Juozas Gediminas Baranauskas (1935 m. kovo 30 d. Kaune - 2021 m. liepos 2 d.) - išskirtinė asmenybė, palikusi ryškų pėdsaką Lietuvos radijo ir televizijos istorijoje, taip pat aktyviai dalyvavęs politiniame ir visuomeniniame gyvenime.
Gimimo data ir ankstyvieji metai
Juozas Gediminas Baranauskas gimė Kaune 1935 metų kovo 30 dieną. Kai kuriuose asmens dokumentuose buvo nurodoma ir klaidinga data - 1901 m. Gimimo data pagal naująjį kalendorių - 1899 m. gegužės 31 d.
Išsilavinimas ir karjera
1954 m. Juozas Baranauskas įstojo į Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Jau studijuodamas antrame kurse, jis laimėjo Lietuvos radijo diktorių konkursą, o 1957 metais - ir Televizijos diktorių konkursą. Tai atvėrė jam duris į naujai besikuriančią Lietuvos televiziją. Juozas Baranauskas Lietuvos televizijoje dirbo nuo pirmosios jos laidos 1957 m. balandžio 30 d. iki 1991 m. kartu su Gražina Bigelytė jis pasirodė pirmojoje nacionalinėje transliacijoje.
Karjeros metu Juozas Baranauskas tapo pirmuoju Lietuvos televizijos diktoriumi, teisininku, politiniu bei visuomenės veikėju. Jo profesionalumas, inteligencija, vidinė kultūra, ištikimybė ir pasišventimas darbui padarė jį legendine Lietuvos radijo ir televizijos istorijos dalimi.
1991-1992 m. jis dirbo Baltijos biržos prezidento padėjėju. Vėliau, 1992-1996 m., Juozas Baranauskas buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą, atstovaudamas savo rinkėjus.
Asmeninis gyvenimas
Juozas Gediminas Baranauskas buvo vedęs Stanislavą. Jo žmona Rozalija Švagždytė-Baranauskienė (1910-1981) taip pat buvo mokytoja. Dukra Regina Baranauskaitė (1936-1983) tapo teisininke ir teisėja, o sūnus Gediminas Baranauskas (1939-2015) - pedagogu technologu.
Aktorinė karjera ir pasirinkimai
Nors Juozas Baranauskas iš pradžių siejo savo ateitį su teisės studijomis ir tapo garsiu diktoriumi, vėliau jo kelias pasisuko į aktorystę. Režisūros studijas Klaipėdos universiteto Menų fakultete baigęs J. Baranauskas grįžo į Kauną ir vaidmenis kūrė Kauno kameriniame teatre. Vėliau jis persikėlė į Klaipėdą, kur jautė nostalgiją dar nuo studijų laikų.
Apie savo pasirinkimą studijuoti Klaipėdoje, aktorius sakė: „Studijuoti čia kviečiu visus, nes beprotiškai norisi Klaipėdoje matyti kuo daugiau jaunų žmonių, norisi, kad tai būtų jaunatviškumu kvėpuojantis miestas.“ Jam patiko galimybė būti prie jūros, aplankyti pamario krašto miestus, o svarbiausia - bendrauti su žmonėmis.
Jonas Baranauskas teigė, kad aktoriaus darbas nebuvo jo vaikystės svajonė. Nors jo šeimoje netrūko kultūros ir intelektualumo, o pats Jonas visą laiką buvo su muzika ir net turėjo savo grupę, likimas jį pasuko į kitą sritį. Nepavykus patekti į muzikos studijas, jis išbandė jėgas režisūros studijose Klaipėdoje.
Aktorius teigia, kad scenos baimę jaučia iki šiol, tačiau jį veda adrenalinas ir jaudulys. Jis pabrėžia, kad teatre svarbi ir pauzė, ir gebėjimas jausti žmones. Į kiekvieną personažą jis žiūri su meile, gerbia kiekvieną vaidmenį ir stengiasi atlikti darbą šimtu procentu. Jis taip pat nesigaili vaidmenų televizijos serialuose, teigdamas, kad tai yra visai kita mokykla ir kitokia vaidyba.
Veikla ir pasiekimai
Juozas Baranauskas buvo ne tik diktorius ir aktorius, bet ir aktyvus visuomenės veikėjas. Jis mokėjo 11 kalbų, domėjosi įvairių kraštų mokyklomis, kultūrinėmis organizacijomis ir socialine situacija. Studijų metais jis bendradarbiavo žurnale "Pavasaris", kur paskelbė pirmuosius draminius kūrinėlius. Gyvendamas Panevėžyje, jis parašė ir išleido melodramą "Likimo keliais".
Pirmoji sovietinė okupacija ir vėlesni įvykiai paveikė jo karjerą. 1941 m. rudenį jam buvo pripažintas mokytojo cenzas ir teisė mokyti vokiečių kalbos ir literatūros. 1941-1943 m. J. Baranauskas buvo progimnazijos mokytojas. Vėliau, nuo 1946 m., jis su šeima gyveno Anykščių rajone, dirbo mokytoju, o 1951-1956 m. buvo naujos mokyklos direktoriumi, kol išėjo į pensiją.
„Labame ryte“ – diktorius Juozas Baranauskas, pokalbis apie apkabinimų naudą ir teisininkas
Velionio atminimas
Juozas Gediminas Baranauskas mirė 2021 m. liepos 2 d. Jis palaidotas Anykščių senosiose kapinėse šeimos kape. Kapą ženklina metalinis kryžius, ant kurio plokštės įrašyta: "Gyvenimo kelionę baigė ir čia ilsisi / Baranauskai / Jonas 1892-1979 / Rozalija 1913-1981 / Prašome sukalbėti Amžinąjį atilsį". Palėvenės bažnyčios šventoriuje esančiame laisvės kovų dalyvių memoriale įrašyta ir J. Baranausko pavardė.
Jo atminimui pagerbti, 2021 m. liepos 10 d. LRT portale pasirodė straipsnis „Menininkų kalnelyje palaidotas pirmasis televizijos diktorius Juozas Baranauskas“. Straipsnyje minima, kad netekome išskirtinės asmenybės, kuri tapo legendine Lietuvos radijo ir televizijos istorijos dalimi.
