Žodis „Cezario pjūvis“ - tai medicininis terminas, naudojamas apibūdinti chirurginei procedūrai, kurios metu gimdymas įvykdomas atliekant pjūvį moters pilvo sienoje ir gimdoje.
Etimologija ir kilmė
Žodis „Cezario pjūvis“ kilęs iš lotyniško žodžio caesus, reiškiančio „pjūvis“. Tai susiję su Romos imperatoriaus Gajaus Julijaus Cezario vardu, kurio gimimo aplinkybės buvo susijusios su chirurginiu gimdymu, kai, pasakojama, jis buvo „išpjautas“ iš motinos pilvo. Senovės žydų, romėnų, babiloniečių raštuose, mituose bei folklore galima rasti įrodymų, kad ši operacija buvo atliekama labai seniai. Spėjama, kad Cezario pjūvio operacijos pavadinimas kilęs nuo Romos imperijos laikais veikusio įstatymo „Lex cesarea“, kuris reikalavo, kad vaisius būtų išimtas iš gimdymo metu mirusios motinos įsčių gelbėjimo, krikštijimo ar atskiro laidojimo tikslu. Po to dar 200 metų Cezario pjūvio operacijos dažniausiai būdavo nesėkmingos. Moterys mirdavo nukraujavusios ar vėliau po komplikacijų. Paryžiuje 1789 - 1790 m. po Cezario pjūvio operacijos neišgyveno nė viena moteris. Praėjus 100 metų padėtis šiek tiek pagerėjo: Anglijoje 1789 m.
Lietuvių kalboje „Cezario pjūvis“ yra sudėtinis terminas, susidedantis iš dviejų žodžių: „Cezario“, kuris nurodo įvardytą istorinį asmenį - Julijų Cezarį, ir „pjūvis“, kuris nurodo chirurginį veiksmą, atliekamą siekiant atlikti operaciją. Anglų kalboje terminas „Caesarean section“ taip pat kilęs iš Cezario vardo, kaip ir lietuvių kalboje vartojamas „Cezario pjūvis“. „Cezario pjūvis“ lietuvių kalboje yra vyriškos giminės daiktavardžių junginys, kur „Cezario“ yra įvardis, nurodantis prielinksnį ir savininko ryšį su pavadinimu, o „pjūvis“ yra pagrindinis daiktavardis, apibrėžiantis pačią chirurginę procedūrą.
Kas yra Cezario pjūvis?
Cezario pjūvis (lot. Sectio caesarea, nuo caesum - pjauti) - tai operacija, kurios metu vaisius ištraukiamas pro pilvo ir gimdos sienos pjūvį.
Kada reikalingas Cezario pjūvis?
Cezario pjūvio operacija atliekama dėl pavojaus motinai arba vaisiui. Cezario pjūvis dažniausiai atliekamas, kai sutrinka normali gimdymo eiga, neatsidaro gimdos kaklelis arba spazmai yra per silpni, kad vyktų normalus gimdymas. Taip pat šios procedūros gali prireikti, jei motinai dar iki gimdymo buvo atlikta nemažai operacijų arba anksčiau buvo atliktas Cezario pjūvis, jei moteris serga sunkiomis lėtinėmis ligomis ar gimdymo metu pasireiškė sunkus nesustabdomas kraujavimas. Cezario pjūvis gali būti reikalingas, kai vaisiaus padėtis gimdoje yra nenormali (sėdynės pirmeiga) arba vaisiui ima trūkti deguonies (pasireiškia hipoksijos simptomai). Jei motina serga ŽIV ar aktyvia lytinių organų Herpes infekcija, atsiranda pavojus gimdymo metu šias ligas perduoti naujagimiui, todėl tokiu atveju taip pat gali būti nuspręsta atlikti Cezario pjūvį.
Cezario pjūvio operacija atliekama dėl vaisiaus problemų, nėštumo patologijos, moters ligų. Svarbu ne tik indikacija, tačiau ir kaip greitai reikia atlikti cezario pjūvį. Skubumo kategorijos skirstomos į keturias grupes. I grupė (neatidėliotina operacija) - atliekama kaip įmanoma greičiau (per 30 minučių̨ nuo sprendimo priėmimo iki vaisiaus gimimo). II grupė (skubi operacija) atliekama nedelsiant (per 75 minutes). III grupė - atliktina operacija, kurią reikia atlikti tinkamai pasiruošus, neatidedant ilgesniam laikui, nes gali kilti pavojus gimdyvės ar vaisiaus sveikatai.
Pasiruošimas Cezario pjūviui
Kai atliekama planinė (IV skubumo kategorijos) CPO, moteris gali ir turi jai pasiruošti, iš anksto aptarti su gydytoju ar akušere rūpimus klausimus, pasidomėti aktualia informacija. Atvykdama į ligoninę, moteris turi turėti iš anksto šeimos gydytojo atliktus tyrimus. Iki operacijos gimdyvė turi būti nevalgiusi 8 val. kieto maisto, 6 val. Kai atliekama skubi CPO, moterį paruošti operacijai reikia labai greitai, todėl gali atrodyti, kad vyksta lengvas chaosas, tačiau išties kiekvienas žmogus dirba savo darbą, žino ką reikia daryti. Dažnai nepakanka laiko paaiškinti situacijos, plačiau jos aptarti. Moteris turi suprasti, kad tai, kas daroma, tikrai yra reikalinga ir saugu, privalo pasitikėti personalu.
Cezario pjūvio eiga ir nejautra
Operacijos metu dirba trys specialistų komandos - gydytojai anesteziologai, neonatologai ir akušeriai ginekologai bei slaugytojos ir jų padėjėjos. Jei pagal akušerinę situaciją yra laiko ir nėra kontraindikacijų, daugumai moterų atliekama regioninė nejautra, moteris nejaučia tik apatinės kūno dalies, visos operacijos metu moteris yra sąmoninga, gali bendrauti, išgirsti gimusio naujagimio verksmą. Jei laiko neturime arba regioninės nejautros atlikti negalima, nejautra būna bendrinė (intubacinė). Prasidėjus operacijai svarbu žinoti, kad moteris neturi jausti skausmo, tačiau gali jausti spaudimą, tempimą, judinimą. Šie pojūčiai jaučiami operacijos metu, nes skalpeliu atliekamas tik pjūvis gimdoje, o kiti pilvo sienos audiniai praskiriami juos plečiant, tempiant. Gydytojai neonatologai priima naujagimį, teikia pagalbą, juo rūpinasi. Arčiausiai moters būna ir su ja bendrauja anesteziologų komanda. Visi pojūčiai ar nerimas turi būti išsakyti būtent jiems, nes tai gali būti susiję su vaistų poveikiu, operacijos eiga. O pojūčių būna įvairių - pykinimas, silpnumas, skausmas, niežulys.
Cezario pjūvio metu prapjaunama pilvo siena, pilvaplėvė ir gimda.
Paprastai atliekamas skersinis lanko pavidalo pilvo odos pjūvis virš gaktos. Pasiekus gimdą, jos siena perpjaunama ir iškeliamas naujagimis. Perspaudžiama ir perkerpama virkštelė, pašalinama placenta. Žaizda pasluoksniui susiūnama. Infekcijos profilaktikai naudojami antibiotikai.
1. Žaizda pasluoksniui susiūnama.2. Infekcijos profilaktikai naudojami antibiotikai.
Poveikis naujagimiui
Ar naujagimiui gimti per CPO yra lengviau nei natūraliu būdu? Pjūvis pilvo sienos audiniuose, ypač gimdoje, gali būti atliktas tik tam tikro pločio, todėl naujagimį išimti, ištraukti per tokį pjūvį tikrai nėra lengva. Komplikacijų gali pasitaikyti 1-3 proc. Dažniausiai pasitaiko vaisiaus odos pažeidimas įpjaunant (apie 70 proc. Vaisiui natūralus gimdymas yra lyg ženklas, kad jis tuoj gims, prasidės gyvenimas naujoje aplinkoje, reikės prie jos prisitaikyti. Tai vyksta fiziologiškai, gimdymas vaisių brandina. CPO metu gimimas įvyksta labai greitai, dažniausiai užtrunka 5-10 min. Taigi, tie fiziologiniai pokyčiai neįvyksta. Vaisius gimimo metu slinkdamas gimdymo takais yra suspaudžiamas, iš kvėpavimo takų išstumiami vaisiaus vandenys, gleivės, todėl būna lengviau įkvėpti, lengviau išsiskleidžia plaučiai. Kūdikiams, kurie gimė atlikus Cezario pjūvį, yra didesnė tikimybė išsivystyti laikinai tachipnėjai (pagreitėjęs kvėpavimas) pirmosiomis gyvenimo dienomis. Didėja ir kai kurių kitų kvėpavimo problemų išsivystymo pavojus.
Pooperacinis laikotarpis
Po cezario operacijos moteris prižiūrima gydytojų anesteziologų poanestetinėje palatoje, kol atsistato jutimai. Maždaug po 6 val. moteris grįžta į pogimdyminę palatą. Pirmomis paromis skiriami skausmą malšinantys vaistai. Įprastai labiausiai vaistų reikia pirmąsias tris paras, vėliau poreikis mažėja.
Jei moters ir vaisiaus būklė leidžia, naujagimis, jį apžiūrėjus gydytojui neonatologui, dedamas mamai ant krūtinės ir gali būti kartu su mama iki operacijos pabaigos. Jei mamai yra bendrinė nejautra ar kitos priežastys, kodėl ji negali būti su naujagimiu, pavyzdžiui, sunki naujagimio būklė - kūdikis vežamas į naujagimių ligų skyrių, su juo kartu gali keliauti ir tėtis.
Cezario pjūvis (cezario pjūvis)
Cezario pjūvis ir ateities nėštumai
Jeigu moteriai atlikta CPO, ar kitus nėštumus galima užbaigti gimdant natūraliais takais? Taip, 60-80 proc. moterų po sėkmingai buvusios CPO pagimdo natūraliais takais, tačiau kiekvienas atvejis labai individualus. Patariama padaryti bent 24 mėnesių laiko tarpą.
Statistika ir komplikacijos
Šios operacijos sudaro apie 15% visų gimdymų. Tretinio lygio ligoninėse (kur teikiama aukščiausios kvalifikacijos pagalba) - iki 25%. Lietuvoje Cezario pjūviai sudaro 28 proc. Lyginant su natūraliu gimdymu, su šia operacija susijęs gimdyvių mirtingumas yra 5-7 kartus didesnis.
Cezario pjūvio metu yra netenkama daugiau kraujo, nei natūralaus gimdymo metu. Po Cezario pjūvio yra kiek didesnis pavojus susidaryti kraujo krešuliams venose, kurie gali nukeliauti iki plaučių ir sukelti rimtų komplikacijų. Po Cezario pjūvio padidėja komplikacijų rizika kitų nėštumų metu. Gali pasireikšti kraujavimas, bėdos su placenta, didesnė gimdos plyšimo tikimybė.
Cezario pjūvio operacijos metu prapjaunama pilvo siena, pilvaplėvė ir gimda. Kaip ir kiekviena operacija, taip ir ši, gali turėti komplikacijų. Dažniausios iš jų - kraujavimas, gimdos gleivinės uždegimas, žaizdos infekcija, šlapimo takų ar žarnyno pažeidimas.
Ligos prevencija
Kad nesusidarytų siauras dubuo, vaikystėje svarbu tinkama mityba, kūno kultūra, tinkama apranga, rachito profilaktika (vitaminas D). Visos gimdos operacijos turi būti atliekamos tik esant griežtiems parodymams, kad išvengti randų, gimdos sienos silpnumo susidarymo.
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Operacijos esmė | Vaisiaus ištraukimas pro pilvo ir gimdos sienos pjūvį. |
| Indikacijos | Pavojaus motinai ar vaisiui atvejai, nenormali vaisiaus padėtis, deguonies trūkumas. |
| Dažnumas | Apie 15% visų gimdymų (tretinio lygio ligoninėse iki 25%). |
| Mirtingumas | 5-7 kartus didesnis nei natūralaus gimdymo metu. |
| Komplikacijos | Kraujavimas, infekcijos, žaizdų problemos, trombozė. |
| Ateities nėštumai | Galimybė natūraliam gimdymui (60-80%), rekomenduojamas 24 mėn. tarpas. |
