natūralu, kad tai leidžia jam šiek tiek kitaip pažvelgti į jam aktualias problemas ir gal kiek kitaip elgtis.
Galime pasidžiaugti tuo, kad paaugliams geros literatūros yra apstu. Pradedant nuo pasaulinės klasikos, baigiant šių dienų lietuvių autorių veikalais. Mano nuomone, mokyklų pateiktas skaitytinų knygų sąrašas yra labai geras, pagal vaikų amžių parinktos tikrai puikios knygos. Aš pasisakau už klasiką. Prieš kurį laiką netikėtai paėmiau ir perskaičiau visą knygų apie Harį Poterį seriją. Mane sužavėjo! Jau vien ko verta idėja, kad net ir burtų šalyje yra dalykų, kurie nesikeičia: pavyzdžiui, mirę žmonės neprisikelia.
Ar žinojote, kad kiekvienais metais tėvų, skaitančių knygas vaikams nuo gimimo, vis daugiau? Amerikoje atliktos apklausos duomenys rodo, kad 75 proc. tėvų vaikams pradeda skaityti knygeles iki 1 metų ir iš jų net 40 proc. iki 3 mėn. Ir šis procentas kasmet vis didėja. Iš tiesų knygų skaitymas nuo kūdikystės yra ypatingai naudingas vaikui. Skaitymas garsiai nuo pirmųjų dienų skatina smegenų vystymąsi, ugdo kalbą, raštingumą ir socialinius bei emocinius įgūdžius bei stiprina tėvų ir vaikų ryšį.
Skaitymas skatina vaiko kalbos ir klausos vystymąsi. Klausydamasis vaikas susipažįsta su naujais žodžiais, frazėmis, mokosi tarimo, ritmo ir intonacijos. Amerikos pediatrų akademijos atliktas tyrimas, kurio metu 4 metus buvo stebimos mamos, skaitančios knygas savo kūdikiams, parodė, kad šių vaikų žodynas buvo žymiai platesnis, jiems buvo lengviau mokytis skaityti ir rašyti.
Įdomus faktas, jog minėtos akademijos atliktos apklausos rezultatai parodė, jog vaikai dažnai jau ankstyvąjį amžiuje turi savo mėgstamas knygas. Tėvai nurodė, jog 54% dviejų metų ar jaunesni vaikai pasirenka norimas knygas patys. Tai rodo, kad net patys mažiausi domisi knygomis ir supranta skaitomas istorijas arba garsus.
Skaitymas lavina vaiko vaizduotę ir kūrybiškumą. Knygų istorijos padeda vaikui pasinerti į kitą pasaulį, išmokti pasitelkti vaizduotę. Tai skatina ir jo kūrybiškumą, kuris vėliau padės ne tik kūrybiniuose darbuose, bet ir sprendžiant įvairias problemas, užduotis.
Skaitymas padeda vaikui pažinti pasaulį, ugdo empatiją, supratingumą. Knygų istorijos padeda vaikui sužinoti apie gyvūnus, socialines situacijas, šalis, augalus, kultūras ir kitus dalykus. Tai padeda formuotis visapusiškam pasaulio suvokimui. Knygose aprašomi įvykiai leidžia pažinti emocijas skirtingose situacijose, tai ugdo empatiją, supratingumą.
Skaitymas padeda vaikui atsipalaiduoti ir nusiraminti. Knygų skaitymas yra puiki priemonė atsipalaiduoti ir nusiraminti. Tai padeda vaikui sumažinti stresą ir pagerinti emocinę savijautą. Kartu tai yra puiki veikla stiprinant ryšį su vaiku.
Knygas galite rinktis pagal vaiko amžių ir pomėgius. Mažiausiems galite rinktis knygeles su daugiau paveikslėlių, skirtingomis detalėmis. Pavyzdžiui, labai tiktų interaktyvios klasikinių pasakų knygutės. Jose yra judančios detalės, kurias mažylis pats galės pajudinti, be to, tekstas eiliuotas, todėl net mažiausiam skambės įdomiai ir įtraukiančiai. Taip pat mažiesiems knygas galite parinkti pagal esamą etapą: ėjimo į darželį pradžia, puoduko reikalai ir pan. Skaitant ir aptariant knygutėse vaizduojamas situacijas vaikams lengviau suprasti veiksmų eigą, priežastis. Nepamirškite, kad knygų skaitymas vakarais paprastai tampa jaukia ir intymia vakaro rutina su tėvais prieš miegą. Tai leidžia vaikui nusiraminti, pasijusti saugiai, net jei diena ir buvo sunki.
Nuostabiai tam tinkanti, be galo graži ir interaktyvi knygutė vaikams "Labanakt, Meškiuk!".
Vyresniems labai rekomenduoju knygas vaikams iš serijos Mažų žmonių didelės svajonės. Tai istorijos apie mums gerai žinomus žmones.
Knygų pasirinkimas pagal amžių
Nuo gimimo iki 6 mėnesių
- Kūdikis turėtų girdėti tėvus kalbant.
- Tinka knygos su melodingu, ritmingu tekstu, trumpi sakiniai, paprasti žodžiai.
- Iliustracijos turėtų būti kontrastingų spalvų, aiškių ir paprastų formų.
Nuo 6 mėnesių iki 1,5 metų
- Kūdikiai yra aktyvūs knygų tyrinėtojai.
- Rinkitės atsparesnes knygas (storais kartoniniais puslapiais, tekstilės).
- Vartykite knygeles kartu, vardykite objektus, įtraukite vaiką į dialogą.
- Venkite perkrautų iliustracijų, rinkitės principą „mažiau yra daugiau“.
Nuo 1,5 iki 2 metų
- Vaikai gali skaityti knygeles su įprastais, popieriniais puslapiais.
- Tinka knygos apie pažįstamus objektus, kasdienius ritualus, gyvūnus, keliones.
- Eiliuoti tekstai, tekstai su atsikartojimais.
- Skatinkite vaiką versti puslapius.
Nuo 2 iki 3 metų
- Tinka ilgesni, sudėtingesni siužetai.
- Aptarkite veikėjų vidines būsenas, siekite socioemocinės raidos.
- Galite skaityti ilgesnes istorijas be iliustracijų, skatindami vaizduotę.
- Tinka liaudies pasakos su gyvuliniais, ritminiais motyvais.
Skaitymo nauda
- Kalbos ir klausos vystymasis: platus žodynas, geresnis tarimas, ritmo ir intonacijos suvokimas.
- Vaizduotės ir kūrybiškumo ugdymas: pasinerkite į kitus pasaulius, spręskite problemas.
- Pažinimas ir empatija: sužinokite apie pasaulį, ugdykite supratingumą.
- Atsipalaidavimas ir nusiraminimas: sumažinkite stresą, pagerinkite emocinę savijautą.
- Tėvų ir vaikų ryšio stiprinimas.
Skaitymas vaikui nuo kūdikystės yra ypatingai naudingas. Skaitymas garsiai nuo pirmųjų dienų skatina smegenų vystymąsi, ugdo kalbą, raštingumą ir socialinius bei emocinius įgūdžius bei stiprina tėvų ir vaikų ryšį.
Svarbiausia, kad skaitymas vaikui asocijuotųsi su teigiamomis emocijomis, malonumu ir bendravimu su tėvais. Net jei vaikas iš pradžių neskaito pats, svarbu, kad jis girdėtų skaitant suaugusiuosius - tai ugdo jo klausos įgūdžius ir sukuria teigiamą ryšį su knyga.
TOP 3 veiklos, skatinančios skaitymą:
- Žiūrėjimo veikla: stimuliuokite kūdikio regą naudodami juodas/baltas ar juodas/baltas/raudonas korteles, skatinant dėmesį.
- Klausymosi veikla ir garsai: naudokite įvairius daiktus skleidžiančius garsus, skatinant klausos įgūdžius ir priežasties bei pasekmės suvokimą.
- Lietimo veikla: skatinkite tyrinėti knygas, lankstinukus, plėšyti, raityti popierių, taip lavinant smulkiąją motoriką, kuri turi didelę įtaką kalbai.
Nenuvertinkite skaitymo vaikams. Stenkitės pastebėti, ar vaikas suprato tai, ką perskaitėte jūs ar jis pats. Pasitreniruokite su žodžių prasmėmis, mokykitės posakių, patarlių, tegu vaikas juos paaiškina. Mokykite vaiką pasakoti.
Visais šiais etapais labai stipriai ugdoma smulkioji motorika, kuri turi didelę įtaką kalbai.
Šiuolaikinių vaikų vaikystė kitokia nei jų tėvų - technologijos jiems yra natūrali aplinka nuo gimimo, viskas, ko tik nori, yra gana lengvai gaunama, ribos tarp vaikų ir suaugusiųjų ima nykti. Nenuostabu, jog daugybė tėvų susiduria su iššūkiais, kuriuos ne visada žino, kaip išspręsti. Kaip užauginti savarankišką ir neišlepusį vaiką? Ar įmanoma sparčiai modernėjančiame pasaulyje užauginti vaiką, kuris nebūtų priklausomas nuo technologijų? Visi tėvai svajoja, jog jų vaikas užaugtų savarankišku ir savimi pasitikinčiu žmogumi.
Literatūra kalba ne kiekvienam, o tik tiems, kurie to nori, ir kurie gali, yra pasirengę suprasti.
tags: #dabartiniai #vaikai #turi #skaityt #knygas
