Vasaros periodas dažnai tampa apsisprendimo laiku 1,5-3 metų vaiko tėvams: ar dar tęsti mažylio priežiūrą namuose samdant auklę, ar jau išleisti vaiką į darželį. Šis sprendimas neapsieina be daugybės išgyvenimų ir nerimo. Nors visos mamos nori, kad vaikas kuo greičiau prisitaikytų prie naujos aplinkos, susidraugautų su bendraamžiais ir noriai keliautų į darželį, ne visada viskas vyksta sklandžiai. Dažnai nepavyksta išvengti ašarų ir sunkumų pirmomis darželio lankymo dienomis.
Nėra oficialių reikalavimų, apibrėžiančių, ką turėtų mokėti darželį pradedantis lankyti vaikas. Svarbiausia taisyklė yra aiški komunikacija su darželio personalu bei bendras „veiksmų planas“. Pavyzdžiui, jeigu vaikai darželyje ant puoduko sodinami po pusryčių, savaitgaliais ar kitomis dienomis, kuomet esate namuose, reikėtų daryti tą patį. Jeigu vaikas sauskelnių jau nebenaudoja ir namuose sėkmingai sėdasi ant puoduko, darželyje „avarijų“ gali ir vėl padaugėti, tačiau tai yra normalu ir vėl grįžti prie sauskelnių nereikėtų - tai gali tik dar labiau sugluminti vaiką bei atitolinti sėkmingą naudojimąsi puoduku. Todėl geriausia, jei jūsų vaikas kuo anksčiau išmoks apsirengti ir nusirengti pats. Natūralu, kad nuo 1,5 m. vaiko kalbą lavinkite kaskart aiškiai, „suaugusiųjų“ žodžiais (t. y. vaikui kažko prašant, net jeigu jūs ir galite nuspėti jo pageidavimus ar net tiksliai žinote, ko jis nori, raginkite vaiką įvardinti savo poreikius žodžiu ar parodyti gestu. Pavyzdžiui, bebaigdamas valgyti vaikas visuomet užsimano atsigerti ir ima veršklenti, prašydamas gertuvės. Paprašykite vaiko pasakyti, ko jis nori: „Nori gerti? Prašau, pasakyk: „gerti“ arba parodyti pirštuku: „Nori gerti? Gal matai savo gertuvę?“
Jeigu vaikas dar nemoka naudotis puoduku ir „avarijos“ itin dažnos, skubėti ir būtiniausiai atsisakyti sauskelnių iki darželio tikrai nereikia - spaudimą ir įtampą jaučiančiam vaikui sauskelnių atsisakyti gali būti dar sunkiau.
Jeigu prieš išsiruošdamas į darželį vaikas beveik nebendravo su savo bendraamžiais, jam bus išties sunku. Atsiskyrimo arba (kartais vadinamas atsiskyrimo baime, išsiskyrimo baime arba išsiskyrimo nerimu) yra kūdikio nenoras būti be tėvų net ir kelias akimirkas. Paprastai šis nerimas pasiekia piką tarp 8-18 mėnesių. Visuomet atsisveikinkite ir vaikui suprantama kalba įvardinkite laiką, kada grįšite. Palikite kūdikį su kitais žmonėmis. Duokite vaikui Mylimuką. Trumpą atsisveikinimo ritualą galite papildyti Mylimuko davimu. Išlaikykite optimizmą. Jokiu būdu neparodykite, kad jus pykdo ar glumina vaiko elgesys išsiskiriant. Susikurkite atsisveikinimo ritualus. Bučinukas, „ate ate“, bakstelėjimas nosimi, širdutės nupiešimas sau ir vaikui ant rankytės ar pan. dabar padės apsiprasti vaikui su trumpais išsiskyrimais. Ritualas padės vaikui suvokti, po kokių ženklų mama išeina, o trumpi išsiskyrimai nuramins: nors mamos kurį laiką nebus, ji vis tiek sugrįš.
Kada tinkamiausias metas pradėti lankyti darželį?
Psichologai dažniausiai rekomenduoja vaikus pradėti leisti į darželį ne anksčiau trejų - ketverių metų. Optimalus laikas pradėti lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą - 3-4 metai. Tačiau, dėl objektyvių priežasčių, mama negali sau leisti tokios prabangos likti su mažyliu iki jam sueis 3-4 metai, tad lankyti darželį jam tenka jau nuo 2-2,5 metukų. Tokio amžiaus vaikas dar labai priklausomas nuo mamos. Jei mažyliui labai nesiseka priprasti prie darželio (esama ir tokių vaikų), geriau paieškoti galimybių palikti jį namuose su močiute ar aukle. Tačiau nevertėtų pamiršti, kad „naminiai“ vaikai ilgainiui pajaus bendravimo su kitais vaikais trūkumą. Todėl išėję pasivaikščioti jie veržiasi bendrauti, kartais net įkyriai lenda prie kitų vaikų.
Vienmečiams į darželį dar per anksti”, - sako psichologė Eglė Kodikienė. Geriausia pradėti lankyti darželį vaikučiui sulaukus trejų metukų - tada jau susiformavę pagrindiniai savarankiškumo įgūdžiai, ir tėveliams nebereikia jaudintis, ar jų mažylis sugebės pats pavalgyti, ar pasakyti, ko nori, ar ką jam skauda. Pavojingiausias metas lopšelio-darželio lankymo pradžiai - tarp metukų ir pusantrų. Mažylis dar nesupranta laiko sąvokų - pasakymas „mamytė grįš po valandos” jam nieko nereiškia - jei mama dingo iš akiračio, vadinasi, dingo ir iš jo pasaulio. Tačiau tokio amžiaus vaikutis jau sugeba atsiminti, ką jam reikia padaryti, kad gautų tai, ko nori - pavyzdžiui, priemone gali tapti ašaros ar bėgimas paskui mamą. Nepamirškime ir to, kad metukų - pusantrų vaikai jau vaikšto, lipa, bėga, tyrinėja pasaulį, todėl jiems itin reikalinga saugi priežiūra. Anot psichologės, reikia leisti pažinti pasaulį, bet nuo mažojo smalsuolio neatitraukti akių, kitaip nelaimė gali įvykti labai greitai: „Galbūt taip ir gamta sutvarkė, kad tą saugią priežiūrą gali suteikti vienas žmogus, kuris geriausiai pažįsta vaiką ir žino, kiek jam leisti ir kiek jis supranta. Tradiciškai tai yra mama ar kitas artimas žmogus.” Tuo tarpu lopšelyje vaikui tampa nesaugu - jis pats nebemato, kas juo pasirūpins, o tyrinėti nori.
Neretai ir dabar tėvai renkasi tą darželį, kuris yra arčiausiai namų. Taip tėvai sutaupo savo laiko. Visgi prieš užrašant vaiką į ugdymo įstaigą, reikėtų užsukti į ją, pabendrauti su vadovu, apžiūrėti aplinką, panagrinėti darželio ugdymo programą. Renkantis darželį, tėvai mėgsta paskaityti mamyčių forumus, bet ten esanti informacija tikrai ne visada yra teisinga ir nereikėtų ja aklai pasitikėti.
Kaip paruošti vaiką darželiui?
Tam, kad vaikas lengviau ir greičiau adaptuotųsi naujose sąlygose, ruoštis pradėkite likus keletui mėnesių iki darželio. Vidutinis aklimatizacijos laikas - maždaug mėnuo. Kai kurie vaikai pripranta greičiau, kiti - daug lėčiau.
- Visų pirma apsilankykite darželyje, kurį ketinate lankyti. Apžiūrėkite aplinką, atkreipkite dėmesį, kaip auklėtojos bendrauja su vaikais.
- Pamokykite vaiką bendrauti su kitais vaikais.
- Iš anksto papasakokite vaikui, kas jo laukia, kaip jis žais su vaikais, ką reiškia turėti naujų draugų.
- Darželyje dažniausiai karaliauja „savitarna“: tenka valgyti, rengtis pačiam. Parinkite vaikui rūbelius, kuriuos jis pats lengvai apsirengtų.
- Namie paruoškite vaikui tipiško darželio maisto: sriubos, antro patiekalo, varškės apkepo, košės ir pan.
- Pakoreguokite jo dienos režimą. Pusryčius, pietus, vakarienę duokite tuo laiku, kaip tai daroma darželyje.
- Išleisdama vaiką į darželį nerodykite savo nerimo - jūsų būsena lengvai persiduoda ir vaikui. Ir negąsdinkite vaiko darželiu.
Pirmą kartą vaiką nuvesti į vaikų darželį geriausia vasarą arba ankstyvą rudenį. Tuo metu - pats daržovių, vaisių, uogų derlius, vaikai gauna daugiausia natūralių vitaminų, jų imunitetas gana stiprus. Leiskite vaikui pasiimti mėgstamiausią žaislą. Tada jam nebus taip liūdna likus vienam. Palaikykite vaiką emociškai.
Pratinti prie darželio lankymo geriausia palengva. Pirma keletą kartų nueikite ten kartu su vaiku, kad mažylis susipažintų su aplinka, kurioje leis laiką. Pirmąsias keletą dienų palikite vaiką darželyje neilgam, 1-2 valandoms, pabūkite kartu su juo. Kai mažylis pasijaus patogiai, galite išeiti palikusi jį vieną, bet neilgam. Visi vaikai skirtingi ir sunku pasakyti, kiek dienų ar savaičių prireiks konkrečiam vaikui tam, kad adaptuotųsi prie naujų sąlygų. Plačiąja prasme adaptacijos procesas apima pripratimą, organizmo prisitaikymą prie naujų sąlygų. Tačiau jūs tikrai galite pasistengti, kad darželio lankymas taptų vaikui ne bausme, o džiaugsmu.
Kodėl vaikai serga pradėję lankyti darželį?
Visi mes norime gyventi ramiai ir gražiai, nes taip geriausiai sveikatai. Tačiau susiplanuoti tokią ramybę retam pavyksta - juk, kaip sakoma, niekada nežinia, kas slypi už kampo. Vaikų ligos - natūrali raidos dalis. Visgi vaikų klinikos vadovė, vaikų plaučių ligų gydytoja, medicinos mokslų daktarė Indrė Plėštytė-Būtienė ramina panikuojančius tėvus: „Vaiko liga yra natūralus procesas. Jeigu vaikas nesirgs, jis neišmoks pasveikti“.
Gydytoja paaiškino, jog kiekvieną dieną mes susiduriame su gausybe įvairių virusų, bakterijų, grybelių, kitokių svetimkūnių. Mažo vaiko organizmas dar tik mokosi juos atpažinti ir susidoroti su ligų sukelėjais. Gimęs vaikas turi tik įgimtą nespecifinį imunitetą, o tai - tarsi pilna amunicija įvairiausių ginklų, tačiau be instrukcijos, kaip jais naudotis. Taigi, vaikas viską turi išbandyti pats. Todėl dygstant dantims vaikai viduriuoja, bando pašalinti „priešą“, keliant temperatūrą, kad jį „iškeptų“, kitaip tariant, mosuoja viskuo, ką turi ir tikrina, kas ir kur geriausiai veikia. Vaiko imuninė sistema nuolat treniruojasi, dirba 24 valandas per parą aktyviai kovodama su išoriniais ligų sukelėjais.
Kad pasireikštų infekcinė liga, reikia trijų veiksnių - ligos sukelėjo, organizmo, kuris nori sirgti ir aplinkybių, kurios arba sustiprina ligos sukėlėją, arba susilpnina organizmą. Anot medikės, pasireiškusi liga, jos intensyvumas ir trukmė bus lyg kontrolinis darbas, kurio metu imuninė sistema pasitikrina, kaip ji bręsta, ar ji eina tinkama linkme, ko jai trūksta. Jeigu vaikas yra grūdinamas, valgo sveiką ir subalansuotą maistą, yra pailsėjęs, žaidžia, linksminasi ir jaučiasi mylimas, tikimybė susirgti yra kur kas mažesnė ir sergama trumpiau bei lengvesne forma. Kitaip tariant, pasiruošusi imuninė sistema egzaminą išlaikys labai gerai. Tačiau nei vieno vaiko imuninė sistema nedirba visiškai be klaidų. Ji dar tik mokosi ir tikrai nėra tobula.
Visi pirmą kartą į darželį žengiantys vaikai susiduria su pasikeitusia aplinka, kuri dėl to gali susilpninti jų imunitetą: naujas režimas, neįprastas maistas, daug triukšmo ir įspūdžių, išsiskyrimo su mama nerimas. Be to, savo šeimoje kiekvienas vaikas yra įpratęs kovoti su dažniausiai namuose pasitaikančiais mikrobais, jau susiformavę jo apsauginės reakcijos. Priimdamas sprendimą leisti vaiką į darželį, prisiminkite, kad tarp visų pirmą kartą peržengiančių darželio slenkstį vaikų maždaug 25 proc. yra vadinamieji „vėlyvojo starto“ vaikai. Jų imuninė sistema vystosi lėčiau nei kitų. Kol jie karaliauja namuose - sveikata puiki, tačiau patekę į darželį, kur visada yra tikimybė susidurti su dideliu kiekiu įvairių virusų ir bakterijų, jie pradeda nuolat sirgti.
Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių tai, kad vienas ar kitas vaikas serga dažniau, yra jo „noras sirgti“ - t. y. jo organizmas dėl įvairiausių priežasčių nėra pasiruošęs apsiginti nuo nepageidaujamų svetimkūnių. Arba tai būna nuolatinės įtampos ir streso pasekmė, arba begalinis noras gauti dėmesio iš savo tėvų, arba, aišku, organinės priežastys - padidėję adenoidai, alerginės ligos ar sutrikęs virškinimas.
Imuniteto stiprinimas ir profilaktika
Pirmiausia reikia pradėti vaiką grūdinti. Vasarą tai lengva: mažylis basomis laksto po žemę, nuolat mėgaujasi oro voniomis, maudosi, kitaip tariant, grūdinasi natūraliomis sąlygomis. Tačiau problema tame, kad grūdinimasis neveikia į ateitį, jis efektyvus tik tuo metu, kai vaikas grūdinamas. Rudenį leiskite vaikui basam palakstyti po namus (bet ne nuolat). Nepamirškite dažniau vėdinti patalpų, kur žaidžia mažylis. Grūdinimas leidžia normalizuoti kvėpavimo takų funkcijas vėsiu oru, kas sumažina į organizmą patekusių virusų aktyvumą. Todėl grūdinimas padės, jei ir ne apskritai išvengti ligų, tai bent jau sumažinti vaiko jautrumą joms.
Antra, būtina stiprinti vaiko imuninę sistemą. Nuolat verkiantis, patiriantis išsiskyrimo su tėvais stresą vaikas - lengvas grobis virusams ir mikrobams. Virusinių infekcijų metu geriau nebandykite likimo, palikite vaiką namuose. Jei tokios galimybės neturite, imkitės profilaktikos. Iš pradžių įlašinkite į nosį interferono.
„Kai manęs klausia, kokiais preparatais galima sustiprinti imunitetą, aš atsakau, kad jo neįmanoma iš esmės sustiprinti. Mes negalime duoti tabletės 6 metų vaikui, tikintis, kad staiga jis taps dvyliktoku. Tabletės, papildai, vitaminai, imunostimuliatoriai yra gerai, jeigu organizme yra jų trūkumas. Tačiau gana sudėtinga išsiaiškinti, ko iš tikrųjų trūksta imuninei sistemai, kad ji veiktų tikslingai. Tai yra lyg adatos ieškojimas šieno kupetoje. Neskubėkite ieškoti, ką siūlo pramonė, jei norite padėti imunitetui. Verčiau atsigręžkite į save, savo giminę, šeimą. Jeigu jūsų šeimoje vaikystėje visi valgydavote juodą duoną su česnaku ir akivaizdžiai mažiau sirgdavote, vadinasi jūsų giminei būdingas česnake esančios medžiagos trūkumas. Kiekviena šeima turi savo receptą ir jis veikia tai konkrečiai šeimai“, - teigia medikė.
Gydytojos teigimu, negalime užsimerkti ir prieš genetiką. Jeigu vaikystėje tėvai daug sirgo, panašiai tiek gali sirgti ir jų vaikas. Jeigu tėvas visą vaikystę praleido ligoninėje gydydamasis plaučių uždegimus ar bronchitus, tikimybė perduoti tokią genetinę informaciją yra išties didelė. „Kartais sakau tėvams: prieš išleisdami vaiką į darželį, atsiverskite savo vaikystės ambulatorines korteles ir peržvelkite, kokiomis ligomis sirgote, - juokauja klinikos vadovė. Imuninės sistemos gebėjimus išmokti, įsiminti ir prisitaikyti taip pat paveldime iš tėvų ir kiekvieno vaiko imuninė atmintis yra skirtinga. Vienam vaikui užtenka susirgti vieną kartą, o kitiems infekcinės ligos kartojasi, kol jie išmoksta pasveikti“.
Gydytojos manymu, vaikams galime padėti sudarydami jiems sąlygas tinkamai pailsėti. „Turime suprasti, kad darželis irgi yra darbas. Nors vaikai ir džiaugiasi ten, tačiau tai vis tiek yra didelis stresas - nauja aplinka, kitoks maistas, pakitęs režimas ir kitos aplinkybės. Kad ir kaip mums patiktų darbas, mes vis tiek kažkada pavargstame. Ikimokyklinukams reikia žymiai daugiau poilsio negu suaugusiems. Puikiai žinome klasikinį variantą - vaikas lanko darželį dvi savaites ir suserga. Tokiu būdu jis lyg pats pasidaro dviejų savaičių atostogas sau. Žiūrint imunologiškai - tokio amžiaus vaikams tai normalu“, - sako I. Plėštytė-Būtienė.
Psichologiniai aspektai ir stresas
Kartais tėvai skundžiasi, kad vaikas serga pernelyg dažnai. Jeigu vaikas, pradėjęs lankyti darželį, suserga vos po kelių dienų arba nuolat serga net nelankydamas darželio, tokiu atveju tenka bandyti atsakyti į klausimą - kodėl vaikas nori sirgti? „Tuomet ieškome priežasčių, ką ši liga nori mums parodyti ir labai dažnai išsiaiškiname psichologines ligos kilmės priežastis. Vaikas nori, kad mes atkreiptume į jį dėmesį. Taip dažnai atsitinka, kai tėvai yra daug dirbantys, užsiėmę, neturintys pakankamai laisvo laiko arba gimus antrai atžalai mama praleidžia žymiai daugiau laiko su kūdikiu. Vaikas, vedamas į darželį, gali jaustis lyg atskirtas nuo šeimos, todėl vienintelis būdas likti namie yra susirgti. Žinoma, vaikus paveikia tėvų skyrybos, artimųjų ar augintinių netektis. Jeigu vaikas nesugebėjo išsakyti emocijų, jis susirgo. Kartais įvairios autoimuninės ligos - astmos, alergijos, yra pagalbos šauksmas. Todėl labai svarbu, kad vaikas jaustųsi laimingas ir mylimas šeimoje pagal jo suvokimą, o ne pagal mūsų, suaugusiųjų. Taip pat labai svarbu ugdyti vaiko emocinį intelektą“, - pabrėžia gydytoja.
Vidinę įtampą gali lemti daugybė veiksnių, pavyzdžiui, alkis, troškulys, skausmas, per didelis fizinis ir psichologinis krūvis (pvz., per dideli reikalavimai), skriauda, netektis, grėsmė, informacijos perteklius. Įrodyta, kad patyrus didelį sukrėtimą keičiasi organizmo hormonų pusiausvyra, mažėja baltųjų kraujo kūnelių, kurie kovoja su organizmo užkratu, gamyba. „Šeimos santykiai, be abejo, turi įtakos vaiko sveikatai“, - sako gydytoja psichiatrė. Tačiau turbūt nėra tokios šeimos, kur sesės ir broliai nesipyksta, tokie konfliktai neišvengiami. Vaikas turi išmokti bendrauti su broliais ir seserimis, perprasti tam tikras taisykles, išmokti dalytis dėmesiu, erdve, patirti, kas galima, o ko ne, kad išėjęs į platesnę bendruomenę gebėtų tinkamai reaguoti, suprastų savo ir kitų ribas, nepatirtų šoko.
Jei vaikas sveikas ir jaučiasi saugus, įtampa, kurią išgyvena konfliktuodamas su broliu ar sese, neperžengia jo galimybių ribos, t. y. jis pajėgus pats tokius iššūkius įveikti. „Konfliktuodami vaikai „sprendžia“ savo vidinius konfliktus, be abejo, patiria įtampą, bet kartu įgyja ir socialinių įgūdžių, mokosi prisitaikyti. Kasdieniai, net ir konfliktiški santykiai su broliais ir seserimis dažniausiai vaikus veikia palankiai, tai lyg vadinamasis geras stresas. Gerai vaiko fizinei ir psichinei sveikatai palaikyti svarbi suaugusiųjų pozicija. Kai vaikai pykstasi, tėvai turi būti išmintingi stebėtojai, t. y. nelikti abejingi, bet ir neturi per daug kištis, stengtis visą laiką viską kontroliuoti. Dažnai, kai tėvai ypač aktyviai „lenda“ į vaikų tarpusavio santykius, konfliktai ne išsprendžiami, o tik padidėja. Vaikams svarbiausia jausti, kad yra apsupti tėvų meilės ir rūpesčio. Didelę, ligas paskatinančią įtampą jie išgyvena tada, kai nejaučia suaugusiųjų užnugario. „Reikėtų nepamiršti, kad mažas vaikas, nors fiziškai yra atsiskyręs nuo mamos, tačiau dvasiškai vis dar su ja susijęs. Vaiką supantis pasaulis yra jo fizinė aplinka, o mamos jausmai - jo jausmų, sielos aplinka.
Vaiko adaptacija darželyje ir ramus miegas: specialisčių patarimai I JEIGU ŽINOČIAU #7
Sergančio vaiko slaugymas
„Sergančio vaiko slaugymas - tai ne „sėdėjimas“ socialiniuose tinkluose ir pykimas ant vaiko, kodėl jis trukdo tėvams užsiimti sava veikla. Buvimas namie su sergančiu vaiku nėra atostogos. Tėvai turi pasirūpinti edukacija, režimu, tinkamu kaloražu maiste, žaidimais. Televizoriaus žiūrėjimas nėra geras laiko praleidimo būdas ir priemonė priversti vaiką atsigulti į lovą. Įtemptos smegenys energiją skiria filmo žiūrėjimui, o ne kovai su virusu, taip tik dar labiau pasunkindamos simptomus. Geriau bus, jeigu mama atsiguls šalia, paskaitys pasaką“, - pataria medikė.
Nederėtų skubinti vaiko kuo greičiau pasveikti ir nepagrįstai jaudintis patiems. „Neretai vos prasidėjus ligai duodame gerti priešuždegiminių vaistų, kuriais tik slopiname simptomus, tačiau nesutrumpiname ligos eigos, o kai kuriais atvejais dėl pašalinių vaisto poveikių dar labiau pakenkiame. Uždegimas yra organizmo ginklas prieš infekcijos sukelėją. Slopindami vaiko imunitetą vaistais prailginame sveikimo laiką“, - įspėja gydytoja.
Pasak I. Plėštytės-Būtienės, vaiko imunitetas yra pritaikytas sirgti: „Pasistenkite tinkamai įvertinti paties vaiko būklę, kritiškai įvertinkite, kas iš tikrųjų labiau kankinasi - jūs ar vaikas. Į vaiko ligos gydymą kišamės tik tada, kai vaikas prašo pagalbos: verkia, intensyviai kosti, neprakvėpuoja pro nosį, yra vangus, dažnai kvėpuoja, karščiuoja, nuolat prašosi paimamas ant rankų. Verta įsiklausyti ir į mamos intuiciją. Jeigu mamai labai neramu dėl vaiko sveikatos, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Tačiau svarbu, kad nei mamos, nei daktarai nerašytų kontrolinio už patį vaiką, pavyzdžiui, skirdami antibiotikų, kai jie nėra būtini.“
Taisyklės dėl sergančių vaikų darželiuose
Nuo šiol draudžiama priimti tik tuos vaikus, kurie „turi užkrečiamųjų ligų ar kitų ūmių sveikatos sutrikimų požymių (karščiuoja, dūsta, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, turi nežinomos kilmės bėrimo elementų), taip pat turi utėlių ar glindų“. Kaip sakė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos spaudos tarnybos patarėja Alina Žilinaitė, toks higienos normos pakeitimas dar nereiškia, kad nuo šiol į darželį bus galima vesti sergantį vaiką.
Tačiau pokytis buvo reikalingas, nes iki šiol SAM sulaukdavo nemažai tėvų skundų, kad vaikai į ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo grupes būdavo nepriimami net tuomet, kai jie nesirgdavo. „Dėl to į SAM kreipėsi ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba. Tad siekiant išvengti nepagrįsto vaiko teisės dalyvauti ugdyme ribojimo, buvo inicijuotas higienos normos pakeitimas, kuriuo buvo patikslinti užkrečiamųjų ligų ir kitų ūmių sveikatos sutrikimų požymiai, kurių turintys vaikai negali būti priimti pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programas“, - pasakojo specialistė.
Iki šiol vaikas į darželį galėjo būti nepriimamas ir tokiais atvejais, jeigu jam pasireiškia alerginė sloga, parėjus iš lauko jam bėga nosis ar vaikas kelis kartus sukosėjo. „Tačiau tokie požymiai, kaip išskyros iš nosies, kosulys nėra specifiškas užkrečiamosioms ligoms, šie simptomai gali pasireikšti ir sergant neinfekcinėmis ligomis ar net sveikiems vaikams kaip natūrali fiziologinė reakcija, todėl iš higienos normos jie buvo išbraukti“, - tvirtino A.Žilinaitė. Vis tik ji atkreipia dėmesį, kad patys tėvai turi būti sąmoningi ir pasirūpinti savo vaiku tuomet, kai jam to išties reikia.
„Na, o jei vaikas karščiuoja, dūsta, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, turi nežinomos kilmės bėrimo elementų, utėlių ar glindų ir toliau negalės būti priimamas į priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo grupę. Tikimasi, kad šiais pakeitimais bus išvengta nereikalingo vaiko galimybės dalyvauti ugdyme ribojimo“, - teigė pašnekovė.
Nuo šiol nebegalioja ir dar vienas svarbus punktas - kad po ligos vaikas gali būti priimtas tik tėvams (globėjams) pateikus gydytojo pažymą. „Kartais vaikai neina į darželį ir ne dėl ligos, o iš tėvų vis tiek būdavo reikalaujama gydytojo pažymos. Tėvai užplūsdavo gydytojų kabinetus, nors vaikas ir nesirgdavo. Nuo šiol pažyma nebus būtina“, - sakė A.Žilinaitė. Tiesa, susimokėti už praleistas dienas kol kas tėveliai vis tiek turės, jei vaikas neturi pažymos iš gydytojo. Bet anot spaudos tarnybos patarėjos, šis klausimas taip pat svarstomas ir netrukus gali būti pakeistas.
Kaip anksčiau DELFI sakė vaikų ligų gydytoja, įstaigos „Mama aš sergu“ vadovė Indrė Plėštytė-Būtienė, jei vaikui nėra intensyvaus kosulio, slogos, karščiavimo, į darželį galima eiti. „Nedidelė sloga niekam darželyje nepadarys jokios žalos. Kitos šalys - tiek Skandinavai, tiek britai - leidžia su sloga, kosuliu ir temperatūra iki 37,5 vesti vaikus į darželį. Ir sergamumas ten yra visiškai toks pat. Anksčiau buvo taip, kad tėvai turėdavo eiti į darbus, todėl vesdavo į darželį net labai sergančius vaikus. Dėl to ta higienos norma ir buvo išleista, kad tėvai susiprotėtų. Bet priėjome kitą kraštutinumą - neduok Dieve, vaikas nusičiaudo, aplinkiniai į jį pasižiūri, kaip į valstybės priešą. Iš tiesų bent jau man sloga nėra baisi liga. Jei vaikas gerai jaučiasi ir jei tai jau antra stadija, užtenka karts nuo karto išsipūsti nosį, į darželį galima leisti“, - tvirtino medikė.
Pasak pašnekovės, ir sveikas žmogus gali apkrėsti kitus, mat mes visi savo viršutiniuose kvėpavimo takuose nešiojame daug dulkių, šiukšlių, virusų ir bakterijų. „Jei į vaiką patenka jam nepažįstamas virusas, jis sukels ligą. Vaikai dažniau serga, nes jie artimiau bendrauja vienas su kitu, nelaiko atstumo per ištiestą ranką kaip kad suaugusieji, dalinasi žaislais ir pan. Be to, jie kvėpuoja dažniau. Jų kvėpavimo dažnis didesnis, todėl oro filtravimas greitesnis.
