Vytautas V. Landsbergis, režisierius, rašytojas ir dainininkas, pastaruoju metu labiausiai džiugina jaunąją kartą savo kūryba. Šis straipsnis skirtas apžvelgti jo kūrybą vaikams ir jo gilias įžvalgas apie vaikų sąmonės formavimąsi, remiantis autoriaus interviu ir mintimis.
Kūrybinis kelias ir įkvėpimo šaltiniai
V. V. Landsbergis labiausiai žinomas kaip vaikų rašytojas. Pristatęs klaipėdiečiams dvi naujas knygeles, rašytojas nesulaukė atsiginti vaikų prašymų pasirašyti ir pridėti linkėjimus. Tačiau pats autorius teigia, kad iš tiesų pradėjo rašyti visai ne vaikams. Kai dar studijavo pirmame kurse, buvo pradėti organizuoti „Filologijos rudenys“. Visi poetai skaitė labai rimtas eiles, bardai dainavo labai liūdnas dainas. Trūko humoro. O jam tas Vytės Nemunėlio Rudnosiukas buvo toks mistinis, šiek tiek trenktas personažas. Pradėjo tas istorijas skaityti studentiškai auditorijai, ir tai jiems labai patiko. Taip kiekvienam vakarui reikėjo vis naujų ir naujų prirašyti. Ir „apsikabino“ jis tą personažą. Paskui, kai pradėjo galvoti apie knygos išleidimą, tada, aišku, jis kažkiek „suvaikino“ viską.
Paklaustas apie įtaką jo kūrybai, V. V. Landsbergis mini Marcelijų Martinaitį ir jo „Kukučio balades“. Jis teigia, kad tuose vaikiškuose eilėraščiuose yra labai rimti dalykai pasakyti. Rašydamas vaikams, gali daug daugiau pasakyti nei rimtame, suaugusiems skirtame kūrinyje.
Vaikų sąmonės formavimas ir auklėjimas
V. V. Landsbergis pabrėžia, kad negalima vaikams kažko neleisti, tu turi kaip tik apeliuoti į jų sąmonę. Kai pamačiau vyresniųjų vaikų potraukį kovinių filmų žanrui, kartu žiūrėjome juos ir analizavom, kas širdyje lieka po jo, ar tau ramu, ar tu praturtėjai dvasiškai. Jis tiki, kad su savo knygelėmis kažką pakeis. Rašytojas mano, jog tokios laidos kaip „Telebimbam“, “Gustavo enciklopedija” yra aukso vertės, galbūt jas reikėtų nacionalinei premijai pristatyti. Tarp tų, ką dabar pristato, aš dažnai matau to nesąmoningo meno propaguotojų, nežinančių nei kam, nei ką, nei kodėl rašo. Kas bus su tais, kurie perskaitys tas knygas?
V. V. Landsbergis mano, kad mūsų karta, turiu galvoje keturiasdešimtmečius, nelabai gali būti genijų arba ryškių talentų, nes mes užaugome okupacijos sąlygomis, kai sąmonė buvo priversta meluoti, išsisukinėti. Tokiomis aplinkybėmis negimsta genialus menas, o jei gimsta, tai labai retai. Galbūt Tarkovskis galėtų būti toks pavyzdys, bet tai būna dažnai skausminga, skaudi kultūra, kuri neša savyje liūdesį. Manau, kad mūsų generacija gali būti tik mokytojai - perduoti informaciją, kokia forma ji bebūtų. Bet tu nieko nesukuri, tik susistemini, kas buvo iki tol, kas buvo šviesiausių žmonių sukurta ir palikti tai kine, teatre, vaikų literatūroje.
Pasakas autorius įvardija kaip vieną iš būdų auklėti vaikus dorai. Jam pačiam pasisekė - tėtis labai mėgo fantazuoti, o jis kažkodėl labai mėgo pasakas apie žmogžudžius, slibinus. Ir tėtis turėdavo kurti, nes tų pasakų nebuvo didelio pasirinkimo. Iš to laiko liko kūrybinė idėja, kad vaikams net nereikia skaityti, jiems reikia sekti. Tu žinai, kad vaikas šiandien pamelavo, jei imsi bartis, tai neveiks. Bet kai tu sakai: „Aha, matai, kaip vabalams buvo“. Tai labai paprastas metodas, bet turi atlikti kiekvieną vakarą. Čia vėlgi civilizacijos pasekmė - nuolatinis laiko stygius. Tėvai nebeturi laiko vaikams, iškyla esminis klausimas - ar vaikai gimsta iš meilės, ar tik kaip tam tikro saldumyno rezultatai, kurie paskui nežino, kodėl čia atsirado? Jie yra liūdni, sutrikę. Lietuvoje apie tai yra labai mažai šnekama, o seksualinė industrija kuo toliau, tuo labiau gilina tą krizę.
Vaikų literatūros svarba ir dailininko vaidmuo
V. V. Landsbergis pabrėžia vaikiškų knygų svarbą ir dailininko vaidmenį jose. Galbūt vaikiškose knygose ypatingai svarbus dailininko vaidmuo - tai lyg tėtis su mama. Nėra taip, kad tik tėtis knygą sukuria. Tai abiejų darbas, kad tas vaikelis būtų į žmogų panašus. Knygelė „Arklio Dominyko meilė“ gimė, kai dailininkė Sigutė Ach pasiūlė sukurti tekstus jos atvirukams. Herojumi pasirinkau arklį su rugiagėle. Iškart pagalvojau, kad čia yra galimybė meilės istorijai. Knygą buvo labai lengva rašyti. Net nežinau, ar aš ją parašiau, man atrodo, kad tai Sigutė su savo pasauliu. O aš buvau lyg rašomoji mašinėlė, kuri atliko daugiau spausdinimo darbą. Rašant istoriją apie pelytę Zitą, jau Sigutei teko prie manęs prisiderinti. „Obuolių pasakos“ išleistos 2000 metais, bet knygelių seniai nebuvo likę. Dailininkas Marius Jonutis iliustravo kitaip nei buvo. Keista, kaip, pasikeitus iliustracijoms, pasikeičia ir pati knyga.
Kritika ir didaktika
V. V. Landsbergis teigia, kad dažniausiai yra kritikuojamas už didaktiką. Man labai aišku, ką aš noriu savo vaikams pasakyti, kad jie to ar ano nedarytų. Kartais knygoje ne visada pavyksta „nuvilkti“ taip giliai, kad tai būtų tik nujaučiama, arba mažiau girdima. Kita vertus, aš netgi ėmiau to nevengti, manau, kad reikia labai aiškiai viską išsakyti. Nes šis amžius reikalauja tikslumo, negali potekstėmis kalbėti.
Apie žiniasklaidą ir propagandą
V. V. Landsbergis kritiškai vertina žiniasklaidą ir jos įtaką visuomenei. Kai stebiu mūsų žiniasklaidą, man vaidenasi, kad joje matomi keli porūšiai su povandeninėm srovėm - ryškesni ir ne tokie ryškūs. Tarkim, aiškiau matoma vadinamoji geltonoji (o išties raudonoji) žiniasklaida. Kurios misija griauti pasitikėjimą valstybės vakarietiška kryptim, provokuoti, šmeižti partizanus, žeminti Ukrainos rėmėjus ir t. Jis akcentuoja, kad reikia kalbėtis su tėvais ir sakyti, kad tai nėra „nieko tokio“. Ta pusė tai tikslingai daro, kad tą vaiką užkrėstų. Turi žmonės turėti šiek tiek smegenų. Jeigu ateina iš Rytų kaimynės savivaldybė ir siūlo draugystę, siūlo dovanėles, tai yra politika. Jūs juos įviliokite, gal tuos vaikus atsiųskite. Bus tie vaikai kvailesni po to. Nesusigaudys kas, kaip, kur pasaulyje darosi. O mes jums tarsi pamokėsim. Bet jūs parduodate. Parduodate savo vaikų sąmonę.
Švietimo politika ir ateities vizija
V. V. Landsbergis kelia retorinius klausimus: ar norime sąmonės keitimosi, ar turime valstybinio švietimo sistemą, kuri tai darytų, ar turime valstybės strategiją, kuri moduliuotų keitimosi aplinkybes, koordinuotų veiksmus? Jis teigia, jog dabar gi - Lietuva panaši į aikštingų, susireikšminusių vaikų darželį, kur nėra nei švietimo strategijos, nei kultūros strategijos. Lietuva yra tarsi „neužpildžiusi Europos paraiškos“ - kokia sąmoninga ir savarankiška valstybe norima būti. Jis pabrėžia, kad mokytojų atlyginimai turi būti tokie, kad stovėtų didžiausios eilės prie Pedagoginio Universiteto durų. Ir atsakomybė, ir atranka bus visiškai kita. Mokytojas turi gauti mažiausiai 5000 litų į rankas. Tada ši šalis bus Valstybė, turinti ateities viziją ir strategiją. Kokio piliečio mes norime? Švietimo politika turi padėti to siekti - ugdyti jaunimą mūsų susikurtos piliečio vizijos linkme. Tik, matyt, ir čia kol kas ta pati bėda - neturime savo vizijos, gal lygiuojamės į svetimas, o gal patys nežinome ką darome?
Knygos "Berniukas ir žuvėdros" analizė
Naujausioji Vytauto V. Landsbergio knyga vaikams Berniukas ir žuvėdros* gerokai skiriasi nuo ankstesniųjų šio autoriaus kūrinių: čia beveik visiškai atsisakoma nonsenso stilistikos. Knygos kitoniškumą lemia keli dalykai. Pirmiausia paantraštėje rašoma, kad tai yra ,,pasaka paaugusiems vaikams ir jų tėveliams“. Adresatas - vyresniojo amžiaus vaikai, paaugliai, tad ir knygos problematika sudėtinga, daugiaplanė, o vaizduojamame pasaulyje mažiau fantazijos žaismo ir šviesaus idealizmo. Užtat daugiau dramatizmo, šiurkščios tikrovės atspindžių.
Žanriniu ir stilistiniu požiūriu knyga nėra vienalytė. Siužetas konstruojamas remiantis pirmiausia literatūrinės pasakos modeliu: veikia antropomorfizuoti paukščiai (žuvėdros, kirai). „Išmintingoji senolė žuvėdra“ (p. 11), lygintina su tradicinės pasakos veikėju išminčiumi, pasakininku, užima visažinio pasakotojo poziciją ir pasakoja „nelinksmą istoriją“ apie berniuką ir jo šeimą. Išsiskyrusios šeimos drama skaudžiai veikia vaiko sąmonę ir patirtį. Taigi vaizduojama istorija įgauna realistiniam apsakymui būdingo dramatizmo, psichologinės apysakos bruožų.
Knygos skyriai primena trumpas noveles. Vaizduojami išsiskyrusios šeimos gyvenimo epizodai, į kuriuos žvelgiama retrospektyviai - vaiko akimis. Autorius tarsi leidžia sekti vaiko mąstymo raidą, sužinoti ankstyvos brandos priežastis. Jau knygos pradžioje paukščio lūpomis pasakoma: „Berniuko, pravarde Batas, gyvenimas kadaise buvo toks kaip ir daugelio kitų vaikų“ (p. 14). Taigi centrinė pasakojimo ašis - vaiko figūra, vaiko žvilgsnis į praeitį, į tuos laikus, kai jis daug laiko praleisdavo su tėčiu: „Tai patys gražiausi Mykoliuko vaikystės prisiminimai“ (p. Tėtis su sūnumi vaikščiojo po krautuvėles ir dideles universalines parduotuves. Tėtis nešė plastiko krepšį, pilną pirkinių, ir kreipdamasis į berniuką sušnopavo:- Nupirkau tau rožinį kombinezoną, nupirkau judantį robotą, nupirkau futbolininko kepuraitę… Ką dar turėčiau tau nupirkti?- Paimk mane už rankos, - paprašė sūnus.
Pokalbiai apie vaikų literatūrą: vaikų knygų leidyba Lietuvoje ir Prancūzijoje S03E02
Tėvo ir sūnaus meilė yra skirtinga: tėvas myli sūnaus asmenybę, o sūnus - atsiminimus apie savo tėvą.
Įžvalgos apie vaikus ir tėvystę
"Vaikai - tai gyvi laiškai, siunčiami į ateitį, kurios mes nematysime."
"Šeima - vienas iš gamtos šedevrų."
"Šeima yra pati glaudžiausia bendruomenė, lydima vyro ir žmonos, tėvų ir vaikų meilės, bet drauge ji yra institucija, organizaciškai tvarkoma papročiais ir teisiniais nuostatais."
"Svarbiausias mūsų uždavinys - ugdyti auklėtinių potraukį ir meilę mokslui, kitaip mes užauginsime asilus, besididžiuojančius knygine išmintimi."
"Auklėjimo tikslas - pažadinti asmenybę, tai yra atskleisti ją."
"Bausmė - kalba, kuria reiškiamas moralinis nepritarimas kitokios kalbos nesuprantantiems."
"Niekada negirdėdamas paskatinamo žodžio, žmogus praranda drąsą ir savigarbą."
"Jūsų vaikai nėra jūsų. Jie sūnūs ir dukros Gyvenimo, paties savęs besiilginčio. Jie ateina per jus, bet ne iš jūsų. Ir nors jie su jumis, bet jie jums nepriklauso. Jūs galit duoti jiems savo meilę, bet ne savo mintis, Nes jie turi savąsias. Jūs galit priglausti jų kūnus, bet ne jų sielas, Nes jų sielos gyvena rytdienos rūme, kuriame jūs negalit apsilankyti netgi savo svajonėse. Jūs galit stengtis būti tokie kaip jie, bet nesistenkit jų padaryti panašių į save. Nes gyvenimas negrįžta atgalios ir negaišta su vakarykščia diena. Jūs esat lankai, iš kurių kaip gyvos strėlės paleisti jūsų vaikai. Lankininkas mato taikinį amžinybės kely, Jis įtempia jus savo galia, kad jo strėlės skrietų greitai ir toli. Tegul jūsų buvimas lankininko rankoj teikia jums tik džiaugsmą, Nes kaip Jis myli strėlę, kuri lekia, taip myli Jis ir lanką, kuris yra tvirtas."
"Norint, kad kiekvienas vaikas taptų sėkmės istorija, tereikia vieno suaugusiojo, kuriam rūpėtų."
"Vaikai - tai mūsų gyvenimas, mūsų viltis, tikėjimas, stiprybė."
"Vaikai - tai didžiausia gyvenimo dovana. Jie mus išmoko būti rūpestingesniais, kantresniais…"
"Vaikai - tai ne maži žmonės, o dideli pasaulio stebuklai…"
"Vaikai - tai patys tikriausi tėvų atspindžiai!"
"Vaikai - tai Dievo DOVANA, kurią gavę įsipareigojam juos besąlygiškai mylėti, gerbti, saugoti ir išauklėti geresniais žmonėmis, negu esame patys."
"Būnant su vaikais sustoja laikas, ir pats nejučia šypsaisi… Ir džiugina įvairios mažos smulkmenos."
"Vaikai - tai mini žmogeliukai, kurių kiekviena mimika, kiekvienas žvilgsnis, kiekviena ašara ir kiekviena šypsena yra pati nuoširdžiausia, kokios nepamatysi nei pas nei vieną suaugusį žmogų."
"Vaikai - tai didžiausias turtas, kurį gyvenime turime, brangesnis už auksą ir visus kitus turtus. Tai pats mieliausias, nuostabiausias gyvenimo spinduliukas."
"Vaikai - tai didžiausias gyvenimo turtas, kuris suteikia gyvenimui prasmę."
"Vaikai - tai gražiausios pasaulio gėlės, kurios kasdien besiskleisdamos vis gražėja ir gražėja."
"Vaikai - tai stebuklas, kuris džiugina akis, sukelia šypseną ir juoką veide, pripildo širdį laime begaline."
"Vaikai - tai meilė, viltis, kantrybė ir sielos ramybė."
"Vaikai - tai šeimos židinys, saugantis, globojantis, tausojantis. Suteikiantis šeimai pilnatvės jausmą ir šilumą."
"Vaikai - tai kūdikio alsavimas į ausį; pirmoji šypsena vidurnaktį, atpažinus mamą; ant kelių parklupęs tėtis, pasiruošęs apsaugoti pirmus žingsnius žengiantį sūnų; skaudžios pirmosios traumos; iki ašarų mieli pirmieji: „Myliu tave“; ilgi pokalbiai prieš miegą su dvimetinuku ir su vaiku atėjęs gyvenimo prasmės suvokimas."
"Vaikai - tai nuostabiausias kūrinys, kurį sukuria dvi mylinčios širdys."
"Vaikai - tai brangiausia, ką turime, dėl ko gyvename, dėl ko šypsomės ir verkiame. Visada turime ką apkabinti, priglausti ir mylėti."
"Vaikai - tai angeliukai, Dievo atsiųstos dovanėlės. Mylėkim juos ir gerbkime, nieko už tai nesitikėdami."
"Vaikai - tai maži stebuklai, mūsų širdyje užimantys daugiausia vietos. Pasiklydę, išdykę, gražūs, jie verti ne tik mūsų rūpesčio, bet ir pastangų būti pažinti, todėl reiktų žvelgti giliau, ką reiškia būti vaiku, o ne tik į tai, ką reiškia vaiką auginti. Leiskime vaikui augti!"
"Vaikai - tai pasaulio ateitis. Tik turėdamas vaikų žmogus tampa nemirtingas."
"Vaikai - tai neišmatuojamos laimės ir kantrybės ribos."
"Vaikai - tai mes. Gerbiu save, vadinasi gerbiu ir vaikus. Jei myliu save, tai myliu ir vaikus. Jei pati esu atsakinga, tai atsakingi ir vaikai…"
"Vaikai - tai šypsenėlės, nuoširdus žodis „myliu”, apkabinimas. Mūsų mėgstamiausia vieta yra KARTU."
"Vaikai - tai gyvenimo gėlės, kurios auga taip, kaip jas prižiūri!"
"Vaikai - tai džiaugsmas, rūpestis, laimė… Tai meilė, kuri tapo matoma, tai mūsų gyvenimo šviesa!"
"Vaikai - Dievo meilės angelai."
"Vaikai - gyvenimo variklis."
"Vaikai - gražiausia Dievo dovana, skirta mums, kad nebūtume vieniši."
"Vaikai - kasdienis rūpestis ir džiaugsmas."
"Vaikai - tai gyvenimas! Be jų nebūtų gyvenimo prasmės!"
"Vaikai - tai gyvenimo pilnatvė."
"Vaikai - tai stebuklas, suteikiantis gyvenimui prasmę."
"Kūdikiai - gražiausios gėlės, žydinočios šiapus rojaus vartų."
"Pažiūrėk į vaikus, ir pažinsi tėvus."
"Deramai užauginti vaiką galima ten, kur yra sukurta meilės erdvė."
"Laimės nenusipirksi - ji gimsta."
"Auksas ne tas, kas žiba, o tas, kas laksto klykaudamas po namus."
"Jei nusprendei turėti vaikelį, susitaikyk su mintimi, kad tavo širdis visada plaks atskirai nuo kūno."
"Vaikams turime suteikti du dalykus - šaknis ir sparnus."
"Troba be vaikų - troba be langų."
"Motina - tai Dievo vardas mažų vaikų lūpųse ir širdyse."
"Motinystė yra geriausias darbas, nes mylimiausią bosą nešioji ant rankų."
"Tvarkyti namus, kai juose auga maži vaikai, tai tas pats, kas šluoti sniegą sningant."
"Nėra tokio dalyko kaip nedirbanti mama."
"Mano tėvas žaisdavo su manimi ir mano broliu kieme. Mama išeidavo ir sakydavo: „Jūs mindote žolę“. „Mes neauginame žolės, - atsakydavo tėtis, - Mes auginame vaikus“."
"Mamos žodis - Dievo žodis."
"Gyvenimas trumpas, bet žmogus jį iš naujo gyvena savo vaikuose."
"Už motinos nugaros ir kiškis gali būti drąsus."
"Vaikas - tai meilė, tapusi matoma."
"Iš plytų ir cemento pastatomas namas, o iš vaikų juoko - namų židinys."
"Kiek įdėsi, tiek turėsi."
"Vaikas visada gali išmokyti suaugusį trijų dalykų: džiaugtis be jokios priežasties, visuomet būti kuo nors užiėmusiu ir iš visų jėgų reikalauti to, ko trokšti."
"Patikimiausias būdas gerai išauginti vaikus - tai padaryti juos laimingus."
"Niekada nepyk, kai vaikas tave žadina 3 val. nakties norėdamas valgyti, kada nors džiaugsiesi, jei tokiu metu jis jau bus namuose!"
"Nesuverskime vaikams mūsų kalčių! Vaikai niekada nėra „klaida“."
"Kai Dievas nori pasakyti moteriai komplimentą, padovanoja dukterį."
"Auginant vaiką dienos būna ilgos, o metai - trumpi."
"Jei užėjus į namus, kuriuose gyvena vaikai, tvarka, vadinasi, su šeimininkais kažkas negerai."
"Mokėsi bendrauti su vaiku - mokėsi ir su bet kuo!"
"Laimingi tie namai, kuriuose yra mažų vaikų."
"Vaikai - tėvų atspindys."
"Namai yra ten, kur laukia mama."
"Vaikams duotą žodį tesėk. Jei negali ištesėti, atsiprašyk. Tavo autoritetas vaikų akyse pakils."
"Nėra tobulų vaikų. Nėra tobulų tėvų. Bet yra galybė tobulų akimirkų."
"Laimingi tėvai = laimingi vaikai!"
"Jei nori, kad vaikas keistų elgesį, turi keistis pats."
"Kai gimsta vaikai, namuose dingsta tvarka, pinigai, ramybė, poilsis, bet ateina LAIMĖ."
"Neauklėkit vaikų, auklėkit save, vis tiek jie bus kaip jūs."
"Visi žino, kaip auginti vaikus, išskyrus tuos, kurie jų turi."
"Užauginti svetimą vaiką - dviguba motinystė."
"Gyvenimas tai yra tai, ką mes imame iš tėvų skolon, o skolą gražiname savo vaikams."
"Pasaulyje yra tik vienas pats nuostabiausias vaikas, ir jį turi kiekviena mama."
"Namai be vaikų kaip kraštovaizdis be medžių."
"Visi žmonės, sulaukę 20 metų, būtų garsūs mokslininkai, menininkai, išradėjai, jeigu neprisloptų vaikiškas nepasotinamas domėjimasis aplinkiniu pasauliu ir būtų kaupiamos bei gilinamos turimos žinios."
"Buvimas su vaikais gydo sielas."
"Vaikai prideda mums gyvenimo rūpesčių, bet jų dėka mirtis mums neatrodo tokia baisi."
"Galėtų gimti gerai išauklėti vaikai, jeigu mes, tėvai, būtume gerai išauklėti."
"Vaiko mokymo tikslas yra išugdyti jo sugebėjimą toliau lavintis be mokytojo pagalbos."
"Tas, kuris nori gerai išauklėti vaiką, pasmerktas visuomet laikytis teisingų pažiūrų."
"Kiekvienas vaikas yra nepakartojama kūrybinė laboratorija su nežabota fantazija, kurios skrydis beribis ir nesuvaldomas."
"Priešingai nei suaugusiems, vaikams nereikia savęs apgaudinėti."
"Galvoti apie taiką, vadinasi, galvoti apie vaikus."
"Vaikai suteikia darbui džiaugsmo, o nesėkmės dėl jų atrodo skaudesnės; vaikai gyvenimą daro malonesnį, o mirtį - ne tokią baisią."
"Kiekvienas vaikas iš dalies yra genijus, o kiekvienas genijus - iš dalies vaikas."
"Iš pradžių vaikai myli savo tėvus. Po kurio laiko ima juos teisti. Retai kada jiems atleidžia."
"Patikimiausias būdas gerai išauginti vaikus - tai padaryti juos laimingus."
"Kiekvienas vaikas iš dalies yra genijus, o kiekvienas genijus - iš dalies vaikas."
"Tikroji problema pasaulyje yra ta, kad pasaulyje per daug žmonių suauga."
"Patikimiausias būdas gerai išauginti vaikus - tai padaryti juos laimingus."
"Niekas, ką darai vaikui, nėra veltui."
"Priešingai nei suaugusiems, vaikams nereikia savęs apgaudinėti."
"Tas, kuris nori gerai išauklėti vaiką, pasmerktas visuomet laikytis teisingų pažiūrų."
"Vaiko mokymo tikslas yra išugdyti jo sugebėjimą toliau lavintis be mokytojo pagalbos."
"Norėdami išlikti savo vaikų prisiminimuose rytoj, būkite su jais šiandien."
"Vaikas, kuriam labiausiai reikia meilės, jos reikalauja pačiais nemieliausiais būdais."
"Jei nori pakeisti pasaulį, grįžk namo ir mylėk savo šeimą."
"Visuomet prisiminkite, kad jūs ne sprendžiate iškilusias problemas, o auginate žmogų."
"Mūsų kalbėjimas su vaikais virsta jų vidiniu balsu."
"Vaikai netrukdo atlikti svarbesnių darbų. Jie yra svarbiausias darbas."
"Deramai užauginti vaiką galima tik ten, kur yra sukurta meilės erdvė."
"Vaikams privalome duoti du dalykus - šaknis ir sparnus."
"Lengviau išauginti stiprius vaikus, nei prikelti palūžusius suaugusiuosius."
"Vaikas gimsta trokšdamas meilės ir šis troškimas niekada neišblėsta."
"Tėvo ir sūnaus meilė yra skirtinga: tėvas myli sūnaus asmenybę, o sūnus - atsiminimus apie savo tėvą."
"Bandydami perimti jaunesnės kartos gyvenimo būdą, esate pasmerkti žlugti, nes ištrinate savo patirtį."
"Aštriau už gyvatės dantį žeidžia nedėkingas vaikas."
"Šeima - valstybės variklis."
"Galėtų gimti gerai išauklėti vaikai, jeigu mes, tėvai, būtume gerai išauklėti."
"Jauni žmonės turi neįgyvendinamų siekių, o seni - prisimena tai, kas niekada neįvyko."
"Jeigu nepadėjai gyviems tėvams, veltui dedi aukas po jų mirties."
"Idealūs tėvai neegzistuoja. Tiesiog nepamirškite nuoširdumo."
"Vaikai prideda mums gyvenimo rūpesčių, bet jų dėka mirtis mums neatrodo tokia baisi."
"Vaikų aklėjimas neturi apsiriboti nesibaigiančiu žodžio „negalima“ kartojimu."
