Vaiko kilmė iš tėvų yra patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo jos atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Šios taisyklės išimtis yra tik įvaikinimo atveju. Pagrindas įrodyti kilmę ne tik iš konkrečių tėvų yra gimimo liudijimas. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje. Nustatant vaiko kilmę siekiama įteisinti giminystės ryšius. Vaiko kilmė - tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų.
Tėvystės nustatymo pagrindai ir tvarka
Kai gimsta vaikas, teisiniai santykiai tarp jo ir tėvų atsiranda tik tada, kai tėvystė yra įteisinama. Santuokoje gimusiam vaikui tėtis paprastai nurodomas pagal tėvystės prezumpciją, tačiau jei tėvai nesusituokę - tėvystė turi būti pripažinta arba nustatyta teismo keliu. Praktikoje vis dar pasitaiko atvejų, kai vaiko tėvas atsisako pripažinti vaiką arba kelia abejonių dėl biologinio ryšio. Tėvystės nustatymo byla paprastai inicijuojama vaiko motinos arba nepilnamečio vaiko vardu, kai tėvystė nenustatyta civilinės metrikacijos įstaigoje. Reikia pateikti ieškinį teismui, kuriame nurodomas vaiko gimimo liudijimas, motinos paaiškinimai, kiti įrodymai apie bendravimą su vaiku, finansinį prisidėjimą ar šeiminius santykius.
Jeigu vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą. LR CK numato pagrindinę sąlygą, kad tėvystę galima nustatyti teismo tvarka. Tėvystę teismo tvarka galima nustatyti ir tada, kai vaikui gimus ir registruojant jo gimimą įstatyme nurodyta tvarka buvo nustatyta jo kilmė iš tėvo. Tuo tarpu jeigu vaikas yra miręs ir jo kilmė iš tėvo vaikui esant gyvam nebuvo nustatyta, tokio vaiko kilmė iš tėvo nustatoma tik jei vaikas yra susilaukęs palikuonių, t.y. LR CK yra išvardinti tėvystės nustatymo pagrindai.
Pagrindinė tėvystės nustatymui keliama sąlyga yra ta, kad vaikas yra gimęs nesusituokusiai motinai ir tėvystė nėra pripažinta, t.y. vaiko gimimo įraše nėra nurodyti vaiko tėvo duomenys. Tačiau tai automatiškai nereiškia, kad užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo tuo atveju, kai vaiko gimimo įraše jau yra nurodyti tėvo duomenys (kuomet vaikas gimė susituokusiai motinai arba vaiko kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo). Be to, vaiko kilmė iš tėvo teismo tvarka gali būti nustatoma tik kilus ginčui tarp šalių dėl tėvystės, išskyrus LR civilinio kodekso 3.141 str. numatytą išimtį. Pagal šio straipsnio 3 d. nuginčijus tėvystę, kuri buvo nustatyta remiantis pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, nustatyti naują tėvystę galima tik teismo tvarka net ir nesant ginčui.
Ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali pareikšti vyras, save laikantis vaiko tėvu. Šiuo atveju, jis bus ieškovu, o vaikas ir jo motina-atsakovais. Priešingu atveju, kai spėjamas vaiko tėvas atsisako pripažinti tėvystę, ieškinį gali paduoti vaiko motina, sulaukęs 18 metų arba dar iki šio amžiaus sudaręs santuoką vaikas, vaiko globėjas (rūpintojas), valstybinė vaikų teisių apsaugos institucija arba mirusio vaiko palikuonys. Besikreipiantis asmuo bus ieškovu, o atsakovu- vyras, iš kurio vaiko kilmę siekiama nustatyti. Ieškinys pareiškiamas apylinkės teismui pagal ieškovo arba atsakovo gyvenamąją vietą, be to, kartu gali būti pareiškiamas ir reikalavimas dėl vaiko išlaikymo.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal LR civilinio kodekso 3.147 str. 2 d. šie ką tik paminėti asmenys gali paduoti ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir tuo atveju, kai vaiko tėvas yra miręs. Tuo tarpu, pagal LR civilinio proceso kodekso 391 str.: jeigu spėjamas vaiko tėvas yra miręs arba miršta bylos nagrinėjimo metu, kreiptis į teismą reikia paduodant ne ieškinį dėl tėvystės nustatymo, bet pareiškimą dėl tėvystės juridinio fakto nustatymo, kuris yra nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka.
Tėvystės nustatymas aktualus ne tik tada, kai vyras atsisako pripažinti vaiką, bet ir daugeliu kitų atvejų. Pavyzdžiui, kai vaikas gimė nesusituokusiai moteriai ir tėvystė nėra pripažinta - tokiu atveju tėvystė gali būti nustatoma teismo keliu. Tėvystės nustatymas galimas ir tuomet, kai biologinis tėvas nori savanoriškai pripažinti vaiką, tačiau to padaryti negali, nes vaiko gimimo įraše jau yra nurodytas kitas asmuo.
Jeigu neturite jokių žinių apie nepilnamečio vaiko tėvą, tokiu atveju reikia reikšti ieškinį teisme dėl tėvystės nustatymo ir nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo, kartu prašant teismo surinkti duomenis apie nepilnamečio vaiko tėvą.
Įrodymai tėvystės nustatymo bylose
Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių dėl giminystės ryšio išvados) ir kitos įstatymuose numatytos įrodymų priemonės. Svarbiausias įrodymas tėvystės nustatymo bylose yra DNR testas. Paėmus DNR mėginius iš įtariamo tėvo ir vaiko, galima 99,99% ir didesniu tikslumu nustatyti, ar konkretus žmogus yra vaiko tėvas. Nors DNR tyrimo negalima atlikti priverstinai, tačiau vyro atsisakymas (be svarbių priežasčių) paprastai leidžia daryti prielaidą, jog jis pripažįsta tėvystę.
CK 3.148 straipsnio 1 dalis kaip pagrindą tėvystei nustatyti numato mokslinius įrodymus (DNR ekspertizės išvadas), o 2 dalis nustato galimybę, atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus įrodymus, atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Tačiau gyvenime nutinka tokių atvejų, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs, ir nėra galimybių atlikti ekspertizės spėjamam vaiko tėvui.
Įstatymas tėvystės nustatymo bylose, be mokslinių įrodymų, numato ir kitas CPK įtvirtintas įrodinėjimo priemones, kurios gali patvirtinti tėvystę, šiomis priemonėmis patvirtinant įrodomuosius faktus, patvirtinančius tėvystę: bendrą vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimą, bendrą vaiko auklėjimą, išlaikymą, atsakovo tėvystės pripažinimą ir kt. (CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Vaiko auklėjimas, kaip įrodomasis faktas, patvirtinantis tėvystę, reiškiasi tuo, kad spėjamas vaiko tėvas rūpinosi vaiku kaip savu, su juo bendravo, priėmė sprendimus dėl vaikui rūpimų dalykų ir kt. Tėvystės pripažinimas gali reikštis įvairiomis formomis: spėjamo tėvo laiškais ar kitais rašytiniai įrodymai, kuriuose jis save laikė vaiko tėvu, civilinės metrikacijos skyriuje neįregistruotais tėvystės pareiškimo pripažinimas ir pan.
Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas (bendras gyvenimas viename būste, bendras ūkio vedimas, materiali parama vienas kitam), bendras vaiko auklėjimas (rūpinimasis kaip savu vaiku, bendravimas su juo, bendrų sprendimų dėl vaiko auklėjimo priėmimo), vaiko išlaikymas, tėvystės pripažinimas viešai pareiškiant girdint kitiems asmenims, laiškuose, vaizdo įrašuose ir kita.
Atkreiptinas dėmesys, kad reikia skirti atliktų ekspertizių įrodomąją galią: ekspertizės, atliktos asmenų prašymu, dėl skirtingos tyrimui pateiktos medžiagos ir konfidencialumo negali būti laikomos patikimais įrodymais.
Jeigu atsakovas atsisako atlikti ekspertizę, neatvyksta į jos atlikimo vietą nesant objektyvių priežasčių, teismas gali tai įvertinti kaip sąmoningą vengimą atlikti šią ekspertizę dėl galimai jam nenaudingų rezultatų, t.y. kaip tėvystės įrodymą.
Pažymėtina, kad byla dėl tėvystės nustatymo negali baigtis šalių taikos sutartimi, kadangi atsakovui pripažinus tėvystę ir kreipusis į civilinės metrikacijos įstaigą su pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, byla yra tiesiog nutraukiama.
Nors JT vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė kiek tai įmanoma žinoti savo tėvus, šios Konvencijos 3 straipsnis įtvirtina geriausių vaiko interesų prioritetą, CK 3.3 straipsnis įtvirtina prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principą, o CK 3.146-3.148, 3.150 straipsniai numato, kad tėvystės nustatymo ir nuginčijimo klausimai sprendžiami vaiko interesais. Tačiau tai negali lemti priverstinio spėjamo vaiko tėvo artimųjų ekspertizės atlikimo. LR Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus asmuo neliečiamas, dėl to priverstinės ekspertizės atlikimas šios kategorijos bylose spėjamo vaiko tėvo artimųjų atžvilgiu negalimas. Tačiau pažymėtina, kad spėjamojo vaiko tėvo artimiesiems giminaičiams jų sutikimu atliktos DNR ekspertizės išvados giminystės ryšiui nustatyti, gali būti naudojamos kaip įrodomieji faktai tėvystės nustatymui.
Tėvystės nuginčijimas
LR CK yra numatoma tam tikra tvarka, pagal kurią galima pripažinti, jog vaiko gimimo įraše nurodyti tėvų ar vieno iš jų duomenys įrašyti neteisingai, kad juos būtų galima išbraukti. Kai vaikas gimė susituokusiam tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, tai tėvystę (motinystę) nuginčyti galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Tokiais įrodymais yra ne tik moksliniai tyrimai, bet ir įtikinami faktai, pvz. Kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo suinteresuoti asmenys gali per vienerius metus. Yra du atskaitos taškai, nuo kurių galima skaičiuoti šį terminą: nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės.
Atkreiptinas dėmesys, kad reikia skirti atliktų ekspertizių įrodomąją galią: ekspertizės, atliktos asmenų prašymu, dėl skirtingos tyrimui pateiktos medžiagos ir konfidencialumo negali būti laikomos patikimais įrodymais.
Praleidus aukščiau nurodytą ieškinio senaties terminą, net po DNR testo, kuris įrodytų, jog tikrai nesate tėvas, tai dar nereikš, kad teismas nuginčys tėvystę. Taip yra, kadangi Lietuvoje “tėvas” suprantama plačiau nei vien biologinis tėvas. Jeigu auginote vaiką kaip savo, užsimezgė ryšys ir tėvystės neginčijote - tai teismas gali ir laikyti jus tėvu, net jei nesate biologinis tėvas.
LR CK yra nurodyti tėvystės (motinystės) nuginčijimo pagrindai. Kai vaikas gimė susituokusiam tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, tai tėvystę (motinystę) nuginčyti galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.
Vaiko motinos ar tėvo duomenys iš vaiko gimimo įrašo gali būti išbraukti tik panaikinus teismo sprendimą dėl motinystės ar tėvystės nustatymo. Panaikinus tokį teismo sprendimą, iš naujo kelti bylos dėl motinystės ar tėvystės nuginčijimo nebereikia.
Tėvystės nustatymo išlaidos ir paslaugos
Tėvystės nustatymo tyrimai tiek pagal teismų nutartis, tiek ir pagal asmeninius piliečių prašymus atliekami Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje prie LR teisingumo ministerijos, Didlaukio g. 86E Vilniuje. Tėvystės nustatymo tyrimas tiek pagal teismo nutartį, tiek ir pagal asmeninį prašymą kainuoja tiek pat. Giminystės ryšio (tėvo ir vaiko) nustatymas, esant vienam vaikui, kainuoja 1150 Lt. (tiriant daugiau vaikų, papildomai 350 Lt už kiekvieną vaiką). Giminystės ryšio nustatymas skubos tvarka (per 1 sav.) kainuoja 1500 Lt. Įrodžius tėvystę teisminiu keliu, DNR tyrimo pagal teismo nutartį išlaidas turi sumokėti atsakovas (vaiko tėvas).
Nešvaistykite savo laiko ir pinigų veltui, nes vaiko tėvystės nustatymas ir alimentų priteisimas žymiai pigesnis, paprastesnis ir patikimesnis su kvalifikuota advokatų pagalba. Patyrę advokatai padės jums nustatyti nepilnamečio vaiko tėvystę ir prisiteisti vaiko išlaikymą nuotoliniu būdu (internetu). Teikiame tik patikimą ir kvalifikuotą teisinę pagalbą. Visos teisinės paslaugos teikiamos tiesiogiai advokatų, o ne tarpininkų. Todėl pigiau gausite profesionaliai be trūkumų parengtus procesinius dokumentus ir kitas pageidaujamas teisines paslaugas, tarp kurių numatomos teisinės konsultacijos, reikalingų pažymų surinkimas, dokumentų kopijų patvirtinimas, pranešimų apie teismo procesą suinteresuotiems asmenims išsiuntimas, procesinių dokumentų su visais priedais teismui pateikimas, teismo bylos vedimas, informavimas apie proceso eigą, atstovavimas teisme, t.t. Patikėkite visus vaiko tėvystės nustatymo bei alimentų priteisimo formalumus kvalifikuotiems advokatams ir jums neteks nusivilti, nes nebus jokių paslėptų sąlygų ir tarpininkavimo išlaidų, o jūsų patirtos teisinės išlaidos galės būti teismo priteistos atgal.
Norint pradėti nepilnamečio vaiko tėvystės nustatymo bei alimentų priteisimo procesą, jums tereikia užpildyti alimentų priteisimo anketą ir gausite jums skirtą individualų geriausios kainos pasiūlymą.
Ar teismui nustačius atsakovo tėvystę, galima prisiteisti nepilnamečio vaiko alimentus atgaline data, tai yra už praėjusius nemokėtus metus? Taip, vaiko išlaikymą galima priteisti ir atgaline data, bet ne daugiau nei už trejus praėjusius metus. Svarbu paminėti, kad išlaikymo vaikui galima reikalauti dar iki tėvystės galutinio pripažinimo. Teismas gali skirti laikinąjį išlaikymą iki bylos pabaigos.
Teisiškai svarbu ir tai, kad nustačius tėvystę, vaikas gali gauti tėvo pavardę, paveldėjimo teisę bei teisę į emocinį ryšį su tėvu.
