Nors moterims rekomenduojama bent kartą ar du per metus apsilankyti ginekologo kabinete, deja, jos ateina tik vejamos rimtų ir varginančių simptomų: kraujavimo, skausmo ir kitų problemų, - atsiduso Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Akušerijos ir ginekologijos centro specialistė Renata Valiūnienė. - Pasitaiko ir atvejų, kai medikamentinis gydymas pacientėms nėra veiksmingas, tuomet tenka imtis chirurginių intervencijų.“
Gydytoja akušerė ginekologė R. Valiūnienė per daugiau ne dvidešimtmetį trunkančią savo darbo praktiką pastebi, kad pacientėms reprodukciniai organai - vis dar moteriškumo atspindys. Todėl dažnai atsiranda nepagrįstų baimių dėl apsilankymo gydytojo ginekologo kabinete.
„Nors šiuo metu galima pasinaudoti ne viena prevencine programa, moterys vis tiek nėra linkusios skirti pakankamai dėmesio savo lytinei reprodukcinei sveikatai, tuomet užleista liga sunkiau ir ilgiau gydoma. Tiesa, norėčiau akcentuoti, kad apsilankymas gydytojo ginekologo kabinete nereiškia, kad susirgimų bus galima visiškai išvengti, bet leis juos pastebėti laiku. Tuomet pavyks išvengti pačių sudėtingiausių atvejų. Tai itin svarbu, kai kalbame apie tolimesnius gydymo metodus“, - pabrėžė medikė.
Anot jos, kartais pakanka tik medikamentų, tačiau kraštutiniais atvejais tenka imtis chirurginės intervencijos. „Operacija - tai ne tik moters pasirinkimas. Tai priemonė, kurios medikai imasi tik tuomet, kai visos kitos priemonės yra išbandytos. Tačiau kai pacientės jau kreipiasi kamuojamos simptomų, su pažengusia liga, tenka labai ilgai aiškinti, kad bet kokia chirurginė intervencija jau yra būtina ir tai neatims moteriškumo, o padės jį išgelbėti“, - sakė R. Valiūnienė.
Minimaliai invazinės operacijos: saugumas ir greitas atsigavimas
„Kalbant apie operacijas, kai jų jau prireikia, šios skirstomos į gimdos, gimdos priklausinių: gimdos priedų ir kiaušintakių, makšties ir gimdos kaklelio operacijas. Atviros intervencijos būtinos, kai tokios ligos kaip miomos, onkologiniai susirgimai jau yra toli pažengusios. Tačiau šiuo laiku, kai tik įmanoma, vis dažniau taikomos minimaliai invazinės operacijos: video laparoskopija ir histeroskopija“, - atkreipė dėmesį R. Valiūnienė.
Pirmuoju būdu organai apžiūrimi iš pilvo pusės, o histeroskopija pasitelkiama, kai gimdą reikia apžiūrėti ar operuoti iš apačios be pjūvio. „Video laparoskopija taikoma, kai moteris skundžiasi neaiškios kilmės pilvo skausmais, pavyzdžiui, įtariant ginekologinį uždegimą, taip pat esant negimdiniam nėštumui, endometriozei, tiek piktybiniams, tiek gerybiniams kiaušidžių navikams, gimdos priedų apsisukimams, nevaisingumui, kad būtų galima įvertinti kiaušintakių būklę, gimdos miomoms. Nustačius ligą, tokiu būdu galima atlikti ir pačią video laparaskopinę operaciją. Histeroskopija gali būti atliekama dėl gimdos gleivinės polipų ar pogleivio miomų, gimdos gleivinės hiperplazijos (išvešėjimo - aut. past.), gausaus ir užsitęsusio, taip pat nereguliaraus kraujavimo iš gimdos“, - minimaliai invazinių operacijų priežastis vardijo specialistė.
Ji akcentavo, kad tokios tausojančiosios ginekologinės intervencijos nuo įprastų skiriasi kaip diena ir naktis. „Jos yra saugios ir nekenksmingos, po jų greičiau sveikstama, sutrumpėja gulėjimo stacionare laikas, sumažėja gydymo išlaidos, nes reikia mažiau vaistų, nuskausminamųjų. Gaunamas geresnis kosmetinis rezultatas. Galima greičiau grįžti prie aktyvaus gyvenimo būdo, į darbą. Iš ligoninės išeinama tą pačią ar kitą dieną. Be to, infekcijos pavojus visiškai minimalus. Tik tris keturias dienas rekomenduojame vengti sunkios fizinės veiklos, nesportuoti ir apie dvi savaites susilaikyti nuo lytinių santykių“, - apie pooperacinį laikotarpį pasakojo Medicinos diagnostikos ir gydymo centro ginekologė R. Valiūnienė.
Minimali rizika ir operacijos eiga
Specialistai sako, kad visos operacijos yra tam tikra rizika. Tačiau tausojančiųjų ginekologinių intervencijų metu komplikacijų pasitaiko tik apie 1 ar 2 procentus. Todėl specialistai jas laiko itin saugiomis.
Prieš operaciją reikia gerti daug skysčių, nuo pietų iki vakaro nebevalgyti. Ryte nebent galima su nedideliu kiekiu vandens išgerti būtinus kardiologinius vaistus ar paskirtus medikamentus nuo diabeto.
„Operacinėje moteris užmigdoma, operuojamas plotas steriliai paruošiamas. Ties bamba yra įvedama speciali adata, per kurią į vidų pripučiama nekenksmingų anglies dvideginio dujų, jos padeda pakelti priekinę pilvo sieną. Tuomet ten pat įvedamas optinis aparatas, o iš šonų, atsižvelgiant į patologiją, - reikalingi instrumentai. Nepatekdamas į pilvo ertmę, chirurgas manipuliuoja instrumentais ir per video optiką mato operacijos eigą monitoriaus ekrane. Viską atlikus, ištraukiami instrumentai ir išleidžiamos dujos“, - trumpai eigą nupasakojo R. Valiūnienė.
Ji taip pat perspėjo, kad kartais po operacijos gal būti nemalonių pojūčių visame pilve ir net raktikaulio srityje giliai kvėpuojant. Tačiau taip nutinka dėl viduje likusio nedidelio kiekio anglies dvideginio. Tad nedidelis diskomfortas išnyksta po vienos ar dviejų parų, kai dujos rezorbuojasi.
Anot specialistės R. Valiūnienės, medicina sparčiai žengia į priekį tad daugelis ginekologinių ligų visiškai išgydomos. Moterys po operacijos jau tą pačią dieną gali grįžti prie įprastos veiklos. Tačiau medikė akcentuoja, kad pas ginekologą lankytis reikią vieną ar du kartus per metus.
Minimaliai invazinė ginekologinė chirurgija | Valentina M. Rodriguez, MD | UCLA akušerija ir ginekologija
Interseksualumas ir lyties nustatymo problemos
Moteris, kuri gimė, turėdama tiek vyriškus, tiek moteriškus lytinius organus, papasakojo savo istoriją, kaip gydytojai „be jos sutikimo“ nusprendė, kad ji yra berniukas.
Punoje, Havajuose gyvenančiai 24-erių metų amžiaus Lunai Animisha gydytojai priskyrė lytį vos gimus. Ji teigia, kad gydytojai, nusprendę jog ji berniukas, atliko „barbarišką” procedūrą, − užsiuvo makštį ir pašalino gimdą. Luna teigia, kad toks gydytojų sprendimas, nulėmęs jos lytį nesulaukus amžiaus, kuomet pati galėtų priimti sprendimą, jai sukėlė identiteto problemų. Ji pasirinko abu kreipinius - tiek „jis”, tiek „ji”.
Luna dabar tikisi surinkti 150,000 JAV dolerių sumą rekonstrukcinei operacijai ir gimdos transplantacijai, nors tokia operacija vis dar laikoma nepakankamai ištobulinta, šiuo metu vis dar atliekami klinikiniai tyrimai. 2019-aisiais iš Klyvlendo kilusi moteris buvo pirmoji pasaulyje, pagimdžiusi kūdikį po gimdos transplantacijos. Luna nuoširdžiai tikisi, kad tokia operacija „padės jai susirinkti save”, vėl tapus interseksuale - žmogumi, turinčiu abiejų lyčių lytinius organus - tokia, kokia ji gimė.
Kaip teigė vienas jogos praktikų, lytinių organų pašalinimas jaunuoliams, kurie gimsta interseksualais labiau panašus į elgesį su „šunimis ir katėmis” nei su žmonėmis.
„Tai pirmieji metai mano gyvenime, kuomet netrokštu mirti - pirmosios mintys apie savižudybę mane aplankė penkerių, žaidžiant vaikų žaidimo aikštelėje. Tuomet pajutau, kad negaliu užmegzti ryšio su kitais žmonėmis”, − pasakojo ji.
Svajoja tapti interseksuale
Luna pridūrė: „Pamažu ėmiau suprasti, kad viskas susiję su tuo, kaip mačiau ir mėginau išreikšti save. Man prireikė ne vienerių savęs paieškos metų, kol galiausiai suvokiau, kad mano lyties identitetas buvo visa ko priežastimi. Būtų stebuklas vėl tapti interseksuale - tuo, kuo iš tikrųjų esu. Jeigu pilnai tapčiau moterimi, jausčiausi lygiai taip pat, kaip jaučiuosi dabar - trūktų pusės mano savasties, su kuria gimiau”.
Kaip dalį pakaitinės hormonų terapijos Luna šiuo metu vartoja estrogeną ir progesteroną, natūraliai kiaušidėse besigaminančius hormonus, kontroliuojančius gimdos veiklą. Ji bendrauja su plastikos chirurgu dėl planuojamos rekonstrukcinės makšties operacijos. Luna taip pat domisi laboratorijoje užaugintos gimdos transplantacijos galimybėmis. Tokia procedūra kainuotų apie 100 000 JAV dolerių. Gimdos transplantacija reikštų, kad Lunai būtų persodinta gimda, užauginta iš jos pačios lytinių organų audinių ir būtų artimiausia jos gimdai, kuri buvo pašalinta vos gimus.
Gimdos pašalinimo operacija ir jos pasekmės
Gimdos pašalinimas gali būti dalinis, kai pašalinamas tik gimdos kūnas, bet paliekamas gimdos kaklelis, kartais ir kiaušidės. Moterims gali būti atlikta ir visiška histerektomija - tada gimda pašalinama su gimdos kakleliu bei gimdos priklausiniais (kiaušidėmis, kiaušintakiais).
Koks operacijos tipas pasirenkamas, paprastai priklauso nuo klinikinės situacijos, moters amžiaus, jos reprodukcinių planų (ar moteris dar planuoja pastoti ar nebe). Sergant onkologinėmis ligomis arba jei moteriai daugiau kaip 50 metų, siūloma šalinti visą gimdą su priklausiniais. Tiesa, jau dabar ir Lietuvoje laikomasi mokslu pagrįstų gydymo rekomendacijų bei paisoma pacientės pageidavimų. Kitaip tariant, jeigu moteris pageidauja ir leidžia klinikinė situacija, atliekama maksimaliai tausojanti genitalijas operacija.
Ginekologinė operacija moteriai yra didelis stresas. Čia svarbu viskas: kaip operacija pavyks, kas bus rasta operacijos metu, kaip seksis sveikti. Todėl rengdamasi kiekvienai, net nesudėtingai lytinių organų operacijai, būtinai pakalbėkite su gydytoju apie tai, ar galimos kokios nors komplikacijos, kaip tokia operacija gali atsiliepti tolesniam moters seksualiniam gyvenimui. Jeigu pokalbyje gydytojas neaptaria pooperacinio laikotarpio, galimų seksualinių problemų, drąsiai klauskite pačios, tada ateityje nekils neaiškumų ir patirsite mažiau nepatogumų.
Lytinių problemų po histerektomijos iškyla beveik visoms moterims, tik ne visos vienodai jas išsprendžia. Vienos visai atsisako lytinių santykių, kitos ieško išeities. Dauguma moterų pradeda baimintis, kad vyras ką nors viduje pažeis, suardys ar suplėšys. Nebijokite, atsargiai mylintis nieko nepažeidžiama. Lytinį potraukį neigiamai veikia ir tai, kad gimda, kuri daugeliui yra moters esmės simbolis, pašalinama. Moteris pati ima save menkinti, jaučiasi “tuščia”. Ta tuštuma sąlygota psichologinio nevisavertiškumo, bet ne fiziologinės tuštumos, kadangi ši operacija nepakenkia kitų organų išsidėstymui.
Kartais operacijos metu pašalinamas gimdos kaklelis su dalimi makšties. Tokiais atvejais lytinių santykių metu jaučiamas skausmas, diskomfortas, bet dažniausiai varpa makštyje telpa. Kartais po sueities pasirodo kraujingų išskyrų. Taip gali atsitikti dėl granuliacijų ir makšties randų. Jeigu operacijos metu pašalintos kiaušidės, ilgainiui atsiranda ir estrogenų trūkumo sukeltų reiškinių - pamažu išsausėja makštis, pila karštis, padidėja nervingumas.
Paprastai moteris negali turėti lytinių santykių į makštį 5-8 savaites po operacijos. Tačiau mylėtis sėkmingai galima daugybe kitų būdų, ir būtent dabar proga juos išbandyti. Praėjus šiam laikui būtina pasitikrinti, ar viskas sėkmingai sugijo. Jeigu reikia ir galima, turi būti skirta pakaitinė hormonų terapija. Kaitaliokite pozicijas, rinkitės tokias, kurių metu įsiskverbimas negilus, naudokite daug liubrikanto. Partnerio supratimas ir palaikymas dažnai padeda nugalėti visas baimes, prisitaikyti prie pokyčių.
Pooperacinis laikotarpis ir psichologinė būklė
Sprendimas dėl gimdos šalinimo (histerektomijos) operacijos dažnai tampa vienu sudėtingiausių etapų moters gyvenime. Nors gydytojai profesionaliai paaiškina medicinines indikacijas, operacijos eigą ir standartinį gijimo laikotarpį, egzistuoja visa kita realybės pusė, apie kurią kabinetuose kalbama retai. Tai emociniai svyravimai, intymaus gyvenimo pokyčiai ir kasdienybės iššūkiai, su kuriais susiduriama grįžus namo. Būtent todėl moterų forumai ir uždaros grupės tampa gyvybiškai svarbiu informacijos šaltiniu, kur be medicininio žargono, atvirai ir nuoširdžiai dalijamasi tikrosiomis patirtimis.
Gydytojai chirurgai puikiai atlieka savo darbą pašalindami organą, kuris kelia pavojų sveikatai ar sukelia nepakeliamus skausmus. Tačiau medicininėje literatūroje retai užsimenama apie psichologinę būseną po operacijos. Net jei moteris nebeplanavo turėti vaikų, gimdos praradimas pasąmoningai gali būti siejamas su moteriškumo praradimu. Pacientės atvirauja apie netikėtai užklumpantį liūdesį ar net depresiją praėjus kelioms savaitėms po procedūros. Tai ypač aktualu toms, kurioms operacija buvo atlikta skubos tvarka. Forumų dalyvės pabrėžia, kad leisti sau gedėti yra normalu. Tai nėra tik audinio pašalinimas; tai atsisveikinimas su tam tikru gyvenimo etapu.
Viena didžiausių baimių, aptariamų diskusijose, yra seksualinio gyvenimo kokybė po histerektomijos. Gydytojai dažniausiai apsiriboja standartine fraze: „Santykius galėsite atnaujinti po 6-8 savaičių“. Tačiau patirtys rodo:
- Makšties trumpėjimas: Jei pašalinamas gimdos kaklelis, makšties viršūnė susiuvama suformuojant vadinamąjį „manžetą“.
- Orgazmo pokyčiai: Dalis moterų patiria gimdos susitraukimus orgazmo metu. Pašalinus gimdą, šis pojūtis dingsta arba pasikeičia.
- Libido svyravimai: Net jei kiaušidės paliekamos, operacijos stresas ir laikinas kraujotakos sutrikimas jose gali sumažinti lytinį potraukį. Jei operacijos metu pašalinamos ir kiaušidės, moteris iškart patenka į chirurginę menopauzę. Skirtingai nei natūrali menopauzė, kuri vystosi lėtai, chirurginė trenkia visa jėga. Net ir palikus kiaušides, forumuose gausu pasakojimų apie tai, kad jos kurį laiką „miega“. Dėl pakitusios kraujotakos kiaušidės gali patirti šoką, todėl moterys jaučia karščio bangas, naktinį prakaitavimą ir nuotaikų kaitą net ir išsaugojusios kiaušides. Pacientės pabrėžia, kad apie tai būtina žinoti iš anksto, kad neišsigąstumėte staiga atsiradusių simptomų.
Medicininėje išrašo lapelyje rašoma apie žaizdų priežiūrą, tačiau retai užsimenama apie reiškinį, kurį anglakalbiai vadina „swelly belly“ (t.y., pooperacinis pilvo pūtimas). Tai viena dažniausių temų forumuose. Tai nėra tiesiog riebalinis sluoksnis - tai audinių reakcija į gijimą ir uždegiminius procesus viduje. Neskubėkite grįžti į džinsus. Šis patinimas yra organizmo signalas, kad persistengėte su fiziniu krūviu.
Vidurių užkietėjimas yra didžiausias priešas. Nors gydytojai apie tai įspėja, moterys pabrėžia, kad tai sukelia ne tik diskomfortą, bet ir realų skausmą operuotoje srityje. Tai tema, kuria gydytojai dažnai kalba tik tuomet, kai problema jau atsiranda. Pašalinus gimdą, pasikeičia kitų organų (šlapimo pūslės, žarnyno) padėtis dubens srityje.
Forumose ilgą laiką po operacijos gyvenančios moterys akcentuoja kineziterapijos svarbą. Gydytojai retai siunčia pas dubens dugno specialistus profilaktiškai, tačiau pacientės vieningai sutaria: dubens dugno mankštos (ne tik Kėgelio pratimai) turėtų tapti rutina. Nors nedarbingumas dažniausiai tęsiasi 4-6 savaites, moterys teigia, kad visiškas energijos atsistatymas užtrunka nuo 6 mėnesių iki metų. Pati operacija tiesiogiai svorio augimo nesukelia, tačiau sumažėjęs fizinis aktyvumas gijimo periodu ir galimi hormoniniai svyravimai gali tam turėti įtakos.
Tai priklauso nuo operacijos būdo. Laparoskopinės operacijos atveju lieka tik maži taškeliai, kurie ilgainiui beveik išnyksta. Jei operacija atliekama per pjūvį pilvo apačioje (kaip cezario pjūvio metu), randas lieka, tačiau jis dažniausiai būna po kelnaičių linija. Fiziškai organai pasislenka ir užpildo atsiradusią erdvę (žarnynas užima gimdos vietą).
Gydytojai jums duos sąrašą vaistų ir higienos priemonių, tačiau patyrusios pacientės sudarė savo „išgyvenimo rinkinį“, kuris gerokai palengvina buitį grįžus namo. Pirmiausia, pasirūpinkite pagalvėle saugos diržui. Važiuojant namo iš ligoninės, kiekvienas kelio nelygumas ar stabdymas gali sukelti skausmą pjūvio vietoje. Kitas svarbus aspektas - namų aplinkos pritaikymas. Pasidėkite dažniausiai naudojamus daiktus juosmens aukštyje. Pirmosiomis savaitėmis lankstytis ar stiebtis bus ne tik skausminga, bet ir pavojinga. Galiausiai, pasiruoškite „ilsėsi stotelę“ lovoje ar ant sofos. Turėkite po ranka daug pagalvių (padėti po keliais, kad sumažintumėte tempimą pilvo srityje), vandens buteliuką su sportiniu kamšteliu (kad nereikėtų keltis atsigerti) ir lengvai virškinamų užkandžių.
Gimdymo intervencijos ir moters pasirinkimas
Didžioji dalis Lietuvos gimdyvių stacionaruose susiduria su intervencijomis. Mes naudojame medicininį apibrėžimą - gimdymo intervencija yra kūno vientisumo pažeidimas. Cezario operacija, vakuumo ar replių panaudojimas, gimdymo sužadinimas (kai procedūromis arba medikamentais bandomas iššaukti spontaniškai neprasidėjęs gimdymas), gimdymo skatinimas (kai spontaniškai prasidėjusi gimdymo veikla stiprinama medikamentais, vaisiaus vandenų nuleidimas, kateterio įvedimas, tarpvietės kirpimas ir siuvimas ir kita).
Pasaulyje akušerės ir gimdymo aktyvistės kelia vis didesnio gimdymo medikalizavimo problemą. Valstybinio Higienos instituto duomenimis, 2021 metais 72 procentai nėštumų buvo be patologijos (2022 metų gimimų medicininių duomenų šis institutas dar nėra paskelbęs). Mūsų duomenimis, devynioms iš dešimties gimdyvių buvo atliekama vidinė gimdos kaklelio patikra, 84 proc. statytas kateteris arba lašinė, 57 proc. nuleisti vaisiaus vandenys. Pusė moterų teigia patyrusios gimdymo sužadinimą arba skatinimą - šie procentai yra labai panašūs ir 2022, ir 2021 metais. Nepaisant Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintos akušerinės metodikos „Tarpvietės plyšimai. Epiziotomijos“ teiginio „…paprastai gimdymo metu epiziotomija neatliekama. Ji atliekama tik prireikus“, tarpvietės kirpimą ir siuvimą patyrusių moterų skaičius taip pat nesikeičia - 42 procentai ir 2022, ir 2021 metais.
2022 m. be moterų sutikimo epiziotomija buvo atlikta 42 proc. Trys ketvirtadaliai 2022 m. gimdžiusių moterų teigė, kad intervencijos joms buvo atliktos gavus jų informuotą sutikimą, tačiau informacijos apie pačias intervencijas pakako tik 63 proc. gimdyvių. Šie skaičiai taip pat reiškia, kad 25 procentams gimdyvių intervencijos darytos negavus jų informuoto sutikimo, o 37 proc. apie jas nepakako ir įstaigoje suteiktos informacijos. 16 procentų moterų gimdydamos jautė spaudimą sutikti su tuo, kas joms personalo buvo siūloma ar atliekama.
77 procentai gimdyvių teigia norėjusios būti informuotos apie medikų siūlomas ar atliekamas intervencijas, jų esmę, galimus šalutinius poveikius ir komplikacijas, galimas alternatyvas, padarinius atsisakius intervencijos. Labiausiai į moterų sutikimą atsižvelgiama Tauragės ligoninėje (88 proc. intervencijų sutikus), Kauno Krikščioniškuosiuose (85 proc.) ir LSMU ligoninėje Kauno klinikose (84 proc.), mažiausiai - Panevėžio ligoninėje (64 proc.) ir Šiaulių respublikinėje ligoninėje (69 proc. atvejų).
Spaudimas sutikti su tuo, kas planuojama daryti, taip pat reikšmingai skiriasi priklausomai nuo stacionaro. Su tokiu spaudimu susidūrė beveik kas ketvirta gimdyvė Vilniaus m. klinikinėje ligoninėje (Antakalnio) (24 proc.) ir Vilniaus gimdymo namuose (23 proc.) - Vilniaus regionas šiuo klausimu, deja, apskritai pasirodo prasčiausiai. Rečiausiai su spaudimu susiduria Tauragės (7 proc.), Kauno P. Mažylio gimdymo namų ir LSMU ligoninės Kauno klinikų (po 12 proc.) gimdyvės. Visos šios įstaigos atsiduria ir prie labiausiai su savo gimdyvėmis bendraujančių ir padedančių joms suprasti, kas daroma ar siūloma: iš Tauragės ligoninėje gimdžiusiųjų keturios iš penkių nurodo, kad joms pakako informacijos apie intervencijas, iš gimdžiusių Kauno P. Mažylio gimdymo namuose taip teigė 78 proc., o iš LSMU ligoninės Kauno klinikų - 76 proc.
Yra skirtumas ir tarp pačių moterų - pirmakartės rečiau sakosi gavusios pakankamai informacijos apie intervencijas (60 proc.), palyginti su gimdančiomis antrą ar paskesnį vaiką (69 proc.). Pirmakartėms taip pat rečiau suteikiama joms pakankama informacija apie jų pačių (67 proc.) ar jų kūdikių būklę (81 proc.). Ne pirmus vaikus 2022 metais gimdžiusioms moterims pakankamai informacijos apie jų būklę taip pat buvo suteikta kur kas rečiau nei apie jų kūdikio, tačiau apskritai jos jautėsi labiau informuotos - 74 procentams pakako informacijos apie save, o 87 procentams - apie kūdikį. Priežastis tam gali būti ne viena - tikėtina, kad ne pirmą vaiką gimdančios moterys ir pačios jau turi daugiau informacijos apie gimdymą, laikotarpį po jo, kūdikį, ligoninės realybę, taip pat gali būti, kad jos geriau žino, kur kreiptis prireikus ir ko paklausti, kad situacija paaiškėtų. Tarp pirmą ir paskesnį vaiką gimdančių moterų yra ir dar vienas skirtumas - 40 procentų jau patyrusių gimdymą moterų yra labiau linkusios pačios priimti su juo susijusius sprendimus, lyginant su 35 procentais pirmakarčių.
Moterų informuotumas - ir pirmakarčių, ir ne - apie joms daromas intervencijas šiek tiek auga: nuo 59 proc. 2019 m. ir 58 proc. pandeminiais 2020 m. iki 64 proc. 2021 m. ir 63 proc.
Cezario pjūvio tendencija ir pasirinkimo laisvė
Ką pasirinkti moteriai gimdant - ar išvis yra kur nors svarbi jos nuomonė, gydytojo paklausė Ieva.„Pasirinkimo teisė turite, bet tai nėra visai laisvas pasirinkimas - ar į vieną parduotuvę eisiu ar į kitą. Yra tam tikros taisyklės, kuriomis vadovaujantis siūlome gimdymo būdą - jei nėra priežasčių pačiai negimdyti, visada reikėtų rinktis natūralų gimdymą. Jei iš anksto žinome, kad dėl placentos pirmeigos, dėl rando po dviejų cezario pjūvio operacijų moteris negali pati gimdyti, tada be abejo iš anksto planuojame planinę cezario operaciją. Kitas pasirinkimas būtų natūralus gimdymas nebent gimdymo eigoje paiškėtų naujos aplinkybės, kurios lemtų neplanuotų cezario pjūvio operaciją“, - paaiškino medikas.
Jis pastebi, kad pastaraisiais metais jaučiama tendencija, jog nėščiosios pageidauja cezario pjūvio operacijos, nes joms tai atrodo saugesnis, greitesnis ir paprastesnis gimdymo būdas, nors medikų nuomone yra visai atvirkščiai.„Pirma operacija būna mažiau sudėtinga, mažiau komplikuota, bet su sekančiomis operacijomis galime turėti tam tikrų problemų. Siūlau į šią situaciją reikia pažvelgti plačiau, ne tik kas bus dabar, bet ir kas bus vėliau“, - teigia M. Balnys.
Pasak jo, jei moteris planuos ateityje vėl pastoti atsiranda tam tikrų rizikų dėl rando po cezario pjūvio operacijos, o jei ji susilaukė daugiau vaikų, yra du randai, tai grėsmių dar daugiau.„Aš ir kolegos stengiamės atkalbėti nuo šito pasirinkimo. Prisipažįstu, logiški argumentai ne visada veikia, nes jei moteris yra įtikėjusi tuo, niekas nepadės. Tuomet yra visa procedūra, kaip reikėtų elgtis - rekomenduojame psichiatro konsultaciją dėl gimdymo, sąrėmių baimės tokofobijos. Jei nustatoma ta diagnozė, pasakysiu, kai žmogus siekia tikslo jos jį pasiekia“, - šypteli akušeris ginekologas.
Gimdymo įstaigos pasirinkimas ir namų gimdymas
Lietuvoje kiekviena gimdyvė gali laisvai pasirinkti gimdymo įstaigą ir prasidėjus gimdymui gali vykti į bet kurią gimdymo įstaigą visoje Lietuvoje. Žinoma, jei iš anksto žinomos tam tikros indikacijos dėl ko gimdymas gali būti sudėtingas, yra ypatinga gimdyvės ar naujagimio būklė, moteris prižiūrintys medikai iš karto rekomenduoja vykti į trečio lygio ligoninių akušerijos skyrius Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
Lietuvoje jau keletas metų yra galimybė gimdyti namuose, bet tam būtina pasirūpinti medikų priežiūra. M.Balnys atviras - nei jis, nei kolegos nėra sutikę prisiimti tokios atsakomybės, nes rizika didžiulė.
„Vienos moterims labai svarbu, kaip vyks gimdymas ir ateina su 20 punktų, kuriuos aptariame, lapu, kitoms tai mažiau svarbu. Aišku, gal tai mano kasdienybė, bet manau, kad gimdymas yra trumpas gyvenimo epizodas ir daug įdomesni dalykai prasideda jau po gimdymo“, - šypteli gydytojas. Jis patikina, kad moterims pageidaujant, personalas visuomet atsižvelgia į pozos pasirinkimą ar padeda įgyvendinti kitus norus.
„Jei nerimauja - patarčiau visus nerimą keliančių klausimus aptarti su jus prižiūrinčiu gydytoju. Kitoms palinkėčiau pasitikėjimo savimi, gimdyti su artimuoju ir tikėti, kad viskas bus gerai“, - linkėjo M. Balnys.
tags: #byla #atsakomybe #civiline #gydytoju #gimda #pasalinta
