Dauguma suaugusiųjų žino - daugelis ligų kyla dėl netinkamos mitybos. Deja, žalingi produktai labai dažnai patenka į mūsų mažylių racioną. Tada kyla pavojus - juk jau vaikystėje susiformuoja pagrindas vėlesnėms vaiko ligoms, tam daug įtakos turi nesveikas maistas. Svarbiausia, kad tėvai neapdovanotų vaikų čiulpiamais saldainiais ant pagaliuko ar traškučiais - juk vaikystėje formuojasi valgymo įpročiai ir kultūra. Kai atžala bus 16 m. amžiaus, tėvai jau negalės kontroliuoti, kur ir ką jis valgo, taigi sveikos mitybos įpročius patartina formuoti vaikystėje. Tai nereiškia, kad reikia daryti kultą iš sveiko maisto, visiškai neduoti vaikui saldumynų. Visko turi būti su saiku.

Kokių žalingų produktų neturėtų būti trejų metų vaiko racione?

Vaikų mitybos specialistai atsako: kramtomųjų saldainių ir čiulpiamųjų saldainių ant pagaliuko. Tokie saldainiai gadina vaikams dantis. O ir visam organizmui jie neduoda nieko gero. Trejų metų vaikams nepatartina duoti riebių ir aštrių padažų.

Dauguma tėvų, norėdami pamaloninti vaiką, nuperka populiarių gazuotų gėrimų ir greitojo maisto. Taip jie tikisi mažojo pilveliui surengti šventę. Medikai, tai regėdami, tik linguoja galvas. Ne paslaptis, kad greitasis maistas kenkia vaikų organizmui, apie tai daug kalbama, tik daugelis suaugusiųjų rimtai nevertina gydytojų žodžių. Juk gamintojai negaili pinigų kruopščiai apgalvotoms, spalvingoms reklamoms. Rūpestingi tėvai, norintys surengti savo vaikui šventę, eina į vaikų itin mėgstamą greito maisto restoraną ir nesupranta, kad idėja surengti šventę pamaitinant vaiką tokiu maistu, kilo ne jų galvoje. Visi žino, greitojo maisto gamintojai išleidžia daug pinigų, kad įpirštų šią mintį suaugusiems. Išleisti pinigai keleriopai atsiperka - ne šiandien, tai vėliau, kai šventės pojūtis taps neatsiejamas nuo greitojo maisto, o vaikas vėl norės ten eiti linksmų pojūčių. Tik mokama už tai bus pinigais ir sveikata.

Juk keptose bulvytėse, mėsainiuose, bulvių traškučiuose, dešrainiuose yra daug riebalų, cheminių priedų ir prieskonių, jie tukina vaikus, sukelia žarnyno ir skrandžio ligų. Visi žino, koks greitojo maisto poveikis organizmui, o apie saldžių gazuotų gėrimų pavojus mažai kas žino. Saldžiuose gazuotuose gėrimuose labai daug konservantų, rūgštiklių ir dažiklių. Visokiausi limonadai, fantos, kolos labai kaloringi dėl didelio kiekio cukraus ar jo pakaitalų, o tai gali nutukinti vaiką, sukelti diabetą. Mokslininkai sako, kad cukraus pakaitalai sukelia vaikams hiperaktyvumą, trukdo jų protiniam vystymuisi. Odontologai irgi dažnai kalba apie saldžių gazuotų gėrimų žalą - jie gadina dantų emalį - o kaltas ne tik cukrus, bet ir įvairios rūgštys, kurių dedama į gazuotus gėrimus. Vienas tyrimas parodė - natrio benzoatas, kurio yra gazuotuose gėrimuose, kenkia DNR, dėl to ateityje gali išsivystyti Parkinsono liga, kepenų cirozė.

Taip pat žrYpač kenksmingas vaiko organizmui derinys - greitasis maistas ir vėsus vanduo, nes esant žemai temperatūrai riebalai ima stingti ir vaiko skrandžiui sunku suvirškinti sunkų maistą.

Dar vienas maisto produktas, į kurį norisi atkreipti tėvelių dėmesį - dešrelės ir dešros. Deja, mėsos kiekis dešroje labai nedidelis, užtai daug modifikuotos sojos ir riebalų. O kvapas, skonis ir spalva suteikiami tik cheminiais priedais. Be abejonės, dešrelės ir dešros patenka į žalingiausių maisto produktų sąrašą.

Bulvių traškučiai: pavojus slypi ne tik sudėtyje

Visi šiame straipsnyje minimi produktai nerekomenduojami bet kokio amžiaus žmonėms, bet ypač žalingi vaikams. Jei vaikas kartą kitą suvalgys bulvių traškučių, didelės bėdos nebus. Daugelis nesveiko maisto pavyzdžiu įvardytų bulvių traškučius, populiariai vadinamus tiesiog čipsais. Kitas dalykas - dažniausiai bulvių traškučiai valgomi užsigeriant gaiviaisiais (mes pasakytume - saldžiaisiais) gazuotais gėrimais arba alumi, o kiti dar prideda ir padažo. Pakelis bulvių traškučių (800 kcal) + buteliukas kolos (210 kcal) + sūrio padažas 200 kcal - štai ir daugiau nei tūkstantis kalorijų, jau nekalbant, kad šios kalorijos nėra sveikos.

Mitybos specialistė doc. S. Čapkauskienė aiškina: „Didžiausias nuodas bulvių traškučiuose yra akrilamidas, kuris laikomas kancerogenine medžiaga. Akrilamidas susiformuoja apdorojant krakmolingus maisto produktus, tokius kaip bulvių traškučiai, itin aukštoje temperatūroje. Ši medžiaga susiformuoja iš natūraliai produkte esančių amino rūgščių (asparagino) ir gliukozės bei fruktozės (jų karbonilinės grupės). Akrilamidas „nudažo“ produktą ruda spalva ir sąlygoja savitą skonį. Įrodyta, kad akrilamidas turi neurotoksinį poveikį - sąlygoja genų mutacijas ir vėžinių navikų susidarymą“. Taip pat, anot jos, labai svarbu tai, kiek ilgai ir kokiame karštyje buvo apdorotos bulvės. S. Čapkauskienė atkreipia dėmesį, kad bulvių traškučiai sveikatai pavojingi ir dėl per didelio druskos kiekio bei papildomų maisto priedų, tokių kaip skonio stiprikliai ir dažikliai.

Sveikatos apsaugos ministerija (2016 m. birželio 23 d. įsakymas) pramoninės gamybos riebalų rūgščių transizomerų vaikams rekomenduoja visai nevartoti, o druskos kiekis 2-10 metų vaikams rekomenduojamas 3-4 g/parą, 10 metų ir vyresniems - ne daugiau kaip 5-6 g/parą. Druskos perteklius didina troškulį, pakeičia elektrolitų pusiausvyrą organizme, vyresniems žmonėms didina kraujospūdį. O kiek druskos ir transizomerinių riebalų yra traškučiuose?

Nors jau įrodyta, kad šis produktas dėl savo gamybos technologijos nėra sveikas ir tinkamas kasdieniam stalui, nusprendėme atidžiau panagrinėti ant pakuočių nurodytą sudėtį. Kaip visada, atskirus maisto priedus, pasikonsultavę su specialistais, vertiname balais.

Mitybos specialistė pabrėžia, kad „ieškoti sveikatos šaltinio tokiuose produktuose negalima“. „Taip, vienas produktas už kitą gali būti geresnis, atsižvelgiant į tai, kiek jame sudedamųjų dalių, tačiau vienareikšmiškai visi šie produktai yra sveikatai nepalankūs“, - tvirtina specialistė. „Sveikesnių traškučių būtų galima pagaminti pasitelkiant džiovinimo technologiją ar apdorojant aukštose temperatūrose ir tai reiktų žiūrėti, kaip juos gamini - nepridėti daug riebalų, druskos, nesudeginti… Dar dažnai žmonės galvoja, kad nusipirkę, tarkim, ekologiškų burokėlių traškučių jie valgys sveikesnį produktą, bet taip irgi nėra. Tokie traškučiai taip pat būna persismelkę riebaluose, stipriai apskrudę. Visuose traškučiuose yra apie 30 proc. riebalų, tie riebalai yra iš rafinuotų aliejų - ar saulėgrąžų, ar palmių aliejus. Apdorojant rafinuotą aliejų aukštose temperatūrose susidaro transriebalai. Suvalgius pakelį bulvių traškučių gali gauti pusę dienos kalorijų normos, visą druskos paros normą, turbūt jokių vitaminų, mineralinių medžiagų, vertingų riebiųjų riebalų, dar papildomai gauni maisto priedų puokštę ir greičiausiai kancerogeninių medžiagų.

Jos teigimu, stipriai perdirbtas maistas, kuriame daug rafinuotų riebalų, sugadina žmonių skonio receptorius ir dėl to jie nebejaučia saiko. „Ir dar jie yra traškūs. Tarp mūsų, technologų, yra toks pasakymas - gamink vartotojui traškų produktą, ir jis nejaus saiko, norės dar ir dar. Taip yra ir su bulvių traškučiais. Žmogus turi jausti, kokio maisto jis nori, bet kai jis nori bulvių traškučių, tai nėra natūralu.

Pabrėžiame, kad skrudinto, gruzdinto, daug druskos turinčio maisto negali valgyti vaikai: „Vaikams bulvių, kukurūzų traškučiai uždrausti, tėvai turėtų tą suprasti. Darželiuose ir mokyklose uždrausta griežtai, bet tėvai savo vaikams jų siūlo patys.“

„Estrella“ Tiekimo skyriaus vadovas Domantas Grigonis tikino, kad pastaruoju metu buvo padaryta daug pakeitimų norint traškučius padaryti sveikesnius. „Šių metų pradžioje nusprendėme pagerinti bulvių traškučių sudėtį ir pradėjome gaminti bulvių traškučius tik su specialiu kepimui skirtu saulėgrąžų aliejumi, kuriame yra 75% mažiau sočiųjų riebalų rūgščių nei palmių (alyvpalmių) aliejuje.“ „PepsiCo“, kuri atstovauja bulvių traškučiams „Lay’s“, pardavimų vadovas Baltijos šalims Martinas Fieldmanis akcentavo, kad visoms rinkoms tiekiami jų traškučiai - vienodos kokybės. „Priklausomai nuo rinkos poreikių ir gamybai reikalingų žaliavų, norėdami savo klientams pasiūlyti geriausios kokybės produktus, kartais skirtingose šalyje naudojame kiek skirtingus receptus. Kiekvieno mūsų gaminio pakuotėje, remiantis Europos Sąjungos teisės aktais, pateikiame detalią gaminio sudėtį ir kitą reikalingą informaciją.“

Taip pat skaitykite: Bulvių traškučių negalima valgyti vaikui, kuris linkęs pilnėti ar sirgti skrandžio bei žarnyno uždegimais, yra persirgęs kepenų uždegimu, dažnai lankosi pas stomatologą dėl dantų ėduonies. Iki 4 metų amžiaus vaikams traškučių duoti visai nereikėtų. Vėliau retkarčiais pasmaguriauti galima, geriausia - švelniais, neturiniais aštrių prieskonių traškučiais.

Nors bulvių tarškučiai kaip sveikatai pavojingas maistas minimi bene dažniausiai, juos kasdien valgo 9% 9 - 16 metų amžiaus Lietuvos moksleivių (dažno tokio vaiko pietūs - maišelis traškučių, stiklinė kolos ir šokoladas). Akivaizdu, kad vaikai ir paaugliai vartoja per mažai reikalingų jiems produktų - vaisių, daržovių, grūdinių, pieno produktų. Didžiausia šiuo metu bulvių traškučių keliama problema - nutukimas. Jei tokius skanius, riebius ir kaloringus produktus dažnai valgo nejudrus vaikas, tai kalorijų perteklius jo organizme virsta riebalais. Štai pusė Jungtinės Karalystės vaikų kasmet „išgeria“ po penkis litrus maistinio aliejaus. Beveik visas jis slepiasi… bulvių traškučiuose, nes kas penktas britų vaikas per dieną suvalgo po du pakelius traškučių.

100 g paprastų bulvių yra tik 74-78 kcal. Tokiame pačiame bulvių traškučių kiekyje slypi iki 520 kcal (Taffel San Diego - 450 kcal, Oho - 466 kcal, Taffel Snack Fries - 477 kcal, Optima linija - 507 kcal, Pringles - 520 kcal). Taip pat 100 g traškučių gali būti iki 34 g riebalų (Oho - 20 g, Taffel Snack Fries - 21 g, Optima linija - 26,8 g, Taffel San Diego - 32 g, Pringles - 34 g). Paprastas 35 g masės bulvių traškučių maišelis slepia apie 2,5 arbatinio šaukštelio aliejaus, didesnis 50 g pakas - 3,5 šaukštelio aliejaus. Jau dabar didėja vaikų svoris ir II tipo cukrinio diabeto atvejų skaičius.

Didžioji dalis bulvių traškučiuose esančių augalinių aliejų turi nemažai laisvųjų radikalų, kadangi polinesočiosios augalinių aliejų riebiosios rūgštys labai nestabilios. Nors jos gerina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, tačiau pakaitintos skatina laisvųjų radikalų susidarymą. Kai kurios firmos pardavinėja traškučius, turinčius mažesnį riebalų kiekį. Dažniausiai neriebiems bulvių traškučiams gaminti naudojami dirbtiniai sunkiai virškinami riebalai.

Akrilamidas (2-propenamidas, CH2=CH-CO-NH2) yra labai nuodinga cheminė medžiaga (tiek praryta, tiek įkvėpta, tiek patekusi ant odos), turinti bekvapių kristalų išvaizdą. Gali pažeisti centrinę bei periferinę nervų sistemą, sukelti vėžį, paveldimas ligas. Kaitinamas, veikiamas UV spindulių, oksidatorių ar peroksido, akrilamidas gali sprogti. Akrilamido į maistą niekas specialiai nededa, tačiau vos prieš keletą metų švedų mokslininkai nustatė, kad aukštoje temperatūroje gaminant tam tikrą maistą, jame padaugėja akrilamido. Bene daugiausiai šios vėžį sukeliančios medžiagos buvo rasta krakmolinguose produktuose - skrudintose bulvėse, bulvių traškučiuose, sausainiuose, kai kurių rūšių duonoje ir net sausuose pusryčiuose, kurių grūdai būna pakepinti.

Įprastame bulvinių „čipsų“ pakelyje kancerogenai 500 kartų viršija tas normas, kurias geriamajam vandeniui nustatė Pasaulinė Sveikatos Organizacija. Žmogui jis gali sukelti vėžį, taip pat turi poveikį nervų sistemai, silpnina širdies sistemos veiklą. Jo kaupimasis mūsų organizme proporcingas maiste esančiam medžiagos kiekiui. Didieji bulvių traškučių gamintojai siekia gauti jiems naudingų įrodymų, paneigiančių akrilamido kenksmingumą. Harvardo medicinos fakulteto tyrėjai sako, kad su kiekviena porcija bulvių traškučių, per savaitę suvalgytų ikimokykliniame amžiuje, didėja rizika susirgti pieno liaukos vėžiu. Rizika susirgti krūties vėžiu apie 60-uosius metus apytikriai lygi 1:25.

Svarbu įsidėmėti, kad kuo tamsesnė keptų bulvių spalva (kuo labiau jos apkepintos), tuo daugiau jose kancerogeninių medžiagų, todėl patartina bulves virti. Jei visgi kepate, nelaukite, kol jos paruduos - užtenka, kad gražiai pagelstų. Galite netikėti, tačiau faktai kalba patys už save - bulvių traškučiai sukelia ne tik nutukimą ir yra atsakingi už tikrą širdies ligų ir kraujagyslių ligų epidemiją, bet ir siejami su dar negimusių mažylių vystymosi sutrikimais, vaikų hiperaktyvumu ir vėžiu. Gal grėsmė ir nebūtų tokia didelė, jeigu žmonės šių užkandžių valgytų mažiau, tačiau pastaraisiais metais jų vartojimas sparčiai auga. Praėjusią savaitę paviešinti vienos Jungtinėje Karalystėje atliktos apklausos rezultatai atskleidė, jog trečdalis britų vaikų bulvių traškučius valgo kiekvieną mielą dieną. O net du trečdaliai vaikų bulvių traškučiais mėgaujasi net kelis kartus per savaitę. Tiesą sakant, per metus vien Jungtinėje Karalystėje nuperkami 6 milijardai bulvių traškučių pakelių - tai reiškia, jog kas tris minutes nuperkamas vienas pakelis arba vienam žmogui per metus tenka 100 pakuočių šio sveikatai žalingo užkandžio. Jeigu vaikas kiekvieną mielą dieną suvalgo po pakelį traškučių, tai tas pats, kas per metus išgerti penki litrai kepimui skirto aliejaus. Apie riebalus, druską, cukrų ir konservantus, kuriais bulvių traškučiais kaip reikiant aprūpinti, turbūt neverta ir kalbėti. Spalvingos ir akį traukiančios bulvių traškučių pakuotės iš tikrųjų slepia tikrą siaubą, apie kurį kartais net nesusimąstome.

Apie bulvių traškučių siaubus atvirai kalba naujos knygos „Salt, Sugar, Fat: How The Food Giants Hooked Us.“ autorius Michaelas Mossas. Specialisto atlikti tyrimai atsikleidė, kaip per metų metus maisto gamintojai bulvių traškučius iš saikingai viliojančio užkandžio pavertė produktais, skirtais sukelti mums priklausomybę. Kai burnoje atsiduria bulvių traškutis, aiškina specialistas, tą pačią sekundę pajuntame druską. Tai pojūtis, kurį druskos pramonės vadina „skonio proveržiu“. Šiuolaikiniuose bulvių traškučiuose taip pat gausu riebalų, kuriuos gamintojai vadina palaima skonio receptoriams. Trumpiau tariant, į burną įsidėję bulvių traškutį, pasijuntame tarsi ką tik suleidę dantis į švelnų ir gardų sūrį. Riebalus pajusti padeda trišakis nervas, esantis mūsų burnoje. Jis informaciją apie juntamą malonumą perduoda smegenims. Kuo didesnį malonumą pajunta skonio receptoriai, tuo labiau geidžiame tų nelemtų bulvių traškučių. Prie druskos ir riebalų dar pridėkime cukrų ir gausime pavojingą trio. Būtent šių trijų skonių mūsų smegenys dažniausiai ir geidžia, sako knygos autorius. Tačiau pats pavojingiausias šiuolaikinių bulvių traškučių ginklas yra jų traškumas. „Tyrimas atskleidė: kuo bulvių traškutis traškesnis, tuo labiau jo geisite“, - konstatuoja M. Mossas.

Tikriausiai nėra vaiko, kuriam nepatiktų gruzdintos bulvytės ar bulvių traškučiai. Bulves mitybos specialistai laiko gera, vertinga daržove. Viena priežasčių, kodėl bulvės staiga tampa nepalankiomis sveikatai, yra jų apdorojimo būdas. Šios medžiagos susidaro krakmolinguose produktuose, kai apdorojimo temperatūra didesnė nei 120 laipsnių. Kuo ilgiau ir aukštesnėje temperatūroje apdorojame bulves, tuo daugiau susidaro kancerogenų. To indikatorius - spalva. Stebėkite, kad ji būtų kuo šviesesnė.

Ar valgyti kasdien? Nerekomenduojama valgyti bulves kiekvienam dieną ir dideliais kiekiais. Mityboje vyraujant vienam maisto produktui, pažeidžiama viena pagrindinių mitybos taisyklių - įvairumas. Nors keičiasi iš bulvių gaminamų patiekalų rūšys, bet maisto produktas išlieka tas pats. Pavyzdžiui, iš bulvių gaminama kiekvieną dieną vis skirtingi patiekalai: bulvių plokštainis, sriuba su bulvėmis, bulviniai blynai, keptos bulvės, virtos bulvės, žemaitiški blynai ir taip du kartus per dieną, septynias dienas per savaitę. Mityboje vyraujant bulvėms, nevalgoma kitų maisto produktų grupių, ir organizmui gali pritrūkti vertingų maistinių medžiagų, kurių nėra bulvėse. O be to, tai „greitai“ pasisavinami angliavandeniai ir dažnai valgomi ne šviežiai ruošti, o šildyti po dienos ar kelių. Gana dažnai bulvių persivalgoma, o blogiausia, kad persivalgoma stipriai perdirbtų patiekalų iš bulvių. Tokiu atveju organizmas gauna per didelį kiekį kalorijų ir jų neišeikvoja, viskas virsta riebalais, gali sutrikti virškinimo sistema. Sveikatai palanku bulves valgyti 2-3 kartus per savaitę, tinkamai jas paruošus: virtas vandenyje ar garuose, keptas konvekcinėje krosnelėje su ne daugiau kaip 1 g/100 g nerafinuotos druskos, patiekiant su šviežiomis daržovėmis, liesa mėsa ar žuvimi.

Daug kalbama apie maisto derinimą, kad bulvių negalima valgyti su mėsa ir žuvimi, nes bulvės - angliavandeniai, o mėsa - baltymai. Netiesa. Sveiko žmogaus organizmas fiziologiškai pritaikytas virškinti baltymus, angliavandenius ir riebalus vienu metu. Taigi trečia priežastis, kada bulvės tampa sveikatos sutrikimų kaltininkėmis - bulvių netoleravimas. Būtina stebėti organizmo reakcijas, kaip jaučiatės pavalgę pietus - energingi, o gal mieguisti?

Daugybė vaikų kavinėse užsisako tik gruzdintų bulvyčių. Kancerogeninės medžiagos akrilamidai susidaro bulvėse, jei jos gruzdinamos aukštesnėje nei 120 laipsnių temperatūroje. Stipriai perdirbtose gruzdintose bulvytėse nebelieka vitamino C ir daugelio kitų naudingų medžiagų. Dažnai ir daug jų valgant, vaikui gali sutrikti tuštinimosi procesas. Gruzdintų bulvyčių neturi būti ant kasdieninio stalo, apskritai tai nėra maistas, palankus vaiko sveikatai. Taip paruoštos bulvytės iškraipo natūralų skonio suvokimą ir bulvė su lupena tampa neskanu… Kam žaloti vaikų natūralaus skonio suvokimą? Atminkit, kad, išderinus vaiko natūralų skonio suvokimą, jį sugražinti daug sunkiau nei ugdyti nuo pat pradžių sveikatai palankius įpročius. Be gruzdintų bulvyčių yra daug vertingesnių patiekalų.

Jei namuose stipriai apskrudinsime, tai jų sudėtis ir žala bus tokia pat, kaip ir greito maisto restoranuose. Nejaugi negalima vaikui pasiūlyti tiesiog bulvių su lupena, jas sudėkite ant kepamojo popieriaus, apšlakstykite lašeliu kokybiško alyvuogių aliejaus, pabarstykite raudonėliais, rozmarinais. Bus puikus valgis visai šeimai, patiekus su raugintomis žiemiškomis kopūstų salotomis ar virtais burokėliais, o gal šalia bulvių keptais orkaitėje. Toks patiekalas vaikams iš viso neturėtų būti siūlomas! Abu variantai blogi. Apie gruzdintas bulvytes jau kalbėjome, o traškučių sudėtyje, be rafinuotų riebalų, daug druskos, yra skonio ir kvapo stipriklių bei kitų maisto priedų. Tarkuotų bulvių patiekalai - sunkus maistas. Jei bulvių košė paruošta su kokybišku sviestu ar alyvuogių aliejumi, į ją įdėta mažai druskos bei praturtinta, pavyzdžiui, kanapių sėklomis, maltų linų sėmenimis arba krapais bei petražolėmis, - žinoma, taip. Tik šviežiai ruošta, o ne šildyta pakartotinai.

tags: #cipsu #zala #vaiku #organizmui

• Karališkosios akimirkos: Karalienė Elžbieta II
• Istorija apie žvejybą mažiesiems
• Visapusiška informacija apie "Ežiuką"
• Vaiko teisių apsaugos tarnybos funkcijos
• Kaip paruošti blynus 1 metų vaikui