Cezario pjūvis (medikų kartais vadinamas tiesiog „sekcija“) yra chirurginė operacija, kurios metu naujagimis gimsta per pjūvius pilvo sienoje ir gimdoje. Tai gali būti iš anksto suplanuota operacija arba atliekama skubiai, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms gimdymo metu. Supratimas apie šią procedūrą padeda būsimiems tėvams geriau pasiruošti.
Kas yra cezario pjūvis?
Tai gimdymo būdas, kai vaisius išimamas ne pro natūralius gimdymo takus, o atvėrus moters pilvo sieną ir gimdą. Operacija gali būti:
- Planinė: Suplanuojama iš anksto nėštumo metu dėl tam tikrų medicininių ar kitų priežasčių.
- Skubi: Atliekama neplanuotai gimdymo metu, kai kyla pavojus motinos ar vaisiaus sveikatai.
Kada atliekamas planinis cezario pjūvis?
Planinė operacija dažniausiai numatoma ir paskiriama iš anksto nėštumo metu dėl medicininių priežasčių, kai natūralus gimdymas laikomas per daug rizikingu mamai ar vaikeliui. Dažniausios medicininės indikacijos yra šios:
- Buvusi (-ios) cezario pjūvio operacija (-os): Tokiu atveju sprendimas dėl gimdymo būdo priimamas individualiai, įvertinus galimybę ir saugumą gimdyti natūraliais takais (VBAC - gimdymas natūraliais takais po cezario pjūvio) bei moters pageidavimus.
- Netaisyklinga vaisiaus padėtis gimdoje (pvz., sėdmeninė, skersinė), kurios nepavyksta koreguoti.
- Daugiavaisis nėštumas (pvz., pirmojo dvynio sėdmeninė padėtis).
- Placenta previa (kai placenta visiškai ar iš dalies dengia gimdos kaklelį).
- Tam tikros gimdymo takų ypatybės ar ligos (pvz., didelės miomos žemutiniame gimdos segmente, ankstesnės operacijos).
- Nustatytas vaisiaus galvos ir motinos dubens neatitikimas.
- Tam tikros sunkios motinos ligos.
- Aktyvi lytinių organų pūslelinė gimdymo metu.
- Pavojinga vaisiaus būklė, nustatyta nėštumo metu (pvz., ryškus augimo atsilikimas).
Senovės žydų, romėnų, babiloniečių raštuose, mituose bei folklore galima rasti įrodymų, kad ši operacija buvo atliekama labai senai. Spėjama, kad Cezario pjūvio operacijos pavadinimas kilęs nuo Romos imperijos laikais veikusio įstatymo „Lex cesarea“, kuris reikalavo, kad vaisius būtų išimtas iš gimdymo metu mirusios motinos įsčių gelbėjimo, krikštijimo ar atskiro laidojimo tikslu. Po to dar 200 metų Cezario pjūvio operacijos dažniausiai būdavo nesėkmingos. Moterys mirdavo nukraujavusios ar vėliau po komplikacijų. Paryžiuje 1789 - 1790 m. po Cezario pjūvio operacijos neišgyveno nė viena moteris. Praėjus 100 metų padėtis šiek tiek pagerėjo.
Cezario pjūvis pagal pageidavimą Lietuvoje
Reikia paminėti, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo tvarka, leidžianti moteriai prašyti atlikti cezario pjūvio operaciją ir nesant aukščiau išvardintų medicininių indikacijų. Tačiau svarbu žinoti esmines sąlygas:
- Norinti moteris turi konsultuotis su akušeriu ginekologu tarp 22 ir 37 nėštumo savaitės.
- Pati operacija, atliekama tik pagal pageidavimą, nėra kompensuojama valstybės (PSDF) lėšomis - už ją reikia susimokėti pačiai.
- Galimų pooperacinių komplikacijų gydymas yra apmokamas PSDF lėšomis.
- Ne visos gydymo įstaigos Lietuvoje teikia šią mokamą paslaugą pagal pageidavimą.
- Sprendimas dažnai priimamas aptarus situaciją su medikų komanda.
Nuo 2024 m. įsigaliojo nauja tvarka, suteikianti galimybę gimdyvėms rinktis cezario pjūvio operaciją pagal pageidavimą, t.y. nesant medicininių indikacijų. Artėjant gimdymo terminui nėščioji turėtų kreiptis į pasirinktą įstaigą, teikiančią cezario pjūvio pagal pageidavimą paslaugą. Moterį konsultuoja gydytojas akušeris - ginekologas. Konsultacijos metu jis turėtų surinkti anamnezę ir informuoti moterį apie cezario pjūvio operacijos indikacijas, rizikas, komplikacijas, operacijos eigą ir pooperacinį laikotarpį, taip pat paaiškinti ir vaginalinio gimdymo naudą bei rizikas. Jeigu moteris pageidauja operacijos, yra sudaroma sutartis ir paskiriama posėdžio, kurio metu bus priimtas galutinis sprendimas, data ir laikas. Jeigu nėštumo metu atsiranda kontrindikacijų sutartam cezario pjūviui, sutartis gali būti nutraukiama. Taip. Ministro įsakyme skelbiama ir tai, kad „gydytojas akušeris ginekologas turi teisę atsisakyti atlikti cezario pjūvio operaciją, jeigu tai prieštarauja gydytojo moralinėms vertybėms ar nuostatoms“. Įsakyme skelbiama ir tai, kad jeigu įstaigoje nėra gydytojų akušerių - ginekologų, sutinkančių atlikti cezario pjūvio operaciją pagal pageidavimą, įstaiga turi teisę nesudaryti sutarties su paciente. Egzistuoja nedaug medicininių kontrindikacijų cezario pjūviui, t.y. būklių, kuomet cezario pjūvį atlikti pavojinga.
Kada prireikia skubaus cezario pjūvio?
Kartais natūraliai prasidėjęs gimdymas turi būti užbaigiamas skubia cezario pjūvio operacija dėl netikėtai kilusių komplikacijų. Dažniausios priežastys:
- Gresiantis gimdos plyšimas.
- Neprogresuojanti gimdymo veikla (gimdos kaklelis neatsidarinėja, vaisius nesileidžia žemyn).
- Nesėkmingas gimdymo sužadinimas (indukcija).
- Ūmi vaisiaus hipoksija (vaisius pradeda dusti, kinta širdies tonai).
- Smarkus kraujavimas (pvz., atšokus placentai).
- Staiga pablogėjusi motinos būklė (pvz., sunki preeklampsija, eklampsija).
- Virkštelės iškritimas.
Nuskausminimas operacijos metu
Cezario pjūvio operacijai dažniausiai taikomi du pagrindiniai nuskausminimo būdai:
- Regioninė nejautra (spinalinė arba epidūrinė): Tai dažniausias pasirinkimas planinėms ir daugumai skubių operacijų. Anestetikai suleidžiami į apatinę nugaros dalį, šieina stuburo smegenų. Dėl to apatinė kūno dalis tampa nejautri skausmui, tačiau moteris išlieka sąmoninga, gali iš karto pamatyti ir išgirsti savo naujagimį. Šio tipo nejautra gali laikinai sumažinti kraujospūdį, todėl jis nuolat stebimas. Operacijos metu į šlapimo pūslę įvedamas kateteris.
- Bendroji nejautra (narkozė): Taikoma rečiau, dažniausiai labai skubiais atvejais arba kai regioninė nejautra negalima. Sukeliama dirbtinė miego būsena - moteris operacijos metu miega. Po operacijos nutraukus vaistų tiekimą, moteris pabunda.
Epidūras. Vaistas suleidžiamas ne į stuburą, kaip dažnai manoma, bet į tarpslankstelinį tarpą, į patį nugaros smegenų kanalą tarp kaulinės dalies ir kietojo dangalo. Procedūra visiškai neskausminga. Jūs išliekate budri ir viską stebite bei girdite.
Bendroji nejautra. Gali būti sukeliama per kvėpavimo kaukę, panašią į deguonies, arba anestetikas leidžiamas į kraują specialiai įvestu intraveniniu kateteriu. Jūs užmiegate.
Kaip vyksta operacija?
Pjūvis:
Dažniausiai atliekamas horizontalus („bikini“) pjūvis pilvo apačioje, ties gaktos plaukų augimo riba. Toks randas vėliau dažnai pasislepia po apatiniais drabužėliais. Retais atvejais gali prireikti vertikalaus pjūvio nuo bambos iki gaktos.
Eiga:
Chirurgas atveria pilvo sieną, pasiekia gimdą. Apatinėje gimdos dalyje atliekamas pjūvis, praplėšiama vaisiaus vandenų pūslė. Gydytojas ranka įeina į gimdos ertmę ir atsargiai išima naujagimį. Iš naujagimio burnos ir nosies išsiurbiamos gleivės. Perkerpama virkštelė. Po to išimama placenta. Gimdos pjūvis ir pilvo siena susiuvami sluoksniais.
Pirmasis kontaktas:
Jei mama ir naujagimis jaučiasi gerai, dažnai stengiamasi užtikrinti kuo ankstesnį „oda prie odos“ kontaktą - naujagimis gali būti uždedamas mamai ant krūtinės dar operacinėje.
Po operacijos
Pooperacinė palata/Intensyvi terapija:
Iškart po operacijos moteris kelioms valandoms perkeliama į specialią stebėjimo palatą, kur sekama jos būklė (kraujospūdis, pulsas, kraujavimas). Skiriami vaistai nuo skausmo. Šlapimas renkasi per kateterį.
Perkėlimas į palatą:
Kai būklė stabili, moteris perkeliama į įprastą pogimdyminę palatą, kur dažniausiai būna kartu su naujagimiu.
Pirmosios dienos:
Būna kraujingų išskyrų (lochijų). Maitinant krūtimi, jaučiami gimdos susitraukimai. Skausmas malšinamas vaistais. Moteris gali jausti didesnį diskomfortą susitraukinėjant gimdai žindant, bei judant.
Mobilizacija:
Labai svarbu kuo anksčiau pradėti judėti - iš pradžių pasiversti lovoje, atsisėsti, vėliau atsistoti ir po truputį vaikščioti. Tai padeda greičiau atsigauti ir išvengti komplikacijų. Pirmieji atsikėlimai iš lovos gali būti kiek nemalonūs ir skausmingi, todėl kartais prieš keliantis skiriama dozė vaistų nuo skausmo, taip pat būtina keltis kiek įmanoma taisyklingiau ir lėčiau. Judant sumažinti skausmą padeda rando vietos prilaikymas delnu ar specialus korsetas, lėtesni judesiai, taisyklingas atsikėlimas iš lovos.
Kateteris ir žarnynas:
Šlapimo kateteris paprastai pašalinamas antrą parą. Svarbu pradėti normaliai šlapintis. Per kelias dienas turėtų atsistatyti ir žarnyno veikla. Palaipsniui grįžtama prie įprasto maisto. Šlapimo pūslės kateteris, įvestas dar prieš cezario pjūvio operaciją būna paliekamas maždaug 12-24 val., jis leidžia stebėti šlapimo kiekį, spalvą, neleidžia persipildyti šlapimo pūslei. Ištraukus kateterį pirmieji pasišlapinimai gali būti kiek nemalonūs, tačiau kentėti ir nesišlapinti negalima. Geriausia pasišlapinti dažnai, kad ir ne po daug- prisipildžiusi pūslė ne tik neleidžia trauktis gimdai, bet ir spaudžia pjūvį iš vidaus, tad jis gali tapti dar skausmingesnis. Kartais moteris nejaučia, kad šlapimo pūslė prisipildžiusi, tad tenka kelis kartus nuleisti šlapimą, jei nepavyksta pasišlapinti per maždaug 6 valandas ar iš naujo įvesti šlapimo pūslės kateterį (retais atvejais).
Žindymas:
Skatinamas ir palaikomas. Kartais po operacijos pieno gamyba gali prasidėti šiek tiek vėliau, svarbi personalo pagalba. Žindyti po cezario pjūvio operacijos gali būti kiek sudėtingiau, nes mamai sunkiau tinkamai priglausti vaikelį. Įprastai rekomenduojama žindyti gulint ant šono, bet ši pozicija nėra tinkama mokymuisi, dažnai vaikelis priglaudžiamas netinkamai ir todėl jam sunku valgyti, traumuojami speneliai. Po operacijos, ypač - jei ji buvo planinė, gali prireikti daugiau laiko, kol prasidės laktacija, bet tai jokiais būdais nereiškia, kad žindyti nepavyks. Pirmąsias paras rekomenduojama nusitraukti priešpienį rankomis, vėliau atsirandant pienui patogu pasitelkti ir pientraukį. Nusitraukinėti reiktų kas 2-3 valandas, kad laktacija būtų tinkamai stimuliuojama. Priešpienio nusitraukimas pirmąją valandą įtakoja net 130 proc. aktyvesnę laktaciją vėlesniame laikotarpyje!
Žaizdos priežiūra ir išvykimas namo
Siūlės/Kabės:
Netirpstančios siūlės ar kabės dažniausiai šalinamos 5-6 dieną po operacijos. Gydytojas ar akušerė paaiškins, kaip prižiūrėti žaizdą. Pjūvio ilgis svyruoja tarp 10 ir 20 centimetrų. Pirmąją parą pjūvis būna užklijuotas specialiu pleistru. Jei viskas gerai, po paros jis gali būti nuklijuojamas ir žaizda laikoma atvirai - taip ji greičiau gija. Jei pleistras nuklijuojamas, pjūvį galima šlapinti. Prausiantis duše reikia leisti tekėti vandeniui per pjūvį, švelniais judesiais nuplauti netrinant jo kempine. Po dušo pjūvį reikia itin gerai nusausinti. Jei pleistras paliekamas ar yra gijimo problemų - šlapinti negalima.
Išrašymas:
Jei mama ir naujagimis jaučiasi gerai, iš ligoninės paprastai išrašoma 5-7 dieną. Kelnes reiktų rinktis aukštesniu liemeniu (ar tiesiog neutralias (tampres, jogos kelnes)), be sagų, įsirėžiančių gumų ar tokių, kurios atsisėdus veržia (pvz.: džinsai žemu liemeniu).
Tolesnė priežiūra:
Grįžus namo, mamos sveikata rūpinasi šeimos gydytojas ir akušeris-ginekologas (būtina profilaktinė apžiūra po 6-8 savaičių), o naujagimio - šeimos gydytojas ar pediatras. Masažuojant gerinama kraujotaka, audiniai gausiau prisotinami gijimui reikalingomis medžiagomis ir deguonimi. Taip pat darant pjūvį pažeidžiama fascija - audinys esantis ir jungiantis viską mūsų kūne. Kai fascija yra pažeidžiama skaidulos auga padrikai, netinkamai perauga raumenis, audinius, apraizgo organus, keičiasi jos elastingumas. Todėl po cezario pjūvio operacijos neretai pasitaiko sąaugų aplink tiesiąją žarną, kiaušides, tarp gimdos ir šlapimo pūslės. Jos gali kelti skausmą - nugaros, šlapimo puslės, mažojo dubens, skausmingus lytinius santykius. Rando masažas pirmosiomis dienomis turėtų būti tiesiog švelnus „voriuko tipenimas“ aplink pjūvį, paglostymas aplink gerinti kraujotakai - iki tol, kol pilnai sugis (tai trunka nuo 6 iki 10 savaičių ).
Galimos rizikos ir sveikimas
Cezario pjūvis yra didelė pilvo operacija, susijusi su tam tikra rizika, nors daugeliu atvejų ji praeina sklandžiai. Galimos rizikos: infekcija, gausesnis kraujavimas, kraujo krešuliai, anestezijos komplikacijos, ilgesnis atsigavimo laikotarpis, galimos problemos būsimų nėštumų metu. Sveikimo laikotarpis po cezario pjūvio trunka ilgiau nei po natūralaus gimdymo. Vienos moterys jaučia skausmą kelias dienas, kitos - pora savaičių ar mėnesių. Kai kurios pjūvio vietoje jaučia ne skausmą, o sumažėjusį pilvo jautrumą. Po cezario pjūvio operacijos moteris gali jausti didesnį diskomfortą susitraukinėjant gimdai žindant, bei judant. Skausmingiausias pjūvis yra pirmąsias paras. Tuo pačiu, rando vieta ir plotas aplink jį gali būti aptirpęs, nejautrus prisilietimui.
Nuo 40 iki 70 proc. moterų po buvusios cezario pjūvio operacijos antrą kartą sėkmingai pagimdė natūraliais takais. Prieš antrąjį gimdymą įvertinama moterims ir vaisiaus būklė, atsižvelgiama į priežastis, kodėl pirmojo gimdymo metu buvo reikalinga cezario pjūvio operacija.
Be visų fizinių nepatogumų cezario pjūvio operaciją gali lydėti ir neigiamos emocijos, ypač, jeigu cezario pjūvio operacija buvo atlikta skubiai, o moteris svajojo ir tikėjosi gimdyti natūraliai. Kartais moteris dėl to kaltina save („galėjau labiau pasistengti”) , savo kūną (nes jis „neatliko savo funkcijos, palūžo”), personalą, situaciją. Po gimdymo sunkumų ryškesnis gali būti ir „baby blues” (pogimdyminiu liūdesiu) vadinamas laikotarpis, kai dėl kintančių hormonų jausmai tampa itin ryškūs ir permainingi. Pogimdyminis liūdesys pasireiškia vis kitaip, tačiau dažniausiai moteris būna iti verksminga, irzli, sentimentali, nepastovios nuotaikos, gali sunkiai priimti naujagimį ar nepajusti „TO ryšio”. Taip pat galima jaustis „lyg rūke” - sunku priimti sprendimus ir aiškiai mąstyti. Šios emocijos gali lydėti nuo kelių dienų iki kelių savaičių po gimimo.
Cezario pjūvis yra sudėtinga chirurginė operacija, po kurios laukia ne tik fizinis, bet dažnai ir emocinis gijimas. Pirmosiomis paromis po operacijos mamos sveikata rūpinasi medicinos personalas, svarbu nesidrovėti užduoti rūpimus klausimus, prašyti pagalbos ir būtinai vartoti paskirtus vaistus nuo skausmo. Jie nepakenks nei laktacijai, nei vaikeliui, o kaip tik suteiks moteriai daugiau galimybių juo pasirūpinti. Verta įsigyti korsetą po gimdymo, tik labai svarbu tinkamai jį užsisegti. Tai daroma atsigulus, pristačius kojas ir pakėlus dubenį. Randas turėtų būti prižiūrimas kaip po bet kokios kitos operacijos. Pirmosiomis dienomis svarbu užtikrinti švarą ir sausumą, esant poreikiui - dažniau keisti pleistrą. Kūnas į randą reaguoja kaip į nuolatinę pažaidos vietą, kurioje nepavyksta tinkamai įdarbinti audinių. Pjūvio vieta ima kietėti. Tam, kad nesusidarytų kietas randas, pjūvio zona turi būti maitinama, o rando masažas (su specialiu kremu ar be jo) suaktyvina kraujotaką ir taip audiniai gauna maisto medžiagų, deguonies, todėl neapmiršta.
Prof. R. J. Nadišauskienė pastebi, jog moterys, kurios dėl tam tikrų indikacijų negalėjo gimdyti natūraliais takais, dažnai baiminasi, kad kažką padarė ne taip. „Taip tikrai nėra. Moterys, kurios susilaukė vaikelio cezario pjūvio operacijos pagalba, yra nuostabios mamos savo vaikui. Nė vieno nėštumo nėra tokio paties, kiekviena situacija yra visiškai individuali, todėl lygintis su kitomis tikrai neverta.
Nors cezario pjūvio operacija yra sudėtinga, kartais stigmatizuojama, kartais nuvertinama, tačiau tai yra GIMDYMAS. Ne mažiau svarbus, ne kiek ne menkesnis nei natūraliais takais. Beje, prisimenate, tą operaciją prieš pusę tūkstantmečio (1500-aisiais)? Moteris net tik, kad išgyveno, bet dar ir natūraliais takais pagimdė net PENKIS vaikus, iš kurių buvo viena pora dvynių. Argi ne sekmės istorija? Galvos ir kaklo skausmas yra vienas iš dažnesnių spinalinės nejautros šalutinių poveikių. Jis atsiranda todėl, kad pradūrus nugaros smegenų membraną nuteka smegenų skystis ir sumažėja smegenų spaudimas. Galvos skausmas dažniausiai išnyksta 2-4 paras, ir yra intensyviausias atsistojus, judant, todėl rekomenduojama yra būti horizantalioje padėtyje. Šiuo metu yra skiriami žindymui saugūs vaistai nuo skausmo. Kojų tinimas. Kojos po gimdymo išlieka/tampa patinę dėl nėštumo metu maždaug 50 proc. padidėjusios kraujo ir skysčių apimties (kuri iškart po gimdymo niekur neišnyksta) ir hormono progesterono atpalaiduojančios įtakos kraujagyslėms (dėl ko skysčiai tiesiog užsilaiko audiniuose), bei dėl papildomai leidžiamų skysčių. Patinimas įprastai praeina per per pirmąsias savaites. Kitas atvejis, kai kojos patinsta netolygiai - t.y. viena ištinsta, o kita ne.
Taip pat reikia nepamiršti gerti daug skysčių ir valgyti skaidulingą maistą. Kartais galima papildomai vartoti skaidulas, jei vidurių užkietėjimo problema išlieka. Kai ieškoti pagalbos? Pagalbos reikia ieškoti, jei atsiranda infekcijos požymių (karščiavimas, paraudimas aplink randą, pūliavimas) - arba jei emocinė būsena ilgai išlieka slogi, atsiranda nerimo, nemigos ar nenoro bendrauti su kūdikiu ženklų. Pradėkite nuo švelnaus aplinkinių audinių masažo, toje vietoje, kur prasideda nejautri odos zona. Masažuokite randą (ar zoną aplink) kasdien 6-12 mėn. Gali jaustis tempimas. Rando audinių laisvinimas kiek malonesnis būna odai esant šiltai, pvz., po dušo. Pirštų pagalvėlėmis stumkite odą ir po ja esančius audinius link rando, bet ne per jį. Palaikykite kelias sekundes. Spauskite taip stipriai, kad po pirštais jaustumėte judėjimą.
