Nėštumas yra labai jautrus moters gyvenimo periodas. Kūdikio laukimas - ypatingas metas visai šeimai. Tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo, o kartu ir rūpesčio periodas. Tačiau rūpintis savimi ir savo kūnu tikrai reikia ypatingai. Labai svarbu žinoti kokie yra nėštumo požymiai ir suprasti kas vyksta su Jūsų organizmu - kokie pokyčiai būdingi, kam ir kada reikia pasiruošti.
Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl, vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą.
Neskubėkite gerti nėščiosioms skirtų vitaminų. Specialistai juos rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba Jūsų mityba nesubalansuota. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus.
11-13 nėštumo savaitė atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas. Nustatoma preliminari gimdymo data. Apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės (kitaip - vaiskumo) matmuo.
Rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės. Priežastys iki šiol nėra tiksliai išaiškintos. Rytinį pykinimą bei vėmimą gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėję virškinamojo trakto judesiai.
Krūtų jautrumas. Dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas. Nėra tiksliai aikšu kas sukelią šiuos pojūčius, tačiau galima sieti su padidėjusiu progesterone lygiu. Nuotaikos pokyčiai. Dažnas šlapinimasis. Tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas.
Kūdikio vystymasis ir judesiai
Susiliejus sėklos ląstelei ir kiaušialąstei atsiranda nauja gyvybė. Užsimezgusio gemalo dydis - 0,12 mm. Tačiau genetinėje medžiagoje jau užkoduota, ar tai bus mergaitė ar berniukas, ar akys bus rudos kaip mamos, ar melsvos, kaip tėčio. Po keturių valandų gemalas ima dalytis - iš vienos ląstelės atsiranda dvi. Procesas jau prasidėjo - toliau ląstelės nepaliaujamai dalysis nuolat. Penkias dienas jau gerokai suapvalėjęs ląstelių gumuliukas kiaušintakiais keliauja į gimdą, ten jis pamažu įsitvirtina gimdos gleivinėje. Dar po kelių dienų nėštumo testas jau parodys, kad užsimezgė nauja gyvybė.
Penktąją savaitę ima plakti vaikučio širdis. Rankytės ir kojytės pūpso tarsi maži pumpurėliai. Dar po kelių dienų žmogutis jau netgi galės pasukti galvytę. Jau yra visų organų ir organų sistemų užuomazgos. Jūsų vaikelio judesiai dabar jau gana aiškūs. Krūtinės ląsta ritmingai kilnojasi, tarsi jis kvėpuotų. Jis jau sukiojasi ir rąžosi. Judėjimas labai reikalingas: tai, ką judėdamas patiria juslėmis, labai svarbu vaisiaus smegenų raidai.
Nėštumas 9 - 12-oje savaitėje. Mažylio kepenys pradeda gaminti tulžies skystį. Trečiojo mėnesio pabaigoje vaikutis jau gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina. Rijimo judesiai treniruoja plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė. Mažylis jau dalyvauja jūsų gyvenime - jis jaučia susijaudinimą, pasitenkinimą, stresą. Jums išsigandus kraujyje padaugėja adrenalino - dėl to greičiau ima plakti ir mažylio širdelė.
Po apvaisinimo praėjo dešimt savaičių, o po paskutinių mėnesinių - dvylika. Besilaukiančiai mamai netrukus prasidės ketvirtas nėštumo mėnuo, taigi pažeidžiamiausias etapas jau baigėsi: po dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja. Gimdoje apsuptas vaisiaus vandenų su du kartus nei motinos plakančia širdele snūduriuoja būsimasis žmogutis. Ultragarsinis tyrimas parodo, kad vaisius gali judėti, tačiau jis dar mažas, o judesiai tokie menki, todėl dar negali jų pajusti.
Vis dėlto vaisius auga greitai ir gimda neatsilieka, todėl galite jaustis pavargusi, mieguista, nes vaisiaus vystymasis pareikalauja daug mamos energijos. Jeigu vargino pykinimas ar vėmimas, nėštumui įpusėjus jaučiamasi vis geriau, nuovargis irzu po truputį turi mažėti. Viduriniuoju nėštumo laikotarpiu įvyksta matomų pokyčių, pradeda matytis pilvelis, vizito pas gydytoją ar akušerę metu matuojama pilvo apimtis, kūno svoris. Šiuo laikotarpiu vieną dieną galite pajusti vaisiaus judesius ir tai nebus pilvo skausmas, ar kitas nemalonus požymis. Judesiai panašėja tarsi į kylančius dujų burbuliukus ir pamažu vaisiui augant pereina į aiškius spyrius.
Antrasis nėštumo trimestras dažniausiai yra geras metas daugeliui besilaukiančių moterų, tačiau galite jausti energijos stoką, greitai atsirandantį nuovargį, nes nėštumui sunaudojamos didelės organizmo geležies sąnaudos, todėl būtini kraujo tyrimai atskleisti ar nereikia vartoti geležies papildų. Nėštumo metu stebėkite savo svorio prieaugį, nes šiame etape lengva pernelyg greitai priaugti papildomų kilogramų. Jei iki gimdymo priaugama apie 13-15 kilogramų, tai idealus svoris.
Mieguistumas. Prasideda nuo pirmųjų vaisiaus vystimosi savaičių ir tęsiasi iki antrojo nėštumo trimestro, vėliau atsiranda energijos stoka, bet mieguistumo pojūtis išnyksta. Nemalonios išskyros iš makšties. Gali varginti dėl grybelinės infekcijos, šiuo laikotarpiu moters organizme tai būdinga.
Kūno pokyčiai. Šiuo laikotarpiu vaisiaus dydis beveik kaip melionio. Placenta irgi auga ir storėja sulig vaisiaus deguonies ir maisto medžiagų poreikiais. Visi organai, kurie susiformavo gemalo etapu, vystosi ir auga, o mažylio vaisiaus proporcijos vis labiau ir labiau panašėja į naujagimio. Tik galvutė vis dar neproporcingai didelė. Kūną iš pradžių sudaro kremzlės, bet paskui jos pamažu virsta kaulais. Nėštumo viduryje vaisius rankytėmis pradeda tyrinėti savo kūnelį ir aplinką. Kai pirštai priartėja prie burnytės vaisius pradeda daryti pirmuosius čiulpimo judesius - tai gyvybinis refleksas. Gimęs kūdikis jau moka čiulpti ir žįsti, pats ieško motinos krūties.
Vaisius jau naudojasi ir savo klausos pojūčiais, labiausiai jam pažįstami mamos virškinimo sistemos garsai ir didžiųjų kraujagyslių šnaresys, tačiau po mažu pradeda suvokti ir mamos pasaulio garsus bei tėčio balsą. Akys jau jautrios šviesai, nors vokai dar tvirtai užmerkti. Šiuo laikotrapiu vaisius aktyviai juda, jo padėtis vis dar nepastovi. Atliekant ultragarsinį tyrimą 18 - 20 savaitę matuojamas vaikelio dydis, įvertinama placentos vieta, vaisiaus vandenų kiekis, apžiūrint vaisiaus širdis, kaukolė, vidaus organai. Pagal vaisiaus matmenis apskaičiuojamas vaisiaus gestacinis amžius t.y. 27-40 savaitės tai trečiasis nėštumo trimestras, kurio pabaigoje laukia susitikimas su pasauliu.
Du trečdaliai nėštumo jau praeityje ir gyvenimas nuolatinėje vandenų drėgmėje, šilumoje ir tamsoje dar tęsis apie du mėnesius. Dauguma nėščiųjų jaučiasi labai gerai, o nėštumas atrodo lengvas ir smagus. Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Šie susitikimai tikrai svarbūs, nes suteikia saugumo jausmą.
Dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Nes dėl vaisiaus padėties ir spaudimo pakinta skrandžio padėtis. Iš nugaros į kojas ar pilvelį sklindantis skausmas gali suneraminti ar neleisti kokybiškai išsimiegoti, ypač nugaros skausmas būdingas, jeigu prieš tai turėjote nugaros problemų. Šio laikotarpio pradžioje gimda vis dar yra gana erdvi aplinka kūdikiui, tačiau netrukus vietos ims trūkti ir daugelis kūdikių įsitaiso žemyn galva. Vaisius vis dar gali vartytis, bet paprastai jau 36-ą savaitę jis nusprendžia, ar gimti galvute. Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarso tyrimą. Nustačius sėdmenų pirmeigą, su nėščiąja aptariama išorinio vaisiaus apgręžimo galimybė.
Vaisiaus kūnas vis dar lieknas ir nesukaupęs riebalų po savo odele, kuri raudona ir plona. Tik per paskutines keturias nėštumo savaites odelė pastorėja ir atsiranda naujagimio išvaizda. Svoris vis dar nuolat auga po 200 gramų per savaitę. Organai ir plaučiai bręsta, kartais kvėpavimo pratybos baigiasi žagsuliu, kurį besilaukianti moteris pajunta kaip ritmišką tvinkčiojimą pilve. Vaisius jau gali atsimerkti ir mirkčioja reguliariais laikotarpiais. Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia kaip susitraukia gimda.
Kada pradeda jaustis kūdikio judesiai?
Visas nėštumas, bėgančios savaitės yra kupinos virsmo ir moters kūno pokyčių. Pradžioje normalu jausti nerimą ir nepasitikėjimą ar kitus jausmus. Nėštumas yra kupinas emocijų pirmąjame trimestre, jos įvairios, o tai įtakoja ir moters nuotaikas. Vėliau, tai pereina į kūno pokyčius, kartais vargina pykinimas, kartais pilvo skausmas ar mieguistumas, bet prie nieko negalime priprasti, nes vystydamasis ir augdamas vaisius moters organizmui suteikia vis naujų iššūkių.
Kai laukiates kūdikio, vienas maloniausių nėštumo momentų - jausti mažylio judesius. Tai ne tik stebuklingas ryšio su kūdikiu ženklas, bet ir svarbus signalas, rodantis, kad jis auga ir vystosi. Todėl nenuostabu, kad staiga sumažėję ar visai dingę judesiai gali sukelti nerimą. Svarbiausia - nepanikuoti. Priežasčių gali būti daug, ir dažniausiai jos yra visiškai nepavojingos. Visgi svarbu žinoti, kada kreiptis į gydytoją ir ką galite padaryti pati, kad paskatintumėte mažylį judėti.
Dauguma moterų pirmuosius vaisiaus judesius pajunta tarp 16-24 nėštumo savaitės. Pirmą kartą nėščios moterys juos dažnai pastebi kiek vėliau (apie 20-22 savaitę). Vėlesnėse nėštumo savaitėse (nuo 28 savaitės) kūdikio judesius reikėtų jausti kasdien - jie tampa stipresni ir labiau reguliariai kartojasi.
Literatūroje teigiama, kad pirmojo nėštumo metu vaisiaus judesiai pirmą kartą pajuntami apie 20-tąją nėštumo savaitę, pakartotinai besilaukianti juos pajunta anksčiau - apie 18-tąją savaitę. Vaikelis gimdoje spurda nuolat, tiesiog iš pradžių tie judesiai labai nestiprūs, todėl nejuntami, vėliau kyla neaiškumų ar tai ne oras keliauja žarnynu. Tačiau visai realu net ir pirmą kartą besilaukiančiai moteriai pirmuosius judesius pajusti 15-16-tąją nėštumo savaitę. Didesnės įtakos pajutimui turi placentos vieta. Jei ji prisitvirtinusi pilvinėje gimdos pusėje - judesiai gali būti pajuntami vėliau ir jaučiami silpniau. Bet kokiu atveju, iki 25-tosios savaitės „laukti“ judesių yra normalu. Pojūčius moterys apibūdina įvairiai - vienoms atrodo, kad pilve suspurdėjo žuvytė, kitoms - plasnoja drugeliai, trūkčioja nervas ar tarsi kažkas nutirpsta. Tai labai individualu ir pirmaisiais kartais tikrai gali būti sunku atskirti, kada juda vaisius, o kada tiesiog dirba žarnynas. Augant vaisiui, maždaug antrojo trimestro pabaigoje, judesiai tampa stipresni ir dažnesni, o trečiojo trimestro metu galima suskaičiuoti net apie 30 judesių per valandą.
Apytiksliai 12 nėštumo savaitę vaisius ima aiškiai judinti rankas ir kojas, tačiau judesiai dažniausiai yra per silpni, kad būtų juntami. Nuo maždaug 16 savaitės moterys ima jausti lengvus kaip drugelio sparnų plasnojimas judesius. Dauguma juos painioja su dujų judėjimu žarnyne. Nuo 20 savaitės dauguma moterų aiškiai skiria sustiprėjusius vaisiaus judesius nuo virškinimo procesų. 24 savaitę galima suprasti, kada vaisius žagsi (žagsėjimas skaičiuojant judesius neturėtų būti vertinamas). Nuo 28 savaitės vaisius juda daug. Kai kurie judesiai gali būti tikrai stiprūs. 36 savaitę gimdoje vietos vis mažiau, todėl judesiai šiek tiek sulėtėja, tampa panašesni į rąžymąsi, nei į aerobiką. Jei sulėtėję judesiai kelia nerimą - būtinai įspėkite nėštumą prižiūrintį mediką.
Galimos silpnų judesių priežastys
Kūdikis miega - vaisius gali turėti savo miego ciklus, kurie trunka apie 20-40 minučių. Jūsų dėmesys nukreiptas kitur - jei esate užsiėmusi ar judate, galite tiesiog nepastebėti švelnių spyrimų. Placentos vieta - priekinė placenta (esančios gimdos priekyje) gali „sugerti“ judesius, todėl jie tampa sunkiau jaučiami. Nėštumo pradžia - ankstyvose savaitėse judesiai dar nėra reguliarūs.
Pavojingiausia judesių sumažėjimo priežastis - deguonies trūkumas vaisiui. Tai gali nutikti dėl kelių priežasčių ir gali tekti gimdyti anksčiau, kad būtų išvengta tolimesnių komplikacijų. Po 36 savaitės stipriai sumažėja vietos gimdoje staigiems spyriams ar vartymuisi. Tai nereiškia, kad judesių sumažėja, jie tiesiog tampa ne tokie staigūs, primena rąžymąsi. Kiekvienas žmogus yra kitoks, todėl jau ir gimdoje skiriasi judesių dažnis ir aktyvumas. Kai kurie vaikučiai miega beveik visa dieną ir atsibunda tik tada, kai mama nurimsta ir atsigula miegoti, kiti, atrodo, juda nuolat. Vaisius gimdoje miega vidutiniškai 17 val. per parą, dažniausiai po 40-50 min. vieną kartą. Nėštumui artėjant prie pabaigos, vaisius gali miegoti 20-75 min. vieną metą, todėl aišku, kad nejausti nuolatinių judesių yra normalu.
Pagal vaisiaus judesių dažnį ir pobūdį bei pokyčius galima spręsti apie tai, kaip vaikutis jaučiasi gimdoje, ar neiškilo pavojus jo gyvybei. Pakankami judesiai rodo, kad vaisius pakankamai aprūpinta krauju. „Kūdikio judesių skaičiavimo tikslas - laiku nustatyti vaisiaus hipoksiją, t.y. VAISIAUS JUDESIŲ SKAIČIAVIMAS IR REGISTRAVIMAS - tai paprasčiausias vaisiaus būklės tyrimo metodas, kurį nuolat turi atlikti pati nėščioji.
5 būdai, kaip paskatinti kūdikį judėti
1. Suvalgykite lengvą užkandį arba išgerkite stiklinę šalto vandens. Kartais kūdikiai reaguoja į pakitusią gliukozės koncentraciją kraujyje. Bananas, obuolys ar natūralios sultys gali paskatinti mažylį sujudėti. Taip pat padeda šaltas vanduo - temperatūros pokytis dažnai paskatina reakciją.
2. Atsigulkite ant kairiojo šono ir susikoncentruokite. Tai geriausia padėtis stebėti judesius, nes pagerėja kraujotaka gimdoje. Atsigulkite tylioje aplinkoje, užsimerkite, padėkite ranką ant pilvo ir susitelkite į pojūčius. Daugelis mamų sako, kad po kelių minučių kūdikis pradeda judėti.
3. Paleiskite muziką ar kalbėkite su kūdikiu. Kūdikiai reaguoja į garsus jau nuo 20 nėštumo savaitės. Paleiskite ramią muziką arba savo balsu švelniai kalbėkite su mažyliu. Kai kurios mamos pasakoja, kad kūdikis „atsiliepia“ į pažįstamą tėčio balsą ar mėgstamą melodiją.
4. Lengvai palieskite pilvą ar pasikeiskite kūno padėtį. Pakeitus padėtį - pavyzdžiui, atsistojus ar pasisukus - galite paskatinti kūdikį reaguoti. Švelnūs prisilietimai prie pilvo taip pat padeda sukurti ryšį ir paskatinti mažylio reakciją.
5. Užsiimkite kvėpavimo pratimais ar lengvu tempimu. Trumpa sąmoningo kvėpavimo sesija ar švelnus tempimo pratimas gali paskatinti vaisiaus aktyvumą.
Kada kreiptis į gydytoją
Visgi, jei judesių nesijaučia ilgiau nei įprastai arba pastebite žymų jų sumažėjimą, reikėtų kreiptis į gydytoją ar akušerę - ypač jei esate po 28 savaitės. Jei pajutote 4 ar daugiau judesių, tą dieną galite daugiau nebeskaičiuoti, tačiau jeigu mažiau nei 4, tyrimą pratęskite papildomai.
Jei moteris pastebi, kad jau kurį laiką nejuto vaisiaus judesių, nerimauti yra normalu. Tačiau dažniausiai taip nutinka, jei vaikelis miega arba moteris buvo užsiėmusi kitais reikalais. Vis dėlto, trumpam nurimti ir paskaičiuoti judesius reikėtų, jei: Jaučiama mažiau nei 5 judesiai per valandą; Vaisius nejuda ar juda labai silpnai, net jei aplink triukšmas arba pilvas yra judinamas; Judesiai vis silpnesni jau antra para iš eilės.
Į gydytoją kreipkitės, jei: Suskaičiuojate mažiau nei 10 judesių per 2 val., kuriomis vaisius dažniausiai būna aktyvus. Nejaučiate judesių iš viso - gali būti, kad sutriko placentos funkcija ir vaisius negauna deguonies ir maisto medžiagų. Judesiai pasikeičia drastiškai - tampa labai dažni ir intensyvūs, arba atvirkščiai - reti ir silpni.
Jausmas, kad vaisiaus judesiai sumažėjo ar tapo silpnesni, kelia nerimą. Ypač 27 savaitę, kai vaisius jau pakankamai didelis, kad jo judesiai būtų juntami. Tai gali reikšti, kad vaisius patiria deguonies trūkumą arba yra kitų komplikacijų. Svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, kad būtų atlikti reikalingi tyrimai ir užtikrinta tinkama pagalba.
Jeigu jaučiate, kad kūdikio judesiai pastebimai sumažėjo, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Jis (ji) ištirs vaisiaus širdies plakimą naudodamas garsinį aparatą ir imsis atitinkamų veiksmų. KTG stebi jūsų kūdikio širdies ritmą 20 minučių. Jei KTG yra normalus ir nenustatytas kitas rizikos veiksnys, būsite išrašytas.
Samanta.. Tokiame laike nenormalu. Normalu 37 savaitė, nors ir tai priestaringos nuomones del to. Isgerkite minimum 1 litro salto vandens, su ledukais. Jei nejusit judesiu po 10-20 min, tada I ligonine. Su saltu vandeniu prabudint mazyli galima. As tokiu vaziavau i ligonine.
Man asmeniškai labai keisdavausi pojūtis, priklausomai nuo vaiko padėties, oro temperatūros ir pan. Pvz. karštomis vasaros dienomis judėdavo mažiau, nėštumo pabaigoje judėdavo mažiau, apsisukus kitaip jausdavau ir pan. Kartą, berods 35 savaitę, kelias dienas išvis nejaučiau, supanikavau, nulėkiau į ligoninę, viskas buvo gerai. Ta prasme, pasakos, kad vaikas turi judėti būtent kažkiek kartų kažkuriuo metu Niekados taip nebuvo. Ir tie judesiai - jų dažnis, intensyvumas - keičiasi viso nėštumo metu. Mažėjant vietos gimdoje vaikas juda mažiau ir jaučiamas mažiau, tas irgi natūralu. Visgi, jei labai kelia nerimą, jei ilgokai nėra išvis jokių judesių, nuvažiuokite, kad patikrintų.
Negaliu patikėti, kad taip rašo moteris, turinti vaikų 😱 ką reiškia pasakymas apsijuoksit arba pasijusit kaip mazvaike? Man vaiko gyvybė nėra juokas. Ir jei kas kelia nerimą, tai nors ir 100k važiuoti į ligoninę pasitikrinti, toks daktarų darbas.
27 savaitę jūsų kūdikiui - dar vienas spartaus augimo laikotarpis. Jis sveria apie 900 gramų, o ūgis - apie 36 cm. Sparčiai vystosi smegenys ir nervų sistema. Aktyviai dirba vaisiaus endokrininė sistema. Kasa gamina insuliną. Skydliaukė - kalcitoniną, trijodtironiną, tiroksiną, šie hormonai reguliuoja kalcio kiekį organizme, yra atsakingi už jo protinius sugebėjimus, medžiagų apykaitos procesus. Apskritai, vaikas tampa vis labiau nepriklausomas nuo motinos. Visos pagrindinės organų sistemos jau susiformavusios. Aktyviai vystosi imuninė sistema, kvėpavimo sistemoje formuojasi alveolės ir kvėpavimo traktas. Pradeda gamintis surfaktantas - labai svarbi medžiaga, padėsianti atverti alveoles vaikeliui pirmą kartą įkvėpus! Gimimo metu surfaktanto turėtų būti pakankamai savarankiškam kvėpavimui. Priešingu atveju, vaikas turi būti prijungtas prie kvėpavimo aparato. Vaisius jau yra gyvybingas. Ir net jei vaikas gims šiuo metu, po tinkamai suteiktos medicininės pagalbos ir modernios įrangos - kūdikis galės gyventi!
Vaisiaus išvaizda vis labiau panašėja į būsimo kūdikio. Suformavusios akys, ausys, matomos blakstienos, antakiai ir plaukai, ant rankų ir kojų pirštų auga minkšti nagučiai. Aiškiai matomi lytiniai organai. Oda atrodo raukšlėta, dėl nuolatinio būvimo vandenyje. Jūsų sūnus ar dukra ne tik atsimerkia ir užsimerkia, bet taip pat ir gerai reaguoja į šviesą. Apskritai, jis jau elgiasi kaip vaikas: jaučia skonį ir kvapą, girdi garsus, rodo emocijas, žaidžia. Jis turi savo miego ir būdravimo režimą ir jūs turbūt tai jau pastebėjote. Jūsų kūdikiui kol kas dar pakanka vietos šuoliukams, pasitempimams ir apsivertimams, ir jis energingai treniruojasi, kojytėmis atsispiria į mamos pilvą. Kartais galite pajausti nestiprius ritmingus sudrebėjimus: tai jūsų kūdikis žagsi.
Paprasčiausiai sakoma, kad vaikelis turėtų judėti taip pat dažnai, kaip judėjo paskutines kelias savaites. Kol jaučiate, kad vaikelio judesių dažnumas ir intensyvumas iš esmės nepasikeitė, galite manyti, kad jam viskas gerai. Tačiau jei jaučiate, kad judesiai tapo silpnesni arba retesni, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją.
