1996 m. kovo 14 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Šis įstatymas buvo priimtas siekiant užtikrinti geresnę teisinę vaikų apsaugą, atsižvelgiant į tai, kad dažnas vaikas gali atsidurti sunkioje socialinėje padėtyje, nesimokyti ar net nusikalsti.
Nors kai kurie teigia, kad dauguma įstatymo nuostatų yra deklaratyvios ir apima bendrybes, tokias kaip tėvų pareiga rūpintis vaiku, atsižvelgti į jo teisėtus reikalavimus, garantuoti jam galimybę būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai, tačiau toks įstatymas buvo būtinas. Nuo amžių ir be įstatymo buvo aišku, kad tėvai privalo rūpintis vaikais, tačiau egzistavo ir tebėra tėvų, kurie nesirūpina savo atžalomis. Pasaulinė praktika rodo, kad beglobių ir benamių vaikų daugiausia yra skurdžiose šalyse, todėl teisinė bazė yra svarbi.
Nepaisant deklaratyvių teiginių, tokių kaip vaiko teisė būti sveikam, vaikų ir tėvų sveikatos priežiūra, tinkamos kokybės maisto produktų vaikams gaminimas, tokį įstatymą priimti reikėjo dėl to, kad ir teisiškai, ir praktiškai būtų apgintos vaikų teisės.
Įstatymas išties visapusiškai gina vaiką. Pirmiausia įsidėmėtinas 13-ojo straipsnio penktasis punktas, kuriame sakoma: „įkeičiant, parduodant arba dovanojant būstą, kuriame gyvena vaikas, būtina vaiko teisių apsaugos institucijos išvada, kad tokie sandoriai neprieštarauja vaiko interesams“. Tai svarbi nuostata, siekiant apsaugoti vaiko interesus, ypač kai kalbama apie būstą.
Įstatyme taip pat nurodyta, kad kai tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai netinkamai vykdo arba nevykdo įstatymo nustatytų reikalavimų, t.y. neužtikrina vaiko teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi, gali būti daroma išvada, kad ne visada tai įvykdoma. Tačiau kyla klausimas, kaip ir iš kur notarui žinoti, kokiomis sąlygomis vaikas auga?
Įstatyme radome parašyta: „Dalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių (tėvų) nuosavybė, visais atvejais turi būti atsižvelgta į vaikų turtinius interesus“. Jeigu buvę sutuoktiniai ginčijasi, tada jų turtas dalijamas teisme, kuris konkrečiu atveju ir atsižvelgs į vaiko turtinius interesus. Atvirkščiai - kai tarp buvusių sutuoktinių ginčo nėra, tai turtą jie gali pasidalinti pas notarą. Šiuo atveju notaras jų apsisprendimo įtakoti negali.
Jei asmuo nori įkeisti savo butą už gaunamą iš banko paskolą ir turi nepilnamečių vaikų, būtina gauti vaiko teisių apsaugos institucijos išvadą. Taip pat, jeigu vaikas nuo senelės gavo palikimą - namą, to namo dovanoti negalima be atitinkamos išvados. Tačiau, jeigu parduodant nebus pažeisti vaiko turtiniai interesai, vaikas, net ir neturintis 18 metų, gali turėti galimybę disponuoti savo turtu.
Kelias, kai pažeidžiami vaiko interesai, vienas - į teismą.
Sausio 4 d. Seime buvo užregistruotos naujos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisos, kurios, tikimasi, leis vaikų auginančioms šeimoms jaustis saugiau. Nors įstatymo projektas iš esmės nekeičia abstrakčių smurto sąvokų, leidžiančių laisvai interpretuoti, koks elgesys su vaiku yra laikomas smurtiniu, tačiau reikia pastebėti, kad į psichologinio smurto sąvoką įtrauktas naujas ir šiuo metu itin aktualus aspektas - prievartinis vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymo nustatyta tvarka toks atskyrimas yra būtinas, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo gyvybei ar sveikatai.
Įstatymo projektas nustato šeimą ir jos privatų gyvenimą saugančias garantijas. Pavyzdžiui, kad tėvai turi būti informuojami apie tai, jog vaiko teisių apsaugos tarnyba ar kiti asmenys renka bet kokius su vaiku susijusius duomenis. Tai turėtų subalansuoti įsivyravusią praktiką, kai mokyklose, darželiuose, sveikatos priežiūros įstaigose ar kitur be tėvų žinios yra renkama įvairaus pobūdžio informacija apie vaiką ir šeimos privatų gyvenimą.
Įstatymo projektas atsisako imperatyvaus draudimo palikti vaiką iki 6 metų be vyresnių nei 14 metų asmenų priežiūros. Nustatoma protinga sąlyga, kad ikimokyklinio amžiaus vaikas negali likti vienas aplinkoje, kurioje, atsižvelgiant į jo amžių bei brandą, gali kilti realus pavojus vaiko sveikatai ar gyvybei.
Įstatymo projektas numato, kad pareigūnų neteisėtais veiksmais šeimai ar vaikui padaryta žala turi būti atlyginama Civilinio Kodekso nustatyta tvarka. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sausio 7 d. pranešė, kad dėl įstatymo įgyvendinamosios ir taikymo dalies, Vyriausybė yra jau pateikusi Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, kurios yra itin nuoseklios, orientuotos į paslaugas šeimai, išdiskutuotos su suinteresuotomis grupėmis, tarp jų ir Lietuvos policija, tiesiogiai dalyvaujančia, kai įtariamas vaiko teisių apsaugos pažeidimas. Seimas yra pritaręs šioms pataisoms po pateikimo.
Užtikrinant vaiko teisių apsaugą itin svarbu atsižvelgti į šios srities praktikų patirtį ir patarimus - šiuo atveju labai svarbi ne tik vaiko teisių apsaugos specialistų, bet ir savivaldybių atstovų ar policijos nuomonė, kuri buvo palanki būtent Vyriausybės pataisoms.
Vaikų, keliaujančių krizių metu, teisių apsauga – sprendimai
Lentelė: Pagrindiniai vaiko teisių apsaugos principai pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą
| Principas | Aprašymas |
|---|---|
| Vaiko teisė į gyvybę ir sveikatą | Kiekvienam vaikui turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai. |
| Tėvų pareiga rūpintis vaiku | Tėvai privalo rūpintis vaiku, atsižvelgti į jo teisėtus reikalavimus ir užtikrinti jam tinkamas gyvenimo sąlygas. |
| Vaiko interesų prioriteto principas | Visais atvejais, sprendžiant klausimus, susijusius su vaiku, turi būti atsižvelgiama į jo interesus. |
| Vaiko teisė į nuosavybę | Dalijant bendrąjį sutuoktinių turtą, turi būti atsižvelgiama į vaikų turtinius interesus. |
| Vaiko teisių apsaugos institucijų vaidmuo | Vaiko teisių apsaugos institucijos privalo teikti išvadas dėl sandorių, susijusių su vaiko būstu, ir užtikrinti, kad jie neprieštarautų vaiko interesams. |
