Nors bendras gimstamumo lygis Lietuvoje smarkiai krenta ir išlieka vienas žemiausių Europoje, civilinės metrikacijos skyriuose kasmet įregistruojamas didelis skaičius naujagimių. Valstybinės duomenų agentūros (VDA) išankstiniais duomenimis, 2025 m. Lietuvoje gimė 17 460 naujagimių. Tačiau Registrų centro duomenys rodo ką kitą - kad civilinės metrikacijos skyriuose Lietuvoje pernai metais buvo įregistruota net 24 530 gimusių kūdikių.
Registrų centro atstovas žiniasklaidai Mindaugas Samkus atkreipė dėmesį, kad metrikacijos skyriuose registruojami ir užsienyje gimę asmenys. Pernai per pirmąjį pusmetį buvo užregistruotas 12 000 gimusių vaikų Lietuvoje. Iš jų - 5 856 mergaitės ir 6 165 berniukai.
Šiais metais daugiausia gimusių vaikų registruota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje - 3866 (pernai - 4185), Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje - 1084 (pernai - 1176), Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje - 675 (pernai - 649).
Lietuvoje vaiko gimimą registruoja civilinės metrikacijos įstaigos. Vaiko gimimas registruojamas remiantis vaiko tėvų ar vieno iš jų pareiškimu, o jeigu vaiko tėvai to padaryti negali, pareikšti apie vaiko gimimą gali ir giminaičiai. Apie vaiko gimimą turi būti pareikšta per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos, tačiau, jeigu pareiškimas apie vaiko gimimą gautas praleidus šį terminą, vaiko gimimas registruojamas įprasta tvarka.
Mišrios šeimos ir demografiniai iššūkiai
Lietuvoje vis daugiau vaikų gimsta mišriose šeimose. Tokių vaikų, kurių bent vienas iš tėvų yra užsienio pilietis, skaičius auga: 2022 m. tokių vaikų buvo 1 087, 2023 m. - 1 424, o 2024 m. - 1 407. Tokį augimą lemia vis didesnis kiekis užsienio piliečių, gyvenančių Lietuvoje. 2023 m. jų šalyje buvo 189 411, daugiausia iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos. Mišrios šeimos tampa svarbiu demografijos veiksniu - jos padeda sulėtinti gyventojų mažėjimą ir keičia šalies socialinę struktūrą.
Tačiau, žvelgiant į Europos ir Vakarų pasaulio kontekstą, gimstamumo rodikliai Lietuvoje verčia sunerimti. Preliminariais 2025 m. duomenimis, bendras gimstamumo lygis (TFR) siekė vos 1,01 vaiko vienai vaisingo amžiaus moteriai, kai pernai jis buvo 1,14. Tai žemiausias rodiklis ne tik ES, bet ir daugelyje išsivysčiusių šalių. Kritimas Lietuvoje itin spartus: pirmųjų penkių mėnesių rodikliai sumažėjo 12,8 proc., o devynių mėnesių duomenys rodo TFR 1,03. Oficialūs Statistikos departamento duomenys patvirtina nuoseklų nuosmukį: nuo 22 068 gimusiųjų 2022 m. iki 19 086 2024 m. Ekspertai tai vadina „dvigubu demografiniu iššūkiu“ - mažas gimstamumas derinasi su emigracija, todėl sparčiai mažėja darbingo amžiaus gyventojų dalis, o senstanti visuomenė tampa didesne našta ekonomikai.
TFR, siekiantis 1,03, reiškia, kad dabartinė karta Lietuvoje neatkuria net pusės savęs, o per dvi kartas gyventojų skaičius gali sumažėti daugiau nei perpus. Vėlyvas nėštumo planavimas, ribota pagalba nevaisingoms poroms ir prastas švietimas apie vaisingumą dar labiau mažina gimstamumą. Kai kurios savivaldybės bando skatinti šeimas finansinėmis priemonėmis. Pavyzdžiui, Radviliškio rajone už naujagimį šeimos gauna po 1,5 tūkst. eurų.
Naujagimio registravimo procedūros
Gimus kūdikiui visą dėmesį norisi skirti Jam/Jai, todėl naujagimio registracijos procedūros ir dokumentų pildymas tampa tikru iššūkiu. Pateikiame žingsnius, kurie šią procedūrą pavers paprasta ir greita.
1. Vaiko gimimo pažymėjimas
Vaiko gimimo pažymėjimas - pirmasis dokumentas, būtinas norint įregistruoti naujagimio gimimą. Įprastai šį dokumentą sveikatos priežiūros įstaiga išduoda tą pačią dieną, rečiau - išleidžiant kūdikį į namus. Vaiko gimimo pažymėjimas reikalingas:
- Pateikiant darbdaviui prašymą dėl tėvystės atostogų suteikimo.
- Registruojant naujagimį metrikacijos paslaugų informacinėje sistemoje (MEPIS).
Vaiko gimimo pažymėjimą išduoda sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje gimė naujagimis. Jei vaikas gimė ne sveikatos priežiūros įstaigoje, jį išduoda asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje per pirmas 2 valandas po gimdymo patikrinta pagimdžiusios moters ir vaiko sveikatos būklė.
2. Naujagimio gimimo registravimas
Naujagimiui gimimo registravimo metu bus suteiktas asmens kodas ir oficialiai įregistruotas naujagimio vardas. Todėl šio žingsnio dokumentus pildykite ypač atsakingai. Naujagimio gimimas registruojamas internetu (rekomenduojama) - „Registrų centro” savitarnos Gyventojų registre. Naujagimio gimimas yra registruojamas abiejų ar vieno iš tėvų prašymu. O jei vaiko tėvai neturi galimybės kreiptis patys, pareikšti apie vaiko gimimą gali ir giminaičiai. Įregistruoti naujagimį reikia ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo jo gimimo dienos.
Gimimo registracijai reikalingą asmens sveikatos priežiūros įstaigos sudarytą vaiko gimimo pažymėjimą civilinės metrikacijos įstaigos gauna pagal užklausą per Elektroninių sveikatos paslaugų bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą ir Lietuvos Respublikos gyventojų registro integracinę sąsają.
Nuo 2017 m. popieriniai gimimo liudijimai neišduodami, juos pakeitė elektroniniai įrašai Gyventojų registre. Visos institucijos, kurioms reikėdavo pateikti gimimo liudijimą, reikiamus duomenis gaus iš šio gyventojų registro. Jei prireiktų vaiko gimimo faktą ar amžių patvirtinančio dokumento, tačiau vaikas neturi asmens tapatybės dokumento (AT kortelės ar paso), civilinės metrikacijos skyriuje bus galima gauti gimimo įrašą patvirtinantį išrašą.
3. Dokumentai, kuriuos reikia pateikti registruojant naujagimį
- Tėvų asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai.
- Sveikatos priežiūros įstaigos išduotas vaiko gimimo pažymėjimas.
- Jei vaiko tėvai nėra susituokę - reikalingas notaro patvirtintas motinos ir tėvo pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo.
- Jei duomenų apie vieną ar abu tėvus nėra Gyventojų registre, naujagimio gimimo registracijos metu teks pateikti trūkstamus duomenis patvirtinančius dokumentus.
4. Naujagimio gyvenamosios vietos deklaravimas
Kaip ir bet kuriam Lietuvos Respublikos piliečiui, taip ir naujagimiui, deklaruoti gyvenamąją vietą - privaloma. Gyvenamosios vietos deklaravimas suteikia teisę į socialines paslaugas, socialines išmokas (pvz., vienkartinė išmoka gimus vaikui) ir kitas viešąsias paslaugas. Šį žingsnį galėsite atlikti tik turėdami naujagimio asmens kodą. Naujagimio gyvenamąją vietą deklaruoti galima: Internetu (rekomenduojama) - prisijungus prie Elektroninių valdžios vartų. Arba atvykus į seniūniją, kurios teritorijoje gyvena naujagimis ir jo tėvai.
5. Vienkartinė išmoka vaikui
Jei nors vienas iš vaiko tėvų yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje - gimusiam naujagimiui priklauso vienkartinė išmoka. Dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui būtina kreiptis per 12 mėn. nuo vaiko gimimo. Šiuo metu vienkartinės išmokos dydis - 440 EUR (11 bazinių socialinių išmokų dydžio). Išmoka išmokama vienam iš vaiką auginančių tėvų. Dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui reikia kreiptis Internetu (rekomenduojama) - užpildyti prašymą Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje (SPIS).
6. Išmokos vaikams („vaiko pinigai“)
Nuo 2018 m., pasikeitus išmokų vaikams įstatymui, išmoką vaikui („vaiko pinigus“) gali gauti visos vaikus auginančios šeimos. Išmokos už vaikus nėra mokamos „automatiškai“, todėl norėdami jas gauti privalote pateikti prašymą. Šias išmokas moka savivaldybės, kurių teritorijoje esate deklaravę gyvenamąją vietą, administracija. Patogiausia prašymus vaiko pinigams ir kitoms savivaldybių mokamoms išmokoms pateikti internetu per SPIS sistemą. Dėl vaiko pinigų, nebūtina kreiptis iš karto: šios išmokos gali būti išmokėtos atgaline data, bet ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių.
Jeigu užsienyje gimusio vaiko bent vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, toks vaikas turi būti įtrauktas į apskaitą Lietuvoje. Tai galima padaryti tiek LR ambasadoje vaiko gimimo šalyje, tiek internetu per mepis.registrucentras.lt.
Suprantame, jog gimus kūdikiui visą dėmesį norisi skirti jam/jai, todėl naujagimio registracijos procedūros ir dokumentų pildymas tampa tikru iššūkiu.
tags: #csm #iregistruota #gime #vaikai
