Psichologinis konsultavimas yra svarbi pagalbos forma, skirta asmenims, patiriantiems įvairius sunkumus. Lietuvoje psichologinio konsultavimo paslaugos tampa vis populiaresnės, o specialistai naudoja įvairias priemones ir metodus, kad padėtų klientams spręsti problemas ir gerinti psichologinę būklę. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines psichologinio konsultavimo priemones ir metodus, taikomus Lietuvoje, įskaitant vaikų ir paauglių konsultavimą, įvairias terapijos formas ir konsultavimo metodikas. Psichologinis konsultavimas - nuo vieno iki kelių sesijų trunkantys psichologo ir kliento susitikimai, kurių metu klientas įvardina savo sunkumus bei problemas, išsako savo susikaupusias mintis, įvardina kylančias emocijas bei jausmus. Garsiai įvardinti jausmai bei sunkumai - padeda pažvelgti į savo paties situaciją „kitomis“ akimis, tarsi iš šono.
Vaikų ir Paauglių Psichologinis Konsultavimas
Vaikų psichologinio konsultavimo tikslas dažniausiai yra išspręsti konkrečius, neseniai kilusius vaiko ar paauglio sunkumus (pvz., netekties atveju, pakeitus mokyklą, tėvų skyrybų atveju, atsiradus naujoms baimėms ir pan.). Į vaikų psichologą paprastai kreipiamasi tuomet, kai kilusiems sunkumams įveikti nebepakanka paties vaiko ar paauglio pastangų ir aplink esančių artimųjų pagalbos. Konsultacijų metu vaikas yra kviečiamas pasikalbėti jam svarbiomis temomis. Kartais nutinka taip, kad vaikams, patiriantiems sunkumų, yra nelengva apie juos kalbėti žodžiais. Tokiais atvejais konsultacijose yra naudojamos ir kitos priemonės, padedančios vaikui papasakoti apie sunkumus, - žaidimai, piešiniai ir pan. Kadangi šeima yra labai svarbi vaiko pasaulio dalis, psichologo konsultacijos įprastai 1 k./mėn. yra teikiamos ir vaiko tėvams.
Pirmoje konsultacijoje susitinkama tik su tėvais arba kartu su vaiku/paaugliu. Kitos konsultacijos vyksta tik su vaiku ar paaugliu, periodiškai pagal poreikį susitinkant su tėvais. Neretai konsultacijos su psichologu vyksta tik su tėvais, nekonsultuojant vaiko. Vaikų psichologinis konsultavimas yra kitoks nei suaugusiųjų. Vaikams dažniausiai sunku žodžiais įvardinti tai, ką jie jaučia, todėl vaikų psichologinėse konsultacijose naudojami žaidimo, dailės terapijos metodai, padedantys vaikui atsiskleisti.
Tėvai dažnai nerimauja prieš atvesdami vaiką pas psichologą. Jiems kyla klausimų: „Ar turėčiau pasakyti apie atvykimą? Ką turėčiau sakyti? Ką daryti, jei vaikas nenorės ateiti?”. Normalu, kai tėvai nerimauja. Normalu, jei ir vaikas nerimauja prieš atvykdamas pas vaikų psichologą. Jiems gali kilti klausimų, kas yra vaikų psichologas, ką jis veikia ir kodėl jie turėtų lankyti konsultacijas. Nežinant, ko tikėtis ar pasitinkant naujoves visiems žmonėms nerimas kyla natūraliai. Todėl siekiant sumažinti šį nerimą, svarbu vaiką tinkamai paruošti susitikimui su vaikų psichologu.
Kaip tai padaryti? Skirkite specialų laiką pokalbiui apie ėjimą pas vaikų psichologą, kad būtų galimybė vaikui atsakyti į visus jam rūpimus klausimus. Ši informacija neturėtų nuskambėti po sunkios dienos, uždarant duris ar konflikto įkarštyje, tai vaikui atrodytų kaip bausmė. Pokalbio lengvumas siunčia vaikui žinutę, kad ieškoti pagalbos yra normalu. Praneškite vaikui, jei jau buvote nuvykę patys pas vaikų psichologą, nes paprastai specialistas susitinka pirmiausia su tėvais, prieš pasimatydamas su vaiku.
Kalbatės svarbiausia būti nuoširdžiam ir sakyti teisybę apie kreipimosi į vaikų psichologą priežastis. Netiesa arba vengimas apie tai kalbėti gali vaikui didinti nerimą ir nepasitikėjimą, o tai trukdo sėkmingam pirminio kontakto su specialistu kūrimui. Kartais tėvai, norėdami išvengti pasipriešinimo, nepasako tiesos, kur vyksta arba įvardina, kad vyksta pas gydytoją. Nedarykite to. Psichoterapija remiasi pasitikėjimu.
Mažesniems vaikams galite pasakyti, kad vaikų psichologas kalbasi su vaikais ir tėvais bei žaidžia, siekdamas padėti išspręsti problemas ir geriau pasijusti. Aiškindami, remkitės vaikams suprantamomis analogijomis. Papasakokite, ko vaikas atvykęs pas vaikų psichologą gali tikėtis: kaip vyksta konsultacija, kiek laiko ji trunka, ką vaikas galės daryti, kur bus ir kaip atrodys kabinetas. Vietos, aplinkos, į kurią vaikas eis, apibūdinimas gali turėti didelės reikšmės mažinant nerimą, kurį kelia nežinomybė. Pasakykite, kad vaikų psichologo kabinete bus žaislų, kur jis randasi (mokykloje, ligoninėje, privačiame name ir pan.). Perspėkite, ar būsite kartu su vaiku kabinete, ar jis liks vienas su vaikų psichologu. Mažesniems vaikams galite pasakyti, kad vaikų psichologas kalbasi ir žaidžia su vaikais ir tėvais, siekdamas padėti išspręsti problemas ir geriau pasijusti. Galite remtis metaforomis ir pasakyti: vaikų psichologas padeda vaikams pamatyti stipriąsias savybes ir išugdyti norimas, pasiekti pergalių, kaip ir krepšinio treneris padeda komandai pasiruošti varžyboms ir jas laimėti.
Kalbekite apie vaikų psichologą pozityviai, vengdami sudaryti įspūdį, jog tai dar vienas suaugusysis - tėvų atstovas. Padrąsinkite elgtis laisvai, būti savimi. Perspėkite, kad viskas, ką vaikas pasakys psichologui ir ką veiks susitikimo metu bus laikoma paslaptyje ir be vaiko leidimo niekas nesužinos, net tėvai. Tėvai dažnai nežino, kaip apibūdinti vaikų psichologą. Venkite žodžio „gydytojas“, nes vaikai bijo skausmo. Psichologas ar psichoterapeutas - tai jausmų tyrinėtojas. „Žinai, mes pastebėjome, kad tau paskutiniu metu dažnai būna liūdna (arba baisu miegoti vienam). Yra tokia speciali vieta, kur vaikai žaidžia ir kalbasi apie jausmus. Mes ten nuvažiuosime, ten bus daug žaislų, ir žmogus, kuris vadinasi psichologas arba psichoterapeutas. Jis padės mums suprasti, kaip padaryti, kad tie nemalonūs jausmai mažiau trukdytų. „Mes matome, kad tau sunku mokykloje (arba sutarti su broliu). Mes, tėvai, ne visada žinome, kaip geriausiai padėti, todėl radome žmogų, kuris specializuojasi būtent vaikų rūpesčiuose. Tai ne pamokos ir ne ligoninė.
Perduokite vaikui žinutę, kad sunkumai sprendžiami bendromis pajėgomis, kad vaikų psichologas kalbėsis ir padės ne tik jam, bet ir tėvams. Perduokite vaikui žinutę, jog jis nėra problema. Tai pagalba vaikams ir jų tėvams siekiant išsiaiškinti ir suprasti tai, kas vyksta jų gyvenime, lavinti vaikų problemų sprendimo įgūdžius, motyvuoti juos ir suteikti žinių apie tai, kaip ir kokiais būdais efektyviai siekti savo tikslų, prisitaikyti prie pokyčių ar aplinkos reikalavimų, užmegzti ir palaikyti tarpasmeninius santykius, realizuoti ir plėtoti turimą potencialą ir pan.
Vaikus labiausiai gąsdina nežinomybė. Tai ne egzaminas. Niekas nevertins ir nerašys pažymių. Žaidimas yra darbas. Pasakykite, kad kabinete bus žaislų, piešimo priemonių ar smėlio dėžė. Tėvų buvimas. Tai labai svarbu vyresniems vaikams. Vaikas gali bijoti, kad psichologas viską papasakos tėvams. „Tai bus tavo erdvė. Viskas, ką pasakysi psichologui, liks tarp jūsų. Psichologas man papasakos tik bendrus dalykus, patars kaip mums visiems geriau sutarti, bet tavo paslapčių neišduos. Vaikai dažnai galvoja, kad jis yra blogas, todėl jį veda taisyti. "Mes einame, kad išmoktume geriau tave suprasti ir tau padėti.
Psichoterapija Vaikams ir Paaugliams
Vaikų ir paauglių psichoterapija turi daug panašumų su psichologiniu konsultavimu - abiem atvejais siekiama padėti įveikti įvairius vaikams ir paaugliams kylančius sunkumus. Visgi, psichoterapija tikslingesnė tuomet, kai problemos yra užsitęsusios. Psichoterapeutas pokalbiu siekia padėti vaikui ar paaugliui geriau save pažinti, suprasti savo jausmus, priimti ir integruoti skausmingas patirtis ir traumas, atrasti savo stiprybes, numatyti ateities galimybes ir pan. Vaikų psichoterapijoje dažnai naudojami ir kiti metodai, padedantys vaikams pasakoti apie savo vidinį pasaulį, - žaidimų terapija, piešimas, lipdymas, vaidyba. Psichoterapijos tikslai yra atstatyti ir palaikyti vaiko sveiką asmenybės raidą ir lengvinti simptomus. Siekiant geriausio rezultato, psichoterapijos metu siekiama glaudaus bendradarbiavimo su artimiausia vaiko aplinka.
Psichologinis Įvertinimas
Psichologinio įvertinimo tikslas - geriau suprasti vaiko vidinį pasaulį, raidos ypatumus, emocinę būseną, pažinti vaiko stipriąsias puses, suprasti sunkumus bei jų priežastis ir numatyti pagalbos strategijas. Psichologinis įvertinimas yra atliekamas psichologo arba psichoterapeuto. Vertinimo procesą apima susitikimai su vaiko tėvais/globėjais ir pačiu vaiku, specialistais, dirbančiais su vaiku, dokumentų analizė. Įvertinimas baigiamas išvados pristatymu tėvams - susitikimo metu pristatomos įvertinimo išvados, rekomendacijos bei galima pagalbos strategija.
Terapijos Formos ir Metodikos
Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)
Kognityvinė elgesio terapija (KET) - šiuolaikinis, saugus, moksliškai pagrįstas ir labai veiksmingas vaikų ir paauglių psichologinio gydymo būdas. KET yra nukreipta į esamą elgesį ir mąstymą bei jo keitimą ten, kur jis nėra adaptyvus. Išskirtinis KET bruožas: vaikas kas savaitę atlieka pavestas užduotis. Tai padeda keisti elgesį tarp konsultacijų, sutrumpina jų trukmę ir skaičių. Dirbant su depresišku vaiku terapijoje siekiama keisti depresijai būdingas negatyvias nuostatas, pasireiškiančias sergančiųjų polinkiu viską “matyti tamsiomis spalvomis”. Tai mokymasis į save pažvelgti kaip į laimėtoją, o ne į nevykėlį. Kognityvinės terapijos principai padeda vaikams suvokti savo būseną bei jausmus ir juos priimti. Kognityvinė elgesio terapija (KET) - (angl. k. „ Cognitive Behavioral Therapy „) - viena iš psichoterapijos rūšių, paaiškinanti sąsajas tarp žmogui kylančių minčių, emocijų ir elgesio. Mūsų mintys, emocijos ir elgesys yra susijusios ir yra tarpusavyje itin sąveikaujančios sistemos. Pokytis kurio norsje iš jų, lemia ir kitų šių sistemų reagavimą į tai. Renkantis kitokį elgesio būdą, keičiasi mintys ir emocijos. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra struktūruota ir gana aiškiai apibrėžta. Efektyvumas patvirtintas begale mokslinių tyrimų, ji plačiai taikoma specialistų visame pasaulyje. Šios terapinės krypties proceso metu praeičiai dėmesio skiriama tiek, kiek to reikia klientui ir kiek ji lemia tolesnius įsitikinimus ir veiksmus jo gyvenime. Nuo kitų psichoterapijos krypčių ji skiriasi tuo, kad turi namų darbus. Vadinasi, klientas yra aktyvus savo asmeninių pokyčių dalyvis.
Meno Terapija
Meno terapija - psichoterapijos rūšis, taikoma naudojant dailės, meno, piešimo, fotografijos, pasakų, smėlio ir kitus šios terapijos metodus. Meno terapija tinkama tiek suaugusiems asmenims, tiek vaikams. Tai kiek žaisminga, atpalaiduojanti, maloni veikla. Dailės terapija skirta fizinei ir psichikos sveikatai stiprinti, pasitelkiant dailę, kūrybos procesą ir psichoterapinius santykius. Dailės terapijos procesui vadovauja dailės terapijos specialistas, kuris suteikia žmogui saugią aplinką, padeda įsijungti į kūrybinį procesą ir jį panaudoti labiau pažįstant ir ugdant save, sprendžiant psichologines problemas, mokantis socialiai prisitaikyti. Dailės terapija nėra skirta norintiems išmokti piešti, jos metu svarbus pats kūrybinis procesas, taikant įvairias technikas - lipdymą iš molio, tapymą, piešimą ir kt. technikas, išreiškiamos mintys, jausmai ir potyriai, kuriuos pasakyti žodžiais gali būti sunku. Dailės terapijos metu lavėja smulkioji motorika, pažintiniai gebėjimai, bendravimo įgūdžiai, emocinis intelektas, vaizduotė, ugdoma savivertė bei savivoka, savęs pažinimas.
Muzikos Terapija
Muzikos terapija yra kliniškai ir moksliškai įrodyta sveikatos priežiūros intervencija, naudojama siekiant individualių terapinių kliento tikslų. Proceso metu terapeutas bendradarbiauja su klientu (ar klientų grupe) naudodamas muziką ir susikuriantį terapinį ryšį kliento psichosocialinės sveikatos gerinimui. Vaikams ir paaugliams, turintiems emocijų ir elgesio sunkumų, muzikos terapija gali padėti gerinti socialinius įgūdžius, savireguliacijos procesus, kelti pasitikėjimo savimi jausmą, patirti kūrybinį malonumą. Muzika vaikams ir paaugliams suteikia galimybę pažinti savo jausmus, išreikšti emocijas, padeda išsikrauti, atsipalaiduoti, nurimti, sutelkti dėmesį. Grupinės terapijos metu vaikai ir paaugliai patiria sėkmę, jaučiasi išgirsti ir išklausyti, mokosi priimti save ir kitą. Svarbu pabrėžti, kad užsiėmimuose visas dėmesys koncentruojamas į procesą, tai, kas vyksta čia ir dabar, todėl muzika yra tik priemonė, bet ne tikslas siekiant gerinti klientų savijautą ir psichosocialinę gerovę.
Socialinių Įgūdžių Ugdymas
Žmogus - sociali būtybė, tačiau kiekvieno žmogaus socialiniai įgūdžiai, gebėjimas užmegzti ir išlaikyti ryšį skiriasi. Naudodami socialinių įgūdžių ugdymo dailės priemonės grupėje dalyviai mokosi užmegzti saugų ryšį su kitais grupės dalyviais, stiprinamas bendrumo, priklausymo grupei jausmas. Naudodami socialinių įgūdžių ugdymo dailės priemones grupėje vaikai mokosi atpažinti savo jausmus, juos įsisąmoninti bei išreikšti priimtinu būdu. Vaikai mokomi tinkamų streso įveikimo, emocijų valdymo būdų, kūrybinio ir kritinio mąstymo, ugdomi tarpasmeninio bendravimo įgūdžiai, gebėjimas priimti sprendimus. Grupės metu ugdomas gebėjimas išsakyti savo jausmus, atrasti bendrų dalykų su kitais grupės nariais, gauti palaikymą, išklausyti, atsakyti, palaukti. Užsiėmimų metu siekiama kurti saugią erdvę vaiko saviraiškai, ugdyti socialinius įgūdžius, savireguliaciją, savęs pažinimą per įvairius sensorinius pojūčius.
Kitos Terapinės Metodikos
Žaidimų terapija: Vaikų konsultacijos pasižymi žaidimo, piešimo, pasakų ar istorijų kūrimo metodais, padedančiais vaikui lengviau išreikšti savo jausmus ir patirtis. Theraplay: Kūrybiška ir dinaminė terapinė priemonė, skirta vaikams ir jų šeimoms, kurioje terapeutas dirba su vaiku ir jo šeima per žaidimus, kūrybiškas užduotis ir fizinius pratimus, kurie yra specifiški ir pritaikyti individualiam vaiko poreikiui. TBRI (Trust-Based Relational Intervention): Terapinė ir auklėjimo metodika, sukurta TCU Karys Center for Child Development specialistų, skirta vaikams su traumomis ir sudėtingomis praeities patirtimis, akcentuojant ryšio, pasitikėjimo ir emocinio prisirišimo kūrimąsi tarp vaiko ir suaugusiojo. Psichodinaminis piešinių interpretavimas: Psichodinaminės psichoterapijos dalis, kurioje psichoterapeutai naudoja paciento sukurtus piešinius ar bruožus, norėdami suprasti paciento psichinę būseną bei pasąmonės turinį. Smėlio dėžės terapinis metodas: Psichoterapinis įrankis, kuriame naudojama smėlio dėžė ir smėlio figūros kaip priemonė išreikšti, tyrinėti ir nagrinėti emocinius ir psichologinius procesus. Kaniterapija: Terapinė priemonė, kuri naudoja gyvūnus, kaip dalį terapijos proceso, siekiant padėti vaikams ar suaugusiems, kurie turi fizinės arba psichinės sveikatos sutrikimų, įvairius iššūkius arba specifinius poreikius.
ŽAIDIMŲ TERAPIJA – KAS TAI?
Darbas su Emocijomis ir Elgesio Sunkumais
Vaiko baimės ir nerimo reakcijos kelia įtampą suaugusiesiems ir pareikalauja daug kantrybės. Būdami šalia tokio vaiko, mes turime išlikti ramūs ir priimti vaiko jausmus, nesistengti jų slopinti ar skatinti, bet mokyti tinkamais būdais juos išreikšti. Piktas vaikas - tai lyg dramblys kambaryje - norisi jo nematyti, kuomet nežinai kaip tinkamai pasielgti. Tai tema aktuali tiek ugdytojams, tiek tėvams - intensyvios emocijos abejingų nepalieka. Nors pyktis yra reikalingas jausmas, vaikams gali tapti iššūkiu mokantis jį tinkamai išreikšti. Nors vaikystė pilna netekčių - susipyksta, pameta, išsikrausto, išsiskiria ar miršta, dažnai vengiame kalbėtis su vaikais apie netektį.
Pyktis - aktyvi emocija, kuri gali tapti nevaldoma ar net peraugti į agresiją. Dažną suaugusį trikdo mažųjų audringa pykčio išraiška, o vaikui supykus mokytis tinkamesnių pykčio išraiškos būdų nėra laikas. Todėl daug lengviau žaidžiant mokytis tinkamai išreikšti pyktį ir taip ruoštis ateities iššūkiams.
"Socialinės Istorijos" kaip Priemonė Bendravimo Įgūdžiams Lavinti
Kartais vaikams prireikia pagalbos lavinant bendravimo įgūdžius. Mokykloje būna situacijų, kuriose būtų naudinga iš anksto aptarti vaiko pageidaujamą elgesį, pasikartoti žinomus susitarimus ar įtvirtinti naujus įgūdžius. Vaiko patiriamos intensyvios emocijos ir netinkamas elgesys gali tapti išbandymu ir skatinti ieškoti vis naujų būdų kaip vaikui padėti. Naudojantis šia knyga, bus lengviau vaikui paaiškinti, kokie jausmai gali kilti skirtingose situacijose, padėti suprasti kaip vaikas jaučiasi ir kaip jo patiriamos emocijos skatina jį elgtis, skirti laiko pokalbiui apie tai, kokio elgesio tikimės iš vaiko. Mažiesiems visuomet lengviau parodyti nei pasakyti - o ypač kalbant apie emocijas. Jie jas tikrai jaučia, tačiau kartais pritrūksta žodžių. Kaip dabar jaučiuosi? Kokie tai jausmai? Kaip atpažinti emocijas? - nelengvi klausimai ir suaugusiam.
Žaidimai ir Kitos Priemonės
Jei pastebite, kad vaikams sunku įsitraukti į stalo žaidimus - jiems greitai pabosta pasikartojanti veikla, o energingumas neleidžia nustigti vietoje. Norite išmokyti net mažiausią šeimos narį ne lenktyniauti, o dirbti kartu su kitais? Pyktis - aktyvi emocija, kuri gali šeimoje sukelti nemažai iššūkių, todėl apie ją geriau kalbėti ramiems. Kiekvienas žinome, ką norėtume išgirsti iš mus palaikančių žmonių - gyvenimo iššūkiuose galime sau padėti pasirinkdami sau labiausiai tinkančius, įkvepiančius žodžius - afirmacijas. O gal esate tėvai, kurie pritrūkote palaikančių ir įkvepiančių žodžių savo paaugliui ar artimajam? Pradėti atvirą pokalbį apie sunkias patirtis šeimoje, tokias kaip skyrybos ar netektis, gali būti labai sudėtinga. Jautrios temos reikalauja ir pokalbį vedančiojo pasiruošimo - todėl tokie pokalbiai dažniau vyksta psichologo kabinete. Mokėjimas skaityti netolygus mokėjimui suprasti tekstą. Jei jūsų vaikui sudėtingiau sekasi atsakyti į klausimus apie perskaitytą knygą, rašiniuose sudėti nuoseklų pasakojimą ar kurti istorijas - gali būti, jog jam reikia pagalbos mokantis teksto suvokimo. Tai žaidimas visai šeimai/ klasei/ grupei - jūsų laukia smagus laikas praleistas kartu nenutylantys balsai ir juokas, nuoširdūs pasidalinimai ir atradimai. Kaip dažnai atsiduriate situacijose, kuriose su visais šeimos/ klasės/ grupės nariais dalinatės gilesnėmis įžvalgomis apie savo jausmus, jautriais pastebėjimais apie tarpusavio bendravimą, išsakote kuo tikite ir ką vertinate? Nėra gyvenimo situacijų, kuriose nebūtų naudingas kūrybiškumas. O mokytis kūrybiškumo šeimoje paprasčiau - nes kurti, dalintis naujomis idėjomis, fantazuoti saugioje ir artimoje aplinkoje daug lengviau. Nerimas, baimė, padidėjęs jautrumas - dažni vaikystės palydovai. Nuo jų nepabėgsi ir nepasislėpsi. Todėl svarbu ugdyti vaikų nusiraminimo, atsipalaidavimo, vidinės pusiausvyros atgavimo įgūdžius. Pyktis - aktyvi emocija, kuri gali tapti nevaldoma ar net peraugti į agresiją. Dažną suaugusį trikdo mažųjų audringa pykčio išraiška, o vaikui supykus mokytis tinkamesnių pykčio išraiškos būdų nėra laikas. Todėl daug lengviau žaidžiant mokytis tinkamai išreikšti pyktį ir taip ruoštis ateities iššūkiams. Nerandate bendros kalbos su paaugliu? Nesuprantate vaiko elgesio priežasčių arba kiekvienas laikotės savo tiesų ir nepavyksta susitarti? Jūsų vaikui sunku atsiprašyti? Prašant atleidimo jam pritrūksta žodžių, ar nedrąsu pradėti? Kuomet su mažiausiais šeimos nariais susitarti nepavyksta - sunku tvarkytis, tinkamai elgtis, o kartais ir girdėti, gali pagelbėti žaismingas, tačiau nuoseklus susitarimų laikymasis. Kalbantis su vaikais apie jausmus, kartais susipainiojame - ar mus supykdė, ar mes supykome? Emocijos yra priežastis ar pasekmė? Ar žinote, kas lemia kiekvieno mūsų elgesį? Gyventi visiems kartu tikintis, kad kiekvienas prisiims dalį atsakomybės ir įsipareigojimų gali būti sudėtinga užduotis betkuriame amžiuje. Kartais taip norisi, kad visi šeimos nariai be prašymo ar paliepimo rūpintųsi vienas kitu, namais, augintiniais. Tikimės, kad vaikai mokinsis bendruomeniškumo tiek namuose, tiek mokykloje. Atvirai. Einant savo gyvenimo keliu, kartais norisi savęs paklausti - kas aš, kur aš, ko noriu ir ką galiu? Mokantis analizuoti konfliktines situacijas, būtų naudinga suprasti kaip mūsų mintys gali pakeisti mūsų emocinę ir fizinę savijautą situacijose. Kokios mintys lemia mūsų emocijas ir elgesį? Tai žaidimas, kuris bus kitokių pokalbių, patyrimų pradžia. Žaidimas skirtas pokalbiams apie tai, kur link norite judėti savo gyvenime, kokių tikslų pasiekti. Tai smagus žaidimas, skirtas pažinti patyčias bei ugdyti įgūdžius, reikalingus patyčioms stabdyti.
Nuotolinis Psichologinis Konsultavimas
Gyvenimo tempui greitėjant, vis labiau taupome laiką, tad psichologinis konsultavimas internetu vis labiau populiarėja. Konsultacija per atstumą dažnai naudojasi ir emigravę lietuviai. Meno terapeutė Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė, konsultuodama klientus, naudoja ir meno terapijos metodus, kurie kartais daug g...
tags: #bulotaite #vaiku #konsultavimas #citavimas
