Spektaklis „Viskas arba nieko“, sukurtas režisieriaus Cezario Graužinio, yra kvietimas į vidinę kelionę, kurioje fantazijos susipina su prisiminimais, o pasąmonės vingiai atveria naujus suvokimo horizontus.
Vaizduotės teatro meistro darbas
Cezaris Graužinis, propaguojantis „vaizduotės teatrą“, šiame spektaklyje gyvai ir žaismingai leidžiasi pasąmonės slalomo vingiais. Tai regima ir girdima „vidinė kelionė“, psichinis procesas, kurio metu minimaliomis scenovaizdžio priemonėmis suteikiama maksimali vaizduotės laisvė aktoriams ir žiūrovams. Spektaklio autorius pats nustebo, pastebėjęs savo parašytame tekste daugybę aliuzijų į lietuviškas dainas ir pasakas.
Veiksmas nukelia nuo geltonai žydinčių grikių laukų bei šokių laivuose iki paprasčiausio vonios kambario, kur personažas stovi vandens dubenyje su plaukų džiovintuvu rankose. Nepaisant pasakų ar vizijų motyvų, veikėjai išlieka atpažįstami ir artimi, kaip atvaizdas veidrodyje. Jie ieško užtarėjų ir laimės, meilės ir neapykantos, bando padėti vienas kitam, kol galiausiai išeina iš kantrybės.
Aktualumas ir universali tema
Spektaklis aktualus, paprastas ir kartu sudėtingas, labai panašus į tiesą. Pagrindinis motyvas - savęs ir kitų ieškojimas bei bandymas atpažinti tai, kas yra tikra. C. Graužinis šiame spektaklyje išlieka ištikimas savo stiliui, kur beveik nėra ribų tarp rimtų ir prasimanytų dalykų, kur komedija puikiai randa vietą dramos sąvokoje, o tragedija ir rimta drama staiga virsta absurdu. Šiuos perėjimus režisierius atlieka meistriškai ir nepastebimai, žaismingai suliedamas pasakojimą į sklandžią, organišką ir šiek tiek beprotišką visumą.
„cezario grupė“ balsuoja už teatrą, kalbantį apie žmogaus sielą, ieškančią grožio, ir siūlo pamąstyti, kaip atrodytų gyvenimas be kompromisų.
Tarp pasąmonės ir sąmonės
Kritikai festivalyje „Viskas arba nieko“ įžvelgė pasąmonės ir sąmonės sąlytį, sąmonės ir prisiminimų srautą: „tarsi erdvėje tvyrotų prisiminimai, kurie išnyra, dingsta ir vėl sugrįžta. Tai filosofavimas apie tai, kaip kuriama, tai teatras apie teatrą, istorija apie istoriją“. Spektaklio „Viskas arba nieko“ naujoviškos raiškos formos ir subtiliai gili dramaturgija padarė įspūdį ne tik Lietuvoje, bet ir žiūrovams didžiausiame pasaulyje šiuolaikinės dramaturgijos festivalyje „Neue Stücke aus Europa“ („Naujos pjesės iš Europos“) Vokietijoje.
Festivalio internetiniame dienoraštyje teatro kritikai C. Graužinio veikalą „Viskas arba nieko“ gretina su S. Becketto kūryba, įžvelgia jame egzistencializmo ir meditacijos, beveik metafizikos elementų. Pasak režisieriaus, spektakliu siekiama, „kad jį žiūrintis žmogus trumpam iškristų iš konteksto, kad pailsėtų nuo suvokimo inercijos. Kitaip tariant, kad jam „nuneštų stogą”. Į spektaklį ateina vis daugiau jaunų žmonių, pasirengusių tai patirti“.
Muzika ir aktorių darbas
Spektaklyje Martyno Bialobžeskio muzika apibūdinama kaip skaidrių svajonių ir grožio simbolis. Čia viskas sukasi ratu: personažai kalba apie grikių laukus, stiklinį ąsotį, baltas sienas, artimo žmogaus apkabinimą, numirėlius. Aktoriai tęsia C. Graužinio kuriamo teatro stilistiką.
Kalbamasis tekstas prilygsta psichoterapijos seansui, kurio metu vis giliau skverbiamasi į užslėptus ar neišsakytus pojūčius, susijusius su laimingomis akimirkomis, buitinėmis situacijomis ar nerealizuotomis svajonėmis. Toks tekstas būdingas ir XX a. avangardistų, ir šiuolaikinei dramaturgijai, adoruojančiai kalbos/žodžio autonomiją.
Festivalių įvertinimas
Padedamas savo aktorių, režisierius C. Graužinis kūrė regimą ir girdimą vidinę kelionę. Spektaklis „Viskas arba nieko“ buvo parodytas festivalyje „NB Festival", įsteigtame 1992 m. Tai nėra pirmasis estų publikos susitikimas su Cezario Graužinio kūryba: 2006 m. jis jau buvo pristatytas Estijoje. Spektaklio premjera įvyko 2009 m.
Spektaklis sulaukė didelio pasisekimo ir buvo parodytas didžiausiame pasaulyje šiuolaikinės dramaturgijos festivalyje „Neue Stücke aus Europa“ Vokietijoje, kuriame Lietuvai buvo atstovaujama po keturiolikos metų pertraukos. Iki tol jame yra dalyvavę tik Eimuntas Nekrošius (1992 m.) ir Rimas Tuminas (1996 m.).
Režisieriaus vizija
C. Graužinis savojo spektaklio pasaulį kuria kaip demiurgas - iš pirmapradės materijos bei chaoso. Režisierius išsilaisvina iš literatūros gniaužtų ir tarsi atsigręžia į istorinio avangardo tradiciją, siekusią teatrą sugrąžinti prie pačių ištakų: žaidimo, ritualo, cirko, šelmiškos klounados. Kiekvienas žiūrovas čia ras tiek, kiek pats norės (ar sugebės) atrasti, kiek aktyvi ir imli bus jo fantazija.
TRUKMĖ: 1 val. 20 min.
PREMJERA: 2009 m.
