Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnio 6 dalyje yra numatyta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki kol jie sulauks pilnametystės. Ši pareiga tenka abiem vaiko tėvams, nepaisant to, ar jie gyvena kartu, pavyzdžiui sudarytoje santuokoje, ar atskirai. Jeigu vienas iš tėvų šios pareigos nevykdo, tokiu atveju vaiko tėvas ar motina, kuriam vienam tenka vaiko išlaikymo našta, turi teisę vaiko vardu kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos).
Nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems asmenims, ar ne, jie privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Įtakos neturi ir tai, su kuriuo iš tėvų yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tėvams gyvenant kartu, nesvarbu santuokoje ar ne, klausimų dažniausiai dėl vaiko išlaikymo nekyla. Paprastai diskusijų kyla tuomet, kai tėvų keliai išsiskiria ir vaikas lieka gyventi su vienu iš jų. Jei santuoka nutraukiama, nepilnamečio vaiko išlaikymas privalo būti aptartas skyrybų metu. Tas, su kuriuo nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, negali atsisakyti išlaikymo vaikui, nes tai pinigai, skirti vaikui, o ne jam. Tėvams, kurie nebuvo susituokę, pasukus skirtingais keliais nustatyti išlaikymo nėra privaloma. Tačiau visuomet rekomenduotina tą padaryti, nes taip apsaugomi tiek vaiko interesai, tiek abiejų tėvų.
Rekomenduojama sutarti dėl vaiko išlaikymo taikiai, nes taip sutaupoma tiek laiko, tiek tėvų pinigų. Tėvai gali sutarti dėl abiems priimtinos sumos, kuri atitinka vaiko poreikius ir interesus, o savo rašytinį susitarimą pasitvirtinti teisme. Besiskiriantys tėvai gali sudaryti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir joje sutarti dėl vaiko išlaikymo dydžio bei mokėjimo tvarkos. Teismas gali atsisakyti tvirtinti sutartį, jei išlaikymo dydis ar mokėjimo tvarka prieštarauja vaiko interesams, pavyzdžiui, sutartas išlaikymas yra per mažas. Jei santykius nutraukia nesusituokę tėvai, taip pat yra dvi galimybės - susitarti taikiai arba eiti teismo keliu. Taikaus susitarimo atveju, tėvai sudaro taikos sutartį, kurioje susitaria dėl išlaikymo dydžio ir mokėjimo tvarkos, bei teikia ją tvirtinti teismui. Jei sutarti nepavyksta, vienas iš tėvų gali kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti išlaikymą.
Pagrindinis principas, kuriuo vadovaujantis yra nustatomas vaikui teikiamo išlaikymo dydis, yra numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 straipsnio 2 dalyje, kurioje yra nurodyta, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Pirmoji aplinkybė, kuri yra vertinama nustatant vaikui priteistiną išlaikymo dydį, yra vaiko turimi poreikiai. Lietuvos teismų praktikoje yra nurodoma, kad nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t.y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Teismų praktikoje yra nurodoma, kad nustatant minimalius vaikus poreikius tėvas (motina) neprivalo detaliai jų pagrįsti, t.y. pateikti teismui čekius ar sąskaitas-faktūras už kiekvieną vaikui perkamą maistą, drabužį, vaistus ir kt., kadangi yra laikoma, jog išlaidos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti yra savaime suprantamos ir akivaizdžios. Tačiau jeigu vaikas turi ne tik būtinųjų poreikių, bet ir specifinių, pavyzdžiui, turi tam tikrų sveikatos problemų, kurias pašalinti yra reikalingos piniginės lėšos, tokiu atveju šių specifinių poreikių tenkinimą yra privaloma įrodyti, o patiriamas išlaidas pagrįsti. Pavyzdžiui, pateikti teismui vaiko medicininius išrašus, kurie pagrindžia vaiko turimas sveikatos problemas ir apmokėtas sąskaitas už vaikui suteiktas medicinines paslaugas.
Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams tenkinti, teismų praktikoje yra pripažintina minimali mėnesinė alga (toliau - MMA). Tačiau minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi, kaip minėta, yra būtina užtikrinti ne tik vaiko būtinųjų poreikių tenkinimą. Todėl teismų praktika yra formuojama ta linkme, kad vaikui priteisiamas išlaikymo dydis turėtų būti ne mažesnis nei 1 MMA.
Civiliniame kodekse įtvirtinta, kad vaikui skiriamo išlaikymo suma turi būti proporcinga jo poreikiams bei užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas. Nustatant paties išlaikymo dydį atsižvelgiama į keletą kriterijų. Vaiko amžius - skirtingo amžiaus vaiko (pvz., 2 ir 14 metų) poreikiai yra skirtingi. Laikas, kurį vaikas praleis su išlaikymą mokančiu tėvu/motina - kuo intensyvesnė bendravimo tvarka, tuo daugiau lėšų vaikui skirs tas, su kuriuo vaikas negyvena. Vaiko sveikatos būklė - sergančio vaiko poreikiai yra didesni, pavyzdžiui, kainuoja vaistai, procedūros, gydytojų konsultacijos, taikoma specifinė mityba.
Pagal formuojamą teismų praktiką, siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, atsakingu ir visuomenišku piliečiu ir žmogumi, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai.
Taigi, apibendrinant, būtinosioms vaiko išlaidoms galite reikalauti tam tikros sumos iš vaiko tėvo (motinos), nepagrindžiant tokios sumos rašytiniais dokumentais, o taip pat specialiosioms vaiko išlaidoms galite reikalauti dalies, atitinkančios patenkinamus vaiko specialiuosius poreikius, kuriems pagrįsti jau turėtumėte pateikti teismui rašytinius dokumentus.
Antroji aplinkybė, kuri yra vertinama nustatant vaikui priteistiną išlaikymo dydį, yra vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis. Turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant ne tik į darbo užmokestį, bet ir į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei kitą turtą.
Jeigu vengiantis teikti išlaikymą vaiko tėvas (motina) niekur nedirba, tai nėra priežastis jam neteikti išlaikymo vaikui. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, jeigu vaiko tėvas (motina) nedirba, neturi pastovių pajamų, tačiau yra darbingo amžiaus, jam nėra nustatytas neįgalumas, kuris ribotų galimybes dirbti tam tikros srities (pobūdžio) darbą, jis turi visas galimybes dirbti apmokamą darbą ir gauti nuolatines pajamas. Jis privalo dėti pastangas darbo paieškoms, o ne perkelti visą išlaikymo naštą vaiko motinai, kuriai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu.
Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, yra vertinama ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius.
Nustačius aukščiau nurodytas išlaikymo priteisimui reikšmingas aplinkybes, t.y. vaiko turimus poreikius ir tėvų turtinę padėtį, yra vertinama kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis. Jeigu ne - nustatomas išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius, kurie vertintini, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms patenkinti (CK 3.155, 3.165 straipsniai).
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams, be išimties, privalo teikti abu tėvai proporcingai vaiko poreikiams ir savo turtinei padėčiai. Pažymėtina, jog tėvų turtinės padėties bei realių vaiko poreikių aspektas yra reikšmingas sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, tačiau ne fakto klausimą, kas reiškia, jog priteisiant išlaikymą nepilnamečiui vaikui yra numatoma besąlyginė pareiga mokėti išlaikymą nepriklausomai nuo tėvų turtinės padėties.
Išlaikymo dydį taip pat lemia ir tėvų turtinė padėtis. Išlaikymo dydis negali būti didesnis nei objektyviai leidžia tėvų materialinės galimybės. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio sprendžiama kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Jei vieno iš tėvų turinė padėtis leidžia, vaikui galima priteisti gerokai didesnį išlaikymą ir atvirkščiai, jei vaiko tėvo ar motinos turtinė padėtis sunki, išlaikymo dydis gali būti mažinamas.
Remiantis nusistovėjusia teismų praktika, nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis (iš abiejų tėvų bendrai) yra viena minimali mėnesio alga „į rankas“. Pastaruoju metu orientacinis bendras išlaikymo dydis svyruoja apie 708 Eur. Iš šios sumos atimami vaiko pinigai, kuriuos moka „Sodra“. Paprastai tėvai sudaro vaiko poreikių lentelę, į kurią įtraukiamos visos vaiko išlaidos (pvz., dalis buto nuomos mokesčio, komunalinių mokesčių, sveikatos priežiūra, mokymasis, būreliai, maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, transportas, laisvalaikis ir atostogos, žaislai, stambūs pirkiniai) ir susitaria, kuris iš tėvų kokia dalimi prisidės prie tų išlaidų padengimo. Paprastai tėvai vaiko poreikius tenkina lygiomis dalimis - po 50 proc.
Jei vaiko išlaikymo dydis siekia orientacinį - apie 612 Eur (pvz., 708 Eur - 96 Eur), o prašomas priteisti išlaikymas iš tėvo / motinos siekia pusę šios sumos, ar yra didesnis, jis turi būti patvirtintas dokumentais ir teismo paprastai laikomas atitinkančiu vaiko interesus. Jei prašoma priteisti suma neviršija pusės minimalios mėnesinės algos - papildomų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti įrodinėti nereikia. Tuo atveju, jei reikalaujamo išlaikymo dydis viršija pusę minimalios mėnesinės algos, prašoma suma turi būti įrodoma pateikiant atitinkamus dokumentus.
Nustatytas išlaikymas yra mokamas į to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, banko sąskaitą. Tačiau tai nėra jo pinigai, tai vaiko pinigai, kuriuos jis valdo uzufrukto teise.
Atsižvelgiant į tai, jog per tam tikrą laikotarpį tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme įtvirtinta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį - teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį turi nustatyti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su esminiu tėvų turtinės padėties pasikeitimu (pavyzdžiui vienas iš tėvų pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas ar priešingai, prarado darbą ir dėl to sumažėjo nuolatinės pajamos) arba su vaiko poreikių pasikeitimu - padidėjimu (dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų ar didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, laisvalaikio pramogoms).
Teismo nustatytas vaiko išlaikymas gali būti keičiamas bendru tėvų sutarimu. Tokiu atveju tėvai sudaro taikos sutartį, kurią teikia tvirtinti teismui. Jei susitarti taikiai dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nepavyksta, bet kuris iš tėvų gali kreiptis į teismą su prašymu pakeisti (padidinti arba sumažinti) anksčiau nustatytą išlaikymo dydį. Tokie pasikeitimai turi būti esminiai. Pavyzdžiui, išlaikymą teikiantis tėvas tampa neįgaliu ir jo pajamos sumažėja kelis kartus (jis nedirba ir gyvena iš neįgalumo išmokos). Tačiau jei tėvas neteko darbo, tačiau jo galimybės jį susirasti nėra pasikeitusios ir darbo netekimas, tikėtina, yra laikinas, teismas išlaikymo nemažins. Arba išlaikymą teikiantis tėvas gauna didelį palikimą/jo pajamos padidėja kelis kartus dėl pasikeitusio darbo. Taip pat, jei vaikui diagnozuojama liga, kuri reikalauja papildomų išlaidų.
Dažnai kyla klausimas - ar galima sumažinti išlaikymo dydį, jei atsiranda nauji įsipareigojimai (paimama paskola, gimsta nauji vaikai). Paprastai atsakymas neigiamas. Paskolos gavimas teismo nelaikomas finansinės padėties pablogėjimu, nes ją dažniausiai lydi ir naujo turto atsiradimas (paskola paimama turtui įsigyti), tai - savanoriškas savo turtinės padėties koregavimas. Nauji vaikai ir prievolė juos išlaikyti irgi dažniausiai nelaikomi pakankama priežastimi.
Išlaikymas (alimentai) yra vieno iš tėvų skiriamos lėšos savo nepilnamečiui vaikui, o kai kuriais atvejais pilnamečiui vaikui išlaikyti.
Remdamiesi teismų praktika norime informuoti, jog teismai išlaikymą vaikui priteisia tik konkrečia pinigų suma (kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ar vienkartine konkrečia pinigų suma) ar priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Teismai nebetaiko proporcinio vaikų išlaikymo, kai išlaikymas būdavo priteisiamas tam tikra proporcija nuo vieno iš tėvų gaunamo atlyginimo (pvz. ¼, 1/5 ir pan). Jei vaikui yra priteistas proporcinis išlaikymas, tai tiek mama, tiek tėvas turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo pakeitimo t.y.
Vaiko išlaikymo išmoka, arba alimentai - pinigai, kuriuos sutuoktinis po skyrybų privalo mokėti nepilnamečio biologinio vaiko išlaikymui. Alimentus moka tas tėvas, kuris gyvena atskirai nuo šeimos. Išmokos gali būti priteisiamos ir aukštojoje mokykloje studijuojančiam, bet ne vyresniam nei 24 m.
Dėl vaiko išlaikymo priteisimo reikia kreiptis į teismą arba teisines paslaugas teikiančius asmenis. Kreiptis į teismą gali vienas iš vaiko tėvų arba globėjų, o tam tikrais atvejais - ir vaiko teisių apsaugos institucijos. Taip pat padėti prisiteisti alimentus gali ir tokią veiklą vykdantys.
Papildomai, teismų praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinosiomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 MMA. Vadinasi, dalis vaikui skiria mama, dalis - tėtis. Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Periodinėmis išmokomis priteistos išlaikymo sumos yra indeksuojamos siekiant alimentų gavėjus dalinai ar visiškai apsaugoti nuo infliacijos. Paprastai indeksuojamos tos išmokos, kurios nebuvo peržiūrėtos ir perskaičiuotos per pastaruosius 1-erius metus. Alimentų indeksavimu dažniausiai tenka rūpintis patiems alimentų mokėtojams: teisės aktuose numatyta, kad išmokas indeksuoja jas mokantis asmuo.
Vengimas mokėti vaiko išlaikymo pinigus - ne tokia ir reta situacija. Alimentus tėvai nustoja mokėti dėl pačių įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, praradę darbą, dėl sunkios materialinės padėties, negalios ir t. t. Tačiau pasitaiko atvejų, kad vaiko išlaikymo išmoka nemokama piktybiškai: tėvas slapstosi, dirba nelegaliai, išvyksta gyventi į užsienį ir t. Taigi jei vaiko tėvas nemoka alimentų, reikėtų nedelsti ir kreiptis į teisininkus arba skolų išieškotojus. Taip pat alimentų nemokantis asmuo gali tapti valstybės skolininku.
Vaiko išlaikymo priteisimas gali užtrukti, tad dėl laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimo galima kreiptis į „Sodrą“. Vaikų išlaikymo išmoka vienam vaikui per mėnesį negali viršyti tam tikro bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžio.
Kiek kainuoja kreiptis į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo? Gera žinia ta, kad tokio pobūdžio bylose žyminio mokesčio nėra, todėl kainuos tik teisininkų paslaugos, jeigu nuspręsite jomis pasinaudoti.
tags: #butiniausiu #vaiko #poreikiu #lentele
