Nuoširdus ryšys su vaiku - tai ne tik šilti jausmai ar geri santykiai, bet esminis pamatas, kuris formuoja vaiko emocinį saugumą, kognityvinį vystymąsi, kalbos raidą ir socialinius įgūdžius. Šis ryšys nėra sukuriamas per vieną dieną ar per ypatingus momentus, bet ugdomas kasdien, per daugybę mažų, tačiau reikšmingų akimirkų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip kasdienėje rutinoje sukurti ir palaikyti tikrą, nuoširdų ryšį su savo vaiku, nepriklausomai nuo jo amžiaus. Sužinosite, kaip aktyviai klausytis, kaip kurti prasmingas bendrystės tradicijas ir kaip įveikti iššūkius, galinčius trukdyti jūsų emocinei sąjungai.
Emocinis saugumas yra pamatas, ant kurio statoma visa vaiko vystymosi architektūra. Pagal raidos psichologiją, vaikai, kurie jaučia tvirtą emocinį ryšį su tėvais, pasižymi didesniu pasitikėjimu savimi, geresniu atsparumu stresui ir sveikesniais socialiniais santykiais ateityje. Vaiko poreikiai apima ne tik fizinius dalykus - maistą, pastogę, saugumą - bet ir emocinius: būti matomiems, išgirstiems, suprastiems. Pagarbūs santykiai su vaiku reiškia atpažinti jo jausmus kaip teisėtus, net kai nesuprantame jų priežasties arba jie mums atrodo nelogiški.
Knygos „Ryšys su vaiku“ įžvalgos
Neseniai išleistoje trijų amerikiečių autorių - Karynos Brand Purvis, Davido R. Crosso, Wendy Lyons Sunshine knygoje „Ryšys su vaiku“ pateikiama ne tik naujausių mokslinių tyrimų duomenimis grįstų žinių, padėsiančių geriau suprasti savo atžalas, bet ir gausybė praktinių patarimų, kaip auginti įvaikintus ar globojamus vaikus, kurti ir palaikyti tvirtą ryšį su jais, kaip suprasti, kas slypi už vaiko elgesio. Ji kupina vilties, kad meile ir globa paremtas ryšys padės kiekvieno vaiko gyvenimo žaizdoms gyti.
Vaikų ir paauglių psichiatrių, TBRI® (Pasitikėjimu grįstų santykių intervencijos) praktikių Jovitos Anikinaitės ir Monikos Misevičės teigimu, „tai privalomas skaitinys visiems, kurie yra įvaikinę ar globoja vaikus. Per antruosius gyvenimo metus vaikas išbando ribas. Jis instinktyviai stengiasi išsiaiškinti, kas namuose yra atsakingas. Sveikoje aplinkoje vaiko tyrinėjimas tik įrodo, kad suaugusieji yra atsakingi ir jais galima pasitikėti. Jeigu vaiko globėjai yra nerūpestingi arba jį skriaudžia, jis greitai išmoksta pasitikėti tik savimi. Dėl to nukenčia socialiniai įgūdžiai, jis neišmoksta gerbti ribų. Apleisti ir sužaloti vaikai gali taip pat susidurti ir su akivaizdžiais fiziniais pavojais. Tyrimas atskleidė, kad vaikai, patyrę tėvų netektį ar atstūmimą, gali jausti tikrą fizinį skausmą dėl šios socialinės atskirties. Tėvų meilė, rūpestis ir dėmesys nuo ankstyvųjų vaiko gyvenimo metų yra gyvybiškai svarbūs darniam jo organizmo ir asmenybės vystymuisi. Neįmanoma, kad vaikai augtų fiziškai ir protiškai sveiki, neužmezgę artimo ryšio su kitu žmogumi ir nepatyrę jo rūpesčio. Jeigu šie vaikai būtų buvę liūliuojami ant motinų rankų, mylimi, apkabinami ir gerai prižiūrimi iš pat pradžių, jie būtų tinkamai pasirengę mokytis, mylėti ir augti.“
Karyn Brand Purvis, David R. Cross, W. L. Sunshine knygoje „Ryšys su vaiku: kaip kurti pasitikėjimu grįstus santykius“ pateikiama ne tik naujausių mokslinių tyrimų duomenimis grįstų žinių, padėsiančių geriau suprasti savo atžalas, bet ir gausybė praktinių patarimų, kaip auginti vaikus, kurti ir palaikyti tvirtą ryšį su jais, kaip suprasti, kas slypi už vaiko elgesio. Tai privalomas skaitinys visiems, kurie yra įvaikinę ar globoja vaikus.
Tinkami auklėjimo metodai: ką daryti ir ko vengti
Vaikai gali nustebinti savo galimybėmis beveik bet kokioje situacijoje perimti valdžią į savo rankas. Jie išbando ribas ir sutrikdo suaugusiuosius. Kai vaikas mėto daiktus, svarbu aiškiai ir tvirtai išsakyti savo lūkesčius paprasta kalba: „Negalima mėtyti kubelių.“ Tėvai turėtų užtikrinti, kad nori bendrauti, nurodyti pasekmes, išlaukti, kol vaikas pasakys, kad viską supranta, ir pastūmėti vaiką sugrįžti prie teigiamos veiklos, pagirti už gerą elgesį.
Dėl saugumo ir daugybės kitų priežasčių reikia sukurti taisykles, nubrėžti ribas ir priversti jų neperžengti, priimti sprendimus, susijusius su šeimos gyvenimu. Drausminimo metodas „Rykštė vaiką taiso“ yra nenaudingas specialiųjų poreikių vaikams ir, tiesą sakant, tik padidina problemas. Tokių jaunuolių veiklai įtaką daro raidos atsilikimai, sutrikimai, didelė gėda ir užsitęsusi potrauminė būsena. Griežtos bausmės ir pamokymai neveiksmingi, norint pelnyti jų paklusnumą. Tokiems vaikams senamadiški drausminimo metodai neveiksmingi. Nė vienas šis veiksmas nepadeda pasiekti ilgalaikių ir pozityvių rezultatų.
Tyrimas parodė, kad vaikai, gyvenantys su autoritariniais, griežtais ir per daug valdingais tėvais, elgiasi prasčiau negu vaikai, turintys tėvus, kurie juos auklėja skatindami ir puoselėdami. Pamokymai taip pat siunčia klaidingą žinutę: tėvai visada yra geri, o vaikas - blogas. Tokie pamokslai vaikui brandina beviltiškumo jausmą - dauguma įvaikintųjų ar globojamųjų atvyksta į naujas šeimas, kankinami gėdos. Jie yra įtikėję: „Jeigu būčiau vertingas, žmonės mane mylėtų, neskriaustų arba nepaliktų.“ Netinkamas elgesys gali įsitvirtinti dėl tokio skausmingo įsitikinimo.
Net ir populiarūs drausminimo metodai, tokie, kaip „atskyrimo pertraukėlės“ ir vaiko siuntimas į jo kambarį, duoda priešingus rezultatus. Izoliacija skatina užsisklęsti ir atsiriboti nuo išorinio pasaulio, o tai tik pablogina emocinę atskirtį, kuri yra vienas iš daugelio prieraišumo sutrikimo požymių. Kur kas veiksmingiau išlaikyti artimą ryšį, kai kalbate apie blogą elgesį, pavyzdžiui, galite pasiskirstyti bendrus namų ruošos darbus.
Kitas tradicinis drausminimo būdas, kurio reikėtų vengti - klausimų kalimas: „Ką tu galvojai?“ arba „Kodėl taip padarei?“. Toks agresyvus tardymas priverčia vaiką ginti, tarsi būtų patekęs į artilerijos šaudymą, todėl jis priverstas pasistatyti slėptuvę, vadinamąjį bunkerį. Jūs irgi švaistysite savo laiką, įsitraukdami į debatus. Net jeigu diskutuosite su vaiku, kuris turi pakankamai kalbos įgūdžių, tai prastas būdas. Per debatus jaunuolis gali išsireikalauti sau palankesnių aplinkybių. Leisdami įsivelti su jumis į diskusiją, jam suteikiate vienodą statusą, o taip negalima daryti.
Vaiką gėdinti ir tikėti, kad kitą kartą elgsis tinkamai, taip pat yra nerealu. Šitie vaikai yra emociškai pažeidžiami ir kaipmat gali prarasti savitvardą. Daugelis kenčia nuo neurologinių sutrikimų ir socialinių įgūdžių trūkumo. Be jūsų paramos jie neturi priemonių, kurių jiems reikia, kad kitą kartą elgtųsi kitaip. Nesugebėdami to padaryti tinkamai, kiekvieną kartą, kai susikirs arba bus iškoneveikti, apie save galvos vis blogiau ir blogiau.
Užuot pasikliovę tradiciniais drausminimo metodais, turite surasti požiūrį, kuris sujungia ryžtingumą, geranoriškumą ir perauklėjimą. Pradėkite nuo savo reakcijos, kurią suderinkite su vaiko neklusnumo lygiu. Šiek tiek įžūlus vaikas gali atsipirkti žaismingu priminimu, tačiau agresyvus turi susidurti su visišku suaugusiojo užtikrintumu. Jūsų kūno kalba, balsas ir žodžiai turi rodyti, kad vaiko elgesys yra nepriimtinas. Kuo vaikas nepaklusnesnis, tuo turite elgtis ryžtingiau.
Galimybė pabandyti iš naujo tinkamai elgtis ir fizinis praktikavimas (situacijos atkartojimas) yra kritiniai šio proceso komponentai, nes jie įsimenami raumenų ir vėliau atkuriami (psichologai tai vadina motorine atmintimi). Tyrimo duomenimis, motorinė labai mažų vaikų atmintis gali pralenkti kognityvinę, mąstymu paremtą atmintį. Informacijos išsaugojimas motorinėje atmintyje vyresniems vaikams ir suaugusiesiems taip pat padidina jos supratimo ir atkūrimo galimybes. Štai kodėl mokytojai dažnai skatina aktyvaus mokymosi metodus.
Pakeiskite savo mąstymą, kad blogas elgesys būtų ne galvos skausmas, o galimybė vaiką išmokyti naujo įgūdžio. Kai pastebite blogo elgesio apraiškas, nedelsdami reaguokite - nukreipkite į tinkamesnį veiksmą. Bendraukite kiek įmanoma žaismingiau ir tiesiog keiskite reakciją, atsižvelgdami į vaiko elgesį ir patiriamą prieštaravimą. Greitai suteikite jam galimybę pataisyti elgesį tinkama linkme ir pagirkite už pasiekimus. Turint tokį požiūrį į drausminimą, neprireiks debatų, šaukimo, bausmių ar tardymo. Net jeigu jums reikia išlikti ryžtingiems ir versti paklusti taisyklėms, labai svarbu išlaikyti pagarbą vaikui kaip asmenybei ir dėmesingumą jo sutrikimams. Visais atvejais stenkitės baigti kiekvieną bendravimo aktą teigiama gaidele. Pasidžiaukite kiekvienu mažu pasiekimu. Prisiminkite: užuot supykę, aiškiai išdėstykite savo lūkesčius, sugalvokite tinkamus būdus bendrauti ir maloniai parodykite „sunkiam vaikui“, kad „noriu padėti tau tai padaryti gerai“.
Sprendžiant elgesio problemas, lengviau (ir efektyviau) lavinti dalykišką mąstymą. Tai reiškia, kad blogo vaiko elgesio nepriimate asmeniškai. Supraskite, kad pykčio priepuolius ir emocijų protrūkius skatina giliai įsišaknijęs išgyvenimo instinktas ir fiziologiniai procesai, kurių vaikas sąmoningai nekontroliuoja. Tiesą sakant, vaiko elgesys gali būti paremtas manipuliacija, bet tai - ne charakterio yda. Tai yra įprotis, išugdytas nepalankios padėties ir būtinybės. Manipuliacinis elgesys yra natūralus rezultatas, siekiant išgyventi sudėtingoje aplinkoje, kur nėra nuolatinių suaugusių asmenų, užtikrinančių saugumą ir meilę. Pasitelkdami atjautą ir nesuvaidintą supratimą, galite patenkinti vaiko poreikius ir išmokyti naujų, naudingesnių elgesio modelių, kad jis galėtų ne tik išgyventi, bet ir suklestėti jums prižiūrint. Šitaip mąstydami neplūsite vaiko dėl to, ką jis padarė praeityje, ir nesiderėsite, ką užsitarnaus ateityje.
Daugeliui rizikos grupės vaikų vadovavo nepatikimi suaugusieji - juos skriaudė fiziškai, emociškai ir (arba) seksualiai. Štai kodėl visada norite sutramdyti valdingą elgesį, aiškiai parodydami: kol esate vadovas, su jumis yra saugu ir jumis galima pasitikėti. Mažas vaikas, kuris nuolat turi būti už save atsakingas, yra nelaimingas. Pagaliau kaip gali jaunuolis visiškai pasitikėti suaugusiuoju, kuris nesugeba suvaldyti mažo vaiko? Nors iš pradžių jis gali priešintis, iš tiesų jaučia palengvėjimą, kad nuo pečių nukrito atsakomybės našta, kad anksčiau laiko nereikia būti savarankiškam.
5 žingsniai stipresniam ryšiui su vaiku
Kiekvienas iš mūsų norime būti dar geresniais tėvais savo vaikams, tačiau neretai nežinome, nuo ko pradėti. Siūlome 5 paprastus, bet efektyvius žingsnelius, kurie padės mūsų vaikams pasijusti dar labiau mylimiems ir laimingiems.
1. Pamirškite savo telefoną, kai grįžtate į namus
Kiekviena diena darželyje ar mokykloje jūsų vaikui yra didelis nuotykis. Grįžę namo vaikai nori pasidalyti savo įspūdžiais. Kadangi daug tėvų ir grįžę namo nepamiršta „darbų” - rašo elektroninius laiškus, žinutes ar kalba telefonu, jie neabejotinai praleidžia progą sukurti dar stipresnį ryšį su vaiku. Kai tik vaikas įžengs pro duris, pasistenkite skirti dėmesio jam ir praleisti laiką su juo. Tad pamirškite telefoną ir leiskite vaikui papasakoti tai, kas svarbu, pasidalinti tuo, kuo jis gyvena.
2. Paskirkite visą dieną savo vaikui
Ne mažiau kaip kartą per mėnesį pasistenkite praleisti dieną su savo vaiku. Tai gali tapti savotišku jūsų ritualu. Juk yra begalė įdomių dalykų, kuriuos darydami kartu mėgausitės, tačiau jums būtina įtraukti savo vaiką į planavimo procesą. Galite eiti į zoologijos sodą arba žiūrėti futbolo rungtynes kartu. Jeigu auginate du vaikus iki 12 metų, pasinaudokite mamadienio/tėvadienio galimybe.
3. Švęskite ypatingas sukaktis
Gimtadienis vaikui yra pati svarbiausia diena metuose. Visi žinome, kokie ypatingi vaikai jaučiasi šią dieną. Skirtingų progų ar įvykių šventės gali padėti vaikui sukurti savo asmeninę praeitį ir papročius. Šios šventės nebūtinai turi būti ypač didelės, tai gali būti, pavyzdžiui, pirmoji diena mokykloje, diena, kai jis laimėjo kokį nors prizą mokyklos varžybose. Tam nereikia didelių investicijų, užteks mažos smulkmenos bei žodžių: „Aš branginu tave”. Dėmesys ir laikas kartu - tai didžiausias lobis, kurį galime dovanoti savo vaikams.
4. Įtraukite vaiką į veiklą ir klauskite jo nuomonės
Jei vaikui leisite suprasti, kad jums reikia jo pagalbos kokiu nors klausimu, jis pasijaus ypatingas. Jis nori žinoti, kad jo buvimas yra svarbus. Paprašykite pagalbos, kai planuojate svarbų įvykį arba leiskite jam vadovauti, kai puošiate namus Kalėdoms. Leiskite jam išrinkti vietą būsimai iškylai, klauskite nuomonės įrengdami jo kambarį, pirkdami jam rūbus ir kitus daiktus. Jūsų vaikas jausis ypatingas, jei žinos, kad jūs gerbiate jo nuomonę, jis ims labiau pasitikėti savimi.
5. Apkabinimai yra svarbūs
Sukurkite ritualą, kuriame būtų vietos apkabinimui, bučiniui arba galvos paglostymui. Pavyzdžiui, pasibučiuoti ir apsikabinti ryte prieš einant į darželį ar mokyklą, ruošiantis miegoti. Tai galioja įvairaus amžiaus vaikams, ne tik kūdikiams ir patiems mažiausiems. Parodykite, kad mylite ir palaikote savo vaiką - negailėkite malonių ir padrąsinančių žodžių.
Kasdienė rutina - ryšio stiprinimo laikas
Kasdienybėje turime daugybę galimybių parodyti vaikui dėmesį, pagarbą ir buvimą kartu. Bendravimas su vaiku prasideda nuo aktyvaus klausymosi - tai reiškia ne tik girdėti žodžius, bet ir suprasti jausmus už jų. Kai vaikas pasakoja apie savo dieną, padėkime telefoną į šalį, pažvelkime jam į akis ir parodykime, kad jo istorija mums tikrai rūpi.
Kasdienė rutina suteikia daug progų stiprinti ryšį. Rytinė ruoša, kelionė į mokyklą, vakarienė ar nakties ritualai - visi šie momentai gali tapti jūsų ryšio stiprinimo laiku. Bendri užsiėmimai su vaikais - nuo maisto gaminimo iki knygų skaitymo ar stalo žaidimų - suteikia galimybę kurti prisiminimus ir bendrauti natūraliu būdu, be prievartos ar spaudimo.
Aktyvus klausymasis - tai menas, kurio galime išmokti ir jį praktikuoti. Pagarbus bendravimas taip pat apima ir mūsų kalbos toną. Net kai esame pavargę ar susierzinę, svarbu atsiminti, kad mūsų bendravimo būdas moko vaiką, kaip jis pats turėtų bendrauti su kitais. Konfliktinėse situacijose ypač svarbu išlaikyti pagarbą. Vietoj "Tu visada viską išmėtai!" galime sakyti "Man nepatinka, kai žaislai išmėtyti, nes galima ant jų užlipti ir susižeisti."
Ritualai kuria saugumą ir nuspėjamumą vaiko pasaulyje. Lavinamosios knygos vaikams ne tik stimuliuoja kalbinį ir kognityvinį vystymąsi, bet ir sukuria intymias akimirkas, kai vaikas jaučia jūsų dėmesį, šilumą ir artumą.
Iššūkiai ir sprendimai kuriant ryšį
Užimtumas yra viena didžiausių kliūčių šiuolaikinėse šeimose. Kai dienos perpildytos darbais, mokykla, būreliais ir kitais įsipareigojimais, kokybiškam bendravimui lieka mažai laiko. Skaitmeniniai įrenginiai kelia ypatingą iššūkį tėvų ir vaikų santykiams. Kai visi šeimos nariai įnikę į ekranus, tikras bendravimas išnyksta.
Emociniai iššūkiai - tiek tėvų, tiek vaikų - taip pat gali trukdyti ryšiui. Kai esame pervargę, suirzę ar nusivylę, sunku būti emociškai prieinamiems. Svarbu pripažinti šiuos jausmus ir kartais tiesiog pasakyti vaikui: "Šiuo metu jaučiuosi pavargęs ir man sunku klausytis taip atidžiai, kaip norėčiau." Brolių ir seserų konkurencija dėl tėvų dėmesio yra natūrali, bet gali trukdyti individualiam ryšiui. Po skyrybų ar tėvams gyvenant atskirai, vaikų poreikiai tampa dar sudėtingesni. Kai susidursite su ypač sudėtingais elgesio ar emociniais iššūkiais, nebijokite kreiptis pagalbos į specialistus.
Nuoširdus ryšio su vaiku kūrimas nėra vienkartinis veiksmas, bet nuolatinis procesas, reikalaujantis kantrybės, dėmesio ir nuoseklumo. Kasdienės rutinos momentai, aktyvus klausymasis, pagarbus bendravimas ir bendros veiklos tampa tais mažais, bet reikšmingais akmenimis, iš kurių statomas pasitikėjimo, saugumo ir artimo ryšio pamatas. Pradėkite nuo mažų žingsnių - šią savaitę pabandykite įdiegti vieną naują ryšį stiprinančią tradiciją ar skirti penkias minutes visiškai nepertraukiamo dėmesio savo vaikui kiekvieną dieną. Reguliarus akių kontaktas, aktyvus klausymasis, bendras žaidimas ir kasdienės pozityvios tradicijos puoselėja emocinį artumą. Kokybė yra svarbesnė už kiekybę - net ir trumpi, bet prasmingi momentai kasdien (pavyzdžiui, 10-15 minučių visiško dėmesio) yra veiksmingi. Nuolatiniai atviri pokalbiai apie jausmus ir empatijos modeliavimas padeda vaikams išmokti atpažinti ir valdyti emocijas. Būkite kantrūs, ir toliau siūlykite savo buvimą ir galimybes dalintis be spaudimo. Bendros mokymosi patirtys - pavyzdžiui, lavinamųjų knygų skaitymas ar žaidimas su Montessori mokymosi kortelėmis - skatina pozityvią sąveiką ir komunikaciją.
Kaip padėti vaikui „persijungti“ po mokyklos
Pasibaigus ilgai dienai mokykloje, daugeliui vaikų reikia „pereinamojo laikotarpio“, kad nusiramintų ir galėtų puikiai jaustis namuose. Kiekvienam šis poreikis pasireiškia savaip. Vieniems − ašaromis ir nusivylimu, sukeltu pomokyklinių suvaržymų, kiti yra kupini energijos, kurią trokšta išlaisvinti. Nors tai vaikui labiausiai būdinga mokslo metų pradžioje, rugsėjo, spalio mėn., tačiau situacija gali kartotis ištisai.
Jei tik galite - kuo dažniau grįžkite iš mokyklos namo dviračiais arba pėsčiomis. Idealiausia bus, jei paversite tai kasdieniu sveiku įpročiu! Palikite sau pakankamai laiko pajudėti savo vaikų ritmu. Sustokite trumpam žaidimų aikštelėje arba atraskite naują, įdomų kelią namo.
Užkandžiai - puiki priežastis susiburti ir pabendrauti. Galite iš anksto supjaustyti vaisių ar daržovių ir surengti bent keliolikos minučių iškylą pakeliui namo. Tai leis vaikui ne tik užkąsti gryname ore, bet ir atsiriboti nuo mokyklos rūpesčių.
Standartinis klausimas „na, ir kaip sekėsi mokykloje?“ gali pasirodyti nenuoširdus ir paviršutiniškas. Užuot jį uždavę, pabandykite įvesti 60 sekundžių taisyklę. Pasakykite vaikui, kad jis turi lygiai minutę, kad papasakotų vieną įdomų dalyką apie savo dieną, o paskui gali bėgti daryti ką tinkamas. Galite patys pradėti nuo trumpo pasakojimo, kas jums nutiko šiandien, arba paprašyti vaiko pasidalyti tuo, ką šiandien įdomaus ar keisto patyrė.
Turėkite „ramios veiklos rinkinį“, pavyzdžiui, pomėgių - spalvinimo knygelių, stalo žaidimų, kuriuos galima atlikti užkandžiaujant. Kai kurie vaikai labai mėgsta fizinį kontaktą. Jei jūsų vaikas vienas tokių, galite susisukti į minkštą pledą ir paskaityti knygą arba, kartu išsitiesus ant sofos, peržiūrėti įdomų animacinį filmą.
Gerbkite savo vaikų erdvę ir pasirūpinkite, kad namai jiems būtų tvirta užuovėja. Jei striukės tinkamai pakabintos, kuprinės tvarkingai padėtos, o namų darbai - baigti, leiskite jiems užsiimti savo mėgstama veikla, net jeigu ta veikla - filmuko peržiūra telefone ar kompiuteryje. Bendradarbiaukite su savo vaikais ir sugalvokite šeimai ką nors smagaus, ko visi lauktų visą savaitę. Yra daug abipusio ryšio užmezgimo būdų. Kad ir kokį pasirinktumėte, atminkite svarbią taisyklę: neperspauskite. Laikas, praleistas kartu su šeima, neturi būti pernelyg sudėtingas, ilgas, komplikuotas - pavyzdžiui, priekabių paieškos.
Tėvų ir vaiko santykiai: edukologės įžvalgos
Edukologė, lektorė, „Family Lab Academy“ Klaipėdoje vadovė ir mokytoja, knygos ,,Kaip auginti savarankiškus, kūrybingus vaikus?“ bendraautorė Indrė Neimantė teigia, kad vaiko emocinei būsenai ir ryšio kūrimui ypač padeda įrengtas ramybės kampelis vaiko erdvėje. Kuomet vaikas jaučiasi pavargęs, suirzęs, ramybės kampelis jam gali tapti nusiraminimo, pabuvimo su savimi ar drauge su tėvais vieta. Ramybės kampelį galite sukurti iš palapinės, paklodžių, didelių kartono dėžių, į kurias vaikas galėtų įlįsti. Tokia vieta labai patiks jautriems vaikams, kurie vengia įvairių dirgiklių - šviesų, garsų, didelių susibūrimo vietų ir panašiai. Kūrybos kampelis gali tapti vaiko ir tėvų pasikalbėjimo ir tyrinėjimo erdve. Ši erdvė ypač tinkama vaikams, kurie mėgsta nusiraminti piešdami, kurdami meninius darbelius. Įvairūs sensoriniai žaidimai taip pat padeda vaikams paleisti susikaupusias emocijas, tad tyrinėkime kartu ir tokiu būdu kurkime ryšį su vaiku.
Edukologė teigia, kad ypač svarbu rasti vietos vaiko kūrybos darbams sukabinti. Vaikas matydamas, kad tėvai atkreipia dėmesį, džiaugiasi ir pakabina jo piešinį matomoje vietoje, supranta tai kaip paskatinimą, jo kūrybos ir pomėgių įvertinimą. Tai paskatins vaiką kurti daugiau ir ugdys jo kūrybinį potencialą. Taip pat svarbu mokyti vaiką, kad galime klysti ir tai yra normalu, priimtina, padėti mokytis iš klaidų ar nesėkmių, rasti būdą, kaip galime pakeisti situaciją ir tiesiog spręsti kilusias problemas.
„Žaidžiant kartu svarbu nepamiršti, kad veikla turi būti maloni abiems pusėms. Nesistenkime, kad žaidimas taptų tik siektinu rezultatu, čia daug svarbiau pats procesas. Žaidimai, kurių metu galime suvokti vaikų jausmus ir išgyventas patirtis, padeda išjausti nuogąstavimus prieš naujas patirtis, pavyzdžiui, pradedant lankyti ugdymo įstaigą, lankantis pirmą kartą pas odontologą ar kirpėją“, - teigia I. Neimantė.
Edukologė siūlo namuose žaisti vaidmeninius žaidimus, kuriuos pasitelkdami vaiką galite supažindinti su profesijomis, artėjančia nauja patirtimi, tarkime, prieš apsilankant pas gydytoją. Žaidimai ir išankstiniai pokalbiai padeda pasiruošti, nuramina ir supažindina vaikus su būsima patirtimi, kuri kartais jaudina ar kelia nerimą. I. Neimantė teigia, kad fizinis kontaktas padeda paleisti susikaupusias emocijas ir energiją. Fizine veikla galima užsiimti tiek namuose, tiek lauke. Fizinės veiklos, žaidimai ir kontaktai gali skirtis savo pobūdžiu, tempu priklausomai nuo kiekvieno vaiko charakterio ir temperamento. Vieniems tai fizinė veikla - susikaupusios energijos paleidimas bėgiojant, lipant ir panašiai, kitiems tai fizinis kontaktas - apsikabinimas, pabuvimas ir nusiraminimas glėbyje. Edukologė teigia, kad savo paties vaiko pažinimas ir unikalumo priėmimas yra vienas iš pagrindinių dalykų, norint sukurti stiprų ryšį su vaiku visam gyvenimui.
